Hebreus 10
Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI
1 Qeni, hutuŋo mandeŋuko o meté imemoŋgo tunoqewero ŋuro yoŋoyó naŋge. Ko naru rokóŋoro unipareto huruworo yambo hariri tiqo, o qa-qa unindo hutuŋo mande ŋu howero naru rokóŋoro o qa-qateyoteŋgo. Quko o qa-qa ŋundo unipare yoriní meté horé tewero mepémo kini.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 O qa-qa ŋunde qundo unipare yoriní hamó meté tewaŋgo tiníqo, o qa-qa kaŋuya kama tewaŋgo. Dokoro o qa-qa komo taŋgurí qundo yoriní sara tero newondeyemo ŋande iŋowaŋgo, nore itaka quhurínani moré kini peka.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Quko ŋunde kini. Kumima naru rokóŋoro o qa-qa ŋunde qundo quhuríye riní tunomo tiní iŋoyaŋgo naŋge,
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 dokoro makao sitúŋomboya meme sitúŋomboya quhurínani sowowero mepémo kini.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 Ŋunde ŋuroko Kristokonokono mahero Anutu ŋande miraró,
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 — ausente —
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 — ausente —
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Asa qeni, enendo ŋande yaró, “O qa-qa ŋuya oka te kunowero ŋuya o qa-qa qamukoteŋgo ŋuya quhurí rotowero quro o qa-qa ŋuya ŋuro kama iŋoyara, ŋuro kama metéŋoyara.” (Quko unipareto hutuŋo mande howero o qa-qa ŋunde qu taŋgurí.)
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Asa imemoŋgo ŋande yaró, “Qeno, no keŋo iŋo-iŋoke howewero quro maheteno.” Ŋunde tero mande kondé komo quŋu rotoro mande kondé keta qu riní mepé raró.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Yesu Kristoko Anutu koro iŋo-iŋoyó howero naru kanata naŋge eneŋo kowí rero o qa-qa taró. O taró ŋuwore nore noriní unipare meté horétatowó.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Naru rokóŋoro o qa-qa unindo kaŋero khoye tero o qa-qa ŋunde naŋge teyoteŋgo. Quko o qa-qa ŋundo uniparetoro quhuríye se rotowero mepémo kini.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Quko Kristoko o qa-qa kanata naŋge tero quhurínani soso se rotaró. Ŋunde tiní kini tiní Anutu koro kandí kondésinakunditaró.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Kunditero, yate-yate Kristo Anutuko eneŋo saŋgiríŋo yorero kasiramo reweya ŋuro sopoyote.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 Asa naru kanata ŋuno enendo o qa-qa Anutu te inoroqo unipare meté horé tunoqeyoteŋgo ŋu yoriní meté horé suki-suki yowaŋgo.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Yuqa Surumí ŋundo noreno mande ŋande yesowoyote. Koretero ŋande yete,
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 — ausente —
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 — ausente —
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Asa ko Anutuko quhurí se rotoní kini taró quno ŋuno, quhurí rotowero ŋuro o qa-qa tewero murí ŋuya kini taró.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Uni topo, Yesu khumoní sitúŋombo umburo quhurínani se rotaró. Ŋunde tero nore rukiso yiriní Wembó Surumí Horé quno ŋuno owato.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Eneŋo kowí ŋuko tuwi parámiŋu Wembó Surumí Horé ŋuro makoyó wisumuŋaró ŋunde qembe. Asa khumoro khe keta yoto-yotoyó moré Wembó ŋuro quroko ŋuno owero qu roŋgaruwaró.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 O taró ŋundo nore rukiso yereyote, ko o qa-qa unindoro tapá uni parámi kato Anutu koro unipare sopo yereyote.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 Yesuko sitúŋo somo raŋoní otete sopowero quro iŋo-iŋonani piyimi muno uró. Uro ŋundo riní sara-sara taró. Ko nore sono metémo kowenani sonowatowó. Ŋunde ŋuroko newonde hamó teya kondé iŋondutuwoya Anutu taŋgímo uyareto.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Anutuko, imemoŋgo o meté yunowano, yaró, ko o soso yaró ŋu hamó horé tunoqeweya. Ŋunde ŋuroko iŋo-iŋo ŋu kondé towoya ŋuro yesowato.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Ko ŋande ye iŋowato, norendo date uni toponani rukiso yeretoqota topo-topoye newonde meté yunato otete meté naŋge tewaŋgo.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Hamó, Anutu koro unipare kumimbo huruwowero piyimiŋoteŋgo. Quko ŋunde ma tewero. Nore iŋoteto, Yesu mahewero naruyó tukuni tete. Ŋunde ŋuro meté huruworo newondenani rukisoyoro yorowato.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Qeni. Nore Anutu koro mande hamó ŋu iŋoteto, quko mande ŋu huwóŋoro o piyimi teyoteto tiníqo, o qa-qa quhurínani sowowero qu ka tewero mepémo kini.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Kini, Anutu koro saŋgirí naŋge yoroní enendo uni ŋunde qu topé piyimi yunoní te suru kondé ŋundo yoqaweya. Nore ŋuro sasaro teyoteto.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Komo, uni kato Moseskoro hutuŋo mande ŋu wendaqiní uni irisape ma kapusa o piyimi ŋu qenero mande yesowoyaŋgurí tiníqo, unipareto uni ŋuro sikí kama te inaŋgurí. Kini, uroyi khumaró.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Qeni, naru kano uni kato Anutu koro Naŋuní khete rumuniŋoyote, ko sitúŋo mande kondé keta qu riní kondériní nore noriní unipare meté horé tatowó ŋu huwóŋoyote, ko Yuqapo nore samaka yereyote ŋu yesaráŋoyote. Asa ŋunde teweya tiníqo, do ka tunoqeweya? Anutuko uni ŋu topé piyimi horé te inoweya.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Dokoro ŋande iŋoteto, Anutuko ŋande yaró, “Quhurí topé tewero ŋuko neneŋo kho qu. Nondo quhurímboro topé tewano.”Ko ŋande ŋuya yaró, “Uni Parámi eneŋombo naŋge unipareyó ronda yereweya.”
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Anutu yoto-yotoyó moré ŋuro kandímo umbuwero ŋuro sasaro parámi ti qembe.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Ye komo Anutuko hiyó yunaró ŋuro iŋoyuri. Ŋu naruko ŋuno ye quhurí qambu koroworo kondé kaŋaŋgurí.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Naru kumimo uni piyimimbo huwó mande ye yunoro yorero unipare toŋeyemo yoroti kaŋi o piyimi te yunaŋgurí. Ko naru kumimo ye topoyembo quhurí ŋunde qu korowaŋgurí ŋu samaka yereŋgurí.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Yendo uni kumi kusi-kusi yano yoraŋgurí ŋu sikíye te yunaŋgurí. Naru kano uni piyimimbo yeŋo onoŋoye ta yereŋgurí, quko ŋuro niŋgu-niŋgu taŋgurí. Dokoro ye ŋande iŋaŋgurí, yeŋo onoŋoye hamó qu ŋu suki-suki yorote.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Ye Anutuko o meté te yunoweya ŋuro kondé iŋoyoteŋgo. Ŋunde ŋuroko iŋo-iŋo ŋu ma rotowero. Ŋuko kimo meté horé mu teweya.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Kondé kaŋi. Ŋunde tero Anutu koro iŋo-iŋoyó ŋu howeroqota o meté Anutuko yunowero mande kusiyaró ŋu siyowaŋgo.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Dokoro naru tukuni naŋge
37 Anayabin,
38 — ausente —
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Noreko uni sorero piyo tewero qu kini. Kini, nore iŋondutuwoyato rambaruru koŋgo yoreweya.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.