Atos 4

Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Asa Pita, Jon irisa ŋundo mande yeyori o qa-qa unindoyaYa Surumímborosopo-sopo uni ŋuya Sadyusi unindoyaŋuno uyareŋgurí.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Uni ŋundo irisa ŋuro piyimiŋaŋgurí, dokoro enendo unipare mande rondaqe yunoro, Yesu uni tapu koŋgo pitu ko otoqaró ŋuro yariyó.
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Asa suwo tiní ŋuno uyaro irisa ŋu yondoworo kusi-kusi yano yorotaŋgurí. Ŋuno yorika ita saraŋoníqota, ye iŋaŋgurí.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Quko unipare qambu mandeyari iŋoro iŋondutu taŋgurí. Ŋundiro iŋondutu unipare qambuye ŋu sowe tero 5,000 kaŋuya taŋgurí.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Ita saraŋoníqo, o qa-qa unindoro tapá unindoyauni kembé-kembémboya hutuŋo mande ŋuro iŋo-iŋo unindoyaYerusalem ŋuno kopaŋgurí.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 O qa-qa unindoro tapá uni Anas koya Kaiapas, Jon, Aleksanda ko tapá unindoro suwisawiyó kumi ŋuya ŋuno kopaŋgurí.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Asa Pita, Jon yorero keweroyemo yoroti kaŋiri ŋande osese yereŋgurí, “Yari wimbu da noŋgo rero ko danimboro owé ŋu rero o ŋu tari?”
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Ŋunde yiqo, Yuqa Surumímbo Pita quroko maŋgoriní ŋande yimiraró, “Ye uniparetoro uni kembé-kembéye qu, ko ye uni pará-pará,
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 yembeka nore irisako uni khí piyimi ka o meté te inaro meté tete ŋuro osese nerewero nore ŋano noroti kaŋetero, hamómbe?
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Asa yeya Israel unipare soso ŋuya ŋande iŋoyi, Yesu Kristo,Nasaret yendé moŋgo uni ŋuro owímo uni ŋa meté tero itaka ye toŋeyemo kaŋete. Yendo Yesu rero tipiririkouraŋgurí, quko Anutuko uni tapu koŋgo okokowoní otoqaró.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Eneko
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Uni meyowo kawore nore rambaruru kama takawato. Dokoro uni soso nokono yoteŋgo quro owí kato nore rambaruru koŋgo kama noreweya. Yesu koro owímo naŋge.”
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Ŋunde yiní uni pará-parámbo ŋande iŋaŋgurí, ko Yesu koya yariyó naŋge, sokome yano oro iŋo-iŋo ŋundiro kama rariyó. Quko irisa ŋundo mande kondé yero sasaro kama tariyó. Ŋunde ŋuroko iŋondata parámi taŋgurí.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Ko uni khí piyimi ŋu meté tero irisa ŋuya kaŋaŋgurí. Ŋunde ŋuro uni pará-parámbo mandeyari topé tewero mepémo kini.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Asa irisa ŋu yori huru-huru rotoro mirako uriqo, epe mito-mito tero ŋande yaŋgurí,
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 “Norendo uni ŋu do yerewato? Kho wimbí moré ka tari, ko unipare soso Yerusalem yoteŋgo qu iŋaŋgo. Re tapuŋowero mepémo kini.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Quko mande ŋando unipareko wimbo uweya koro. Ŋunde ŋuro mande kondé eneya yatoqo, uni meyowo ka owé ŋuro ka kama yimirowari,” yaŋgurí.
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Asa neko yerero mande kondé ŋande yimiraŋgurí, “Yesu owímo mande kanata ka watí-watí ma yeyowero, ko owímo unipare kumi mande rondaqe ma yunowero.”
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Yi Pita koya Jon koya mandeye topé ŋande yariyó, “Nore irisa Anutu koro mande qu rotoro yeŋo mande qu howewaro tiníqo, ŋumbeka Anutu toŋímo roneneŋowímbe ma kini? Yeŋombo qene rondaŋi qembe.
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Dokoro norendo o qenerowó ko iŋarowó ŋuro mondó ta yowero mepémo kini.”
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 Ŋunde yiriqo, oresaka mande naŋge yunoro yoroti yendémo uriyó. Uni pará-parámbo irisa ŋu quhurí yunowero kheyó seqaŋgurí, quko mepémo kini, dokoro uniparetoro soraŋgurí. Hamó, unipare soso o tariyó ŋuro iŋoro Anutu owí hokoyaŋgurí.
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Dokoro uni ŋu o wimbí moréka towori meté taró ŋuko kumima naru 40 ŋunde rotaró.
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Asa yendémo uro topo-topoyarimboya koporo mande o qa-qa unindoro tapá unindoya uni kembé-kembémboya yimiraŋgurí ŋu soso yariyó.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Topo-topoyarimbo maŋgoye koporo Anutu koya ŋande hariri taŋgurí, “Uni Parámi, keto sambo, noko, windi, o soso ŋuro quroko yote qu, ŋu yondowaró.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Komo Yuqa Surumímbo usinani Dewit,keŋo sunará simóŋge maŋgó moŋgo mande ka riní tunoqiní ŋande yaró,
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 — ausente —
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 “Hamó horé, Herot,Pontius Pailat, uni wini meyowo,Israel unipare, soso ŋundo Yesu, keŋo sunará simóŋge rokóŋaró, ŋuro owí re umbuwero quro yendé ŋano kopaŋgurí.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Koporo o soso taŋgurí ŋuko komo keto wimbukepoya iŋo-iŋokepoya o ŋu tunoqeweya, yero rokóŋaró.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Asa itaka, Uni Parámi, mandeye piyimi ŋu iŋoya nore sunará simóŋge samaka nereka sasaro kama tero mandeke yesowoyowato.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Kandeke rero keŋo sunará simóŋge meté horé ŋu, Yesu, ŋuro owímo se khumo uni yori pitu ko meté tewaŋgo, ko o wimbí moréenesó-enesó tunoqewaŋgo.”
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Hariri ŋu ti kini tiníqo, ya ŋuno kopaŋgurí quno ŋuno kunduru raŋoní yukuwaró. Ko Yuqa Surumímbo eneno maŋgoriní sasaro kama tero Anutu koro mande qu yesowaŋgurí.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Iŋondutu unipare soso newonde kanata na, iŋo-iŋo kanata na taŋgurí. Uni kato ene oka qu qenero ŋande kama yaró, “O ŋuko neneŋo qu naŋge.” Kini, oye soso ŋuko uni soso koro qu ŋuya.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Ko asá yerewí uniŋundo Uni Parámi Yesu uni tapu koŋgo pitu ko otoqaró ŋuro mande yesowoyaŋgo, ko mandeye muko wimbí parámi horé. Ko samaka-samaka tuwó ŋuparámi saŋayemo ŋuno yora.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 Uni ka keweroyemo ŋuno otoro kama tukuni teyara. Dokoro uni soso yaye, miraye soweyoro wondo ŋu re mahero
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 asá yerewí uni kandeyemo ŋuno roto yunaŋgurí. Yunoyi rondaŋero uni otoro tukuni teyaŋgurí qu yunoyaŋgo.
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Uni kako, owí Josep, ŋuno yora. Asá yerewí unindo, “Barnabas,” ŋunde ye nekaŋgurí. Owé ŋuro murí muko ŋandiro, “Uni newondeye rukisoyote.” Ŋuko Liwai koro sowe qu ka,ko nimímbo Saipras noko mosowímo ŋuno pisiyaró.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Asa enendo mirayó kawore soweyoro wondo ŋu rero mahero asá yerewí uni kandeyemo roto yunaró.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.