Atos 14
Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI
1 Asa komo tariyó ŋunde naŋge Aikoniam yendémo ŋuno Juda koro huru-huru yanooro mande yariyó. Ŋunde yiriqo, Juda uni, Grik uni qambu parámi horé iŋondutuwoyaŋgurí.
1 Matanfufur tisisinaf na’atube Ikonium bar meraramaim Paul, Barnabas hairi hin Kou’ay bar hirun hai tur hio’omaim Jew sabuw naatu Greek sabuw moumurih maiyow hibotabirih hina baitumatumayah himatar.
2 Quko Juda uni kumi iŋondutu kama taŋgurí ŋundo uni wini meyowo muiŋo-iŋoye ri uni topo ŋuro newonde piyimi taŋgurí.
2 Baise Jew sabuw iyab baitumatum hikwakwahir, himisir Ufun Sabuw yah hiyi hikura’ara’ahih inan himisir baitumatumayah sabuw isah yah so’ar.
3 Naru piru saŋga Aikoniam ŋuno yotoro wimbu rero Uni Parámimboro yesowori enendo eneŋo samaka-samaka tuwó qu unipare witú yerewero quro o wimbí moréenesó-enesó kandeyarimo taró.
3 Tur Abarayah nati’imaim manin maiyow hima, Regah ana tur men kafai birumaim hi’omih, baise tur fokarin maiyow hio hibinan. Hai tur baiturobe isan Regah fair itih ina’inan gagamih himamataren, saise sabuw hitaso’ob nati tur i Regah biyanane nan.
4 Quko yendé unipare soso ŋu usoworo irisa taŋgurí. Kumimbo Juda unindoya newonde kanata taŋgurí, ko kumimbo asá yerewí uniirisa ŋuya newonde kanata taŋgurí.
4 Sabuw nati bar merar gagamin wanawanan hima’am hikusib rou’ab matar, sabuw turin Jew isah hin, turin Tur Abarayah isah hin.
5 Yate uni wini meyowo ŋuya Juda unindoya uni kembéyemboya ŋundo Pol koya Barnabas koya o piyimi te yunoro wondopo yurowero mande ka kusiyaŋgurí.
5 Imaibo Ufun Sabuw naatu Jew sabuw hai ukwarih bairi awah ta’imon hibasit Tur Abarayah kabayamaim rouw bai’a’afiyih isan hio.
6 Kusiyoyiqo, iŋoro sorero Listira, Deripe yendé irisa Likonia mira kutaqe quno ŋuno toŋiriyó.
6 Tur Abarayah tur hinonowar ana veya hibihir hin tafaram Laikonia wanawanan bar merar gagamih rou’ab, Lystra naatu Derbe imaim hitit hima. Naatu bar merar afa
7 Ŋuno uyaro miti mandeŋu yesowoyariyó.
7 nati’imaim hirun hibusuruf Tur Gewasin hibinan hiremor.
8 Listira yendémo ŋuno uni khí wimbí moré kini ka kina kunditeyaró, ŋuko nimímbo ene khí piyimi ŋunde pisiyaró, ko eneŋombo khete uyarewero mepémo kini.
8 Lystra wanawananamaim i orot ta an murubin ma’am. Iti orot i tutufuwaka an kakafin auman tufuw naatu men kafai reremoramih.
9 Asa uni ŋundo Pol koro mandí iŋoní Polko kondé toŋetero ŋande ye iŋaró, ko uni ŋu Anutuko riní meté teweya ŋu iŋondutuwoyote, ye iŋaró.
9 Paul eo orot nati’imaim ma nonowar, basit Paul orot ana baitumatum itin karam boro nayawas, imih Paul mutufor nuw orot itin
10 Ŋunde ye iŋoro mande kondé ŋande miraró, “Ke otoqo kaŋe.” Yiní otoqo kaŋero khímbo uyaró.
10 naatu fanan aumetawat eaf eo, “Kumisir mutufor a yan kubat!” Orot ma’am fasi’iwa’an misir an yan bat busuruf remor.
11 Ŋunde tiní unipare qambu qundo Polko o taró ŋu qenero Likonia mandewore ŋande kiwe yaŋgurí, “Anutu kumimbo uni qembe tunoqero noreno umbutiri!”
11 Sabuw rou’ay gagamin na’in hima’am abisa Paul sinaf hi’i’itin basit Laikonia turamaim fanah sib hio, “Anababatun god orotobe himatar isat hina hitit!”
12 Ŋunde yero Barnabas ŋuko anutu ka owí muko, “Sus,” ye nekaŋgurí. Ko Pol ŋuko mande yeyote uni, ŋuro anutu ka owí muko, “Heremes,” ye nekaŋgurí.
12 Naatu Barnabas wabin Zeus hiwab naatu Paul wabin Hermes hiwab anayabin Paul tur bi’ukwarin.
13 Sus koro ya surumí ka yendé sumeyoro yaró. Asa Sus koro o qa-qa uni ŋuya unipare qambu Pol koya Barnabas koro o qa-qa te yunowero ye iŋaŋgurí. Ŋunde ŋuro o qa-qa uni ŋundo makao urumuni kumi siyoro o nakayá kumi ŋuya siyoro yendé koro makoyómo maheró.
13 Zeus ana firis, i ana Tafaror Bar gagamin i bar merar ufunane batabat, firis naatu sabuw bairi hikokok i Tur Abarayah hai sibor hitayai. Imih firis cow naatu beran bow na bar merar ana fur awanamaim tit.
14 Quko asá yerewí uni irisa ŋu o tewero ŋuro iŋori newondeyari piyo tiní kowe punu-punuyari se romboŋero kheŋgeŋoro unipare qambu keweroyemo uyare nekero ŋande yariyó,
14 Baise Barnabas, Paul hairi sabuw abisa hibiwa’an hi’itih hairi hai faifuw hiseb naatu hinunuw sabuw hai founamaim hirun hio,
15 “Otike, ye date koro ŋande teteŋgo? Noreko uni, ye qembe naŋge. Norendo miti mandeŋa yeno ŋande yeyotero, o kina-kina qu se potoruku re inoyoteŋgo ŋu rotoya rohoréŋoya Anutu yoto-yotoyó moré ŋuro iŋoyi. Anutu ŋuko noko sambo windi towaró. Ŋuya o soso ŋuno yote ŋu yondowaró.
15 “Kwa aisim iti kwasisinaf? aki i orot maiyow orot babin kwa na’atube. Aki iti’imaim anan aiyabin i Tur Gewasin ana binan, sawar iti hai yabin en kwanihamiyen, naatu God ma’ama wanatowan yait iti mar tafaram riy naatu sawar wanawanahimaim tema’am bimataren isan kwanamatabir.
16 Hamó, usisamba naruko ŋuno enendo uni wini soso yorotoní ene oteteye naŋge howeyaŋgo.
16 Marasika tafaram ta ta sabuw hai kok abisa hisisinaf i men rufutih,
17 Quko Anutuko kina kama yorotoyara. Kini, suki-suki o meté te yunoyara. Enendo sono riní sambo rotoro yeno umbuní khono o meté-meté ŋu siyoní woteyote. Ko o qoyemboro se yunoní newondeye niŋgu-niŋgu teyote.”
17 baise mar etei sawar gewasih esisinaf imaim ekukubuna i turobe. Anayabin gagub marane iwa’an ere bay ana veya’amaim ematar bay ebit naatu dogor wanawanan yasisir awan ekakaratan.”
18 Asa ŋunde yariyó, quko unipare qambu ŋundo wimbu o qa-qa te yunowero tiqo, kusi yerewero quhurí tariyó.
18 Paul, Barnabas hairi iti turamaim hisinaftobon sabuw rou’ay gagamin na’in hai siwar siboromih hibow hinan hio’otanih towa rufufurih.
19 Quko Juda uni kumi Antiok noŋgo, Aikoniam noŋgo qu mahero unipare qambu quro iŋo-iŋoye ri otoqaró. Otoqoní wondo raŋoro Pol utoro, ene khuma, yero iŋoro ukúŋo re wosoro yendé sumeyoro rotaŋgurí.
19 Imaibo Jew sabuw hai ukwarih afa Antioch naatu Ikoniumane hinan sabuw hiora’ahih himisir Paul higam hiu, naatu kabayamaim hirab hitain hitit hin bar merar ufunane hihamiy, hinotanot i morob hirouw.
20 Quko Yesu koro iŋo-iŋo rewero unipareto mahero wuririyoyuri Polko pitu ko otoqoro yendémo oŋgurí. Ko saraŋoníqo, eneya Barnabas koya Deripe yendémo ŋuno oriyó.
20 Baise bai’ufununayah hiru’ay hi’ar bebera’uh hibatabat inu’in misir matabir in bar merar tit, mar to i Barnabas hairi hin Derbe hitit.
21 Asa Deripe yendémo ŋuno miti mandeyeyuriqo, unipare qambu qundo iŋo-iŋo rewero unipare tunoqaŋgurí. Yate irisa ŋundo rohoréŋoro pitu ko Listira, Aikoniam, Antiokuriyó.
21 Paul, Barnabas hairi Tur Gewasin Derbe wanawanan hibinan naatu bai’ufununayah moumurih na’in hibow. Imaibo himatabir maiye hin Lystra, Ikonium naatu Antioch hitit Syria wanawanan.
22 Uro yendéne-yendéne ŋuno iŋo-iŋo rewero unipare ŋu wikundi yerero ŋande yariyó, “Ye iŋondutu watí teyuri qembe. Nore Anutuko unipareyó wiri yereyote naruyómooweroqo koretero quhurí qambu korowowato,” yariyó.
22 Nati’imaim bai’ufununayah hibaisih naatu koufair hitih hi’uwih hio. “A baitumatum kwabaib imaim kwaniturobe kwanama, yababan moumurih maiyow boro tanabow, imaibo tanan God ana aiwobomaim tanarun.”
23 Huru-huru kanata-kanata quno ŋuno uni kumi Uni Parámi iŋondutuwoyaŋgurí qu yorero huru-huru koro tapá uni rokó yiririyó. Rokó yerero kundiŋi terohariri tero Uni Parámimboro kandímo yorotariyó.
23 Ekaleisia hai kou’ay tata wanawanahimaim Paul Barnabas hairi orot ukwarih hirubinih, hibow naatu hiyohar isah hiyoyoban sawar, imaibo Regah i hai baitumatum ana’an umanamaim hiya.
24 Ŋu noŋgo uyaro Pisitia mirawore uyaro, yate Pambilia mirako ŋuno uriyó.
24 Tafaram Pisidia wanawanan hi’afuw hirabon rounane hire’er ufunamaim hina Pamfilia hitit.
25 Ŋuno uro Perika yendémo oro mande yesoworo rotoro Atalia yendémo ŋuno uriyó.
25 Naatu Perga imaim hibibinan ufunamaim hire hina Atalia hitit.
26 Atalia ŋu noŋgo waŋgowore toŋero Antiokuyaririyó. Komo Antiok unipareto kho tewero quro rokó yiriqo, Anutu koro samaka-samaka tuwó quwore toŋiriyó. Asa kho ŋu kini tiní pitu ko mahiriyó.
26 Wa imaim hibai himatabir maiye hin Antioch hitit, efan nati’imaim God ana tafafar naatu ana manaw ana kabeber hibai bowabow hibusuruf hibowabow yomanin himatabir hina nati’imaim hi’asa’ub.
27 Mahero huru-huru unipare ŋuno quya koporo Anutuko o soso enewore taró ŋuro piŋa mande ŋande yariyó, ko Anutuko uni wini meyowomako koso yunoní iŋondutu taŋgurí.
27 Imih hina Antioch hititit ana maramaim ekaleisia sabuw etei hi’af ayuwih hai tur hiowen mi’itube God i wanawanahimaim sinaf baitumatum ana etawan botawiy Ufun Sabuw auman isah.
28 Ŋunde yero irisa naru piru saŋga iŋo-iŋo rewero unipare ŋuya yaŋgurí.
28 Naatu bai’ufununayah bairi nati Antioch imaim bairi manin maiyow hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.