Atos 13
Dios Oca Tuti (MYY) vs AAI
1 Antioquíajʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca ñayijarã Diore goti ĩsiri masa ito yicõri ĩ oca riasori masa cʉni. Ĩna ado bajiro wame cʉtiyijarã: Bernabé, Simón Ñigʉ̃, Lucio Cirene gagʉ, Manaén Galilea gagʉ ʉjʉ Herodes rãca bʉcʉarʉ, ito yicõri Saulo. Itocõ ñayijarã ĩna.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Mani Ʉjʉre rʉ̃cʉbʉorona minijuara wijʉ minijua ñayijarã ĩna. Ito bajiri Diore tʉoĩa ãmorã bamena riti ĩre bʉsi ñayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna bajiroca Espíritu Santo ado bajiro ĩnare gotiyijʉ:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Iti oca tʉocõri bamena riti Diore bʉsiyijarã ĩna maji. Ito yi, Diore bʉsirãjʉ Bernabé, Saulore cʉni ãmo jidi jeoyijarã ĩna, ĩnare Dios ĩ ejabʉatoni. Ito bajiro yicõri ĩnare wa rotiyijarã ĩna. “Wasa, quenajaro”, yiyijarã ĩna.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Ito bajiri Espíritu Santo ĩ wa rotiado bajiroti Seleuciajʉ wayijʉ Saulo, Bernabé rãca. Ito ejacõri cumajʉ sãjayijarã ĩna, Chipre wame cʉtiri yogajʉ warona.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Ito majado Salamina wame cʉtiri cʉto ejayijarã ĩna. Ito ñacõri judio masa ĩna minijuasotiri wirijʉ Dios oca riasoyijarã ĩna. Juan Marcos wame cʉtigʉ ĩna rãca jʉdayijʉ. Ĩnare ejabʉari masʉ ñayijʉ ĩ.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Iti yoga ñari cʉtori jeyaro riaso ucurã wayijarã ĩna. Ito bajirã riti Pafos wame cʉtiri cʉto ejayijarã ĩna. Ito sĩgʉ̃ judio masʉ Barjesús wame cʉtigʉre ti bʉjayijarã ĩna. Cumu ñayijʉ ĩ. “Diore yiari bʉsigʉ ña yʉ”, yi rʉoyijʉ ĩ masare.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Ĩ cumu iti yoga ʉjʉ Sergio Pablo wame cʉtigʉ rãca baba cʉtiyijʉ ĩ. Queno tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ Sergio Pabloama. Ito bajiri Dios oca tʉo ãmogʉ̃ Bernabé, Saulore cʉni ji rotiyijʉ ĩ.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Cumuama Bernabé, Saulo ĩna tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩayijʉ. Ĩ cumu griego ocana Elimas wame cʉtigʉ ñayijʉ ĩ. Ito gagʉ ʉjʉ ĩna bʉsirise tʉore ãmobisijʉ cumu. Ito bajiri, “Ĩna bʉsirisere tʉorʉ̃nʉbesa mʉ”, yiyijʉ cumu iti cʉto gagʉ ʉjʉre.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Ito yija Espíritu Santo ejabʉarena cumure oca sẽoro tijuyijʉ Saulo. Sĩgʉ̃ ñabojagʉti jʉaji wame cʉtiyijʉ Saulo. Gaje ĩ wame Pablo ñayijʉ.
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 Cumure riti ticõri ado bajiro bʉsiyijʉ ĩ:
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Adocãta iti waja ñeñaro mʉ tʉoĩaroca yigʉ yiguĩji Dios mʉre. Cajea tibicʉ ñagʉ̃ ya mʉ. Ito yicõri yoa bʉsari ũmacañi ĩ asirise tibicʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Pablo cumure.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Ito ĩ bajija ti ʉcacõri Jesure tʉorʉ̃nʉsʉoyijʉ iti yoga gagʉ ʉjʉ. “Riti ña ĩna gotirise”, yi tʉoĩa rʉ̃cʉbʉoyijʉ ĩ.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Iti rʉmʉriti Pablo ĩ baba mesa rãca Pafos roja ejacõri cumana Panfilia sita, Perge wame cʉtiri cʉto wayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri ĩnare cũ tʉdiyijʉ Juan, Jerusalénjʉ tʉdi wacʉ mʉcana.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Ito bajibojarocati Pablo, Bernabé cʉni Perge ñacõri Antioquía cʉtojʉ wayijarã, Pisidia sita tʉ ñari cʉtojʉ. Itona ñacõri tujacãra rʉmʉ iti ñaroca, judio masa ĩna minijuari wijʉ sãja wacõri rujiyijarã ĩna.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Itona rujicõri Dios ĩ rotirise ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare bʉsi gotija tʉoyijarã ĩna. Sĩgʉ̃ ĩ bʉsi gotija bero, minijuara wi gãna ʉjarã Bernabé, Pablore ado bajiro yiyijarã:
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Ito ĩna yija tʉocõri, bʉsirocʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ Pablo. “Bʉsimenati tʉoya mʉa”, yirocʉ ĩ ya ãmo wʉamocõri “bʉsibesa mʉa”, yiyijʉ ĩ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Dios mani rʉ̃cʉbʉogʉ, mani Israel sita gãna ñicʉsabatiare beseñi. Ĩnare besecõri queno ĩnare yiñi Dios. Egipto sita gãnare moa ĩsirã ĩna ñabojarocati jãjarã ĩna bʉjʉroca yiñi Dios. Ĩ masirisena Egipto sita gãnare ĩna rudi masitoni ĩnare ĩna ñaroca yiñi Dios.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Yucʉ manojʉ jʉ̃arã masacõ rodori ñayijarã ĩna. Itona ñacõri ñeñaro ĩna yibojarocati, ti ʉsirio yibisijʉ Dios. Quenoti ñacõayijʉ.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Canaán wame cʉtiri sita gãna jʉa ãmojeno butu gãnare ruyurioyijʉ Dios, mani ñicʉsabatia ĩna ya sita ñabojare ĩna rʉcotoni.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Ito bajiri mani ñicʉsabatia cuatrocientos cincuenta rodori ñayijarã itojʉ, yiyijʉ Pablo masare.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Samuel Dios oca goti ĩsiri masʉ ĩ ñaroca: “Sĩgʉ̃ gʉa ʉjʉ ãmoa gʉa”, yiyijarã mani ñicʉsabatia Diore. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, Saúl, Cis macʉre ĩna ʉjʉ ñarocʉ cũyijʉ Dios jʉ̃arã masacõ rodoricõ. Benjamín ñayorʉ janerãbatia janamiti ñayijʉ Saúl.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Jʉ̃arã masacõ rodori bero mʉcana ʉjʉ wasoayijʉ Dios. Ito bajiri Saúlre bucõacõri Davidjʉare ʉjʉ cũyijʉ Dios mʉcana. Davidre tʉoĩa bʉsigʉ, ado bajiro bʉsiyijʉ Dios: “Yʉ tija David, Isaí macʉ, yʉ robo bajiro ʉsi cʉtigʉ ñami ĩ. Ito bajiri yʉ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji ĩ”, yiyijʉ Dios, Davidre tʉoĩa bʉsigʉ.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Ĩ David ñayorʉ janerãbatia janamiti ñañi Jesús. Jane mejejʉ Dios ĩ gotiado bajiroti mani Israel sita gãnare masotoni cõañi Dios Jesure.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Jesús riojʉa ĩ yagʉ Juan mani ñarã Israel sita gãnare Dios oca riasoyijʉ ĩ. Ado bajiro gotiyijʉ Juan ĩna jeyarore: “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãcõri idé gu rotiana ñarʉja mʉare”, yiyijʉ Juan mani ñarã Israel sita gãnare.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Ito yicõri ĩ godaroto riojʉa bʉsa bajiroti ado bajiro yiyijʉ Juan: “Ĩti ñaguĩji Dios ĩ cõarʉ, ¿yire masiati mʉa yʉre? Meje ña yʉama. Nocõ mejeti ejagʉ yiguĩji mani yagʉ. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji ñasagʉ. Yʉama meje ña. Mʉa robo bajigʉti ña yʉama. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji ñasari masʉ”, yiyijʉ Juan mani ñarãre, yiyijʉ Pablo, masare gotigʉ.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 ’Yʉ ñarã, Abraham janerãbatia ña mani. Queno tʉoya mʉa. Gaje masa ñabojarãti Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari queno tʉoya mʉa cʉni. “No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃re masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca manire cõañi Dios.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Ito bajibojarocati Jerusalén gãna ito yicõri ĩna ʉjarã cʉni, “Ĩ ñami Dios Macʉ manire masorʉ”, yi masibisijarã ĩna. Ito yicõri co rʉmʉ tujacãra rʉmʉ rʉyabeto Dios oca goti ĩsiri masa ĩna ucare gãjerã ĩna ti gotibojarocati tʉo masibisijarã ĩna. Ito bajiri Jesús ĩ ejaja, “Dios ĩ cõarʉ ñami ĩ”, yi masibisijarã ĩna. Ito bajiri Jesure ĩna sĩa rotija, Dios oca goti ĩsiri masa ĩna ucado bajiroti rẽtayijʉ ĩja.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 “Seti ña ĩre”, yi masimena ñabojarãti, “Sĩa rotiya ĩre”, yirona Pilatore josayijarã ĩna.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Jesure ĩna sĩaja, Diore goti ĩsiri masa ĩna tʉoĩa uca yuado bajiroti rẽtayijʉ. Jesure ĩna sĩaja bero yucʉtẽojʉ ñagʉ̃re rujioyijarã gãjerã. Ito yicõri gʉ̃ta gojejʉ ĩre yujeyijarã.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Ito bajibojarocati Dioama mʉcana tʉdi Jesús ĩ catiroca yiñi.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Galileana wacõri Jerusalénjʉ ĩre baba cʉtigoanare co rʉmʉ meje goaĩoyijʉ Jesús. Ito bajiri ĩnati ñama adocãta, “Riti bajia. Tʉdi caticoami Jesús”, yi masare gotirã.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 ’Ito bajiri yʉ, Bernabé rãca oca quenarise mʉare goti eja gʉa. “Masare queno yicʉja yʉ”, yi mani ñicʉsabatiare Dios ĩ gotiado bajiroti gotia gʉa mʉare.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Mani ñicʉsabatiare ĩ gotiado bajiroti manire queno yiñi Dios. Ito bajiri mʉcana tʉdi Jesús ĩ catiroca yiñi ĩ. Itire gotigʉ ado bajiro ucañi David ñayorʉ, Dios oca gotigʉ: “Mʉ ña yʉ Macʉ. Adi rʉmʉ godarʉ mʉ ñabojarocati mʉ catiroca ya yʉ”, yiyijʉ Dios, yi ucañi David, Salmos wame cʉtiri tuti ucasʉogʉ.
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 “Jesús ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri tʉdi godabiquĩji”, Dios ĩ yire gaye ado bajiro gotia ĩ oca tutijʉ: “Davidre yʉ goticãdo bajiroti, queno mʉre yigʉ yigʉja yʉ ĩja”, yiyijʉ Dios yi ucare ña papera tutijʉ.
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Gaje tutijʉ cʉni ito bajiroti gotia. Tʉote: “Queno yigʉ ñami mʉ Macʉ. Ito bajiri ĩ ya rujʉ jogabe yirocʉ, mʉcana tʉdi catiroca yigʉ yigʉja mʉ”, yi ucañi David ñayorʉ.
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Ĩmasi gaye tʉoĩagʉ̃ meje ito bajiro ucañi David. Catigʉjʉ Dios ĩ ãmoro bajiro riti yiyijʉ David. Ito yicõri ĩ ñarãre queno ejabʉayijʉ. Ito bero co rodo meje ñacõri godañi David. Ito bajiri ĩ ñicʉsabatia tʉ ĩre yujeyijarã ĩna. Itojʉ ĩ ya rujʉ jogadoja.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Jesús ya rujʉama jogabisija, mʉcana Dios ĩ catiroca yijare.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Yʉ ñarã tʉoya mʉa. Jesuna sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojore ña. Iti gayere mʉare gotia gʉa.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti ĩ ñeñaro yirise ãcabojoguĩji Dios. Moisés ĩ rotirise riti mani tʉorʉ̃nʉjama, mani ñeñaro yirise ãcabojobiquĩji Dios.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Queno tʉoĩaña mʉa, jane mejejʉ Dios oca goti ĩsiri masa, ĩna gotiado bajiroti mʉare rẽtame. Ado bajiro ucañi ĩna Dios oca gotirã:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Queno tʉoya yʉre aja tudirã mʉa. Yʉre tʉorʉ̃nʉbiticõri jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mʉa. Yʉ ña Dios. Mʉa tiroca tiyamani ĩogʉ̃ yigʉja yʉ. Gãjerã mʉare ĩna goti rẽtobubojarocati tʉo masimena yirãji mʉa. Ito bajiri mʉa tʉorʉ̃nʉbitirena sʉori, godarã yirãji mʉa, yiyijʉ Dios, yi ucañi ĩre goti ĩsiri masʉ, yi riasoyijʉ Pablo Antioquía gãna masare.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Ito bajiro bʉsi tĩocõri budi wayijarã Pablo mesa, judio masa ĩna minijuari wire. Ĩna budi waroca iti wi minijua ñarã:
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Ĩna minijua jidicãja bero jãjarã judio masa Pablo, Bernabére cʉni sʉyayijarã. Ito yicõri jãjarã judio masa ĩna yire tʉoĩa rʉ̃cʉbʉobojana cʉni Pablo mesare sʉyayijarã ĩna. Ito yija ado bajiro gotiyijarã Pablo mesa ĩnare:
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Ito bero gaye tujacãre, iti cʉto gãna jãjarã bʉsa minijuayijarã Dios oca tʉorona.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Ito bajiro jãjarã masa Dios oca tʉo ãmorã ĩna ejaja ti teyijarã judio masa. Ito yicõri Pablo ĩ gotibojaja, gajero bajiro riti cʉdiyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre aja tudiyijarã ĩna.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Ito ĩna yija ticõri, bʉto oca sẽorena bʉsiyijarã Pablo mesa:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Ito bajiro rotiñi Dios ĩ oca tutina. Ado bajiro gotia iti:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Iti tʉocõri judio masa meje ñarã bʉto wanʉ quenayijarã. “Dios oca quenariseguti ña”, yiyijarã ĩna. Ito yicõri ĩ rãca catitĩñarona ĩ beseana ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Ito bajiri Dios oca tʉorʉ̃nʉcõri ĩ oca quenarise masa jeyarore goti batoyijarã ĩna.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Ito bajibojarocati judio masama Pablo, Bernabé rãca ĩna tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩa codeyijarã. Ito bajiri oca meni ãmorã, iti cʉto gãna ñasarãre ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorã romia ñasarãre cʉni gotiyijarã. Bernabé Pablore masa ĩna ʉsirio coderoca yiyijarã judio masa. Ito bajiri judio masare tʉorʉ̃nʉcõri Pablo mesare bucõayijarã iti cʉto gãna.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Iti cʉtore budi warã ĩna ya gʉbojʉ sita wãrisere ja batecãyijarã ĩna. “Mʉa adi cʉto gãna ñeñaro yirã ña, ito yicõri seti ña mʉare”, yireoni ñayijʉ iti. Ito bajiro yicõri, Iconio wame cʉtiri cʉtojʉ wacoayijarã ĩna.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Ito ĩna budigoadojʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrã queno ʉsi cʉti quenaro ñayijarã ĩna. Ito yicõri Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñayijarã ĩna.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.