Atos 16
KALEIWAG KWEIVAW (MYW) vs NVI
1 E, isaps Da̱biy, ikanpeles, mo ineis Lisitil. Ven towen waseg mo iba̱nes taw teitan, kweiboug-o niligen liva̱nen Yeisuw. Mtowen yagan Timotiy, inan vinen-Yudiy, isimounid Yeisuw waseg; taman gog guma-Gilis.
1 Chegou a Derbe e depois a Listra, onde vivia um discípulo chamado Timóteo. Sua mãe era uma judia convertida e seu pai era grego.
2 Tayakelelsiys ven Lisitil waseg o Ikoniyam waseg idokes kid Timotiy singay tadidumwal.
2 Os irmãos de Listra e Icônio davam bom testemunho dele.
3 Pawl sivinan taw towen sisiy bineis, mapuna ibob momwan, magina Ebelam nakabivatus; peinan gamag babaw ikakins Timotiy taman guma-Gilis; o peinan min-Yudiy babaw nisesus ven towen, o Pawl nag ivag sivinan tasiyas bivtokes livan, mapuna mtowen Timotiy ibob momwan.
3 Paulo, querendo levá-lo na viagem, circuncidou-o por causa dos judeus que viviam naquela região, pois todos sabiam que seu pai era grego.
4 Igawa ikaninapels ven katanok katanok wasigeis, mo ikatpeles sikaleiwag isekes, kweiboug nikalawages Yelusalem waseg. Tasiyas takaweins liva̱nen Yeisuw, o tayakelesiys situwa̱veks, isekes sikaleiwag, ilansa, “Kadiloka kuvna̱ses.”
4 Nas cidades por onde passavam, transmitiam as decisões tomadas pelos apóstolos e presbíteros em Jerusalém, para que fossem obedecidas.
5 Mapuna tayakelesiys iyamweis sisimounid; o yam katanok katanok ikatimweisis, mo ibabaws.
5 Assim as igrejas eram fortalecidas na fé e cresciam em número cada dia.
6 Ikanpeles ven avakaein Piligiy, ikous mo ikanpeles ven avakaein Galetiy. Yowbad Kululuwan mo isilbwades, awoum bisekes asilivan min-Esiy wasigeis.
6 Paulo e seus companheiros viajaram pela região da Frígia e da Galácia, tendo sido impedidos pelo Espírito Santo de pregar a palavra na província da Ásia.
7 Wankuyeim mo ineis Misiy, sivines kid bineis Bitiniy; iyokonsa, nag; peinan nag beitam Kululuwan Yeisuw.
7 Quando chegaram à fronteira da Mísia, tentaram entrar na Bitínia, mas o Espírito de Jesus os impediu.
8 Misiy ikanpeles ikous, mo iwloubus ineis Tilowas.
8 Então, contornaram a Mísia e desceram a Trôade.
9 O boug waseg, Pawl matan isisawl mav, magina ikamikon, ikintuwen ikin wa̱yol ikin gum-Masidoniy itamanaw iton palatan, ilana, “Kudopel kum wamaven Masidoniy, kulabem yakamey.”
9 Durante a noite Paulo teve uma visão, na qual um homem da Macedônia estava em pé e lhe suplicava: "Passe à Macedônia e ajude-nos".
10 Pawl ikikin ikous; bo ikatima̱mal, sivinan kid bidopel bein Masidoniy; kadok kid Yowbad nidawem bakan bakasekes tasiyas liva̱nen Yeisuw. Ninom katanok-wan.
10 Depois que Paulo teve essa visão, preparamo-nos imediatamente para partir para a Macedônia, concluindo que Deus nos tinha chamado para lhes pregar o evangelho.
11 Kakilev Tilowas, kadumwala kan Samotiles kamasis; neiyam nen ka̱kuk ee... ka̱lug Niyapolis.
11 Partindo de Trôade, navegamos diretamente para Samotrácia e, no dia seguinte, para Neápolis.
12 Niyapolis waseg ka̱bus kan Pilipay, ven towen wunovek wawnuwan Masedoniy; mina-Lom babaw o mina-Lom sitakanaviy babaw nisesus ven towen waseg. Yam mwasanin kasesuna ven towen.
12 Dali partimos para Filipos, na Macedônia, que é colônia romana e a principal cidade daquele distrito. Ali ficamos vários dias.
13 Sa̱dad waseg kadoki gamag mwasanin ininitougs o ititapwa̱louls Yowbad waseg wadadan lay kweitan; mapuna kasap adunan ked kan lay towen, kawekes vinay mwasanin, kakaypul simayas; kallivan.
13 No sábado saímos da cidade e fomos para a beira do rio, onde esperávamos encontrar um lugar de oração. Sentamo-nos e começamos a conversar com as mulheres que se haviam reunido ali.
14 Guyouvin na̱tan yagan Lidiy, vinen-Tayatil, taymayisein kweim bwabwel, tuta babaw nititapwa̱loul Yowbad waseg; e, mana̱wen mo iligen amalivan. Peinan Yowbad bo ikatiboug nuwan va̱gan biligen kid Pawl anilivan.
14 Uma das que ouviam era uma mulher temente a Deus chamada Lídia, vendedora de tecido de púrpura, da cidade de Tiatira. O Senhor abriu seu coração para atender à mensagem de Paulo.
15 Peinan iligen liva̱nen Yeisuw, mo nakabapta̱yses Lidiy sen angamag. Ikous, Lidiy mo idibakem ilana, “Magat bukudokeig nasimounid yey daGuyaws waseg, kadiloka kumeis wagunbunatum, agubwabwal yakamiy.” Ivvalut ee... mo ka̱tam.
15 Tendo sido batizada, bem como os de sua casa, ela nos convidou, dizendo: "Se os senhores me consideram uma crente no Senhor, venham ficar em minha casa". E nos convenceu.
16 Yatam yam nakan tapwa̱loul silma̱nin, kaninoun ee... mo ilivatum nukubukwab na̱tan, kululuwan waseg ikatigigik aveiyag igaw bikamat, o nawotet maysan singay avakaein ikawes taliven.
16 Certo dia, indo nós para o lugar de oração, encontramos uma escrava que tinha um espírito pelo qual predizia o futuro. Ela ganhava muito dinheiro para os seus senhores com adivinhações.
17 Vin na̱wen ikabkunim yakamey simey Pawl, iwkuwak, ilana, “Yowbad Tatawtoun nagamag tasiyas; tasiyas ikatimlakeids ked towen waseg Yowbad bo bikatinabweids.”
17 Essa moça seguia a Paulo e a nós, gritando: "Estes homens são servos do Deus Altíssimo e lhes anunciam o caminho da salvação".
18 Nawkuwak anilivan ma̱wana yam babaw. Mapuna igeg nanon Pawl, itouvin, idibek yeiluw towen, ilana, “Akalawageim wayagan Yeisuw Kelis, kulisow mana̱wen vin, kunoun.” Mitiya̱mun towen yeiluw mo inoun.
18 Ela continuou fazendo isso por muitos dias. Finalmente, Paulo ficou indignado, voltou-se e disse ao espírito: "Em nome de Jesus Cristo eu lhe ordeno que saia dela! " No mesmo instante o espírito a deixou.
19 Vin mana̱wen taliven ikakins bo iyakous wawun simoney, igeg ninous, iyousis Pawl son Saylas, ibiteilis tasiyas ineis wavtakon ven va̱gan kid biyateles wamtes tasiyas takaliwageins ven.
19 Percebendo que a sua esperança de lucro tinha se acabado, os donos da escrava agarraram Paulo e Silas e os arrastaram para a praça principal, diante das autoridades.
20 — ausente —
20 E, levando-os aos magistrados, disseram: "Estes homens são judeus e estão perturbando a nossa cidade,
21 — ausente —
21 propagando costumes que a nós, romanos, não é permitido aceitar nem praticar".
22 Gamag babaw mo ilabes, sivines kid biyagages Pawl son Saylas. Takaleiwags mo ilansa, “Kunisis asikweim, mo kuweiys amweilok waseg.”
22 A multidão ajuntou-se contra Paulo e Silas, e os magistrados ordenaram que se lhes tirassem as roupas e fossem açoitados.
23 Iwaways avakaein wawous; ikous, mo ikalabus, idibakes takaymatein deil ilansa, “Kukwaymates tasiyas beibwein. Awoum bisaps bineis watoulan.”
23 Depois de serem severamente açoitados, foram lançados na prisão. O carcereiro recebeu instrução para vigiá-los com cuidado.
24 Towen iligen, isenas wa̱deil bunatum tawtoun waseg, ilokes kikeis amweilok akiy wanuwein; ta-ma̱wan biyaganis kikeis.
24 Tendo recebido tais ordens, ele os lançou no cárcere interior e lhes prendeu os pés no tronco.
25 Watapwan boug Pawl son Saylas ikululs wamatan Yowbad, initougs waseg, ikannuwels asiwous. Tasiwuns deil mwasanin ikatilutegs.
25 Por volta da meia-noite, Paulo e Silas estavam orando e cantando hinos a Deus; os outros presos os ouviam.
26 Mo ivag nik avakaein, kakolan bunatum dakul igogewns-wan; koukweda babaw ikaliyowes, o sen o amweilok niyousis tasiwuns deil nimes o kikeis bo ipalpa̱leiks o itigta̱gut ikous.
26 De repente, houve um terremoto tão violento que os alicerces da prisão foram abalados. Imediatamente todas as portas se abriram, e as correntes de todos se soltaram.
27 Takaymatein deil mo ilaktukit, ikin koukweda babaw bo ikaliyowes, idok kid bo isawls tasiwuns deil babaw; igeg nanon, ikow napulut tanmunum va̱gan kid bibes nipowun tatonen, beimat.
27 O carcereiro acordou e, vendo abertas as portas da prisão, desembainhou sua espada para se matar, porque pensava que os presos tivessem fugido.
28 Pawl ikin, aygan avakaein ivag, ilana, “Awoum kuygageim toneim yak. Yakamey-yaya, amababaw-wan.”
28 Mas Paulo gritou: "Não faça isso! Estamos todos aqui! "
29 Takaymatein deil idow teitan bimey lamp; mo ikow, isawl, isiw wanuwan deil, itatat won, ikulul wamtes Pawl son Saylas.
29 O carcereiro pediu luz, entrou correndo e, trêmulo, prostrou-se diante de Paulo e Silas.
30 Wankuyeim mo itokes ineis wamnat, ilana, “Adok guntuwa̱vek yakamiy, kadiloka kudibakeigs aveiyag bavag silma̱nin kid Yowbad bikatinabweig.”
30 Então levou-os para fora e perguntou: "Senhores, que devo fazer para ser salvo? "
31 Ilansa, “Kadiloka kusimounid daGuyaws Yeisuw waseg, mo bikatinabweimiy simwey amgwamag.”
31 Eles responderam: "Creia no Senhor Jesus, e serão salvos, você e os de sua casa".
32 Mo idibakes tasiyas liva̱nen Guyaw Kelis, siney gamaga babaw nisesus wanbunatum.
32 E pregaram a palavra de Deus, a ele e a todos os de sua casa.
33 Mitiya̱mun towen boug waseg, tanuwagan deil ikow yevagam, buyavis wawous itawis. Ikous, mo ibapta̱yses sen nagamag.
33 Naquela mesma hora da noite o carcereiro lavou as feridas deles; em seguida, ele e todos os seus foram batizados.
34 Ibapta̱yses ikous, mo isiws wanbunatum, kaeis isekes, ikams, peinan imwa̱saws avakaein sineya-wan angamag; liva̱nen Yowbad niliganes.
34 Então os levou para a sua casa, serviu-lhes uma refeição e com todos os de sua casa alegrou-se muito por haver crido em Deus.
35 Iyam nen ga̱boug takaliwageins ven mo ikayabes sipilismans ineis wa̱deil, ilansa, “Kulavewas tasiyas asteiy, bineis.”
35 Quando amanheceu, os magistrados mandaram os seus soldados ao carcereiro com esta ordem: "Solte estes homens".
36 Tanuwagan deil ikow asilivan towen, isek Pawl, ilana, “Takalawageins ven bo ikayabeimiy bukunounas. Bweina beitout ninoumiy, kuneis.”
36 O carcereiro disse a Paulo: "Os magistrados deram ordens para que você e Silas sejam libertados. Agora podem sair. Vão em paz".
37 Pawl idibakes, ilana, “O yakamey mina-Lom yakamey; bo iwemas wamtes gamag babaw nov, o nag iyatelemas va̱gan bikakins amasinap aveiyag kalbaleb. Makaw isenamas wa̱deil; nagein gog bikakiws asimwasin, bikawumemas mo bikayabemas. Kapiyev. Bakasesuna. Kadiloka tasiyas bimeis bitokemas bakan wamnat, mo bikayabemas.”
37 Mas Paulo disse aos soldados: "Sendo nós cidadãos romanos, eles nos açoitaram publicamente sem processo formal e nos lançaram na prisão. E agora querem livrar-se de nós secretamente? Não! Venham eles mesmos e nos libertem".
38 Tasiyas pilismans mo inekes takaliwageins ven; asilivan ikatpeles isekes. Kweiboug nag bikakins Pawl o Saylas mina-Lom tasiyas; e, tut towen mo ikakins, asimwasin seikwan.
38 Os soldados relataram isso aos magistrados, os quais, ouvindo que Paulo e Silas eram romanos, ficaram atemorizados.
39 Aspwa̱yat inekes Pawl son Saylas, asilivan siwa̱youb, mo itokes ineis wamnat, ikayabes bineis kid kweitan ven.
39 Vieram para se desculpar diante deles e, conduzindo-os para fora da prisão, pediram-lhes que saíssem da cidade.
40 Ilisawes deil mo inekes Lidiy, inekes tayakelesiys, iguyes, mo itanouys, inounas, ineis.
40 Depois de saírem da prisão, Paulo e Silas foram à casa de Lídia, onde se encontraram com os irmãos e os encorajaram. E então partiram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.