Romanos 1
Ja jembyʉ kajxy'átypyʉ mʉdʉ Jesukristʉkyʉjxm: El Nuevo Testamento de nuestro Señor Jesucristo en el mixe de Juquila (MXQNT) vs VC
1 Ʉj Pa̱a̱blʉ, Jesukristʉ myʉduumbʉ. Diósʉts xywyinꞌijx es xypyʉjtákyʉts éxtʉmʉ ꞌyapóstʉlʉ esʉts nga̱jxwa̱ꞌxʉt yʉ oybyʉ ꞌyayuk.
1 Paulo, servo de Jesus Cristo, escolhido para ser apóstolo, reservado para anunciar o Evangelho de Deus;
2 Tya̱dʉ oybyʉ ayuk Dios wya̱ndak dyakáñ extʉ jékyʉp mʉt ja kyuga̱jxpʉty, es yʉꞌʉjʉty kyʉxja̱a̱ydyʉ ma̱ ja Diosʉ jyaaybyajtʉn.
2 este Evangelho Deus prometera outrora pelos seus profetas na Sagrada Escritura,
3 Yʉꞌʉ dʉꞌʉn ja ayuk ma̱ yajmadyaꞌaky ja Nindsʉnꞌa̱jtʉm Jesukristʉ, ja Diosʉ ꞌyUꞌunk diꞌibʉ jyaꞌayꞌa̱jtʉngyʉjxm ijty ja rey Davit tyʉʉmp ꞌya̱a̱ts,
3 acerca de seu Filho Jesus Cristo, nosso Senhor, descendente de Davi quanto à carne,
4 es nandʉꞌʉn ñigʉxeꞌeky ko Diosʉ ꞌyUꞌunk ko Espíritʉ Santʉkyʉjxm es mʉdʉ Diosʉ myʉkꞌa̱jtʉn jyikypyejky ma̱ ꞌyeꞌky.
4 que, segundo o Espírito de santidade, foi estabelecido Filho de Deus no poder por sua ressurreição dos mortos;
5 Yʉ Jesukristʉ myayꞌa̱jtʉngyʉjxm tʉ xypyʉjtaꞌagyʉts éxtʉmʉ ꞌyapóstʉlʉty, esʉts nga̱jxwa̱ꞌxʉt ja ꞌyayuk ma̱ tʉgekyʉ naxwíñʉdʉ, es ndukmʉmʉdówʉdʉts es ndukmʉbʉ́ktʉdʉts.
5 e do qual temos recebido a graça e o apostolado, a fim de levar, em seu nome, todas as nações pagãs à obediência da fé,
6 Es nandʉꞌʉn jam ma̱ yʉꞌʉjʉty Dios tʉ mwinꞌíxʉdʉ es mja̱ꞌa̱yꞌátʉdʉt ja Jesukristʉ.
6 entre as quais também vós sois os eleitos de Jesus Cristo,
7 Nduknigajxtʉptsʉ tya̱dʉ neky miidsʉty nidʉgekyʉ diꞌibáty ijttʉp Romʉ, diꞌibátyʉ Dios tsojkʉdʉp es tʉ wyinꞌíxʉdʉ es dyajnʉjxtʉt tuꞌugʉ jikyꞌa̱jtʉn wa̱ꞌa̱tspʉ. Waꞌanʉ nDios Teetyꞌa̱jtʉm esʉ Nindsʉnꞌa̱jtʉm Jesukristʉ mgunuꞌxʉdʉ es mmoꞌoyʉdʉ ja agujkꞌa̱jt jotkujkꞌa̱jtʉn.
7 a todos os que estão em Roma, queridos de Deus, chamados a serem santos: a vós, graça e paz da parte de Deus, nosso Pai, e da parte do Senhor Jesus Cristo!
8 Tim jawyiin, mʉt yʉꞌʉgyʉjxmʉ Jesukristʉ, nja̱ꞌa̱ygyʉdákypyʉts ja Dios mʉt nidʉgékyʉty miidsʉty mʉt ko yajmadyaꞌakyꞌáty ja mmʉbʉjkʉnʉty oytyim ma̱a̱ty ma̱ tʉgekyʉ naxwíñʉdʉ.
8 Primeiramente, dou graças a meu Deus, por meio de Jesus Cristo, por todos vós, porque em todo o mundo é preconizada a vossa fé.
9 Ja Dios diꞌibʉts nmʉdiimpy amumduꞌuk jot es nga̱jxwaꞌxyʉts ja oybyʉ ayuk diꞌibʉ ñimadyakypy ja ꞌyUꞌunk, yʉꞌʉ dʉꞌʉn ñija̱ꞌa̱p wiꞌixʉts dʉꞌʉñʉm njamyatstʉ miidsʉty ma̱ts ti nꞌamdoy nbʉjktsóy kots nga̱jxtaꞌaky.
9 Pois Deus, a quem sirvo em meu espírito, anunciando o Evangelho de seu Filho, me é testemunha de como vos menciono incessantemente em minhas orações.
10 Jaꞌats nꞌamdeepy nbʉjktseebyʉts ja Dios es xyajmada̱ꞌa̱gʉt, pʉnʉ dʉꞌʉn yajkutíky, esʉts nʉjx miits nguꞌixtʉ,
10 A ele suplico, se for de sua vontade, conceder-me finalmente ocasião favorável de vos visitar.
11 mʉt ko nwinꞌixándʉp es ʉjtskyʉjxmʉ Espíritʉ Santʉ myadakʉn mmoꞌoyʉdʉt, es dʉꞌʉn myajmʉjwiinxʉdʉ ja mmʉbʉjkʉn.
11 Desejo ardentemente ver-vos, a fim de comunicar-vos alguma graça espiritual, com que sejais confirmados,
12 Jaꞌats ʉj nꞌandijpy es ndsejpyʉts kodsʉ naty nꞌity mʉt miidsʉty, nnayyaꞌijt nnayyajxoꞌonʉm nigijxy mʉdʉ tya̱dʉ mʉbʉjkʉn diꞌibʉ nmʉda̱jtʉm.
12 ou melhor, para me encorajar juntamente convosco naquela vossa e minha fé que nos é comum.
13 Mʉguꞌugítʉty, ndsejpyʉts es xyñijáwʉdʉt ko kana̱k ok tʉ njaninʉjxa̱ꞌa̱ndʉ. Tʉ njantsyjyakuꞌixa̱ꞌa̱ndʉ es ʉjtskyʉjxm oy mwʉꞌʉmdʉt mʉdʉ Dios, dʉꞌʉn éxtʉm tʉ ndúñʉts ma̱ yʉ wiinkpʉ naxwíñʉdʉ.
13 Pois não quero que ignoreis, irmãos, como muitas vezes me tenho proposto ir ter convosco. {Eu queria recolher algum fruto entre vós, como entre os outros pagãos}, mas até agora tenho sido impedido.
14 Pes xypyátpʉts nga̱jxwa̱ꞌxʉdʉts ja Diosʉ ꞌyayuk, dʉꞌʉn ma̱ yʉ diꞌibʉ grieegʉty es nandʉꞌʉn diꞌibʉ kyaj gyrieegʉty, ma̱ diꞌibʉ ʉwijy ka̱jxwijyʉty es éxtʉm nandʉꞌʉn diꞌibʉ kyaj ꞌyʉwijy kya̱jxwijyʉty.
14 Sou devedor a gregos e a bárbaros, a sábios e a simples.
15 Pa̱a̱dyʉts njantsytsyeky es nga̱jxwa̱ꞌxa̱ꞌa̱ñʉts ja oybyʉ ayuk ma̱ miits mꞌittʉ jap Romʉ.
15 Daí o ardente desejo que eu sinto de vos anunciar o Evangelho também a vós, que habitais em Roma.
16 Pes kyajts ʉj nduktsoydyúñ ja oybyʉ ayuk, mʉt ko yʉꞌʉ dʉꞌʉn ja myʉkꞌa̱jtʉnʉ Dios es ñitsoꞌoktʉt nidʉgékyʉty diꞌibʉ myʉbʉjktʉp, tim jawyiin mʉt ja diꞌibʉ israelítʉty, per nandʉꞌʉn mʉt ja diꞌibʉ kyaj ꞌyisraelítʉty.
16 Com efeito, não me envergonho do Evangelho, pois ele é uma força vinda de Deus para a salvação de todo o que crê, ao judeu em primeiro lugar e depois ao grego.
17 Jaꞌa ko mʉt yʉ oybyʉ ayuk nꞌixyꞌa̱jtʉm ko ja̱ꞌa̱y jeꞌeyʉ oy wyʉꞌʉmdʉ mʉt ja Dios ko myʉbʉ́kʉdʉ, éxtʉm ja Diosʉ jyaaybyajtʉn jyʉnaꞌañ: “Diꞌibʉ myʉbʉjkʉngyʉjxm oy wʉꞌʉmp mʉt ja Dios, yʉꞌʉ dʉꞌʉn jikyꞌátʉp.”
17 Porque nele se revela a justiça de Deus, que se obtém pela fé e conduz à fé, como está escrito: O justo viverá pela fé {Hab 2,4}.
18 Nnija̱ꞌa̱m ko Dios tkexy extʉ tsa̱jpótmʉ myʉj tʉydyuꞌunʉn mʉt nidʉgekyʉ axʉk ja̱ꞌa̱yʉty, jaꞌa ko mʉt ja ꞌyaxʉkꞌa̱jtʉn tꞌʉxtijtʉ ja tʉyꞌa̱jtʉn.
18 A ira de Deus se manifesta do alto do céu contra toda a impiedade e perversidade dos homens, que pela injustiça aprisionam a verdade.
19 Ñija̱ꞌa̱dʉp yajxón diꞌibʉ mba̱a̱t yajnijáwʉ wiꞌixʉ dʉꞌʉn ja Dios, mʉt ko Diosʉ dʉꞌʉn tʉ tyuknijáwʉdʉ yʉꞌʉjʉty.
19 Porquanto o que se pode conhecer de Deus eles o lêem em si mesmos, pois Deus lho revelou com evidência.
20 Na̱ꞌa̱bʉ Dios dyajkojy ja naxwíñʉdʉ es extʉ tyamba̱a̱t, tʉgekyʉ tya̱a̱dʉ mba̱a̱t xytyukjaygyujkʉm wiꞌix yʉꞌʉ ja Dyiosꞌa̱jtʉn, es ko Dios mba̱a̱t ttuñ oytyiity winʉ xʉʉ winʉ tiempʉ. Pa̱a̱ty ni pʉ́n tkanimeꞌxy oy jyajʉna̱ꞌa̱ndʉ ko kyaj tnijáwʉdʉ.
20 Desde a criação do mundo, as perfeições invisíveis de Deus, o seu sempiterno poder e divindade, se tornam visíveis à inteligência, por suas obras; de modo que não se podem escusar.
21 Pes oy tjaꞌixyꞌa̱jtpʉdʉ dʉꞌʉn ja Dios, kyaj tʉ twindsʉꞌʉgʉdʉ éxtʉm ja Dios es ni jeꞌeyʉ tʉ tkaja̱ꞌa̱ygyʉda̱ꞌa̱ktʉ ja Dios, nik niꞌigʉ tʉ dyajjʉjptʉgóydyʉ. Jaꞌayʉ wyinma̱ꞌa̱ñꞌa̱jttʉp diꞌibʉ kyaj ti ttsooty esʉ jyot wyinma̱ꞌa̱ñ tpʉjtaꞌaky jantsy juun. Pa̱a̱ty tʉ wyeꞌemy kubiꞌits kuꞌook.
21 Porque, conhecendo a Deus, não o glorificaram como Deus, nem lhe deram graças. Pelo contrário, extraviaram-se em seus vãos pensamentos, e se lhes obscureceu o coração insensato.
22 Oy jyanayñiga̱jxʉdʉ ko kyuwijyꞌátyʉty, per nʉgoo jyantsylyokʉꞌattʉ.
22 Pretendendo-se sábios, tornaram-se estultos.
23 Jaꞌa ko tʉ dyajtʉgátstʉ ja myʉjꞌa̱jtʉnʉ Dios diꞌibʉ kyaj tyʉgoy, mʉt ja ꞌyawinnax ja ja̱ꞌa̱yʉty diꞌibʉ oꞌktʉp, es extʉ yaꞌꞌagojwinna̱jxtʉp ja joon jʉyujkʉty, tsa̱ꞌa̱ñʉty esʉ añimal diꞌibʉ taxkʉ kyʉꞌʉ tyeky.
23 Mudaram a majestade de Deus incorruptível em representações e figuras de homem corruptível, de aves, quadrúpedes e répteis.
24 Pa̱a̱dyʉ Dios tʉ tnaꞌixy mʉt ja axʉʉkpʉ winma̱ꞌa̱ñ diꞌibʉ yʉꞌʉjʉty myʉda̱jttʉp, es dʉꞌʉn tʉ ttundʉ diꞌibʉ tsoydyuꞌun mʉʉt niduꞌuk niduꞌuk.
24 Por isso, Deus os entregou aos desejos dos seus corações, à imundície, de modo que desonraram entre si os próprios corpos.
25 Mʉt ko kyaj tʉ tmʉbʉktʉ ja tʉyꞌa̱jtʉn, jaꞌayʉ ja andakʉn, es tʉ twindsʉꞌʉgʉdʉ es tꞌawdattʉ diꞌibʉ Dios yajkoj es kyaj tꞌawdattʉ kʉꞌʉmʉ Dios diꞌibʉ mayꞌa̱jt windsʉꞌkʉp winʉ xʉʉ winʉ tiempʉ. Waꞌan dʉꞌʉnʉty.
25 Trocaram a verdade de Deus pela mentira, e adoraram e serviram à criatura em vez do Criador, que é bendito pelos séculos. Amém!
26 Pa̱a̱dyʉ Dios tyukmʉꞌíxʉty yʉ wyinma̱ꞌa̱ñ ja tsoydyuꞌun mʉʉtpʉ. Pes extʉ yʉ toxytyʉjkʉty tʉgatsy ꞌyadʉꞌʉtstʉ es kʉdiinʉm éxtʉm jyapa̱a̱dyʉty.
26 Por isso, Deus os entregou a paixões vergonhosas: as suas mulheres mudaram as relações naturais em relações contra a natureza.
27 Es nandʉꞌʉnʉ dʉꞌʉnʉ yedyʉjkʉty kyaj ttundʉ mʉt ja toxytyʉjk, yʉꞌʉyʉ wyinma̱ꞌa̱ñꞌa̱jttʉp ꞌyadʉꞌʉdsa̱ꞌa̱ndʉ kʉjkkaknáxy. Yʉ yedyʉjkʉty ttundʉ tsoydyuꞌun mʉʉtpʉ ak yʉꞌʉjʉty, pa̱a̱ty dyajnáxtʉ ja ayoꞌon esʉ tʉydyuꞌunʉn ma̱ ja kyʉꞌʉm niniꞌx, éxtʉm ñitʉ́kʉdʉ.
27 Do mesmo modo também os homens, deixando o uso natural da mulher, arderam em desejos uns para com os outros, cometendo homens com homens a torpeza, e recebendo em seus corpos a paga devida ao seu desvario.
28 Es éxtʉm yʉꞌʉjʉty kyaj twindsʉꞌʉgʉya̱ꞌa̱ndʉ Dios, pes ja Dios tʉ ꞌyʉxtíjʉnʉ mʉt ja axʉʉkpʉ winma̱ꞌa̱ñʉty, es dʉꞌʉn ttúndʉt diꞌibʉ kyaj jyapa̱a̱dyʉty ttúndʉt.
28 Como não se preocupassem em adquirir o conhecimento de Deus, Deus entregou-os aos sentimentos depravados, e daí o seu procedimento indigno.
29 Yʉꞌʉyʉ jyotꞌa̱jt wyinma̱ꞌa̱ñꞌa̱jttʉp tʉgekyʉ axʉk winma̱ꞌa̱ñ, mʉꞌinduunk, adsojk, axʉkja̱ꞌa̱yꞌa̱jtʉn, naywyinnaxʉja̱ꞌa̱k, yajja̱ꞌa̱yꞌoꞌktʉp, tsip ja̱ꞌa̱yʉty, winꞌʉꞌʉndʉp, ak jʉmbit ti tꞌixtʉ, piꞌtska̱jxtʉp,
29 São repletos de toda espécie de malícia, perversidade, cobiça, maldade; cheios de inveja, homicídio, contenda, engano, malignidade.
30 ñiga̱jx ñimadyáktʉp axʉʉk ja myʉguꞌugʉty, myʉdsipꞌa̱jttʉp ja Dios, axʉk ka̱jxtʉp, mʉj pátʉdʉp, mʉj ñaydyíjʉdʉ, myʉwinma̱ꞌa̱ñbyatꞌadʉ́tstʉp axʉʉk, kyajʉ tya̱a̱k tyeety tmʉmʉdowdʉ,
30 São difamadores, caluniadores, inimigos de Deus, insolentes, soberbos, altivos, inventores de maldades, rebeldes contra os pais.
31 kyaj ti tjaygyukʉya̱ꞌa̱ndʉ, kyaj tkuydyundʉ ꞌyayuk, kyaj tmʉdattʉ tsojkʉn, ni ti paꞌꞌayoꞌon tkamʉdaty.
31 São insensatos, desleais, sem coração, sem misericórdia.
32 Yʉꞌʉjʉty ñija̱ꞌa̱dʉp yajxón wiꞌix ja Dios tʉ dyajnigutúkʉ. Ñija̱ꞌa̱dʉp ko diꞌibáty tyuundʉbʉ tya̱a̱dʉ dʉꞌʉmbʉ, yʉꞌʉ nitʉjkʉp ja oꞌkʉn; per dʉꞌʉñʉm tꞌaktundʉ, es extʉ tyukxondáktʉp ko wiinkpʉty nandʉꞌʉn ttundʉ.
32 Apesar de conhecerem o justo decreto de Deus que considera dignos de morte aqueles que fazem tais coisas, não somente as praticam, como também aplaudem os que as cometem.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.