Atos 13

Ja jembyʉ kajxy'átypyʉ mʉdʉ Jesukristʉkyʉjxm: El Nuevo Testamento de nuestro Señor Jesucristo en el mixe de Juquila (MXQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ma̱ ja mʉbʉjkpʉtʉjk ñaymyʉ́kʉdʉ Antyokiiʉ, tam ja Diosʉ kyuga̱jxpʉty esʉ yaꞌʉxpʉjkpʉty. Yʉꞌʉ xyʉꞌa̱jttʉp: Bernabee, Simonk (diꞌibʉ yajtijp Nijeer), Lusyʉ (diꞌibʉ Sirene kuga̱jpnꞌa̱jtp), Saulʉ esʉ Manaén (diꞌibʉ mʉʉt yaꞌktʉ Eroodʉs, ja Galileeʉ gobernadoor).
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Tuꞌugʉ xʉʉ ko naty yʉꞌʉjʉty tꞌawdattʉ Nindsʉnꞌa̱jtʉm Dios es ꞌyayuꞌa̱jttʉ, net ja Espíritʉ Santʉ ꞌyanma̱a̱yʉ:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Es ko kya̱jxtakta̱a̱ydyʉ es ꞌyayuꞌa̱jttʉ, net tkʉꞌʉnikoondʉ ja Bernabee esʉ Saulʉ es ñayjyʉga̱jxʉdʉ. Ta oj tsyoꞌonnʉdʉ nimajtsk.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Ko ja Espíritʉ Santʉ kyajxʉdʉ Bernabee esʉ Saulʉ, ta ñʉjxtʉ Seleusyʉ. Net tyʉjkʉdʉ barkoty es ñʉjxtʉ ma̱ Tsyipre islʉ.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Ko jya̱jttʉ jikymyejyñ agʉꞌʉy ma̱ ja Salaminʉ ka̱jpn, net dyajtsondáktʉ tka̱jxwa̱ꞌxʉdʉ ja Diosʉ ꞌyayuk ma̱ ja israelítʉdyʉ tsya̱jptʉjk. Es mʉt ñejxy ja Fwank éxtʉmʉ pyudʉjkʉbʉ.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Net jyʉdijttʉ ma̱ tʉgekyʉ ka̱jpn es jya̱jttʉ ma̱ ja Pafʉs ka̱jpn. Es jap tpattʉ tuꞌugʉ israelitʉ diꞌibʉ xyʉꞌa̱jtypy Barjesús. Jaꞌa ijty xʉmaabyʉ es ꞌyandaꞌaky ko yʉꞌʉ Diosʉ kyuga̱jxpʉ.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Tya̱dʉ xʉmaabyʉ japʉ naty mʉt ja gobernadoor Serjyʉ Pa̱a̱blʉ, diꞌibʉ wijy yedyʉjk. Net ja gobernadoor tnigajxʉ Bernabee es ja Saulʉ es tmʉdowa̱ꞌa̱ñ ja Diosʉ ꞌyayuk.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Per ja xʉmaabyʉ diꞌibʉ grieegʉ ayuk xyʉꞌa̱jtypy Elimʉs myʉdsiptsoꞌon ja Bernabee esʉ Pa̱a̱blʉ, es tꞌaga̱jxʉ ja gobernadoor kʉdiibʉ tmʉbʉ́kʉt yʉ Diosʉ ꞌyayuk.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Net ja Saulʉ, diꞌibʉ nandʉꞌʉn xyʉꞌa̱jtypy Pa̱a̱blʉ, ja Espíritʉ Santʉ mooyʉ winma̱ꞌa̱ñ esʉ mʉkꞌa̱jtʉn es ttúnʉt diꞌibʉ Dios tsyejpy, es twinꞌijxy mʉk ja xʉmaabyʉ,
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 es tꞌanma̱a̱y:
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Pa̱a̱ty tyamʉ Nindsʉnꞌa̱jtʉm Dios mdukkumʉdowa̱ꞌa̱ñʉty es myajwʉꞌʉma̱ꞌa̱ñʉty wiints, jeky kyaj xyꞌíxʉt ja xʉʉ jyajy.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Es ko ja gobernadoor tꞌijxy yʉ tya̱a̱dʉ, net tmʉbejky es dʉꞌʉñʉ wyʉꞌʉmʉ mʉt ja Nindsʉnꞌa̱jtʉmʉ ꞌyʉxpʉjkʉn.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Net ja Pa̱a̱blʉ esʉ jyamyʉʉdʉty tyʉjkʉdʉ barkoty jap Pafʉs es jya̱jttʉ Perjʉ, ma̱ ja Panfilyʉ ñax. Esʉ Fwank tnikaknʉ ja jyamyʉʉdʉty es jyʉmbijnʉ Jerusalén.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Netʉ Pa̱a̱blʉ mʉdʉ Bernabee tsyoꞌondʉ Perjʉ es jya̱jttʉ Antyokiiʉ, jap ma̱ ja Pisiidyʉ ñax. Es sa̱a̱bʉdʉ xʉʉ tyʉjkʉdʉ tsa̱jptʉgóty es jap ꞌyuꞌuñʉdʉ.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Ko ja tsa̱jptʉjkʉ ñiwindsʉ́nʉty tka̱jxta̱a̱ydyʉ diꞌibʉ Moisés kyʉxja̱a̱y es ja Diosʉ kyuga̱jxpʉtʉjkʉty, net tkajxyñigajxʉdʉ dʉꞌʉnʉ Pa̱a̱blʉ esʉ Bernabee:
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Net ja Pa̱a̱blʉ tyʉna̱a̱yeꞌky es ja kyʉꞌʉ ttukꞌijxy es ꞌyamónʉt. Net tꞌanma̱a̱y:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Dios yʉꞌʉ wyinꞌijx ʉdsa̱jtʉmʉ nꞌaptʉjkꞌa̱jtʉm es dyajmʉ́jʉ ja Israelʉ ñaxwíñʉdʉ ko ꞌyijttʉ éxtʉmʉ jagam ja̱ꞌa̱y ma̱ ja Ejiptʉ ñax. Es ok dyajpʉdseemy mʉt ja myʉkꞌa̱jtʉn jap Ejiptʉ.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Esʉ Dios tmʉmaꞌxtijky ja mayjyaꞌay justyikxy jʉmʉjt ma̱ ja mʉj itʉn,
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 es ja Dios dyajtʉgooy jʉxtujkʉ naxwíñʉdʉ diꞌibʉ tsʉna̱a̱ydyʉ ma̱ Kananʉ ñaxy, es tmooy ja ñax ja nꞌaptʉjkꞌa̱jtʉm.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Net ja Dios dyajky ja kyutujkʉn taxk mʉgoꞌpx jakujm jʉmʉjt mʉt ja fwézʉty extʉ ko jyikyꞌajty ja Diosʉ kyuga̱jxpʉ Samwel.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Net ja Israel ja̱ꞌa̱y tꞌamdoodʉ tuꞌugʉ rey diꞌibʉ yajkutúkʉp. Es ja Dios myooyʉ ja Kisʉ mya̱a̱nk Saúl es treyꞌátʉt justyikxy jʉmʉjt. Yʉꞌʉ Benjamingʉ tyʉʉmp ꞌya̱a̱ts.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Es óknʉm ja Dios dyajjʉgéky ja Saúl es dyajreyꞌajty ja Davit, es jyʉnáñ: “Tʉts nba̱a̱ty ja Davit, ja Isa̱ꞌii ꞌyuꞌunk, tuꞌugʉ yedyʉjk diꞌibʉ ndsejpyʉts. Yʉꞌʉ tyúnʉp tʉgekyʉ diꞌibʉts ʉj ndsejpy.”
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 ’Esʉ niduꞌuk ja Davitʉ tyʉʉmp ꞌya̱a̱ts yʉꞌʉ dʉꞌʉn ja Jesús, diꞌibʉ Dios pyʉjták es dyajnitsoꞌogʉt ja israelitʉ ja̱ꞌa̱yʉty éxtʉm twa̱ndaky.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Es ko kyajnʉm yaꞌʉxpeky ja Jesús, net ja Fwank Yajnʉbajtpʉ tka̱jxwaꞌxy mʉt nidʉgekyʉ israelitʉ ja̱ꞌa̱yʉty es tꞌanma̱a̱y dyajtʉgátstʉt yʉ jyot wyinma̱ꞌa̱ñ, ñʉbáttʉt.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Es ko wyingóñ ja tiempʉ ma̱ Fwank dyajkʉjxta̱a̱y ja tyuunk, net tꞌanma̱a̱y: “Ʉj kyajpʉts nGrístʉty. Yʉꞌʉ miimp óknʉm. Es ʉj kyajts xyñitʉkʉ, ni jeꞌeyʉ yʉ kyʉꞌʉk ngaꞌꞌagájʉdʉt éxtʉmxyʉpts ʉj nꞌítyʉts tyuumbʉn.”
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 Esʉ Pa̱a̱blʉ ꞌyakjʉnáñ:
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Es diꞌibʉ tsʉna̱a̱ydyʉp jap Jerusalén es ja wyindsʉ́nʉty, kyaj oy tnija̱ꞌa̱dʉ pʉ́nʉ dʉꞌʉn Kristʉ, es ni tkajaygyujkʉ wiꞌix jyʉnáñ ja Diosʉ kyuga̱jxpʉty diꞌibʉ ꞌyʉxpʉjktʉp ma̱ ja tsa̱jptʉjk sa̱a̱bʉdʉ sa̱a̱bʉdʉ. Es ja mʉjja̱ꞌa̱ydyʉjk yʉꞌʉ oj ttuknibʉjta̱a̱gʉdʉ esʉ Jesús ꞌyoogʉt, es dʉꞌʉn tkuydyuundʉ diꞌibʉ ja Diosʉ kyuga̱jxpʉty jyaaydyʉ.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Es oy tkapattʉ Jesús ni ti pyeky, yʉꞌʉ ꞌyanma̱a̱ydyʉ Pilatʉ es dyaꞌoogʉt.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Es ko dʉꞌʉn ttuundʉ tʉgekyʉ éxtʉm jyʉnáñ diꞌibʉ Diosʉ kyuga̱jxpʉ yajwʉꞌʉmdʉ ja̱a̱ybyéty, net dyajjʉna̱jktʉ kruuzkʉjxy es dyajnaxtʉjkʉdʉ.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Perʉ Dios dyajjikypyejky jatʉgok,
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 es kana̱k ok kyʉxeꞌky ja Jesús ma̱ ja myʉguꞌuktʉjk diꞌibʉ mʉʉt jyʉdijttʉ ko tsyoꞌondʉ Galileeʉ es ñʉjxtʉ Jerusalén, es yʉꞌʉjʉty ꞌyawa̱ꞌa̱nʉdʉp ja ja̱ꞌa̱yʉty ko Jesús yʉꞌʉ dʉꞌʉn ja Kristʉ.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 ’Pa̱a̱ty ʉʉdsʉty tyam nꞌawánʉdʉ tadʉ oybyʉ ayuk diꞌibʉ Dios jékyʉp wya̱ndak mʉt ja nꞌaptʉjkꞌa̱jtʉm.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Es tyam ja Dios tkuydyúñ ma̱ ʉdsa̱jtʉm, jaꞌa tyʉʉmp ꞌya̱a̱ts, éxtʉm jyʉnáñ mʉt ko tʉ dyajjikypyéky ja Jesús, éxtʉm ꞌyity kʉxja̱ꞌa̱y ma̱ ja myʉmajtskpʉ Salmʉ ma̱ Dios jyʉnáñ: “Ʉjts mij xyTyeetyꞌa̱jtp. Tyámʉts ngʉxʉꞌʉgʉt kots mij nꞌUꞌunkꞌáty.”
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Es ko Dios dyajjikypyejky ja Jesús es kʉdiibʉ ñiniꞌx mya̱ꞌa̱dʉt, dʉꞌʉn tkuydyuuñ éxtʉm jyʉnaꞌañ ja Diosʉ jyaaybyajtʉn: “Mij nmoꞌoyʉp yʉ kunuꞌxʉn diꞌibʉts nwa̱ndak ja Davit.”
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Pa̱a̱ty jyʉnaꞌañ nandʉꞌʉn ma̱ jatuꞌugʉ Salmʉ: “Katʉ xyñaꞌixy ja mduumbʉ ñiniꞌx mya̱ꞌa̱dʉt ko ꞌyoogʉt.”
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Tʉyꞌa̱jtʉn ko ja Davit jyikyꞌajty, kyuydyuun diꞌibʉ Dios tsyejpy, net ꞌyeꞌky es nandʉꞌʉn ñaxtʉjkʉ, dʉꞌʉn éxtʉm ñaxtʉjkʉ ꞌyaptʉjk, es ja Davit ñiniꞌx mya̱ꞌtta̱a̱y.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Per ko Jesús ꞌyeꞌky, netʉ Dios yajjikypyʉjkʉ, es kyaj myaꞌty ja ñiniꞌx.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Mʉguꞌuktʉjkʉty, nijáwʉdʉ ko Jesús myeꞌxypy ja pojpʉ.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Es pʉ́n ꞌyaxá̱jʉp ja Jesús éxtʉmʉ Yajnitsókpʉ, yajtuknimaꞌxp tʉgekyʉ diꞌibʉ kyaj mba̱a̱t yajmeꞌxy jaꞌa diꞌibʉ pyanʉjxʉdʉp ja Moisesʉ ꞌyanaꞌamʉn.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Naygywentʉꞌátʉdʉ kʉdiibʉ jyátʉdʉt mʉt miidsʉty diꞌibʉ jyaaydyʉ ja Diosʉ kyuga̱jxpʉ:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Miidsʉty diꞌibáty tukxíktʉp,
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Ko ñaywya̱ꞌxta̱a̱yʉdʉ ja ja̱ꞌa̱y ma̱ ja tsa̱jptʉjk, netʉ Pa̱a̱blʉ esʉ Bernabee tsyoꞌondʉ. Es ja ja̱ꞌa̱y diꞌibʉ kyaj ꞌyisraelítʉty tꞌamdoodʉ ko jatuꞌugʉ sa̱a̱bʉdʉ ꞌyawánʉdʉt nandʉꞌʉn yʉ ka̱jxwíjʉn.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Es ko pyʉdsʉʉmdʉ tsa̱jptʉgóty, may ja israelítʉty es ja wiink ja̱ꞌa̱yʉty diꞌibʉ kyupʉjktʉ ja israelítʉdyʉ wyinma̱ꞌa̱ñ, tpanʉjxtʉ Pa̱a̱blʉ es ja Bernabee. Es yʉꞌʉjʉty ka̱jxwíjʉdʉ es ñayyaꞌítʉdʉt Diosʉ kyunuꞌxʉn mʉʉt.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Es ko jatuꞌugʉ sa̱a̱bʉdʉ ñaymyujkʉ jawaanʉ kyaj nidʉgékyʉdyʉ ja̱ꞌa̱y jap ka̱jpnóty es tmʉdowa̱ꞌa̱ndʉ ja Diosʉ ꞌyayuk.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Per ko ja israelítʉty tꞌijxtʉ ja mayjyaꞌay, net axʉʉk ñayjya̱ꞌa̱dʉ es tꞌanma̱a̱ydyʉ Pa̱a̱blʉ ko kyaj tyʉyꞌa̱jtʉnʉty éxtʉm jyʉnaꞌañ, es wyinga̱jxpajtʉdʉ.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Net ja Pa̱a̱blʉ es ja Bernabee tmʉga̱jxtʉ mʉk a̱a̱ mʉk jot:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Dʉꞌʉn tʉ xytyukꞌaneꞌemyʉts ja Nindsʉnꞌa̱jtʉm ko jyʉnáñ:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Ko tmʉdoodʉ ja ja̱ꞌa̱y diꞌibʉ kyaj ꞌyisraelítʉty, net xyondaktʉ es jyʉnandʉ ko ja Diosʉ ꞌyayuk ꞌyóyʉty. Es tmʉbʉjkta̱a̱ydyʉ nidʉgekyʉ diꞌibʉ yajmiin ja Espíritʉ Santʉ es jyikyꞌátʉt winʉ xʉʉ winʉ tiempʉ.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Es dʉꞌʉn oj tka̱jxwaꞌxy ja Diosʉ ꞌyayuk tʉgekyʉ ka̱jpn.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Per yʉ israelítʉty ñaygya̱jxʉdʉ mʉt ja myʉjja̱ꞌa̱ydyʉjk diꞌibʉ jam kuga̱jpnʉty, es nandʉꞌʉn mʉt ja toxytyʉjkʉty diꞌibʉ Dios ꞌyawda̱jttʉp es windsʉꞌʉgʉ ꞌyittʉ, ta tmʉdsiptsoꞌondʉ Pa̱a̱blʉ esʉ Bernabee.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Netʉ Pa̱a̱blʉ esʉ Silʉs twinxijttʉ ja kyʉꞌʉk es dyajjʉna̱jktʉ naxjok éxtʉmʉ ijxwʉꞌʉmʉn ko kyaꞌóyʉty ko tkakupʉktʉ ja Diosʉ ꞌyayuk. Es net oj ñʉjxtʉ ma̱ Ikoñʉ ka̱jpn.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Es diꞌibʉ myʉbʉjktʉ jap Antyokiiʉ, net wyʉꞌʉmdʉ jyantsyxyondaktʉ mʉt ja Espíritʉ Santʉ.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.