Marcos 15

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Xjats ku xyɨɨjndya̱a̱ky, wɨnets ja teetywɨndsøn ñamyujkɨdøø møøt ja møja̱a̱ꞌdyøjktɨ, møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjktɨ, tukɨꞌɨyɨ wɨneꞌen ja tꞌadsøønɨdɨ ja kutujk jam tsa̱ptøjkjotp. Jøts ja ojts tyiknøjkxtɨ ja Jesús køwɨɨñ jam Pilato wyɨndum, jamts ja tkøya̱ktɨ.
1 De manhã bem cedo, os principais sacerdotes, os líderes do povo e os mestres da lei — todo o alto conselho — se reuniram para discutir o que fariam em seguida. Então amarraram Jesus, o levaram e o entregaram a Pilatos.
2 Xjats ja Pilato tnɨma̱a̱y ja Jesús:
2 Pilatos lhe perguntou: “Você é o rei dos judeus?”. Jesus respondeu: “É como você diz”.
3 Xjats ja teetywɨndsøn janch may ja øøꞌnɨn tpɨkta̱ktøø, yikxon ja Jesús yiknɨꞌøøꞌnɨyɨɨꞌñ.
3 Os principais sacerdotes o acusaram de vários crimes,
4 Wɨnets ja Pilato tyiktɨɨy jadɨgojk, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y ja Jesús:
4 e Pilatos perguntou: “Você não vai responder? O que diz de todas essas acusações?”.
5 Jøts kyidyimyꞌadsoop ja Jesús ku Pilato ja jadeꞌen ñɨɨꞌmxyɨ; jøts ñɨgyuma̱a̱p ɨdøꞌøn ja Pilato ja køꞌøm tja̱wɨ ku ja jadeꞌen kyidyimyꞌadsøy.
5 Mas, para surpresa de Pilatos, Jesus não disse coisa alguma.
6 Yɨdeꞌen ɨdøꞌøn ja Pilato wyɨnaty ja kostumbrɨ tmøøtꞌaty ku ja pa̱skɨ xøøw tpa̱a̱ty, wɨnets ja tyikꞌawa̱ꞌa̱tspɨdsimy nɨduꞌugɨn ja tsumyja̱a̱ꞌy, pønɨ pøn ja mayja̱a̱ꞌy yikꞌawa̱ꞌa̱tspɨdsømwa̱ndɨp.
6 A cada ano, durante a festa da Páscoa, era costume libertar um prisioneiro, qualquer um que a multidão escolhesse.
7 Jamts wyɨnaty tuꞌuk ja pøkyja̱a̱ꞌy tsumy pøn txøøwꞌa̱jtp Barrabás, jaꞌ ja jap møøt chumꞌity pøn ja wyɨnaty møøt tø yikja̱a̱ꞌyꞌøøky ku tsep ja wyɨnaty tø ttundɨ møøt ja kudunktøjk.
7 Um dos prisioneiros era Barrabás, um revolucionário que havia cometido assassinato durante uma revolta.
8 Xjats ja mayja̱a̱ꞌy jam jadeꞌen myendøø, jøts ja tꞌamɨdoobɨna̱xwa̱ꞌa̱ktøø ja Pilato jøts tsumyja̱a̱ꞌy ja tyikꞌawa̱ꞌa̱tspɨdsøꞌømt nɨduꞌugɨn sa̱ kyostumbrɨ ja wyɨnaty tmøøtꞌaty.
8 A multidão foi a Pilatos e pediu que ele libertasse um prisioneiro, como de costume.
9 Wɨnets ja Pilato yꞌadsøøy jøts ja tnɨma̱a̱y:
9 Pilatos perguntou: “Querem que eu solte o ‘rei dos judeus’?”.
10 Jadeꞌen ja wya̱a̱ñ kumɨ tø døꞌøn ja wyɨnaty tja̱ꞌgyukɨ jøts ku ja teetywɨndsøn wyɨnaty nugo tø tkøya̱ktɨ ja Jesús tanejkɨngøjxp.
10 (Pois havia percebido que os principais sacerdotes tinham prendido Jesus por inveja.)
11 Xjats ja teetywɨndsøn tka̱jpxwejkøjxtøø ja mayja̱a̱ꞌy. Ojts ja tꞌaga̱jpxɨdɨ, jøts ja wya̱ꞌa̱ndɨt jøts wan ja Barrabás tꞌawa̱ꞌa̱tspɨdsimy jøts kaꞌap ja Jesús.
11 Nesse momento, os principais sacerdotes instigaram a multidão a pedir a libertação de Barrabás em vez de Jesus.
12 Xjats ja Pilato tyiktɨɨy ja mayja̱a̱ꞌy, yɨdeꞌen ja tnɨma̱a̱y:
12 Pilatos lhes perguntou: “Então o que farei com este homem que vocês chamam de ‘rei dos judeus’?”.
13 Wɨnets ja yꞌadsoodøø jøts ja wya̱ndøø møkta̱ꞌa̱ky:
13 “Crucifique-o!”, gritou a multidão.
14 Xjats ja Pilato tnɨma̱a̱y ja mayja̱a̱ꞌy:
14 “Por quê?”, quis saber Pilatos. “Que crime ele cometeu?” Mas a multidão gritou ainda mais alto: “Crucifique-o!”.
15 Jøts kumɨ yikjotkukɨwyampy ja Pilato wyɨnaty ja mayja̱a̱ꞌy, xjats ja tyikꞌawa̱ꞌa̱tspɨdsɨɨmy ja Barrabás; jøts ku ja tꞌukna̱nkwyojpøø ja Jesús, wɨnet ja ojts tkøyaky jøts ja kyɨruspatt.
15 Para acalmar a multidão, Pilatos lhes soltou Barrabás. Então, depois de mandar açoitar Jesus, entregou-o aos soldados romanos para que fosse crucificado.
16 Xjats ja solda̱dɨtøjk tyiknøjkxtøø ja Jesús jap kutujkta̱a̱jkꞌaguiꞌpy ma̱ ja ttejtɨ Pretorio, ma̱ ja masyolda̱dɨ jap wyɨnaty chøønɨdɨ, japts ja myɨsolda̱dɨ ja twa̱a̱mukøxtɨ.
16 Os soldados levaram Jesus para o palácio do governador (lugar conhecido como Pretório) e chamaram todo o regimento.
17 Wɨnets ja tsuuꞌnk wet ja ttuktatøjkɨdøø ja Jesús midi ja wɨndsøndøjk nugo myɨwɨndsønꞌa̱jttɨp, jøts ja kujp awiity ttukoronɨꞌa̱ttɨ.
17 Vestiram Jesus com um manto vermelho, teceram uma coroa de espinhos e a colocaram em sua cabeça.
18 Jøts ku ja jadeꞌen tꞌuktundøø, wɨnets ja wya̱mbɨna̱xwa̱ꞌktøø møkꞌampy, yɨdeꞌen ja tka̱jpxpooꞌkxtøø:
18 Então o saudavam, zombando: “Salve, rei dos judeus!”.
19 Jøts ja kipy ja ttaxɨkwojpjøꞌktøø, ojts ja tnɨdsujɨdɨ jøts ja ñadyijyɨ twɨnguxanɨdɨ, ñadyijyɨ ja twɨndsøꞌøgɨdɨ.
19 Batiam em sua cabeça com uma vara, cuspiam nele e ajoelhavam-se, fingindo adorá-lo.
20 Xjats ku døꞌøn ja jadeꞌen tꞌuktaxektøø, wɨnets ja tsuuꞌnk wet ja ojts tjajnɨdɨ jøts ja ttuktatøjkɨdøø ja wyet midi ja wyɨnaty wyetꞌajtpy. Xjats ja jatyɨ twa̱a̱bɨdsømdøø jøts ja kyɨruspatt.
20 Quando se cansaram de zombar dele, tiraram o manto vermelho e o vestiram com suas roupas. Então o levaram para ser crucificado.
21 Xjats ku ja Cirenɨt ja̱a̱ꞌy jam wyɨnaty ñaxy pøn txøøwꞌa̱jtp Simón, kya̱mjotp ja wyɨnaty chøøñ; jaꞌats ojts yiktaguwa̱nɨ jøts Jesús kyɨrus ja tpadsøjmɨt, jaꞌ ɨdøꞌøn jadeꞌen ja̱jtp pøn ja Alejandro møøt ja Rufo tyeetyꞌa̱jttɨp.
21 Um homem chamado Simão, de Cirene, passava ali naquele momento, vindo do campo. Os soldados o obrigaram a carregar a cruz. (Simão era pai de Alexandre e Rufo.)
22 Xjats ja mayja̱a̱ꞌy tyiknøjkxtøø ja Jesús jam Gólgota, ma̱ ja et jadeꞌen txøøwꞌaty midi jadeꞌen tyijpy ayuujk Ooꞌkpɨ Kyuba̱jk Pa̱jk.
22 Levaram Jesus a um lugar chamado Gólgota (que quer dizer “Lugar da Caveira”).
23 Jamts ja tmøødyøø ja vino midi wyɨnaty tø yikꞌadamuky møøt ja tsøøy midi yiktejp mirra, jaꞌ ja ojts tmoꞌodɨ ja Jesús, jøts ja kaꞌap tkupɨjky, kaꞌap ja tꞌuujky.
23 Ofereceram-lhe vinho misturado com mirra, mas ele recusou.
24 Wɨnets ja tyikruspajttøø; jøts ja solda̱dɨtøjk tyikwa̱ꞌkxtøø ja Jesús wyet, ojts ja tnɨguya̱ttɨ, jøts pønɨ pøn majada̱kp jaꞌats ja wet twejtstøø.
24 Então os soldados o pregaram na cruz. Depois, dividiram as roupas dele e tiraram sortes para decidir quem ficava com cada peça.
25 Jaa døꞌøn ja xøøwuꞌnk wyɨnaty waanɨ pyety ku døꞌøn ja jadeꞌen tyikruspajttøø.
25 Eram nove horas da manhã quando o crucificaram.
26 Jøts letrɨ ja jam tkøxjaadyɨ; yɨdeꞌen ja tyikwa̱ꞌa̱ndɨ: “Israelɨt ja̱a̱ꞌy ya̱ꞌa̱t ja wyɨndsøn.” Jaꞌ døꞌøn ja ojts ttagubattɨ kidi tiiꞌjɨp.
26 Uma tabuleta anunciava a acusação feita contra ele: “O Rei dos Judeus”.
27 Namajtsk ja maaꞌtspɨ ja tyikruspajttøø nay jam møøt ja Jesús, tuꞌuk aga̱ꞌñꞌampy jøts tuꞌuk ana̱jyꞌampy.
27 Dois criminosos foram crucificados com ele, um à sua direita e outro à sua esquerda.
28 Janch ja̱jt ɨdøꞌøn ja jadeꞌen sa̱ jap nøkyɨjxpy wya̱ꞌa̱ñ, ku yɨdeꞌen wya̱ꞌa̱ñ: “Møøt ja yiktamɨmachoꞌowɨyɨɨꞌñ ja møj kaꞌøy ja̱a̱ꞌy.”
28 Assim, cumpriram-se as Escrituras que diziam: “Ele foi contado entre os rebeldes”.
29 Xjats ku døꞌøn ja ja̱a̱ꞌy jam ña̱xtɨ kruswemp, kaꞌap ja tjanchꞌømyɨga̱jpxtɨ, wyɨbejptɨp ja kyuba̱jk ja jam, jøts ja tnøjmɨdɨ:
29 O povo que passava por ali gritava insultos e sacudia a cabeça em zombaria. “Olhe só!”, gritavam. “Você disse que destruiria o templo e o reconstruiria em três dias.
30 na̱nkñɨtsoꞌokꞌa̱tɨts me køꞌøm jøts mwɨna̱kt jam kruskøjxp.
30 Pois bem, salve a si mesmo e desça da cruz!”
31 Jadeꞌen ja ja̱a̱ꞌy wya̱ꞌa̱ndɨ, nayɨdeꞌen ja teetywɨndsøn wya̱mɨdɨ møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjktɨ, yɨdeꞌen ja køꞌømyɨ ñawya̱ꞌa̱ñɨdɨ:
31 Os principais sacerdotes e os mestres da lei também zombavam de Jesus. “Salvou os outros, mas não pode salvar a si mesmo!”, diziam.
32 Pønɨ ku net njanchꞌejxɨnt yø Israelɨt ja̱a̱ꞌy wyɨndsøn wyɨna̱kt jam kruswemp, wɨnet ɨnet njanchja̱ꞌwɨn jøts ku yø yjanchjaꞌajɨ ja Cristo.
32 “Que esse Cristo, o rei de Israel, desça da cruz agora mesmo para que vejamos e creiamos nele!” Até os homens crucificados com Jesus o insultavam.
33 Xjats ku kyujkxøøwꞌa̱jty, wɨnets kyoodsɨyɨɨꞌñ ja na̱xwiiꞌñɨt, jaanɨm ojts yja̱jta̱ꞌa̱ky møj wɨnakxyøøw.
33 Ao meio-dia, desceu sobre toda a terra uma escuridão que durou três horas.
34 Jøts ja Jesús møkꞌampy wya̱a̱ñ:
34 Por volta das três da tarde, Jesus clamou em alta voz: “ Eloí, Eloí, lamá sabactâni? ”, que quer dizer: “Meu Deus, meu Deus, por que me abandonaste?”.
35 Wɨna̱a̱gɨn ja ja̱a̱ꞌy jadeꞌen tmadoodøø pøn jam wyɨnatyɨ jøts ja wya̱ndøø:
35 Alguns dos que estavam ali, ouvindo isso, disseram: “Ele está chamando Elias”.
36 Xjats tuꞌuk myiiñ janch pujtpɨm pøn tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ ja tanøxeꞌjts midi jadeꞌen tꞌejxp ejxɨm ja xa̱ꞌa̱kjoptsɨn, jaꞌats ja ojts tyikxøøky jap vino ta̱ꞌa̱mjøtpy jøts ja tpɨkta̱a̱jky jam kipy jøpꞌa̱m, wɨnets ja jadeꞌen ttaꞌadejɨyɨɨꞌñ ja Jesús jøts ja ttukwɨmuukwa̱ꞌa̱ñ, yɨdeꞌen ja wya̱ꞌa̱ñ:
36 Um deles correu, ensopou uma esponja com vinagre e a ergueu num caniço para que ele bebesse. “Esperem!”, disse ele. “Vamos ver se Elias vem tirá-lo daí.”
37 Wɨnets ja Jesús møkꞌampy ya̱a̱jxy, jøtsnɨm ja yꞌøꞌjky.
37 Então Jesus clamou em alta voz e deu o último suspiro.
38 Jøts nay jatyɨ ja wet kujkwaꞌkxy yꞌakøꞌøtspa̱jky midi ja tsa̱ptøjk jam wyɨnaty yꞌawejtstukꞌajtpy, kuba̱jkꞌampy ja kyøꞌøtstøjkɨyɨɨꞌñ jøts ja kyøꞌøtskɨda̱a̱jky okꞌa̱mꞌampy.
38 A cortina do santuário do templo se rasgou em duas partes, de cima até embaixo.
39 Jøts ku ja solda̱dɨ wɨndsøn jadeꞌen ojts tꞌixy pøn ja Jesús jam wyɨnaty twɨndanaapy, wɨnets ja wya̱a̱ñ ku ja Jesús wyɨnaty jadeꞌen møkꞌampy tø ya̱ꞌa̱xy, jøts ku ja wyɨnaty tø yꞌøøky, yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ:
39 Quando o oficial romano que estava diante dele viu como ele havia morrido, exclamou: “Este homem era verdadeiramente o Filho de Deus!”.
40 Jam ja tøꞌøxyøjk wyɨnaty tyanaamyɨdɨ pøn jam jagam aꞌejxujktɨp; ja Salomé, jøts ja María Magdalena jam wyɨnaty møøt jaduꞌuk ja María midi ja Jacobo tya̱a̱kꞌa̱jttɨp møøt ja José.
40 Algumas mulheres observavam de longe. Entre elas estavam Maria Madalena, Maria, mãe de Tiago, o mais jovem, e de José, e Salomé.
41 Ja tøꞌøxyøjk ɨdøꞌøn wyɨnaty tø tpawɨdettɨ ja Jesús, jøts jaꞌ ja wyɨnaty tø tꞌejxꞌettɨ ku ja Jesús jam Galilea wyɨdijty. Jøts jam ja tøꞌøxyøjk wyɨnaty yꞌaꞌejxujkmɨdɨ pøn ja Jesús jam wyɨnaty tø pyanijkxyɨ Jerusalén, møøt ja jam wyɨnaty tø yja̱ꞌa̱ttɨ.
41 Eram seguidoras de Jesus e o haviam servido na Galileia. Também estavam ali muitas mulheres que foram com ele a Jerusalém.
42 Xjats ku chuuꞌwɨyɨɨꞌñ ku ja pooꞌkxɨn xøøw wyɨnaty kyɨmjabom tpa̱a̱twa̱nɨ,
42 Tudo isso aconteceu na sexta-feira, o dia da preparação, antes do sábado. Ao entardecer,
43 wɨnet ja José myiiñ, ja Arimateꞌɨt ja̱a̱ꞌy pøn wyɨnaty ja kutujk tꞌadsɨnaadyɨp. Jaꞌats ɨdøꞌøn tjøpꞌejxp jøts ja ttatøkɨwya̱ꞌa̱ñ ja Dios kyutujk midi ja yja̱a̱ꞌy ja tyanɨtanaapy, jøts ja ojts amumjoojt myiñ ma̱ døꞌøn ja Pilato jam wyɨnaty, jøts ja tꞌamɨdoojɨ ja Jesús ñeꞌkx ku ja wyɨnaty tø yꞌøøky.
43 José de Arimateia foi corajosamente a Pilatos e pediu o corpo de Jesus. (José era um membro respeitado do conselho dos líderes do povo e esperava a chegada do reino de Deus.)
44 Xjats ja Pilato ñɨgyuma̱a̱p yja̱jty ku døꞌøn ja wyɨnaty tø yꞌooꞌknɨ, wɨnets ja tya̱a̱jxɨyɨɨꞌñ ja solda̱dɨ wɨndsøn jøts ja tyiktɨɨy pønɨ janch ku døꞌøn ja wyɨnaty tø yꞌøøky.
44 Surpreso com o fato de Jesus já estar morto, Pilatos chamou o oficial romano e perguntou se fazia muito tempo que ele havia morrido.
45 Xjats ku ja solda̱dɨ wɨndsøn ja ojts tnɨgajpxy jøts ku ja janch jadeꞌen, wɨnets ja Pilato tkøya̱jky ja ooꞌkpɨ jøts José ja yikmøøy.
45 O oficial confirmou que Jesus estava morto, e Pilatos disse a José que podia levar o corpo.
46 Xjats ja tjuuy tuꞌuk ja poop wet midi øy midi majpxy, jøts ku ja tyikwɨna̱jky ja ooꞌkpɨ, jaꞌats ja tyaꞌamojts, jøts ja tpɨkta̱a̱jky jutjøtpy midi ja wyɨnaty tø tyikjuty jam tsa̱a̱jotp. Jøts ku døꞌøn ja jadeꞌen tpɨkta̱a̱jky, wɨnets ja møj tsa̱a̱ ja ttaꞌagɨɨy.
46 José comprou um lençol de linho, desceu o corpo de Jesus da cruz, envolveu-o no lençol e colocou-o num túmulo escavado na rocha. Então rolou uma grande pedra na entrada do túmulo.
47 Ojts ɨdøꞌøn ja María Magadalena møøt jaduꞌuk ja María, pøn ja José tya̱a̱kꞌajtpy, tꞌejxtøø ma̱ ja Jesús wyɨnaty tø yikpɨkta̱ꞌa̱ky.
47 Maria Madalena e Maria, mãe de José, viram onde o corpo de Jesus tinha sido sepultado.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.