Lucas 20
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NAA
1 Xjats ɨdøꞌøn yɨdeꞌen tukꞌojk yja̱jty ku ja Jesús jam wyɨnaty tsa̱ptøjkjotp tyikꞌɨxpiky ja mayja̱a̱ꞌy, ja øgyajpxy ja øyꞌayuujk ja jam wyɨnaty kya̱jpxwaꞌkxpy sudso nnɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn, ku ja teetywɨndsøndøjk jam yja̱ꞌjttøø, møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjktɨ, møøt ja møja̱a̱ꞌdyøjktɨ pøn tnɨguga̱jpꞌa̱jttɨp ja ka̱jp,
1 Aconteceu que, num daqueles dias, estando Jesus a ensinar o povo no templo e a evangelizar, chegaram os principais sacerdotes e os escribas, juntamente com os anciãos,
2 jaꞌats ɨdøꞌøn jam yɨdeꞌen wa̱ndøø:
2 e lhe perguntaram: — Diga-nos com que autoridade você faz estas coisas? Ou quem lhe deu esta autoridade?
3 Wɨnets Jesús ja tꞌadsojɨmbijty jøts ja tnɨma̱a̱y:
3 Jesus respondeu:
4 ¿pøn ja Juan ojts tyaꞌaneꞌemyɨ jøts ja yiknøbatt? ¿Dios ja ojts jadeꞌen tyanɨgutujkꞌa̱jtxyɨ, uk ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy?
4 O batismo de João era do céu ou dos homens?
5 Wɨnets ja agøꞌømyɨ tkajpxyꞌa̱jttøø, yɨdeꞌen ja ñawya̱ꞌa̱ñɨdɨ:
5 Então discutiram entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele dirá: “Por que não acreditaram nele?”
6 Jøts kuts ɨnet yø njanɨma̱ꞌa̱myaꞌandɨt jøts ku ja ya̱a̱yɨ jadeꞌen yiktanɨgutujkꞌaty, tsojk ɨnet yø ja̱a̱ꞌy xjanchka̱ꞌtspaꞌoꞌjkɨndɨt, kumɨ wa̱ꞌa̱ts yø tnɨja̱wɨdɨ jøts ku ja Juan ja Dios kyexyɨ.
6 Mas, se dissermos: “Dos homens”, o povo todo nos apedrejará, porque está convicto de que João era profeta.
7 Xjats ja tꞌadsoodøø jøts ku ja kaꞌ tnɨja̱wɨdɨ pønɨ pøn ja Juan jadeꞌen wyɨnaty tø tyanɨgutujkꞌatyɨ jøts ja jadeꞌen yiknøbatt.
7 Por fim, responderam que não sabiam de onde era.
8 Jøts Jesús ja ñɨma̱a̱jyɨdøø:
8 E Jesus lhes disse:
9 Wɨnets ja Jesús tnɨmaabyɨna̱xwa̱ꞌjky ja mayja̱a̱ꞌy, yɨdeꞌen ja ejxpajtɨn madya̱ꞌa̱ky ja tuꞌuk tnɨmadya̱ktøjkɨyɨɨꞌñ:
9 A seguir, Jesus passou a contar ao povo esta parábola:
10 Kuts tpa̱a̱jty ja uvɨ tsa̱ꞌa̱m tujkꞌa̱a̱ts, jats ja tkejxy tuꞌuk tyumbɨ jøts ja tꞌatstukꞌamɨdowa̱ꞌa̱ñ pøn ja ka̱m jam wyɨnaty tø tmɨda̱ndɨ jøts ja tya̱ktɨt ja nɨdsa̱ꞌa̱m niꞌipy, midi ja pa̱a̱tꞌa̱jtɨp jøts ja yikmoꞌot. “¿Ma̱a̱?” “Kaꞌap.” Ja tumbɨ ñømdøø. Yikxon ja jam ojts yjantyimyikwøpy, jøts ja yikajxjɨmbijty wa̱ꞌa̱ts jadiꞌiñɨ.
10 No devido tempo, mandou um servo aos lavradores para que lhe dessem do fruto da vinha. Mas os lavradores, depois de espancá-lo, o despacharam de mãos vazias.
11 Xjats ja kuga̱m tkejxy jaduꞌuk tyumbɨ; nayɨdeꞌen ja ojts yikjemnøjmɨ yiktenøjmɨ, yikxon ja jam yjanchyikipwyøjpy jøts ja nayɨ wa̱ꞌa̱ts jadiꞌiñɨ yikajxjɨmbijty, nɨti ja kyayikmøøy.
11 Em vista disso, enviou-lhes outro servo, mas também a este espancaram e, depois de insultá-lo, despacharam de mãos vazias.
12 Jøts ɨdøꞌøn ja kaꞌ tmɨmøñ, ojts tyumbɨ ja jaduꞌuk tkajkxkojmɨ jøts ja jam nayɨdeꞌen ttundøø, tyikwɨndsaachɨdɨ tyikjøptsaachɨdøø jøts ja tyikaktøø.
12 Mandou ainda um terceiro; também a este, depois de feri-lo, expulsaram.
13 ’Jøts yɨdeꞌen ja kuga̱m wya̱a̱ñ: “¿Sudsom tsøky nduꞌunt? Nma̱jnkuꞌngɨn nꞌukaxp, ja ku yø tꞌejxpa̱a̱ttɨt, ¿ja kidi yø ttsøꞌøgɨdɨt?”
13 Então o dono da vinha disse: “Que farei? Enviarei o meu filho amado; talvez o respeitem.”
14 Jaꞌayɨ ja tumbɨtøjk ja ojts yꞌejxpa̱a̱dyɨyɨ jøts ja xem ya̱m ñawya̱jnɨdøø: “Ya̱ꞌa̱t yø ka̱m tmɨda̱nwa̱mp; wan tyikpaꞌoꞌjkyɨm jøts adøm yø ka̱m nmɨda̱ꞌa̱nɨndɨt.”
14 — Mas, quando os lavradores viram o filho, começaram a discutir entre si: “Este é o herdeiro; vamos matá-lo, para que a herança seja nossa.”
15 Wɨnets ja tjɨdøjtpɨdsømdøø jam ka̱mjotp jøts ja ojts tyikꞌooktɨ.
15 E, lançando-o fora da vinha, o mataram.
16 Meꞌemp ja køꞌøm jøts ja tyikugøxɨt ja yjadeꞌembɨ tumbɨdɨ pøn jadyimyjadeꞌenꞌa̱jttɨp, jøts ja neꞌegɨ tmoꞌot ja kya̱m ja abiky tumbɨdɨ.
16 Virá, exterminará aqueles lavradores e entregará a vinha a outros. Ao ouvir isto, disseram: — Que tal não aconteça!
17 Tɨy Jesús ja wyɨnꞌijxyɨdɨ, jøts ja yiknɨmaadyøø:
17 Mas Jesus, com o olhar fixo neles, disse:
18 Ku ja yꞌukyiktana̱xkɨda̱kpatt ku jam o pøn yꞌukna̱xkɨda̱ꞌa̱kt, pø ma̱ ja nayꞌejxpa̱a̱dɨt; u kuts o pøn tyana̱xkɨda̱kpattɨt ja tsa̱a̱, puꞌuxɨnts ja yiktawayɨt.
18 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
19 Xjats ja teetywɨndsøndøjk møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjk ja tjadyimyꞌukma̱tswa̱ndøø ja Jesús, wa̱ꞌa̱ts ja tyimyjaja̱ꞌgyukɨdɨ jøts ku ja jaꞌagøjxp ja madya̱ꞌa̱ky yikmadya̱kpa̱a̱jty; yjadyimyꞌukma̱tswa̱ndɨp jaꞌ ja Jesús, ja ja̱a̱ꞌyts ja chøꞌjkɨdɨp paty ja jadeꞌen tkatundøø.
19 Naquela mesma hora, os escribas e os principais sacerdotes procuravam prender Jesus, porque entenderam que ele havia contado essa parábola contra eles; mas temiam o povo.
20 Wɨnets ja tpɨkta̱ktøø myɨguꞌuk pøn tpaꞌejxtɨp tpagoꞌodɨp jøts ja ñadyijɨ nugo jadeꞌen ña̱nkyꞌijxyɨdɨ sa̱m øy ja̱a̱ꞌy, jaꞌats ja chojktɨp jøts ja tkajpxyꞌejxtɨt kuuyɨ ja yꞌuka̱jpxɨgøꞌøty, jaꞌats ja jatyɨ tyanɨꞌøønɨdɨp jøts ja jam tkøya̱ktɨt ma̱ wyɨndsøn ja jamdɨ.
20 Eles passaram a vigiar Jesus. Enviaram espiões que se fingiam de justos para ver se o apanhavam em alguma palavra, a fim de entregá-lo à jurisdição e à autoridade do governador.
21 Paty ja yɨdeꞌen tyiktøødøø:
21 Então lhe perguntaram: — Mestre, sabemos que o senhor fala e ensina corretamente e não se deixa levar pela aparência das pessoas, mas ensina o caminho de Deus segundo a verdade.
22 Tukmadookts øøts: ¿Nmoꞌop øøts kugubajt ja møj wɨndsøn midi jam abikyꞌampy nɨchøky tø myiñ yikutujkpɨ, uk kaꞌ?
22 É lícito pagar imposto a César ou não?
23 Yja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ Jesús ja jatyɨ jøts ku ja kyaꞌødyunwa̱ꞌa̱ñɨ, jøts ja tnɨma̱a̱y:
23 Mas Jesus, percebendo a artimanha deles, respondeu:
24 Uktukꞌejxtɨk øts tuꞌuk meeñ. ¿Pøn ja wyeen yꞌa̱a̱w yø jam myøøtꞌa̱jtɨp, jøts pøn ja xyøøw jam køxja̱ꞌa̱y?
24 — Mostrem-me um denário. De quem é a figura e a inscrição? Eles responderam: — De César. Então Jesus lhes disse:
25 Xjats ja tnɨma̱a̱y:
25 — Pois deem a César o que é de César e a Deus o que é de Deus.
26 Jøts ja nɨsudsoꞌampy tkakajpxyꞌejxtɨ øyɨk ɨdøꞌøn ja ttanɨwa̱mbattɨt sa̱ jaty ja jam wyɨnaty wya̱ꞌa̱ñ jam mayja̱a̱ꞌyjotp; jɨnaxy ja ñɨgyuma̱a̱p yja̱jtøø ku ja jadeꞌen yikꞌadsoodøø, jøts ja neꞌegɨ yꞌa̱a̱w amøñɨ tꞌukyikꞌejtnɨdɨ.
26 Não puderam apanhá-lo em palavra alguma diante do povo; e, admirados da sua resposta, calaram-se.
27 Jøts ɨdøꞌøn ja saduceotøjk jam wɨna̱a̱gɨn yja̱ꞌtmɨdøø jøts Jesús ja tꞌejxwa̱ꞌa̱ndɨ. Kaꞌap ɨdøꞌøn ja saduceotøjk ja tkupøktɨ jøts ku ooꞌkpɨ yꞌanmɨja̱ꞌwɨn jadɨgojk pyɨdsimy jujkyꞌa̱jtpɨ xemɨkøjxp møøt ñɨneꞌkx; paty ja tnɨmaadyøø ja Jesús:
27 Chegando alguns dos saduceus, que dizem não haver ressurreição,
28 ―Wɨndsøn, yɨdeꞌen ja Moisés tjaadya̱a̱ñ, pønɨk ñɨdøꞌøxy kuꞌøøky tyikta̱mp ya̱m ja kaꞌanɨm yꞌuꞌnk tpa̱a̱tɨ, pønɨ jamts jaꞌ yꞌuch yꞌa̱jch, jaꞌadsɨk tmøøtꞌamajtskɨp ja kuꞌøktyøꞌøxy jøts ja ttukpa̱a̱tt yꞌuꞌnk, jøts ja jadeꞌen tkayikudɨgøꞌøty ja myɨguꞌuk.
28 perguntaram a Jesus: — Mestre, Moisés nos deixou escrito que, se um homem casado morrer sem deixar filhos, o irmão desse homem deve casar com a viúva e gerar descendentes para o falecido.
29 Jats ɨdøꞌøn ja̱a̱ꞌy yꞌijtyɨ, nɨwɨxujk ja tyukya̱a̱ꞌdyøjkꞌa̱ttɨ jøts ja yjagyoobɨ jawyeen yꞌamajtskɨyɨɨꞌñ jøts ja tkuꞌøꞌjky ja ñɨdøꞌøxy, nɨtuꞌuk yꞌuꞌnk ja ojts tkapa̱a̱ttɨ.
29 Ora, havia sete irmãos: o primeiro casou e morreu sem filhos;
30 Xjats ja mutskpɨ ja tmøøtꞌamajtskɨyɨɨꞌñ ja kuꞌøktyøꞌøxy jøts ja nayɨdeꞌen tkuꞌøꞌjky, kaꞌap ja tyikꞌuꞌnkpa̱a̱jty.
30 o segundo
31 Jøts ja mɨdɨgøøkpɨ ja twa̱a̱y ja kuꞌøktyøꞌøxy jøts ja nayɨdeꞌen tkuꞌøꞌjky. Tum jadeꞌen yja̱jtkøjxtɨ nɨwɨxujk, nɨ tuꞌugɨn pøn yꞌuꞌnk tkayikta̱a̱ñ.
31 e o terceiro também casaram com a viúva, e assim foi com os sete. Todos morreram sem deixar filhos.
32 Jøts ja tøꞌøxyøjk nayɨdeꞌen yꞌoꞌjknɨma̱a̱.
32 Por fim, morreu também a mulher.
33 Kuts ɨdøꞌøn ja nøjkx jadɨgojk yjujkpyøktɨ, ¿pømbɨts ɨdøꞌøn ja nøjkx tnɨdøꞌøxyꞌaty jadɨgojk, pø nɨwɨxujkxɨ ja tø tꞌatsnɨdøꞌøxyꞌa̱ttɨ?
33 Portanto, na ressurreição, de qual deles a mulher será esposa? Porque os sete casaram com ela.
34 Xjats ja Jesús ja ñɨma̱a̱jyɨdøø:
34 Jesus respondeu:
35 Pøn pa̱a̱tꞌa̱jtɨdɨp jøts ja ñøjkxtɨt jam ma̱ Dios ja tø tꞌaꞌejxɨ, ku ja yjujkpyøktɨt jadɨgojk kaꞌap jam pøn tꞌukjotmayꞌa̱jtnɨt ja amajtskꞌa̱jtɨn, nɨ tkaꞌukyikꞌamajtskyɨnɨdɨt yꞌuꞌnk yꞌuna̱ꞌjk jam pøn,
35 mas os que são considerados dignos de alcançar a era vindoura e a ressurreição dentre os mortos não casam, nem se dão em casamento.
36 kaꞌap pøn yꞌukꞌooꞌknɨt yꞌuktɨgøøñɨt. Tum jadeꞌen ja jam chɨnaañɨdɨt sa̱m a̱nkɨlɨstøjktɨ. Tum Dios ja amuum uꞌnkꞌa̱jtɨdɨp una̱ꞌjkꞌa̱jtɨdɨp, jaꞌagøjxp ku døꞌøn ja jemchɨna̱a̱ꞌyɨn tø tpa̱a̱ttɨ ku ja jadɨgojk tø yjujkpyøktɨ jap ooꞌkpɨ agujkpy ja nwɨndsønꞌa̱jtɨmgøjxp.
36 Pois não podem mais morrer, porque são iguais aos anjos e são filhos de Deus, sendo filhos da ressurreição.
37 Køꞌøm pa̱a̱txɨ Moisés ja xuknɨja̱ꞌwɨndɨ jøts ku ooꞌkpɨ yjujkpyøktɨ jadɨgojk ku ja jam ojts tꞌixy ja xɨmum ñɨtøøwyɨdity. Pø yɨdeꞌenxɨ ja jam tmadøøy jøts ku ja Abraham, jøts ku ja Isaac, jøts ku ja Jacob ja tdiosꞌa̱ttɨ ja Dios Teety.
37 E que os mortos ressuscitam, Moisés o indicou no trecho referente à sarça, quando afirma que o Senhor é o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó.
38 Kidi ooꞌkpɨpts ja ñɨdiosꞌajtpy, pø jaꞌaxɨ ja ñɨdiosꞌajtpy jøts ja tyikjujkyꞌa̱tt øy pøn.
38 Ora, Deus não é Deus de mortos, e sim de vivos; porque para ele todos vivem.
39 Wɨnets ja ka̱jpxwejpɨtøjk wɨna̱a̱gɨn ñømdøø:
39 Então alguns dos escribas disseram: — Boa resposta, Mestre!
40 Jøts ja kaꞌ yꞌuknayꞌaꞌejxɨnɨyɨdɨ jøts ja tyiktøøꞌadøꞌøtstɨt, neꞌegɨ ja yꞌamondøø.
40 E não ousaram mais fazer perguntas a Jesus.
41 Xjats Jesús ja tnɨma̱a̱y:
41 Mas Jesus lhes perguntou:
42 Pø yɨdeꞌents ja David tyikwa̱ꞌa̱ñ ja nøky ku ja tja̱a̱y ja Salmos:
42 Pois o próprio Davi afirma no Livro dos Salmos:
43 kunɨm øts yø nmɨmajada̱køxt pøn jaty mmɨdsepꞌa̱jtɨp.”
43 até que eu ponha
44 ¿Sudsoꞌampyts ja David tꞌa̱pꞌaty ja Cristo, pø wyɨndsønꞌajtpyts ja køꞌømba̱a̱t?
44 — Portanto, Davi o chama de Senhor. Então como ele pode ser filho de Davi?
45 May ja̱a̱ꞌy ɨdøꞌøn ɨxam amɨdodujktɨp ku ja Jesús tnɨma̱a̱y ja pyabøjkpɨtøjk:
45 Quando todo o povo estava ouvindo, Jesus disse aos seus discípulos:
46 ―Øyɨm mnayꞌejxꞌetɨdɨt, ejxɨm yø ka̱jpxwejpɨtøjk mdawɨnꞌɨɨñɨdɨ kyaꞌøwyɨnma̱a̱ꞌñ, jadeꞌen yø ñachøkyɨdɨ jøts wyet yø tyekyꞌokꞌa̱m pa̱a̱t tpajɨdøttɨt, jøts jaꞌ yø chojktɨp ja nawyɨndsøꞌøgɨ jøts yø yika̱jpxpooꞌkxtɨt jam mayja̱a̱ꞌy agujkp, jøts ku yø tsa̱ptøjkjøtpy tyøkɨdɨ tum ja tsɨnaabyajt yø tyatsɨnaawya̱ndɨp midi jam tsa̱ptøjkꞌokp, jøts ku kyaamyɨdɨ tum jam yø ña̱xtɨ tsɨnaabyɨ ma̱ døꞌøn yø myøjtøkɨdɨt.
46 — Cuidado com os escribas, que gostam de andar com vestes talares e muito apreciam as saudações nas praças, as primeiras cadeiras nas sinagogas e os primeiros lugares nos banquetes.
47 Nayøꞌøxɨ kuꞌøktyøꞌøxy ja pyɨkta̱ꞌa̱ky tpøjkxɨdɨp jøts ñadyijyɨ ñadyagubøjkyɨdɨ ja Diosꞌajotꞌa̱jtɨn. Ja ti pøn jaꞌ, ja ti pøn ñadyijyɨ jekyꞌampy tsa̱pka̱jpxtɨp, nayøꞌøxɨ jaꞌadɨ pøn kaꞌ ti tyiknɨgaxøꞌøktɨ, ñadyijyɨ øy ja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨ. Yø yjadeꞌembɨ ja̱a̱ꞌyts ɨdøꞌøn Dios møj yikꞌayoꞌop.
47 Eles devoram as casas das viúvas e, para o justificar, fazem longas orações. Estes sofrerão juízo muito mais severo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.