Lucas 13
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NTLH
1 Nayɨ wɨnet et ɨdøꞌøn ja Jesús jam ñɨmejnøø wɨnga̱a̱gɨn ja ja̱a̱ꞌdyɨ jøts ja ojts tyamɨmadya̱ꞌa̱gyɨ ku ja Pilato wyɨnaty tø tyikꞌøøky ja Galileɨt ja̱a̱ꞌy, jøts ku ja ja̱a̱ꞌñɨꞌjpy ja ttukmɨyøꞌøyɨyɨɨꞌñ ja jɨyujknɨꞌjpy midi ja wyɨnaty køꞌøm tø tꞌukyikꞌooktɨ midi ja wyɨnaty køꞌøm tø tyoxtɨ.
1 Naquela mesma ocasião algumas pessoas chegaram e começaram a comentar com Jesus como Pilatos havia mandado matar vários galileus, no momento em que eles ofereciam sacrifícios a Deus.
2 Jøts ja Jesús wya̱a̱ñ:
2 Então Jesus disse:
3 Øts wa̱mp jøts ku kaꞌ; ti pøn ɨdøꞌøn kaꞌookp, nayɨdeꞌen mee mꞌookt pønɨ kaꞌ mdsɨna̱a̱ꞌyɨn xyiktɨga̱tstɨ.
3 De modo nenhum! Eu afirmo a vocês que, se não se arrependerem dos seus pecados, todos vocês vão morrer como eles morreram.
4 Jadeꞌen meets yja̱wɨ mwɨnmaañɨ, ja ja̱a̱ꞌy pøn ooꞌktøø nɨma̱ktuktujk ku ja pøch ja pyajtɨdøø midi wyɨnaty janch køjxp tanaapy midi yiktejp Siloé, jadeꞌents meets yja̱wɨ mwɨnmay jøts jaꞌ ja kyubajtɨp ku ja jawaanɨ pøky tyaja̱ꞌa̱dyɨdɨ sa̱m kaꞌ pøn pøn jaty jam Jerusalén tsɨnaadyɨp.
4 E lembrem daqueles dezoito, do bairro de Siloé, que foram mortos quando a torre caiu em cima deles. Vocês pensam que eles eram piores do que os outros que moravam em Jerusalém?
5 Nømpts øts ku kaꞌ; nayɨdeꞌen mee mꞌooꞌkøxt sa̱m jaꞌajɨndɨ pønɨ kaꞌ mdsɨna̱a̱ꞌyɨndɨ xyiktɨga̱tstɨ.
5 De modo nenhum! Eu afirmo a vocês que, se não se arrependerem dos seus pecados, todos vocês vão morrer como eles morreram.
6 Xjats ja Jesús ttamadya̱kpa̱a̱jty tuꞌuk ja ejxpajtɨn madya̱ꞌa̱ky jøts ja wya̱a̱ñ:
6 Então Jesus contou esta parábola :
7 Jamts ɨdøꞌøn tyumbɨ tuꞌuk pøn ja ka̱m tꞌejxꞌejtp jøts ja tnɨma̱a̱y: “Ukmadowɨm, tɨgøøk jumøjt øts ɨxya̱m kujk njamɨyøꞌøy jøts øts ja iigɨ tsa̱ꞌa̱m njatukwa̱ꞌa̱ñ, nɨjuunɨts ø nɨ tuꞌuk ngapa̱a̱tynɨm. Yikɨda̱a̱gøjxnɨts yø ñɨguipy; nugots ja na̱a̱jx yø yja̱wɨ tyikwɨndujknɨ.”
7 Aí disse ao homem que tomava conta da plantação: “Olhe! Já faz três anos seguidos que venho buscar figos nesta figueira e não encontro nenhum. Corte esta figueira! Por que deixá-la continuar tirando a força da terra sem produzir nada?”
8 Jøts ja ka̱m ejxꞌejtpɨ yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: “Wanɨmts, wɨndsøn, tja̱a̱kꞌukꞌity jadukjumøjt; nꞌukuyuꞌup øts, nꞌukta̱jyuuꞌngɨp øts yø na̱a̱jx jøts øts ja puꞌuty nbɨkta̱a̱jkɨt.
8 Mas o empregado respondeu: “Patrão, deixe a figueira ficar mais este ano. Eu vou afofar a terra em volta dela e pôr bastante adubo.
9 Kidi wan jadeꞌen tyøømɨ; pønɨ kaꞌats, wɨnets yikpoꞌjtjøꞌøkt.”
9 Se no ano que vem ela der figos, muito bem. Se não der, então mande cortá-la.”
10 Jøts ɨdøꞌøn ngøjmyɨ, pooꞌkxɨn xøøw wyɨnaty, jøts ja Jesús yikꞌɨxpiky jam tsa̱ptøjkjotp.
10 Certo sábado, Jesus estava ensinando numa sinagoga .
11 Jamts ɨdøꞌøn tuꞌuk tøꞌøxyøjk mya̱ktuktujk jumøjtɨp pa̱ꞌa̱m ja wyɨnaty tø pya̱a̱jtnɨyɨ. Jøts ja jadɨneꞌen kyatsøꞌøky, tø ja yjɨgujxkɨdyɨgøøñɨ, mɨkuꞌ ɨdøꞌøn ja wyɨnaty jadeꞌen tø tyuñɨ jøts ja nɨwɨneꞌenɨn kyaꞌukoogukɨnɨ.
11 E chegou ali uma mulher que fazia dezoito anos que estava doente, por causa de um espírito mau. Ela andava encurvada e não conseguia se endireitar.
12 Ku Jesús ja yꞌejxɨ, wɨnets ja ya̱a̱jxɨyɨ, xjats ja ñɨma̱a̱jyøø:
12 Quando Jesus a viu, ele a chamou e disse:
13 Jøts ja ojts tkønɨxa̱jy, jøts ja tøꞌøxyøjk nay jatyɨ kyoogukɨyɨɨꞌñ jøts ja tɨy tya̱a̱ñ jadɨgojk, wɨnets ja ttukmɨja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ttukunuuꞌkxyja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ja Dios.
13 Aí pôs as mãos sobre ela, e ela logo se endireitou e começou a louvar a Deus.
14 Jøts ja møja̱a̱ꞌy midi tnɨguba̱jkꞌa̱jtp ja tsa̱ptøjk tjantyamɨꞌa̱mbɨjky ja Jesús, tigøjxp ku ja yiktsøꞌøky pooꞌkxɨn xøøw, jøts myɨguꞌuk ja tnɨma̱a̱y:
14 Mas o chefe da sinagoga ficou zangado porque Jesus havia feito uma cura no sábado. Por isso disse ao povo: — Há seis dias para trabalhar. Pois venham nesses dias para serem curados, mas, no sábado, não!
15 Jøts nwɨndsønꞌa̱jtɨm yɨdeꞌen tꞌadsøøy:
15 Então o Senhor respondeu:
16 Tits ya̱ꞌa̱t tøꞌøxyøjk kyubatp ku yø kyatsoꞌokt ku pooꞌkxɨn xøøw, pø Abrahamts yø tyeetyꞌa̱pɨp jøts ja mɨkuꞌ yø mya̱ktuktujk jumøjtɨp yikpa̱ꞌa̱mbajtnɨyɨ, ¿sudsoꞌampyts yø kyamøkpøkt øy yjapooꞌkxɨnxøøwɨ?
16 E agora está aqui uma descendente de Abraão que Satanás prendeu durante dezoito anos. Por que é que no sábado ela não devia ficar livre dessa doença?
17 Ku ja Jesús jadeꞌen wya̱a̱ñ, jøts ja myɨdsep chøꞌdyunba̱ttøø; jøts ja mayja̱a̱ꞌy tyaxonda̱ktɨp jaꞌ ku ja tꞌejxtɨ jadeꞌen ja Jesús myøkꞌa̱jtɨn tyikwɨngaxɨꞌɨky.
17 Os inimigos de Jesus ficaram envergonhados com essa resposta, mas toda a multidão ficou alegre com as coisas maravilhosas que ele fazia.
18 Yɨdeꞌents ja wya̱a̱ñ:
18 Jesus disse:
19 Jadeꞌen ɨdøꞌøn nꞌukpɨkta̱a̱jkɨn jaꞌ sa̱ møj morta̱s tømt midi ja ja̱a̱ꞌy wyøjpy kya̱mjøtpy, kuts ja myuxy jøts ja jadeꞌen yøñ sa̱m o ti møj kipy yøñ paxax paxax, jamts ja joon kyøxkeꞌeky jøts tyikꞌøyɨba̱a̱t pyaꞌan ja jam ma̱ jaty yꞌawa̱j yꞌaxeeñ ja jam.
19 Ele é como uma semente de mostarda que um homem pega e planta na sua horta. A planta cresce e fica uma árvore, e os passarinhos fazem ninhos nos seus ramos.
20 Nayɨnøøm ja Jesús:
20 Jesus continuou:
21 Jadeꞌen ɨdøꞌøn ndejɨnt sa̱ ja levadurɨ midi yiktamɨmøøꞌkxɨp ja ariin way jøts ja amuum tyakaagɨyɨt, jøts ja jɨch yaakt.
21 Ele é como o fermento que uma mulher pega e mistura em três medidas de farinha, até que ele se espalhe por toda a massa.
22 Xjats ja Jesús ña̱jxy jøts ja jam ojts ñijkxy Jerusalén, yikꞌɨxpøjkp yikꞌɨxpøjkp ɨdøꞌøn jaꞌ, pønɨ ma̱ jaty ka̱jp ja tpa̱a̱ty ja møj ja mutsk.
22 Jesus atravessava cidades e povoados, ensinando na sua viagem para Jerusalém.
23 Wɨnets ja ja̱a̱ꞌy ja tuꞌuk yiktøøjøø:
23 Alguém perguntou: — Senhor, são poucos os que vão ser salvos? Jesus respondeu:
24 ―Janch jadeꞌen jaa ku jap kaꞌ pøn nugo aja̱wɨ ña̱xtɨ, øyɨmts xꞌejxtɨt ma̱ mdøkɨdɨt, jadeꞌen ja nꞌukpɨkta̱a̱jkɨn sa̱m ja̱a̱ꞌy ttanaxy mutsk tøjkꞌa̱a̱w; øy jap pøn yjaꞌuktøkɨwya̱nɨdɨ, kaꞌats ja yꞌukna̱jxnɨdɨt.
24 — Façam tudo para entrar pela porta estreita. Pois eu afirmo a vocês que muitos vão querer entrar, mas não poderão.
25 Kuts ø ndanaagyukɨt, jadeꞌen ø ndanaagyukɨt sa̱m kudøjk tyanaagyukɨn jøts tyøjkꞌa̱a̱w ja tꞌatsyikꞌaduky. Pønɨ tøts meets jap wyɨnaty mda̱ndɨ tøjkwimpy, mjaguga̱jpxɨdɨ mjatøjkwɨngoxtɨ meets jap, uk mjanømdɨ meets jap: “Wɨndsønꞌa̱jtɨm, yiktøjkɨk øøts.” Jadeꞌents mee nnøjmɨt sa̱ ja kudøjk wya̱ꞌa̱ñɨn: “Kaꞌ mee nnɨja̱wɨ pø mbøn meets, pø ma̱ mee mdsøøñ.”
25 — O dono da casa vai se levantar e fechar a porta. Então vocês ficarão do lado de fora, batendo na porta e dizendo: “Senhor, nos deixe entrar!” E ele responderá: “Não sei de onde são vocês.”
26 Jats mee mwɨna̱mbɨna̱xwa̱ꞌa̱kt: “Tiku me ndejɨnt øøts xkaꞌijxyɨ, jabɨ tøts adøm ngaamyujkɨn nꞌuukmujkɨn, jabɨ mets ojts o ma̱dsoo myikꞌɨxpiky.”
26 Aí vocês dirão: “Nós comemos e bebemos com o senhor. O senhor ensinou na nossa cidade.”
27 Yɨdeꞌents mee nꞌadsoꞌot: “Tø nwa̱ꞌa̱ñ jøts ku mee kaꞌ nnɨja̱wɨ pønɨ mbøn meets. Jɨwa̱ꞌa̱ktɨ ya̱, kidi øts ya̱ xwɨnꞌejxtɨ, ¿pønxɨk ø xꞌabajxtɨp, kidi meedsɨp?”
27 Mas ele responderá: “Não sei de onde são vocês. Afastem-se de mim, vocês que só fazem o mal.”
28 Japts mjøꞌødɨt mya̱ꞌa̱xtɨt, mꞌa̱mdøtska̱a̱ttɨt mdaachtøtska̱a̱ttɨt ku xꞌejxtɨt ja Abraham, ja Isaac, ja Jacob jøts ku ja jap neꞌegɨ møøt nɨdukɨꞌɨyɨ ja Dios kyugajpxy yꞌettɨ, ma̱ Dios kyutujkta̱a̱jk ma̱ yja̱a̱ꞌy ja ttanɨtanɨ kyutujk. Kaꞌats meets jap jadeꞌen mdøkɨt.
28 Quando vocês virem Abraão, Isaque, Jacó e todos os
29 Yøꞌømyujkøxtɨp na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, o ma̱dsoo choondɨt, jøts ja tpa̱a̱jtɨdɨt ja Dios myøjkunuuꞌkxɨn midi nɨpøn kyapatpynɨm, midi ja tyaꞌawijxpy ja yja̱a̱ꞌy.
29 Muitos virão do Leste e do Oeste, do Norte e do Sul e vão sentar-se à mesa no Reino de Deus.
30 Pøn ya̱m yikꞌejxtɨp kaꞌejxɨɨyɨmdɨ, pyadundɨpts ja neꞌegɨ sa̱ nwa̱ꞌa̱ñ, jaꞌats ɨdøꞌøn neꞌegɨ nøjkx yikmøjpɨkta̱ktɨp, pønts ñadyijyɨ ɨxya̱m møj nɨja̱ꞌwɨbɨmdɨ jøts ja kaꞌ tpadundɨ sa̱ nwa̱ꞌa̱ñ, jaꞌats ɨdøꞌøn yikꞌayowɨm ja̱ttɨp.
30 E os que agora são os últimos serão os primeiros, e os primeiros serão os últimos.
31 Jøts ja fariseotøjk nay jaꞌabɨ xøøw yja̱jtøø ma̱ døꞌøn ja jam wyɨnaty jøts ja ñɨma̱a̱jyøø:
31 Naquele momento alguns fariseus chegaram perto de Jesus e disseram: — Vá embora daqui, porque Herodes quer matá-lo.
32 Jøts ja tꞌadsøøy:
32 Jesus respondeu:
33 Nøjkxpɨmts øts jam Jerusalén, tuuꞌdøjkɨp ø tsojk, ti ma̱ Dios kyugajpxy abikya̱jp yꞌukꞌøøky.
33 E Jesus continuou:
34 ’¡Mets Jerusaléngɨt ka̱jp, meets Jerusaléngɨt ja̱a̱ꞌy, pø meetsxɨ myikꞌøøꞌkpy Dios kyugajpxy, meetsxɨ mna̱nkya̱ꞌjtsɨp pøn Dios kyajpxy yꞌayuujk tyikyøꞌøyɨp ku Dios ja ya̱ mjadanɨguexyɨdɨ! ¡Tø njapeemukwa̱ꞌa̱ñ njakonmukwa̱ꞌa̱ñ ja mꞌuꞌnk ja mꞌuna̱ꞌjk sa̱m tsikuna̱ꞌjk tya̱a̱k ñɨmuꞌuxyɨ tuꞌugyɨ, kaꞌats jadeꞌen tø xkupiky!
34 — Jerusalém, Jerusalém, que mata os profetas e apedreja os mensageiros que Deus lhe manda! Quantas vezes eu quis abraçar todo o seu povo, assim como a galinha ajunta os seus pintinhos debaixo das suas asas, mas vocês não quiseram!
35 Ejxtɨts ɨnet ja mdsa̱ptøjk aba̱k tya̱ndɨ; øts ɨdøꞌøn wa̱mp jøts ku meets xkaꞌukꞌejxnɨt tsojk jøts ku meets jaanɨm xꞌext pønɨ juunɨ ja xøøw ja jumøjt wyɨnaty yja̱ꞌa̱ty ku mnøꞌømdɨt: “Ejxɨk Dios kyunuuꞌkx uꞌnk ñadyaguguexyɨ midi mmɨmejnɨp ja kyutujk.”
35 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada. Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.