Lucas 13
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NAA
1 Nayɨ wɨnet et ɨdøꞌøn ja Jesús jam ñɨmejnøø wɨnga̱a̱gɨn ja ja̱a̱ꞌdyɨ jøts ja ojts tyamɨmadya̱ꞌa̱gyɨ ku ja Pilato wyɨnaty tø tyikꞌøøky ja Galileɨt ja̱a̱ꞌy, jøts ku ja ja̱a̱ꞌñɨꞌjpy ja ttukmɨyøꞌøyɨyɨɨꞌñ ja jɨyujknɨꞌjpy midi ja wyɨnaty køꞌøm tø tꞌukyikꞌooktɨ midi ja wyɨnaty køꞌøm tø tyoxtɨ.
1 Naquela mesma ocasião, estavam ali algumas pessoas que falaram para Jesus a respeito dos galileus cujo sangue Pilatos havia misturado com os sacrifícios que os mesmos realizavam.
2 Jøts ja Jesús wya̱a̱ñ:
2 Então Jesus lhes disse:
3 Øts wa̱mp jøts ku kaꞌ; ti pøn ɨdøꞌøn kaꞌookp, nayɨdeꞌen mee mꞌookt pønɨ kaꞌ mdsɨna̱a̱ꞌyɨn xyiktɨga̱tstɨ.
3 Digo a vocês que não eram; se, porém, não se arrependerem, todos vocês também perecerão.
4 Jadeꞌen meets yja̱wɨ mwɨnmaañɨ, ja ja̱a̱ꞌy pøn ooꞌktøø nɨma̱ktuktujk ku ja pøch ja pyajtɨdøø midi wyɨnaty janch køjxp tanaapy midi yiktejp Siloé, jadeꞌents meets yja̱wɨ mwɨnmay jøts jaꞌ ja kyubajtɨp ku ja jawaanɨ pøky tyaja̱ꞌa̱dyɨdɨ sa̱m kaꞌ pøn pøn jaty jam Jerusalén tsɨnaadyɨp.
4 E, quanto àqueles dezoito sobre os quais desabou a torre de Siloé e os matou, vocês pensam que eles eram mais culpados do que todos os outros moradores de Jerusalém?
5 Nømpts øts ku kaꞌ; nayɨdeꞌen mee mꞌooꞌkøxt sa̱m jaꞌajɨndɨ pønɨ kaꞌ mdsɨna̱a̱ꞌyɨndɨ xyiktɨga̱tstɨ.
5 Digo a vocês que não eram; mas, se não se arrependerem, todos vocês também perecerão.
6 Xjats ja Jesús ttamadya̱kpa̱a̱jty tuꞌuk ja ejxpajtɨn madya̱ꞌa̱ky jøts ja wya̱a̱ñ:
6 E Jesus contou a seguinte parábola:
7 Jamts ɨdøꞌøn tyumbɨ tuꞌuk pøn ja ka̱m tꞌejxꞌejtp jøts ja tnɨma̱a̱y: “Ukmadowɨm, tɨgøøk jumøjt øts ɨxya̱m kujk njamɨyøꞌøy jøts øts ja iigɨ tsa̱ꞌa̱m njatukwa̱ꞌa̱ñ, nɨjuunɨts ø nɨ tuꞌuk ngapa̱a̱tynɨm. Yikɨda̱a̱gøjxnɨts yø ñɨguipy; nugots ja na̱a̱jx yø yja̱wɨ tyikwɨndujknɨ.”
7 Então disse ao homem que cuidava da vinha: “Já faz três anos que venho procurar fruto nesta figueira e não encontro nada. Portanto, corte-a! Por que ela ainda está ocupando inutilmente a terra?”
8 Jøts ja ka̱m ejxꞌejtpɨ yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: “Wanɨmts, wɨndsøn, tja̱a̱kꞌukꞌity jadukjumøjt; nꞌukuyuꞌup øts, nꞌukta̱jyuuꞌngɨp øts yø na̱a̱jx jøts øts ja puꞌuty nbɨkta̱a̱jkɨt.
8 Mas o homem que cuidava da vinha respondeu: “Senhor, deixe-a ainda este ano, até que eu escave ao redor dela e ponha estrume.
9 Kidi wan jadeꞌen tyøømɨ; pønɨ kaꞌats, wɨnets yikpoꞌjtjøꞌøkt.”
9 Se vier a dar fruto, muito bem. Se não der fruto, o senhor poderá cortá-la.”
10 Jøts ɨdøꞌøn ngøjmyɨ, pooꞌkxɨn xøøw wyɨnaty, jøts ja Jesús yikꞌɨxpiky jam tsa̱ptøjkjotp.
10 Num sábado, Jesus estava ensinando numa das sinagogas.
11 Jamts ɨdøꞌøn tuꞌuk tøꞌøxyøjk mya̱ktuktujk jumøjtɨp pa̱ꞌa̱m ja wyɨnaty tø pya̱a̱jtnɨyɨ. Jøts ja jadɨneꞌen kyatsøꞌøky, tø ja yjɨgujxkɨdyɨgøøñɨ, mɨkuꞌ ɨdøꞌøn ja wyɨnaty jadeꞌen tø tyuñɨ jøts ja nɨwɨneꞌenɨn kyaꞌukoogukɨnɨ.
11 E chegou ali uma mulher possuída de um espírito de enfermidade, havia já dezoito anos; ela andava encurvada, sem poder se endireitar de modo nenhum.
12 Ku Jesús ja yꞌejxɨ, wɨnets ja ya̱a̱jxɨyɨ, xjats ja ñɨma̱a̱jyøø:
12 Ao vê-la, Jesus a chamou e lhe disse:
13 Jøts ja ojts tkønɨxa̱jy, jøts ja tøꞌøxyøjk nay jatyɨ kyoogukɨyɨɨꞌñ jøts ja tɨy tya̱a̱ñ jadɨgojk, wɨnets ja ttukmɨja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ttukunuuꞌkxyja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ja Dios.
13 E, impondo-lhe as mãos, ela imediatamente se endireitou e dava glória a Deus.
14 Jøts ja møja̱a̱ꞌy midi tnɨguba̱jkꞌa̱jtp ja tsa̱ptøjk tjantyamɨꞌa̱mbɨjky ja Jesús, tigøjxp ku ja yiktsøꞌøky pooꞌkxɨn xøøw, jøts myɨguꞌuk ja tnɨma̱a̱y:
14 O chefe da sinagoga, indignado por ver que Jesus curava no sábado, disse à multidão: — Há seis dias em que se deve trabalhar. Venham nesses dias para serem curados, mas não no sábado.
15 Jøts nwɨndsønꞌa̱jtɨm yɨdeꞌen tꞌadsøøy:
15 Porém o Senhor lhe respondeu:
16 Tits ya̱ꞌa̱t tøꞌøxyøjk kyubatp ku yø kyatsoꞌokt ku pooꞌkxɨn xøøw, pø Abrahamts yø tyeetyꞌa̱pɨp jøts ja mɨkuꞌ yø mya̱ktuktujk jumøjtɨp yikpa̱ꞌa̱mbajtnɨyɨ, ¿sudsoꞌampyts yø kyamøkpøkt øy yjapooꞌkxɨnxøøwɨ?
16 Por que motivo não se devia livrar deste cativeiro, em dia de sábado, esta filha de Abraão, a quem Satanás trazia presa há dezoito anos?
17 Ku ja Jesús jadeꞌen wya̱a̱ñ, jøts ja myɨdsep chøꞌdyunba̱ttøø; jøts ja mayja̱a̱ꞌy tyaxonda̱ktɨp jaꞌ ku ja tꞌejxtɨ jadeꞌen ja Jesús myøkꞌa̱jtɨn tyikwɨngaxɨꞌɨky.
17 Tendo Jesus dito estas palavras, todos os seus adversários ficaram envergonhados. Entretanto, o povo se alegrava por todos os feitos gloriosos que Jesus realizava.
18 Yɨdeꞌents ja wya̱a̱ñ:
18 Jesus disse:
19 Jadeꞌen ɨdøꞌøn nꞌukpɨkta̱a̱jkɨn jaꞌ sa̱ møj morta̱s tømt midi ja ja̱a̱ꞌy wyøjpy kya̱mjøtpy, kuts ja myuxy jøts ja jadeꞌen yøñ sa̱m o ti møj kipy yøñ paxax paxax, jamts ja joon kyøxkeꞌeky jøts tyikꞌøyɨba̱a̱t pyaꞌan ja jam ma̱ jaty yꞌawa̱j yꞌaxeeñ ja jam.
19 É semelhante a um grão de mostarda, que um homem plantou na sua horta; e cresceu e fez-se árvore; e as aves do céu se aninharam nos seus ramos.
20 Nayɨnøøm ja Jesús:
20 Disse mais:
21 Jadeꞌen ɨdøꞌøn ndejɨnt sa̱ ja levadurɨ midi yiktamɨmøøꞌkxɨp ja ariin way jøts ja amuum tyakaagɨyɨt, jøts ja jɨch yaakt.
21 É semelhante ao fermento que uma mulher pegou e misturou em três medidas de farinha, até ficar tudo levedado.
22 Xjats ja Jesús ña̱jxy jøts ja jam ojts ñijkxy Jerusalén, yikꞌɨxpøjkp yikꞌɨxpøjkp ɨdøꞌøn jaꞌ, pønɨ ma̱ jaty ka̱jp ja tpa̱a̱ty ja møj ja mutsk.
22 Jesus passava por cidades e aldeias, ensinando e caminhando para Jerusalém.
23 Wɨnets ja ja̱a̱ꞌy ja tuꞌuk yiktøøjøø:
23 E alguém lhe perguntou: — Senhor, são poucos os que são salvos?
24 ―Janch jadeꞌen jaa ku jap kaꞌ pøn nugo aja̱wɨ ña̱xtɨ, øyɨmts xꞌejxtɨt ma̱ mdøkɨdɨt, jadeꞌen ja nꞌukpɨkta̱a̱jkɨn sa̱m ja̱a̱ꞌy ttanaxy mutsk tøjkꞌa̱a̱w; øy jap pøn yjaꞌuktøkɨwya̱nɨdɨ, kaꞌats ja yꞌukna̱jxnɨdɨt.
24 Jesus respondeu:
25 Kuts ø ndanaagyukɨt, jadeꞌen ø ndanaagyukɨt sa̱m kudøjk tyanaagyukɨn jøts tyøjkꞌa̱a̱w ja tꞌatsyikꞌaduky. Pønɨ tøts meets jap wyɨnaty mda̱ndɨ tøjkwimpy, mjaguga̱jpxɨdɨ mjatøjkwɨngoxtɨ meets jap, uk mjanømdɨ meets jap: “Wɨndsønꞌa̱jtɨm, yiktøjkɨk øøts.” Jadeꞌents mee nnøjmɨt sa̱ ja kudøjk wya̱ꞌa̱ñɨn: “Kaꞌ mee nnɨja̱wɨ pø mbøn meets, pø ma̱ mee mdsøøñ.”
25 Quando o dono da casa se tiver levantado e fechado a porta, e vocês, do lado de fora, começarem a bater, dizendo: “Senhor, abra a porta para nós”, ele responderá: “Não sei de onde vocês são.”
26 Jats mee mwɨna̱mbɨna̱xwa̱ꞌa̱kt: “Tiku me ndejɨnt øøts xkaꞌijxyɨ, jabɨ tøts adøm ngaamyujkɨn nꞌuukmujkɨn, jabɨ mets ojts o ma̱dsoo myikꞌɨxpiky.”
26 Então vocês dirão: “Comíamos e bebíamos com o senhor. Além disso, o senhor ensinava em nossas ruas.”
27 Yɨdeꞌents mee nꞌadsoꞌot: “Tø nwa̱ꞌa̱ñ jøts ku mee kaꞌ nnɨja̱wɨ pønɨ mbøn meets. Jɨwa̱ꞌa̱ktɨ ya̱, kidi øts ya̱ xwɨnꞌejxtɨ, ¿pønxɨk ø xꞌabajxtɨp, kidi meedsɨp?”
27 Mas ele dirá a vocês: “Não sei de onde vocês são; afastem-se de mim, vocês todos que praticam o mal.”
28 Japts mjøꞌødɨt mya̱ꞌa̱xtɨt, mꞌa̱mdøtska̱a̱ttɨt mdaachtøtska̱a̱ttɨt ku xꞌejxtɨt ja Abraham, ja Isaac, ja Jacob jøts ku ja jap neꞌegɨ møøt nɨdukɨꞌɨyɨ ja Dios kyugajpxy yꞌettɨ, ma̱ Dios kyutujkta̱a̱jk ma̱ yja̱a̱ꞌy ja ttanɨtanɨ kyutujk. Kaꞌats meets jap jadeꞌen mdøkɨt.
28 Ali haverá choro e ranger de dentes, quando vocês virem Abraão, Isaque, Jacó e todos os profetas no Reino de Deus, mas vocês lançados fora.
29 Yøꞌømyujkøxtɨp na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, o ma̱dsoo choondɨt, jøts ja tpa̱a̱jtɨdɨt ja Dios myøjkunuuꞌkxɨn midi nɨpøn kyapatpynɨm, midi ja tyaꞌawijxpy ja yja̱a̱ꞌy.
29 Muitos virão do Oriente e do Ocidente, do Norte e do Sul e tomarão lugar à mesa no Reino de Deus.
30 Pøn ya̱m yikꞌejxtɨp kaꞌejxɨɨyɨmdɨ, pyadundɨpts ja neꞌegɨ sa̱ nwa̱ꞌa̱ñ, jaꞌats ɨdøꞌøn neꞌegɨ nøjkx yikmøjpɨkta̱ktɨp, pønts ñadyijyɨ ɨxya̱m møj nɨja̱ꞌwɨbɨmdɨ jøts ja kaꞌ tpadundɨ sa̱ nwa̱ꞌa̱ñ, jaꞌats ɨdøꞌøn yikꞌayowɨm ja̱ttɨp.
30 Porém, de fato, há últimos que serão primeiros, e primeiros que serão últimos.
31 Jøts ja fariseotøjk nay jaꞌabɨ xøøw yja̱jtøø ma̱ døꞌøn ja jam wyɨnaty jøts ja ñɨma̱a̱jyøø:
31 Naquela mesma hora, alguns fariseus vieram para dizer a Jesus: — Vá embora daqui, porque Herodes quer matá-lo.
32 Jøts ja tꞌadsøøy:
32 Ele, porém, lhes respondeu:
33 Nøjkxpɨmts øts jam Jerusalén, tuuꞌdøjkɨp ø tsojk, ti ma̱ Dios kyugajpxy abikya̱jp yꞌukꞌøøky.
33 Porém, preciso caminhar hoje, amanhã e depois, porque não se espera que um profeta morra fora de Jerusalém.
34 ’¡Mets Jerusaléngɨt ka̱jp, meets Jerusaléngɨt ja̱a̱ꞌy, pø meetsxɨ myikꞌøøꞌkpy Dios kyugajpxy, meetsxɨ mna̱nkya̱ꞌjtsɨp pøn Dios kyajpxy yꞌayuujk tyikyøꞌøyɨp ku Dios ja ya̱ mjadanɨguexyɨdɨ! ¡Tø njapeemukwa̱ꞌa̱ñ njakonmukwa̱ꞌa̱ñ ja mꞌuꞌnk ja mꞌuna̱ꞌjk sa̱m tsikuna̱ꞌjk tya̱a̱k ñɨmuꞌuxyɨ tuꞌugyɨ, kaꞌats jadeꞌen tø xkupiky!
34 — Jerusalém, Jerusalém! Você mata os profetas e apedreja os que lhe são enviados! Quantas vezes eu quis reunir os seus filhos, como a galinha ajunta os do seu próprio ninho debaixo das asas, mas vocês não quiseram!
35 Ejxtɨts ɨnet ja mdsa̱ptøjk aba̱k tya̱ndɨ; øts ɨdøꞌøn wa̱mp jøts ku meets xkaꞌukꞌejxnɨt tsojk jøts ku meets jaanɨm xꞌext pønɨ juunɨ ja xøøw ja jumøjt wyɨnaty yja̱ꞌa̱ty ku mnøꞌømdɨt: “Ejxɨk Dios kyunuuꞌkx uꞌnk ñadyaguguexyɨ midi mmɨmejnɨp ja kyutujk.”
35 Eis que a casa de vocês ficará deserta. E eu afirmo a vocês que não me verão mais, até que venham a dizer: “Bendito o que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.