Lucas 11
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NTLH
1 Xjats ɨdøꞌøn ja Jesús jam ja wyɨnaty ja Dios Teety tꞌajotꞌaty, jøts ku ja yꞌaba̱jtɨyɨɨꞌñ, wɨnets ja pyabøjkpɨtøjk ja nɨduꞌugɨn ñɨma̱a̱jyøø:
1 Um dia Jesus estava orando num certo lugar. Quando acabou de orar, um dos seus discípulos pediu: — Senhor, nos ensine a orar, como João ensinou os discípulos dele.
2 Jøts ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ:
2 Jesus respondeu:
3 Møøkyts øøts ɨxya̱m ja nga̱a̱jyɨk nꞌuujkɨk midi øøts xkaꞌejtxɨp.
3 Dá-nos cada dia o alimento
4 Maaꞌkxɨk øøts nbøky, kumɨ tø øøts nayɨdeꞌen nmaaꞌkxuky pøn øøts xjemdump xedump.
4 Perdoa os nossos pecados,
5 Jøts ja yja̱a̱kwa̱a̱ñ:
5 Então Jesus disse aos seus discípulos:
6 Nmɨguꞌuk øts ɨdøꞌøn tø yja̱ꞌa̱ty ndøjkjøtpy, jaꞌats øts ɨdøꞌøn njadukaawyampy, kaꞌap øts njaꞌ tyimñɨti.”
6 É que um amigo meu acaba de chegar de viagem, e eu não tenho nada para lhe oferecer.”
7 Jøts ja yjaduꞌukpɨ yɨdeꞌen nꞌukpɨkta̱a̱jkmant yꞌadsøy japyɨ tyøjkjøtpy: “Kidi øts jadɨneꞌen nugo xjanchneꞌemy; aduky yø tøjk jøts ɨxya̱p øts nꞌuna̱ꞌjk nmøøtma̱ꞌa̱y ma̱a̱bajtkijxpy; kaꞌap øts ya̱p nbɨdøꞌøkwa̱ꞌa̱ñ, jadeꞌents øts ɨnet kaꞌ ti nya̱kt.”
7 — E imaginem que o amigo responda lá de dentro: “Não me amole! A porta já está trancada, e eu e os meus filhos estamos deitados. Não posso me levantar para lhe dar os pães.”
8 Yɨdeꞌents øts ja ndyimyꞌaꞌejxɨ pø myɨguꞌukxɨ jaꞌ, øy ja yjagabɨdøꞌøkwa̱ꞌa̱ñ jøts ja tꞌatsmoꞌot midi ja myɨguꞌuk ja amɨdojɨyɨp, kuwa̱nɨts ja tjanchjatuꞌunt jadeꞌen, yꞌatsmøøgyøxp ɨdøꞌøn jaꞌ pønɨ ti jaty ja chøjkpy jøts ja jadeꞌen kaꞌap yꞌuknaꞌamnɨyɨt, pø nañaꞌamɨxɨ ja kyatsøjkpy.
8 Jesus disse:
9 Paty mee yikxon ndukmadøy: Jøts xꞌamɨdoꞌodɨt xpøktsoꞌodɨt ja Dios, mmoꞌojɨpts meets jaꞌ; mdukpa̱a̱dɨp meets jaꞌ pønɨ ti meets mgaꞌejtxɨdɨp; myikꞌawa̱a̱jtsxɨyɨdɨp meets tøjkꞌa̱a̱w jaꞌ ku øy ma̱ mguga̱jpxɨdɨt.
9 Por isso eu digo: peçam e vocês receberão; procurem e vocês acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
10 Paty ku pøn o ti tꞌamɨdøy, yikmøøpyts jaꞌ; ku pøn o ti tꞌɨxa̱ꞌa̱y, pyatpyts jaꞌ; ku pøn tøjkꞌaga̱j twɨngøxy, yikꞌawa̱a̱jtsxɨyɨpts ja o pøn.
10 Porque todos aqueles que pedem recebem; aqueles que procuram acham; e a porta será aberta para quem bate.
11 ’¿Ku mee wyɨnaty mꞌukꞌuꞌnkteetyꞌaty jøts ku mꞌuꞌnk mꞌamɨdowɨdɨt ja tsa̱pkaaky, wan meets mꞌa̱a̱w mjoojt ndejɨn myajada̱ꞌa̱kt jøts meets tsa̱a̱ ja xkøjyɨt? ¿uk xmoꞌodɨt ja tsa̱a̱ꞌñ ya̱m meets ja a̱jkx ja mjaꞌamɨdøyɨyɨ?
11 Por acaso algum de vocês será capaz de dar uma cobra ao seu filho, quando ele pede um peixe?
12 ¿uk xmoꞌodɨt ja ka̱jpy ya̱m meets ja tutuꞌuty ja tø mjaꞌamɨdøyɨyɨ?
12 Ou, se o filho pedir um ovo, vai lhe dar um escorpião?
13 Øyts mee ma̱ba̱a̱t mjagatyimyꞌøyja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨ, mja̱jttɨpts ku xmoꞌodɨt ja mꞌuꞌnk mꞌuna̱ꞌjk midi øy tsuj pɨdsømp, ¡tits ja Dios tyungɨp, pø tsa̱jpjøtpyxɨ jaꞌ, myoꞌopts jaꞌ ja Espíritu Santo pønɨ pøn ja amɨdoꞌoxɨyɨp!
13 Vocês, mesmo sendo maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos. Quanto mais o Pai, que está no céu, dará o Espírito Santo aos que lhe pedirem!
14 Xjats ɨdøꞌøn jadeꞌen ngøjmyɨ, jam ja Jesús wyɨnaty tyikpɨdsimy ja mɨkuꞌ midi jam wyɨnaty tyikꞌejtnɨp uum tuꞌuk ja ja̱a̱ꞌy; jøts ku ja mɨkuꞌ pyɨdsɨɨmy jøts ja ja̱a̱ꞌy jatyɨ kya̱jpxpɨjky. Jøts ja mayja̱a̱ꞌy janch ñɨgyuma̱a̱p ja tyimyja̱ꞌwɨdøø ku ja jadeꞌen,
14 Jesus estava expulsando de certo homem um demônio que não o deixava falar. Quando o demônio saiu, o homem começou a falar. A multidão ficou admirada,
15 jøts ja wɨna̱a̱gɨn ñømdøø:
15 mas alguns disseram: — É
16 Pømbɨts nugo ttatundɨp jøts ja tjotꞌejxwa̱ꞌa̱ndɨ, ja mɨla̱grɨꞌa̱jtɨn ja yꞌamɨdoodɨp jøts ja tyimdyukꞌejxɨdɨt midi kɨda̱kp tsa̱jpjøtpy.
16 Outros, querendo conseguir alguma prova contra Jesus, pediam que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha de Deus.
17 Wa̱ꞌa̱ts ja tnɨja̱wɨ sa̱ jaty ja wyɨnaty wyɨnmaydɨ, jøts ja tnɨma̱a̱y:
17 Mas Jesus, conhecendo os pensamentos deles, disse:
18 Nayɨdeꞌents mɨkuꞌmɨ pønɨ nawya̱nwa̱ꞌkxɨp ja køꞌømyɨ jøts ja agøꞌømyɨ ña̱nkyꞌayoꞌomba̱a̱dyɨ, ¿wɨndemts ja jeky yꞌejtnɨt ja myøkꞌa̱jtɨn, kidi ja jatyɨ kyudɨgøøñɨt? Yøꞌ øts ɨdøꞌøn jadeꞌen xyikwa̱mp ku meets mwa̱ꞌa̱ñ jøts ku øts ja mɨkuꞌ myøkꞌa̱jtɨn nyiktuujnɨyɨ ku øts yø ja̱a̱ꞌy ja mɨkuꞌ nga̱jpxpɨdsøjmɨyɨ;
18 Se o reino de Satanás tem grupos que lutam entre si, como continuará a existir? Vocês dizem que é Belzebu que me dá poder para expulsar demônios.
19 pønɨ jaꞌats øts ja myøkꞌa̱jtɨn njanchyiktuujnɨp, ¿pønts meets mmɨguꞌuk yjaꞌ yiktuujnɨdɨp ku ja tka̱jpxpɨdsømdɨ ja mɨkuꞌ? Pø yøꞌøxɨ mee køꞌøm mnɨꞌøøꞌnɨyɨp jøts ku mee nugo mga̱jpxɨgøy.
19 Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
20 Diosts øts ja myøkꞌa̱jtɨn nduktapɨdsøjmɨp yø mɨkuꞌdɨ, yɨdeꞌen ɨdøꞌøn xja̱ꞌgyukɨdɨt jøts ku ja Dios tø tyikmenɨ ja kyutujk midi ja tyanɨtanaapy yja̱a̱ꞌy.
20 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
21 ’Ku tuꞌuk jotmøkja̱a̱ꞌy tꞌejxꞌity tyøjk, janch yikxon ja ta̱ꞌtspiky tø tsøøjmjøꞌkixy ja taꞌoꞌjk, pønts ja mayɨp jadeꞌen, jadeꞌents pyɨkta̱ꞌa̱ky ja jap tøjkjøtpy jotkujk tyikꞌity, kaꞌap ja ti tkumay.
21 — Quando um homem forte e bem-armado guarda a sua própria casa, tudo o que ele tem está seguro.
22 Jøts kuts jam jaduꞌuk jawaanɨ jotmøk yja̱ꞌa̱ty jøts ja myɨmajada̱ꞌa̱gɨyɨ, tukɨꞌɨyɨ tyaꞌoꞌjk ja pyøjkxɨyɨ midi ja yꞌuktamøj, jøts pyɨkta̱ꞌa̱ky ja yikjaꞌabøkøjxnɨ ti jaty ja jam yjagyejpy.
22 Mas, quando um homem mais forte o ataca e vence, leva todas as armas em que o outro confiava e reparte tudo o que tomou dele.
23 ’Pøn ø xkabudøjkɨp, jaꞌ øts ɨdøꞌøn xmɨdsepwa̱mp; jøts ku øts pøn ti møøt njapøkmukwa̱ꞌa̱ñ jøts ja jɨnaxy tpøkwaꞌkxy.
23 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
24 ’Ku ja mɨkuꞌ tmajtstuꞌuty ja ja̱a̱ꞌy, jøts ja nugo wyɨdity o ma̱ tøꞌøts etjøøjty, tjaꞌɨxa̱ꞌa̱y ja pyooꞌkxa̱a̱jk; jøts ku ja nɨma̱ tkapa̱a̱ty, jøts ja wyɨnmay: “Tiku øts ndøjk jadɨgojk ngaꞌawɨmbetɨ ma̱ tø ndsøøñ.”
24 Jesus continuou:
25 Jøts ku ja wyɨmbity, jadeꞌents ja ja̱a̱ꞌy ja tpa̱a̱ty sa̱m tuꞌuk ja tøjk tawa̱ꞌa̱ts, peꞌety ja̱a̱xy ja jap.
25 Aí volta e encontra a casa varrida e arrumada.
26 Wɨnets ja chøøñ jadɨgojk jøts ja janɨwɨxujk tja̱a̱ktyimyꞌatsway ja myɨmɨkuꞌ jawaanɨ kaꞌøydɨ sa̱m ja kyamajada̱ꞌa̱gyɨn, jøts ja jadɨneꞌen ttatøkɨdɨ ja ja̱a̱ꞌy, tsɨnaadya̱a̱jk ja tyikwa̱ꞌa̱ndɨ, jøts ja ja̱a̱ꞌy jadeꞌen jɨnaxy myøwa̱ꞌa̱ñ, nɨgɨdi ja yꞌijty jadeꞌen øyɨm ɨdøꞌøn wyɨnaty ja mɨkuꞌ ja jam tjamøøtꞌaty tuꞌumchɨ.
26 Depois sai e vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes.
27 Ɨxam ɨdøꞌøn ja Jesús wyɨnaty jadeꞌen wya̱ꞌa̱ñ ku tuꞌuk tøꞌøxyøjk jam ja̱a̱ꞌy agujkp møkꞌampy wya̱a̱ñ:
27 Quando Jesus acabou de dizer isso, uma mulher que estava no meio da multidão gritou para ele: — Como é feliz a mulher que pôs o senhor no mundo e o amamentou!
28 Xjats yɨdeꞌen ja Jesús yꞌadsøøy:
28 Mas Jesus respondeu:
29 Namyukꞌadøjtsɨdɨp ja ja̱a̱ꞌy jam wyɨnaty ma̱ ja Jesús, jøts ja tnɨmaabyɨna̱xwa̱ꞌjky:
29 Quando a multidão se ajuntou em volta de Jesus, ele começou a falar e disse o seguinte:
30 Nayɨdeꞌents sa̱ ja Jonás ojts tꞌejxpajtꞌaty ja Nínive ja̱a̱ꞌdyɨ, nayɨdeꞌents øts ya̱ꞌa̱tpɨ ja̱a̱ꞌy xꞌejxpajtꞌa̱tt.
30 Assim como o
31 Ku wyɨnaty kyutuky ja et ja xøøw, ku ya̱ꞌa̱tpɨ ja̱a̱ꞌy nøjkx yiktɨɨdyundɨ, jøts ja wɨndsøndøꞌøxy yø ñɨdanaagyukɨyɨdɨt jøts ja ñɨꞌøønɨyɨdɨt pøn tnɨdsoꞌon jagam et ja Salomón, jøts ja tꞌejxøø tnɨja̱ꞌwɨyøø ja wyijyꞌa̱jtɨn; ɨxya̱ts jaduꞌuk tø kyaxɨꞌɨky jawaanɨ wijy midi tjɨna̱jxp ja Salomón, nayɨdeꞌents meets ja xkagupiky.
31 No Dia do Juízo a rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
32 Nay jats ja Nínive ja̱a̱ꞌy wya̱ꞌkukɨdɨt ku ja tɨɨdyuꞌunɨn ña̱xt ku yiktɨɨdyuꞌundɨt ya̱ꞌa̱tpɨ ja̱a̱ꞌdyɨ, jøts yiknɨꞌøønɨdɨt; jaꞌagøjxp ku ja Nínive ja̱a̱ꞌy neꞌegɨ tyiktɨga̱jtstøø ja chɨna̱a̱ꞌyɨndɨ ku ja Jonás ja ojts tyukmadøyɨdɨ ja Dios kyajpxy ja Dios yꞌayuujk; ɨxya̱ts jaduꞌuk tø kyaxɨꞌɨky pøn tyimñɨja̱ꞌwɨp wa̱ꞌa̱ts, nɨgɨdi ja Jonás yꞌijty jadeꞌen tnɨja̱wɨ, nayɨdeꞌents meets ja ya̱m xkagupiky.
32 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês porque, quando ouviram a mensagem de Jonas, eles se arrependeram dos seus pecados. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
33 ’Kaꞌaxɨ pøn ja̱j ttuknɨdøøbyøkɨ jøts ja yikyuꞌutst o ma̱, uk jøts ja yikujupt kajuun patkiꞌpy, jaꞌagøjxp ja tyøøbyiky jøts ja yikpɨkta̱ꞌa̱kt ma̱ yja̱jt, kuts jam pøn tyøkɨt tyukꞌejxpa̱a̱tpts ja o ti.
33 Jesus continuou:
34 Jadeꞌen ɨdøꞌøn yø mween nꞌukpɨkta̱a̱jkɨnt sa̱m ja̱jɨn, yøꞌøts tyikuja̱jta̱a̱jkɨp tyikudøøꞌkxa̱a̱jkɨp amuum ja mneꞌkx ja mgojpk; kuts ja mween yꞌøyꞌaty nayɨdeꞌents ja amuum tjagyejpy ja neꞌkx ja kojpk, kaꞌap ja ttuktuñ kyaꞌøybɨ.
34 Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de você são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz. Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão.
35 Øyɨmts xꞌejxtɨt jøts kidi xyikꞌooktɨ ja ja̱j midi wa̱ꞌa̱ts ja̱jp, jøts kidim jadeꞌen mja̱ttɨ sa̱m ja̱j kyaꞌityɨn, sa̱m ja ja̱jɨn midi kawa̱ꞌa̱tsja̱jp jøts yikꞌayowɨn kubeꞌets kugoots.
35 Portanto, tenha cuidado para que a luz que está em você não seja escuridão.
36 Pønɨ mwɨnma̱a̱ꞌnbya̱ttɨpts øy yikxon, ja ja̱jts ɨdøꞌøn ndejɨnt mgayikꞌooꞌktɨp jøts kaꞌ jadeꞌen mꞌettɨ sa̱m o pøn kugootstujpy chøønɨn nɨti wɨnma̱a̱ꞌñ, o nugo chaachjawɨnꞌejxꞌooktɨ. Kuts meets, wa̱ꞌa̱ts meets ja mdukꞌejxpa̱a̱dyɨdɨ pønɨ ti døꞌøn mꞌejxwa̱ndɨp, kaꞌ ti jaduꞌuk chøkyɨ, jadeꞌen ja myikuja̱jta̱a̱gɨyɨdɨ myikudøøꞌkxa̱a̱gɨyɨdɨ sa̱m ja̱j wa̱ꞌa̱ts mdukꞌejxpa̱a̱dyɨdɨ o ti.
36 Pois, se o seu corpo estiver completamente luminoso, e nenhuma parte estiver escura, então ele ficará todo cheio de luz como acontece quando você é iluminado pelo brilho de uma lamparina.
37 Kuts ja Jesús jadeꞌen kya̱jpxꞌaba̱jtɨyɨɨꞌñ, xjats fariseo ja tuꞌuk wya̱a̱jøø tyɨga̱m kaabyɨ. Kuts ja jam tyøjkɨyɨɨꞌñ jøts ja yꞌɨxa̱a̱jky, kaabyajt twɨnguwaꞌatsɨyɨɨꞌñ.
37 Quando Jesus acabou de falar, um fariseu o convidou para jantar na casa dele. Jesus foi e sentou-se à mesa.
38 Jøts ja fariseo janch ñɨgyuma̱a̱p tyimyja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ku ja tꞌijxy ja Jesús kyagøbujy ya̱m ja kyaawya̱ꞌa̱ndɨ, jadeꞌen ɨdøꞌøn ja tsɨna̱a̱ꞌyɨnꞌa̱ttɨ kaꞌap ja nugo kyøbujtɨ, yɨdeꞌen ja tyika̱jpxtɨ jøts jaꞌ ja tyanɨwa̱ꞌa̱tsꞌa̱jttɨp ku ja kyøbujtɨ, jøts ja kyapøkpyattɨ.
38 O fariseu ficou admirado quando viu que Jesus não tinha se lavado antes de comer.
39 Yɨdeꞌents nwɨndsønꞌa̱jtɨm ja tnɨma̱a̱y ku ja jadeꞌen tꞌijxy wyɨnmay:
39 Então o Senhor disse a ele:
40 ¡Nugo mee mdyimyøꞌøty! ¿Kaꞌ xnɨja̱wɨdɨ ku tuꞌugyɨ ja kojpɨ tø tyikꞌøyɨ ja mꞌanmɨja̱ꞌwɨndɨ jøts ja pɨkta̱ꞌa̱ky?
40 Seus tolos! Quem fez o lado de fora não é o mesmo que fez o lado de dentro?
41 Jadeꞌeñɨ Dios mgupøkɨyɨdɨt ku amumjoojt mdsojkɨngøjxp xunkꞌa̱ttɨt ja pudøjkɨn. Jadeꞌen ja mꞌanmɨja̱ꞌwɨn ja wa̱ꞌa̱tsꞌa̱jtɨn tpa̱a̱ttɨt.
41 Portanto, deem aos pobres o que está dentro dos seus copos e pratos, e assim tudo ficará limpo para vocês.
42 ’¡Mjanchꞌayøøy me fariseotøjktɨ! Køx kɨda̱ꞌa̱k meets xjanchkugubatkixy jøts kaꞌap neꞌegɨ xpaduꞌunxɨdɨ midi ja Dios kyutujk jawaanɨ neꞌegɨ yjanɨꞌaneꞌempy, ku ja ttsøky ja øy tɨɨdyuꞌunɨn, ja paꞌayoꞌejxk, jøts ja janchja̱ꞌwɨn. Ya̱ꞌa̱tpɨ meets ɨdøꞌøn neꞌegɨ jawaanɨ mjapa̱a̱tꞌa̱jtɨp mbaduꞌump.
42 — Ai de vocês, fariseus! Pois dão para Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da arruda e de todas as verduras, mas não são justos com os outros e não amam a Deus. E são exatamente essas coisas que vocês devem fazer sem deixar de lado as outras.
43 ’¡Mjanchꞌayøøy mee fariseotøjktɨ!, ku mee tum jam mnachøkyɨdɨ mdsɨnaawya̱ꞌa̱ndɨ tsa̱ptøjkꞌokp wɨndsønɨn. Jøts ku tuuꞌa̱jy, øy pa̱a̱t meets ja nagya̱jpxpooꞌkxɨ xtsoktɨ, myikwɨndsøꞌøgɨp myikwɨnja̱wɨp meets, ejxɨm meets jadiꞌiñɨ myikwɨna̱jxnɨ.
43 — Ai de vocês, fariseus! Pois gostam demais dos lugares de honra nas
44 ’¡Meets tsaachꞌata̱a̱yja̱a̱ꞌdyɨ, jøts mꞌayøøy mee ka̱jpxwejpɨtøjkmɨdɨ! Jadeꞌen mee mna̱nkyaxjɨꞌɨgyɨ sa̱m ja ooꞌkpɨ kajuunɨn øy nɨkøjx kyaxjɨꞌɨky jøts kaꞌ nadyijyɨ tyikaxjɨꞌɨky pønɨ sa̱dam ja yjøtpy.
44 — Ai de vocês! Pois são como sepulturas que não se veem, sepulturas que as pessoas pisam sem perceber.
45 Xjats ja ka̱jpxwejpɨtøjk nɨduꞌuk yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ:
45 Então um mestre da Lei disse a Jesus: — Mestre, falando assim, o senhor está nos ofendendo também.
46 Jøts ja Jesús yɨdeꞌen yꞌadsøøy:
46 Jesus respondeu:
47 ’¡Mjanchꞌayøøy meets!, ku ya̱m xjanchꞌukyikꞌøyɨdɨ xyikpa̱a̱dɨdɨ ja ooꞌkpɨ nɨpots pøn ja mꞌa̱pteety yikꞌooktøø, ja Dios kyugajpxy.
47 Ai de vocês! Pois fazem túmulos bonitos para os
48 Jadeꞌen yø yikja̱ꞌgyukɨñɨ sa̱m o ti pøn kajpxyꞌaty tyikꞌity, kajpxy meets ja yja̱wɨ xyikꞌejtnɨ møøt ja mdeetyꞌa̱ptɨ ku ja tyikꞌooꞌktøø ja Dios kyugajpxy, jøts meets ɨxya̱m xyikꞌøyɨmɨ xyikpa̱jtɨmyɨ ma̱ ja ña̱xøjkɨdøø. Mdsaachpaꞌayøøpy meets ja xijy jadeꞌen.
48 Com isso vocês mostram que concordam com o que os seus antepassados fizeram, pois eles mataram os profetas, e vocês fazem túmulos para eles.
49 ’Paty tam ɨdøꞌøn ja Dios kyajpxy wya̱ꞌa̱ñ yɨdeꞌen: “Ndanɨgaxp meets ngugajpxy møøt ngudanaabyɨdɨ, myikꞌookpts meets ja wɨna̱a̱gɨn; jøts pønts ja̱a̱kjata̱ꞌa̱ndɨp, myikꞌayoꞌomba̱a̱ttɨpts meets jaꞌ.”
49 Por isso a Sabedoria de Deus disse: “Mandarei para eles profetas e mensageiros, e eles matarão alguns e perseguirão outros.”
50 Meets Dios ja mdagubatɨdɨp wɨneꞌenɨn ɨxa mna̱xwiiꞌñɨtja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨ ku ja mꞌa̱pteetyɨ tø tyikꞌooktɨ ja Dios kyugajpxy. Tukɨꞌɨyɨ ja tpayøꞌøgyøxt, jaayɨp ja tpayøꞌøbyɨna̱xwa̱ꞌa̱kt kuuyɨp ja na̱xwiiꞌñɨt choꞌonda̱a̱jky,
50 Por causa disso esta gente de hoje será castigada pela morte de todos os profetas assassinados desde a criação do mundo,
51 kuuyɨp ja Abel tꞌooꞌkꞌa̱wɨyɨɨꞌñ jaba̱a̱t ku ja Zacarías yꞌoꞌjky, ku ja̱a̱ꞌy ja yikꞌoꞌjkøø jap tsa̱ptøjkjøtpy ma̱ ja alta̱jr jap. Paty me ndukmadøy jøts ku Dios ja ttabayøꞌøty ja ya̱mɨt na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy.
51 começando pela morte de Abel até a morte de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e o
52 ’¡Mjanchꞌayøøy mee ka̱jpxwejpɨtøjktɨ!, ku xꞌama̱ꞌa̱tꞌa̱jtɨdɨ ja Dios kyutujk; køꞌømyɨ meets ja mnadyamɨdsøkyɨ, nɨ xkabadumɨdɨts jaꞌ, jøts nɨ xkaduknɨja̱ꞌwɨmɨdɨts ja abikpyɨdɨ pøn ja tjanɨja̱wɨwya̱ndɨp.
52 — Ai de vocês, mestres da Lei! Pois guardam a chave que abre a porta da casa da Sabedoria. E assim nem vocês mesmos entram, nem deixam os outros entrarem.
53 Ku ja Jesús jadeꞌen wya̱a̱ñ, jøts ja ka̱jpxwejpɨtøjk møøt ja fariseotøjk yjantyimꞌa̱mbøjktøø. Jantyimyikmɨꞌa̱mbøjk ja Jesús jøts ja tanejkɨnꞌampy tjantyimyiktøwdɨ ñadyijyɨ tigati.
53 Quando Jesus saiu dali, os mestres da Lei e os fariseus começaram a criticá-lo com raiva e a lhe fazer perguntas sobre muitos assuntos.
54 Øyɨk ɨdøꞌøn ja ti tꞌukmadoꞌodɨt, yꞌamaaꞌtskꞌejxwa̱ndɨpxɨ jaꞌ jøts ja jatyɨ ttanɨꞌøønɨdɨt pønɨ ti ja kyaꞌukꞌømyadoodɨp.
54 Eles queriam levá-lo a dizer alguma coisa que pudesse lhes servir de motivo para acusá-lo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.