Atos 28

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Ku øøts ɨdøꞌøn jadeꞌen tum jujky jam nbɨdsɨɨmy mejyjotp, xjats øø nnɨja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ kudam ja et jam txøøwɨ Malta midi jam mejkyukꞌa̱m.
1 Uma vez a salvo em terra, descobrimos que estávamos na ilha de Malta.
2 Wɨnets øøts ja Malta ja̱a̱ꞌy jam janch tsuj xwɨndsøꞌjkɨyɨɨꞌñ, jøts ja jøøn tyikmøjɨdøø janch møj, jaꞌagøjxp ku yjanchxuxy ja et jøts ja tuu nayɨdeꞌen. Wɨnets øøts nyikya̱a̱jxɨyɨɨꞌñ nɨdukɨꞌɨyɨ, jøts øø nnayꞌajoꞌkxɨyɨt.
2 O povo de lá nos tratou com muita bondade. Por ser um dia frio e chuvoso, fizeram uma fogueira na praia para nos receber.
3 Wɨnets ja Pablo nayɨdeꞌen tꞌatska̱jpmuky ja tøꞌøts ja̱ꞌa̱xy, jaꞌats wyɨnaty yjønꞌoꞌjxɨp wɨnets ja awa̱ꞌa̱ndsa̱a̱ꞌñ jam tuꞌuk pyɨdsɨɨmy ja̱ꞌa̱x agujkp ku ja jøøn yꞌɨkyɨyɨ. Xjats ja Pablo yiktsuꞌjch kyøjøꞌøm.
3 Enquanto Paulo juntava um monte de gravetos e os colocava no fogo, uma cobra venenosa que fugia do calor mordeu sua mão.
4 Xjats ku ja kuga̱jp tꞌejxpa̱a̱ttɨ ku ja jɨyujk jam tyɨɨñɨ Pablo kyøjøꞌøm, wɨnets ñawya̱jnɨdøø:
4 Quando os habitantes da ilha viram a cobra pendurada na mão de Paulo, disseram uns aos outros: “Sem dúvida ele é um assassino! Embora tenha escapado do mar, a justiça não lhe permitiu viver”.
5 Xjats ja Pablo tjønwejtsɨyɨɨꞌñ ja tsa̱a̱ꞌñ jøts jadeꞌen myatstuujtɨyøø, nɨsa̱ døꞌøn ja Pablo kyøꞌ kyaja̱jty.
5 Mas Paulo sacudiu a cobra no fogo e não sofreu nenhum mal.
6 Tum jadeꞌen ɨdøꞌøn ja ja̱a̱ꞌy ja tjøpꞌejxtɨ juunɨ ja kyøꞌ kyexpøkt, uk juunɨts yikꞌoogɨyɨt. Ku døꞌøn ja jadeꞌen tjajøpꞌejxtøø, xjats tꞌejxtɨ ku ja Pablo nɨti kyajatyɨyɨ, wɨnets ja wyɨnma̱a̱ꞌñ jatyɨ tyiktɨga̱tstøø jøts ñawya̱jnɨdøø ku ja Pablo Dios jaꞌ.
6 O povo esperava que ele inchasse ou caísse morto de repente. No entanto, depois de esperarem muito tempo e verem que nada havia acontecido, mudaram de ideia e começaram a dizer que ele era um deus.
7 Xjats ku døꞌøn jam jadeꞌen yja̱jty, jamts wyɨnaty tuꞌuk wɨngon chøønɨ ja ja̱a̱ꞌy pøn ja ka̱jp ja̱a̱ꞌy tnɨwɨndsønꞌa̱jtp, jaꞌ xyøøw Publio, jaꞌats øøts jam xwa̱a̱w tyøjkjotp, jøts øøts jam tɨgøøk xøøw janch tsuj xyikja̱ꞌa̱da̱a̱jky.
7 Perto da praia, havia uma propriedade pertencente a Públio, a principal autoridade da ilha. Por três dias, ele nos hospedou e nos tratou com bondade.
8 Jamdam wyɨnaty Publio tyeety pyikyɨ jøømba̱ꞌa̱m, jøts nayɨdeꞌen ja nɨꞌjpya̱ꞌa̱m tmøødɨ, wɨnets ja Pablo ojts tnɨnijkxy jøts tꞌatsmɨgajpxy. Jaꞌats ojts tkudsa̱pkajpxy jøts ja pama̱a̱ꞌy ja̱a̱ꞌy myøkpɨjky ku ja ojts tkønɨxa̱jy.
8 Aconteceu que o pai de Públio estava doente, com febre e disenteria. Paulo entrou, orou por ele e, impondo as mãos sobre sua cabeça, o curou.
9 Wɨnets ja Pablo nɨdukɨꞌɨyɨ ja pama̱a̱ꞌy ja̱a̱ꞌy ñɨmejnɨyøø pøn jaty jap wyɨnaty kuga̱jpꞌa̱jttɨp jøts jadeꞌen choktøø.
9 Então os demais enfermos da ilha vieram e foram curados.
10 Wɨnets øøts may ja mayꞌa̱jt jadiꞌiñɨ nyikmøøꞌy, xjats ku øøts jap ba̱rkɨjøtpy ndsoonwa̱a̱nɨ, xjats øøts tukɨꞌɨyɨ xmøøy pønɨ ti jaty øøts xkaꞌejtxɨp.
10 Como resultado, fomos cobertos de presentes e honras e, chegada a hora de partirmos, o povo nos forneceu todos os suprimentos necessários à viagem.
11 Tø øøts jam wyɨnaty tɨgøøk poꞌ ndsɨnaañɨ jam Malta, jøts øøts ja tuꞌuk ndatøjkɨyɨɨꞌñ ja ba̱rkɨ midi jam nayɨdeꞌen tyikna̱jx ja xuxpyoj. Jamts jaꞌabɨ ba̱rkɨ majtsk ja dios awa̱na̱x txoxꞌaty midi tyejtɨp dios Castor jøts ja dios Pólux; jaꞌabɨ ba̱rkɨ døꞌøn ja wyɨndsøn kuga̱jpꞌa̱jtp Alejandría.
11 Três meses depois do naufrágio, embarcamos em outro navio, que havia passado o inverno na ilha. Era um navio alexandrino, que tinha na parte da frente a figura dos deuses gêmeos.
12 Xjats øøts jadeꞌen ndsøøꞌñ, wɨnets øø nja̱ꞌjty ma̱ ka̱jp Siracusa, ma̱ øøts nda̱a̱ñ tɨgøøk xøøw.
12 Aportamos em Siracusa, onde ficamos três dias.
13 Jamts øøts ndsøøꞌñ jadɨgojk jøts øø nnijkxy Regio. Jøts øø kyɨmjabom ndsøøꞌñ, wɨnets ja wɨmbatpoj myiiñ, jaꞌats øø møk xpadej jøts øøts jam nja̱ꞌjty kyɨmajtsk xøøw ma̱ ka̱jp txøøwɨ Puteoli.
13 Dali navegamos até Régio. Um dia depois, um vento sul começou a soprar, de modo que no dia seguinte prosseguimos até Potéoli.
14 Jamts øø nba̱a̱jty wɨna̱a̱gɨn nmɨguꞌuktøjk pøn ja Jesús yjaꞌ tpaduujnɨdɨp, jaꞌats wa̱ndøø jøts øøts ja jam nmøøta̱a̱ꞌnɨt tuꞌuk sama̱nɨ, wɨnets øøts jam tekyjøꞌøm ndsooꞌna̱a̱ jøts øøts nnijkxy Roma.
14 Ali encontramos alguns irmãos que nos convidaram a passar uma semana com eles. Depois fomos para Roma.
15 Tø øøts ja wyɨnaty xnɨja̱wɨ ja nmøøtjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ, jaꞌats jam tsooꞌndøø Roma jøts øøts xꞌatspa̱tsøy tuuꞌa̱m ma̱ ka̱jp txøøwɨ Foro de Apio, jøts nayɨdeꞌen øøts jam ojts ja wɨna̱a̱gɨn xpa̱tsøy ma̱ ja̱ꞌta̱a̱jk txøøwɨ Tres Tabernas. Xjats ku ja Pablo ja myɨguꞌuk twɨnꞌijxy, wɨnets ja ttamøja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ja Dios jøts jotkujk ja ñayja̱ꞌwɨyøø.
15 Os irmãos em Roma souberam que estávamos chegando e vieram ao nosso encontro no Fórum da Via Ápia. Outros se juntaram a nós nas Três Vendas. Ao vê-los, Paulo se animou e agradeceu a Deus.
16 Xjats ku øøts jam nja̱ꞌjty Roma, jøts ja solda̱dɨ wɨndsøn tkøya̱jky ja pøkyja̱a̱ꞌy jam ma̱ ja puxøjk adsɨnaabyɨ wɨndsøn. Wɨnets ja Pablo yiknɨma̱a̱y jøts ja tyøjk abiky tꞌɨxa̱ꞌa̱t, jaꞌayɨ ku nugo tuꞌuk ja solda̱dɨ yꞌejxꞌityɨyɨ.
16 Quando chegamos a Roma, Paulo recebeu permissão de ter sua própria moradia, sob a guarda de um soldado.
17 Xjats ku døꞌøn jam jadeꞌen ja Pablo chɨna̱a̱y tɨgøøk xøøw jam tyøjkjotp, wɨnets twa̱a̱dsøøy ja israelɨt ja̱a̱ꞌy ja myøja̱a̱ꞌdyøjktɨ, xjats ja ñamyujkɨdøø, jøts ja Pablo tnɨma̱a̱y:
17 Três dias depois de chegar, Paulo convocou os líderes judeus locais e lhes disse: “Irmãos, embora eu não tenha feito nada contra nosso povo nem contra os costumes de nossos antepassados, fui preso em Jerusalém e entregue ao governo romano.
18 Ku øts nyiktɨɨdyuuñ, wɨnets øts jadiꞌiñɨ xmajtstuꞌutwa̱ndɨ jaꞌagøjxp ku øts nbøky nɨ tuꞌuk xkapa̱a̱jtɨdɨ midiꞌibɨ øts xukuꞌoogɨwya̱ndɨp.
18 Os romanos me interrogaram e queriam me soltar, pois não encontraram motivo para me condenar à morte.
19 Kaꞌats ja israelɨt ja̱a̱ꞌy tyikja̱twa̱ꞌa̱ndɨ jøts jadiꞌiñɨ nyikmajtstuꞌutt, jaꞌagøjxp øts kuwa̱nɨ nꞌamɨdøøy jøts øts ya̱ xɨɨdyuꞌunt ja romanɨt møj wɨndsøn. Kaꞌap øts jaꞌ ya̱ nnɨmiñ jøts øts nmɨguꞌuk israelɨt ja̱a̱ꞌy jaꞌ ndanɨꞌøønɨt.
19 Mas, quando os líderes judeus protestaram contra a decisão, considerei necessário apelar a César, embora não tivesse acusação alguma contra meu próprio povo.
20 Yøꞌ meets ɨxya̱m ndanɨwa̱a̱dsøøpy, jøts meets kaꞌpxy ndukmadoꞌot tigøjxp ku øts jadeꞌen puxkadeen køwɨɨñ nꞌity; jaꞌagøjxp ku adøm nɨdukɨꞌɨyɨ israelɨt ja̱a̱ꞌy njøpꞌijxyɨndɨ ku ja Dios ja ooꞌkpɨ jadɨgojk tyikjujkpyiky jap ooꞌkpɨ jutjøtpy.
20 Por isso pedi a vocês que viessem aqui hoje para que nos conhecêssemos, e também para que eu pudesse explicar que estou preso com estas correntes porque creio na esperança de Israel”.
21 Xjats ja møja̱a̱ꞌdyøjk tꞌadsojɨmbettøø, jøts wya̱ndøø:
21 Eles responderam: “Não recebemos nenhuma carta da Judeia, e ninguém que veio de lá nos informou alguma coisa contra você.
22 Nɨja̱ꞌwɨp øøts ku yøꞌ o ma̱dsoo yikpagajpxy pøn yø jemy ɨxpøjkɨn tjanchja̱ꞌwɨdɨp, paty øøts ndsøkyꞌaty jøts øø xukmadoꞌot.
22 Contudo, queremos ouvir o que você pensa, pois o que sabemos a respeito desse movimento é que ele é contestado em toda parte”.
23 Wɨnets tkajpxyꞌa̱jttøø ti xøøw jadɨgojk ñamyukɨdɨt, xjats ku tpa̱a̱jty ja tiempɨ wɨnets ja ja̱a̱ꞌy may ñamyujkɨdøø ma̱ Pablo jap wyɨnaty tø yja̱ꞌa̱da̱ꞌa̱ky. Wɨnets ja Pablo jøpyɨ kya̱jpxøjkɨyɨɨꞌñ kunɨm chuuꞌɨyɨɨꞌñ ja xøøw. Jøts jadeꞌen ttukmadøøy sa̱ nwɨndsønꞌa̱jtɨm Dios ja ña̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy ttanɨtanɨ ja kyutujk. Jaꞌats tyukmadøøpy sa̱ ja Moisés kyutujk, jøts nayɨdeꞌen sa̱ ja Dios kyugajpxy ojts ttukjaadyañ, jadeꞌen ɨdøꞌøn ja udyaꞌaky tjadukja̱ꞌgyujkɨwya̱a̱ñ ku ja Jesús ja yiknɨtsokpɨ pøn ja israelɨt ja̱a̱ꞌy yjøpꞌejxtɨp.
23 Então marcaram uma data e, nesse dia, muita gente foi à casa de Paulo. Ele explicou e testemunhou sobre o reino de Deus e, desde cedo até a noite, procurou convencê-los acerca de Jesus com base na lei de Moisés e nos livros dos profetas.
24 Xjats wɨna̱a̱gɨn tja̱ꞌgyukɨdøø, jøts nɨwɨna̱a̱gɨn kaꞌ tmɨbøjktøø sa̱ ja Pablo tjanɨgajpxy;
24 Alguns foram convencidos pelas coisas que ele disse, mas outros não creram.
25 xjats kumɨ kaꞌap ja nɨdukna̱x tmɨbøjktøø, wɨnets ja choonwa̱nɨdøø, jøts ja Pablo jadɨgojk tnɨmaagyojmɨ:
25 E, depois de discutirem entre si, foram embora com estas palavras finais de Paulo: “O Espírito Santo estava certo quando disse a nossos antepassados por meio do profeta Isaías:
26 Nøjkx xꞌatsnøjmɨ yøꞌøbɨ ja̱a̱ꞌy:
26 ‘Vá e diga a este povo: Quando ouvirem o que digo, não entenderão. Quando virem o que faço, não compreenderão.
27 jabɨ yøꞌøbɨ ja̱a̱ꞌy kawɨneꞌenxɨ kyujuunɨdɨ,
27 Pois o coração deste povo está endurecido; ouvem com dificuldade e têm os olhos fechados, de modo que seus olhos não veem, e seus ouvidos não ouvem, e seu coração não entende, e não se voltam para mim, nem permitem que eu os cure’.
28 Nɨja̱wɨ meets ku ja Dios ja yiknɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn øøts ɨxya̱m nga̱jpxwa̱ꞌkxtsooꞌnɨ ma̱ ja̱a̱ꞌy kyaꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ, jaꞌats neꞌegɨ tja̱ꞌgyukɨdɨp.
28 Portanto, quero que saibam que esta salvação vinda de Deus também foi oferecida aos gentios, e eles a aceitarão”.
29 Xjats ku ja Pablo jadeꞌen wya̱a̱ñ, wɨnets ja israelɨt ja̱a̱ꞌy chooꞌnɨdøø, jaꞌats møkꞌampy ja xem ja ya̱m nugo nadyaka̱jpxɨdøø jaꞌabɨ ayuujk.
29 Depois de ele ter dito essas palavras, os judeus partiram, em grande desacordo uns com os outros.
30 Majtsk jumøjt ja Pablo jam kaꞌpxy tya̱a̱ꞌnɨyɨɨꞌñ ma̱ ja tyøjk jam tꞌajuudyuky, tyajotkujkꞌajtpy ja Pablo pøn jaty jam atsmɨga̱jpxɨyɨp.
30 Durante os dois anos seguintes, Paulo morou em Roma, às próprias custas. A todos que o visitavam ele recebia,
31 Jotkujk ɨdøꞌøn ja tka̱jpxwaꞌkxy kaꞌ ti jotmay, tyukꞌɨxpijkpy ja ja̱a̱ꞌy sa̱ ja Dios Teety ja kyutujk ttanɨtanɨ ja yja̱a̱ꞌy, jøts nayɨdeꞌen ttukmadøy sa̱ yja̱jty kyubejty ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús, xjats jadeꞌen nɨpøn kyaꞌadsejpɨyøø.
31 proclamando corajosamente o reino de Deus e ensinando a respeito do Senhor Jesus Cristo sem restrição alguma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 28, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.