Atos 21
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs VC
1 Xjats ku øø nmajtstuujty ja nmɨguꞌuk jam, wɨnets øøts ba̱rkɨjøtpy ndøjkɨña̱a̱, jøts øø tɨɨy ndyimñijkxy ma̱ ja et txøøwɨ Cos jam mejkyujkꞌa̱m, jøts øø kyɨmjabom nja̱ꞌa̱ty ma̱ txøøwɨ Rodas, jamts øøts jadɨgojk ndsøøꞌñ jøts øø nja̱ꞌa̱ty mejyꞌa̱m ma̱ txøøwɨ Pátara.
1 Depois de nos separarmos dele, embarcamos e fomos em direção a Cós, e no dia seguinte a Rodes e dali a Pátara.
2 Jamts øø nba̱a̱jty jaduꞌukpɨ ba̱rkɨ midi wyɨnaty nøjkxp ma̱ et txøøwɨ Fenicia, wɨnets øøts jap ndøjkɨyɨɨꞌñ.
2 Encontramos aí um navio que ia partir para a Fenícia. Entramos e seguimos viagem.
3 Jøts øøts jam nyøꞌøy mejyjotp, wɨnets øøts nꞌixy ana̱jyꞌampy tuꞌuk ja et midi jam mejkyujkꞌa̱m, jaꞌ xyøøw Chipre, jøts øø nja̱ꞌjty Siria ña̱xjotp. Ja ku ja ba̱rkɨ wyɨnaty tyikta̱nwa̱ꞌa̱ñ ja tsimy ma̱ ka̱jp txøøwɨ Tiro, xjats øøts jam nꞌukꞌawɨdijty.
3 Quando estávamos à vista de Chipre, deixando-a à esquerda, continuamos rumo à Síria e aportamos em Tiro, onde o navio devia ser descarregado.
4 Nay jam øø nmɨnabya̱a̱jtɨyøø ja nmøøtjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ, xjats øøts jam nmøøta̱a̱ñ wɨxujk xøøw; wɨnets ja nmɨguꞌuktøjktɨ tnɨmaadyɨ ja Pablo jøts ku kaꞌ ñøjkxt jam Jerusalén, kumɨ tø ja wyɨnaty ja Espíritu Santo tyuknɨja̱wɨyɨdɨ ku jam sa̱ yja̱tt.
4 Como achássemos uns discípulos, detivemo-nos com eles por sete dias. Eles, sob a inspiração do Espírito, aconselhavam Paulo que não subisse a Jerusalém.
5 Ku øøts wɨxujk xøøw nꞌuktsɨna̱a̱y wɨnets øø ndsoonwa̱nɨ. Xjats øø nɨdukɨꞌɨyɨ ja nmɨguꞌuktøjk møøt ja ñɨdøꞌøxtyɨ jøts møøt ja yꞌuna̱ꞌjktɨ øø xpadsøøꞌñ, xjats øøts ojts xnajtskaxɨ jam mejyꞌa̱m, wɨnets øøts ja møøt nꞌukuxanaaña̱a̱, jøts øøts møøt ndiosꞌajotꞌa̱jty.
5 Mas, passados que foram esses dias, partimos e seguimos a nossa viagem. Todos eles com suas mulheres e filhos acompanharam-nos até fora da cidade. Ajoelhados na praia, fizemos a nossa oração.
6 Wɨnets øøts jam ja møøt nꞌuknagya̱jpxpooꞌkxɨnɨyøø, xjats øø ndøjkɨyɨɨꞌñ ba̱rkɨjøtpy, jøts ja wyɨmbejtnɨdøø tyøjkwɨndump.
6 Despedimo-nos então e embarcamos, enquanto eles voltaram para suas casas.
7 Xjats øø ndsøøꞌñ jam Tiro, jøts øø nja̱ꞌjty ma̱ ka̱jp txøøwɨ Tolemaida, jamnɨm øøts nmɨnawya̱ꞌkxɨyøø ja ba̱rkɨ jøts øøts ja nmɨguꞌuk nꞌukmɨgajpxy, xjats øøts ja møøt nꞌukta̱a̱ꞌnɨyɨɨꞌñ tukxøøw.
7 Navegando, fomos de Tiro a Ptolemaida, onde saudamos os irmãos, passando um dia com eles.
8 Wɨnets øø kyɨmjabom ndsoꞌongojma̱a̱ møøt ja Pablo pøn jaty øø møø nwɨdity, jøts øø nja̱ꞌjty jam ma̱ ka̱jp txøøwɨ Cesarea. Wɨnets øøts nnijkxy jam tuꞌuk ja̱a̱ꞌy tyøjkjotp pøn txøøwꞌa̱jtp Felipe, jøts pøn ja øyꞌayuujk tmɨwɨdejtp, jøts nayɨdeꞌen yꞌijty tunkꞌaty tyikwaꞌkxy ja jɨɨꞌkxy, jaꞌats øøts jam møøt nda̱a̱ñ.
8 Partindo no dia seguinte, chegamos a Cesaréia e, entrando na casa de Filipe, o Evangelista, que era um dos sete {diáconos}, ficamos com ele.
9 Ja Felipe jam ja wyɨnaty ja nɨmakta̱xk ja ñøøx pøn kaꞌanɨm yꞌamatskɨdɨ, jaꞌats tka̱jpxna̱xtɨp ja Dios yꞌøgyajpxy pøn ti jaty ja ttuka̱jpxna̱xwa̱jnɨyɨdɨp.
9 Tinha quatro filhas virgens que profetizavam.
10 Tø øøts jam wyɨnaty nda̱a̱ꞌnɨ jeky ku tuꞌuk ja Dios kyugajpxy yja̱ꞌjty pøn txøøwꞌa̱jtp Agabo, jøts pøn tsooꞌmp jam ma̱ et txøøwɨ Judea.
10 Já estávamos aí fazia alguns dias, quando chegou da Judéia um profeta, chamado Ágabo.
11 Jaꞌats øøts ojts xmɨgajpxy, jøts ojts ja Pablo chum yiknɨxa̱jɨ wɨnets ñadyabaktsujmɨyøø jøts nayɨdeꞌen ñadyakøtsujmɨyøø, jøts jadeꞌen ja ejxa̱ꞌa̱n ja Pablo yikmøøy, jøts yiknøjmɨ:
11 Veio ter conosco, tomou o cinto de Paulo e, amarrando-se com ele pés e mãos, disse: Isto diz o Espírito Santo: assim os judeus em Jerusalém ligarão o homem a quem pertence este cinto e o entregarão às mãos dos pagãos.
12 Xjats ku øøts jadeꞌen nnɨmadøøy møøt nmɨguꞌuk pøn kuga̱jpꞌa̱jttɨp Cesarea, wɨnets øøts ja Pablo møk njanchjanɨma̱a̱y jøts kaꞌ ñøjkxt jam Jerusalén.
12 A estas palavras, nós e os fiéis que eram daquele lugar, rogamos-lhe que não subisse a Jerusalém.
13 Xjats ja Pablo yꞌadsojɨmbijty:
13 Paulo, porém, respondeu: Por que chorais e me magoais o coração? Pois eu estou pronto não só a ser preso, mas também a morrer em Jerusalém pelo nome do Senhor Jesus.
14 Xjats kumɨ kaꞌap øøts ja Pablo xkajpxkyupiky, wɨnets øøts jadeꞌeñɨ nꞌamøøñ, xjats øø nwa̱a̱ñ:
14 Como não pudéssemos persuadi-lo, desistimos, dizendo: Faça-se a vontade do Senhor!
15 Ku døꞌøn jadeꞌen yꞌukna̱jxy ja kajpxy, wɨnets øøts ndsimy nyikꞌøyɨyɨɨꞌñ, jøts øøts jam nnøjkxwa̱ꞌa̱ñ Jerusalén.
15 Depois desses dias, terminados os preparativos, subimos a Jerusalém.
16 Wɨnets øøts ja nmɨguꞌuk wɨna̱a̱gɨn xjamyøøtꞌa̱jty midi tsɨnaadyɨp Cesarea, jøts tuꞌuk midi kuga̱jpꞌa̱jtp Chipre, jaꞌ xyøøw Mnasón midi wyɨnaty jekyɨp ja Dios kyajpxy tø tpabøjknɨyɨ, jaꞌats øøts xyikja̱ꞌa̱da̱ꞌa̱kwa̱mp jam Jerusalén ma̱ wyɨnaty ja tyøjk tjagyepy.
16 Foram também conosco alguns dos discípulos de Cesaréia, que nos levaram à casa de Menason de Chipre, um antigo discípulo em cuja casa nos devíamos hospedar.
17 Xjats ku øøts jam nja̱ꞌjty Jerusalén, jøts ja nmøøtjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ janch ejtnɨ xonɨ øø xyikja̱ꞌjty.
17 À nossa chegada em Jerusalém, os irmãos nos receberam com alegria.
18 Wɨnets øøts kyɨmjabom nmøøtnijkxy ja Pablo jam Jacobo tyøjkwɨndump ma̱ wyɨnaty ja møja̱a̱ꞌdyøjktɨ nɨdukɨꞌɨyɨ.
18 No dia seguinte, Paulo dirigiu-se conosco à casa de Tiago, onde todos os anciãos se reuniram.
19 Xjats ja Pablo tka̱jpxpøøꞌkxy nɨdukɨꞌɨyɨ pøn jaty jam wyɨnaty, jøts jatyɨ ttamɨmadya̱knɨbøjkøø tukɨꞌɨyɨ sa̱ jaty yja̱jty ku ja Dios ja myøkꞌa̱jtɨn jadeꞌen tna̱nkyꞌijxyɨyɨ jam ma̱ jaty ja jamdɨ pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ.
19 Tendo-os saudado, contou-lhes uma por uma todas as coisas que Deus fizera entre os pagãos por seu ministério.
20 Xjats ku døꞌøn jadeꞌen tmadoojɨdøø ja Pablo kyajpxy, wɨnets yjanchxonja̱jtøø ja myɨguꞌuk jøts tmøjpɨkta̱ktøø ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Dios, xjats tnɨmaadyøø:
20 Ouvindo isso, glorificaram a Deus e disseram a Paulo: Bem vês, irmão, quantos milhares de judeus abraçaram a fé sem abandonar seu zelo pela lei.
21 Jøts wa̱ndɨp jaꞌ ku mets ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jadeꞌen xukmadøy midi jagamga̱jp tsɨnaadyɨp, jøts ku kaꞌ ttunkꞌa̱ttɨt midi Moisés kyutujkꞌa̱jt jøts ku kaꞌ ja mutsk mixyꞌuna̱ꞌjk ja ejxa̱ꞌa̱ñ yikmoꞌot ñeꞌkxkøjxp, nɨ ngatuꞌunɨndɨt ja ngøꞌømdsɨna̱a̱ꞌyɨn.
21 Eles têm ouvido dizer de ti que ensinas os judeus, que vivem entre os gentios, a deixarem Moisés, dizendo que não devem circuncidar os seus filhos nem observar os costumes {mosaicos}.
22 ¿Sudsoꞌampy yø nduꞌunɨndɨt? Janchnamyukɨdɨp ɨnet ja nmɨguꞌuktøjktɨ ku tnɨja̱wɨdɨt ku ya̱ tø mja̱ꞌa̱ty.
22 Que se há de fazer? Sem dúvida, saberão de tua chegada.
23 Øyꞌa̱jtp neꞌegɨ jadeꞌen xpaduꞌunt: Ja ya̱ nɨmakta̱xk nmɨguꞌuktɨ pøn ja wya̱nda̱ꞌa̱ky jap tjagyaptɨp tsa̱ptøjkjøtpy.
23 Faze, pois, o que te vamos dizer. Temos aqui quatro homens que têm um voto.
24 Møødɨ jøts ja wa̱ꞌa̱tsꞌa̱jtɨn xpa̱a̱ttɨt, jøts xkujuujyɨt ja wya̱nda̱ꞌa̱ktyɨ jøts nayɨdeꞌen jap xna̱nkyaabɨyɨt, jøts yiknɨja̱wɨt ku ja wya̱nda̱ꞌa̱ky tø tyikꞌaduktɨ, jøts tnɨja̱wɨdɨt pønɨ kaꞌadam meets ja Moisés kyutujk xjanchpaduujnɨyɨ.
24 Toma-os contigo, faze com eles os ritos da purificação e paga por eles {a oferta obrigatória} para que rapem a cabeça. Então todos saberão que é falso quanto de ti ouviram, mas que também tu guardas a lei.
25 Jap øøts ayuujk jaduꞌuk nja̱a̱kjagyepy, kumɨ tø øøts ja nøky jadeꞌen nguexy ma̱ jaty ja Jesús yjaꞌ pøn kaꞌ yꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨ, jøts øø ndukmadøy jøts kaꞌap nugo tmɨjotmayꞌooktɨt ja israelɨt ja̱a̱ꞌy chɨna̱a̱ꞌyɨn. Jaꞌayɨ øø ndukmadøy jøts ku kaꞌap ja tsuꞌuch ttsuꞌutstɨt midi ja tsa̱maxa̱n yiktawɨndsøꞌjkɨp. Nayɨdeꞌen kaꞌap ja nɨꞌjpy tjøøꞌkxtɨt, jøts nayɨdeꞌen kaꞌap ja jɨyujk tsuꞌuch ttsuꞌutstɨt midi kaꞌøyꞌooꞌkp, jøts nayɨdeꞌen kidi ja ñɨya̱a̱ꞌy ja ñɨdøꞌøxy ñabyøjkxɨyɨdɨt.
25 Mas a respeito dos que creram dentre os gentios, já escrevemos, ordenando que se abstenham do que for sacrificado aos ídolos, do sangue, da carne sufocada e da fornicação.
26 Xjats ja Pablo tmøødɨyɨɨꞌñ ja nɨmakta̱xkpɨ ja̱a̱ꞌy, jøts kyɨmjabom ojts tyiktsoꞌonda̱ꞌa̱ktɨ sudso tpa̱a̱ttɨt ja wa̱ꞌa̱tsꞌa̱jtɨn. Xjats møøt tyøjkɨyɨɨꞌñ jap møj tsa̱ptøjkjøtpy jøts ttukmadoowa̱ꞌa̱ndɨ ja teety juunɨ yjøpkøxt jaꞌabɨ jotmay. Yøꞌ tyijpy ku døꞌøn ja yjøpkøxtɨt wɨnets nɨduꞌuk nɨduꞌuk tyikmeꞌendɨt ja yojxɨn.
26 Então Paulo acompanhou aqueles homens no dia seguinte e, purificando-se com eles, entrou no templo e fez aí uma declaração do termo do voto, findo o qual se devia oferecer um sacrifício a favor de cada um deles.
27 Xjats ku wyɨnaty wɨxujk xøøw tyika̱ꞌpxwa̱nɨdɨ ja yjotmay sudso tpa̱a̱ttɨt ja wa̱ꞌa̱tsꞌa̱jtɨn, wɨnets ja Pablo ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jap yꞌejxpa̱a̱jtɨyøø jap tsa̱ptøjkjøtpy pøn tsoꞌondɨp Asia. Ku ja Pablo jadeꞌen yiknɨja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ, wɨnets ja ja̱a̱ꞌy ña̱nkyꞌa̱mbøjkøxɨdøø ja xem ja ya̱m, wɨnets tma̱jtswa̱ꞌa̱ndɨ ja Pablo,
27 Ao fim dos sete dias, os judeus, vindos da Ásia, viram Paulo no templo e amotinaram todo o povo. Lançando-lhe as mãos,
28 jøts tjanchtaya̱ꞌa̱xtɨ tjanchtajoktɨ jøts wya̱ꞌa̱ndɨ:
28 gritavam: Ó judeus, valei-nos! Este é o homem que por toda parte prega a todos contra o povo, a lei e o templo. Além disso, introduziu até gregos no templo e profanou o lugar santo.
29 Jadeꞌen ja israelɨt ja̱a̱ꞌy wya̱ꞌa̱ndɨ ku ja Pablo jadeꞌen tø yikꞌaꞌejxnaxy jap ka̱jpjøtpy, ku jap tmøøtwɨdity tuꞌuk ja griegɨt ja̱a̱ꞌy pøn kuga̱jpꞌa̱jtp Efeso, jaꞌ xyøøw Trófimo. Jøts jawa̱ndɨpyɨm ɨdøꞌøn ja jadeꞌen tø net ja Pablo tmøøtnijkxy ja griegɨt ja̱a̱ꞌy jap tsa̱ptøjkjøtpy.
29 É que tinham visto Trófimo, de Éfeso, com ele na cidade, e pensavam que Paulo o tivesse introduzido no templo.
30 Xjats ja ka̱jp ja̱a̱ꞌy yjanchꞌa̱mbøjknɨbøjkɨdøø, wɨnets ja Pablo yikjɨdøjtpɨdsɨɨmy jap tsa̱ptøjkjøtpy, jøts ja tsa̱ptøjk jatyɨ tyikꞌadujktøø.
30 Alvoroçou-se toda a cidade com grande ajuntamento de povo. Agarraram Paulo e arrastaram-no para fora do templo, cujas portas se fecharam imediatamente.
31 Tyimyikꞌookwa̱ndɨp ja wyɨnaty, ku ja solda̱dɨ ñɨwɨndsøn tnɨja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ku ja ka̱jp wyɨnaty nugo yjanchꞌadøtsnɨdɨ.
31 Como quisessem matá-lo, o tribuno da coorte foi avisado de que toda Jerusalém estava amotinada.
32 Wɨnets ja myɨwɨndsøn ja ttuknɨja̱ꞌwɨgyixy jøts ja pujtp yjanchja̱ꞌttøø jap ma̱ ja mayja̱a̱ꞌy jap wyɨnatyɨ. Kuts ja yikꞌejxpa̱a̱ttøø møøt ja masyolda̱dɨ, wɨnets ja Pablo jadeꞌeñɨ yikmajtstuujty jøts kaꞌ yꞌukyikwojpna̱a̱.
32 Ele tomou logo soldados e oficiais e correu aos manifestantes. Estes, ao avistarem o tribuno e os saldados, cessaram de espancar Paulo.
33 Xjats ja wɨndsøn twɨnguyøꞌøyɨyɨɨꞌñ ja Pablo, wɨnets ja Pablo yikma̱jch, xjats ja wɨndsøn tyikutujky wɨnets ja Pablo adsow aduuk yiktagøtsuumy ja puxkadeen, xjats ja wɨndsøn tyiktɨɨy pøn ja̱a̱ꞌy jaꞌ, ti tundɨgøꞌøyɨn ja wyɨnaty tø ttuñ.
33 Aproximando-se então o tribuno, prendeu-o e mandou acorrentá-lo com duas cadeias. Perguntou então quem era e o que havia feito.
34 Xjats ja ja̱a̱ꞌy ja xem ja ya̱m nugo yjanchka̱jpxjøꞌktøø, nɨ sudsoꞌampy ja wɨndsøn tjanchkamadoogukɨ, wɨnets tyikutujky jøts jap tna̱nkyiknijkxyɨ ma̱ ja solda̱dɨ kyutujkta̱a̱jk japtɨ.
34 Na multidão todos gritavam de tal modo que, não podendo apurar a verdade por causa do tumulto, mandou que fosse recolhido à cidadela.
35 Ku jap wɨngon tyikja̱ꞌttɨ ma̱ eskalerɨ jap, wɨnets ja ja̱a̱ꞌy tjanchja̱a̱kwojpwa̱ꞌa̱ndɨ ja Pablo a̱mbøjkɨngøjxp, paty ja solda̱dɨ ojts køjxp tsa̱pkøꞌødɨ ja Pablo;
35 Quando Paulo chegou às escadas, foi carregado pelos soldados, por causa do furor da multidão.
36 janch mayja̱a̱ꞌy ɨdøꞌøn ja wyɨnaty pameejnɨp, jøts tjanchtaya̱ꞌa̱xtɨ tjanchtajoktɨ:
36 O povo o seguia em massa dizendo aos gritos: À morte
37 Ku wyɨnaty ja Pablo jap tyøkɨwya̱nɨ solda̱dɨ kyutujkta̱a̱jkjøtpy, wɨnets ja Pablo tjanøjmɨ ja wɨndsøn:
37 Quando estava para ser introduzido na fortaleza, Paulo perguntou ao tribuno: É-me permitido dizer duas palavras? Este respondeu: Sabes o grego!
38 ¿Kidi ja egiptɨtja̱a̱ꞌyɨp mets, pøn ja tsep na̱mnɨm jawaanɨ tkayiktsoꞌonda̱kp, pøn ja yikja̱a̱ꞌyꞌooꞌkpɨ jam ojts tmøøtsøønɨ nɨmakta̱xk mil jam tøꞌøtsꞌetjotp?
38 Não és tu, portanto, aquele egípcio que há tempos levantou um tumulto e conduziu ao deserto quatro mil extremistas?
39 Xjats ja Pablo tꞌadsøøy jøts tnɨma̱a̱y:
39 Paulo replicou: Eu sou judeu, natural de Tarso, na Cilícia, cidadão dessa ilustre cidade. Mas rogo-te que me permitas falar ao povo.
40 Xjats ja wɨndsøn tyikutujky jøts ja̱a̱ꞌy tmɨga̱jpxt, wɨnets ja Pablo jap eskalerɨkijxpy wya̱ꞌkꞌøyɨyɨɨꞌñ, jøts jaꞌayɨ xa̱jɨꞌɨky jøts ja ja̱a̱ꞌy yꞌamoꞌondɨt. Xjats ku ja ja̱a̱ꞌy yꞌamongøxtøø, wɨnets ja hebreɨt ayuujk ja tka̱jpxøjkɨyɨɨꞌñ:
40 O tribuno lho permitiu. Paulo, em pé nos degraus, acenou ao povo com a mão e se fez um grande silêncio. Falou em língua hebraica do seguinte modo:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.