Atos 21

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Xjats ku øø nmajtstuujty ja nmɨguꞌuk jam, wɨnets øøts ba̱rkɨjøtpy ndøjkɨña̱a̱, jøts øø tɨɨy ndyimñijkxy ma̱ ja et txøøwɨ Cos jam mejkyujkꞌa̱m, jøts øø kyɨmjabom nja̱ꞌa̱ty ma̱ txøøwɨ Rodas, jamts øøts jadɨgojk ndsøøꞌñ jøts øø nja̱ꞌa̱ty mejyꞌa̱m ma̱ txøøwɨ Pátara.
1 Depois de nos separarmos deles, navegamos diretamente para a ilha de Cós. No dia seguinte, chegamos a Rodes, e dali fomos a Pátara.
2 Jamts øø nba̱a̱jty jaduꞌukpɨ ba̱rkɨ midi wyɨnaty nøjkxp ma̱ et txøøwɨ Fenicia, wɨnets øøts jap ndøjkɨyɨɨꞌñ.
2 Encontrando um navio que ia para a Fenícia, embarcamos nele, seguindo viagem.
3 Jøts øøts jam nyøꞌøy mejyjotp, wɨnets øøts nꞌixy ana̱jyꞌampy tuꞌuk ja et midi jam mejkyujkꞌa̱m, jaꞌ xyøøw Chipre, jøts øø nja̱ꞌjty Siria ña̱xjotp. Ja ku ja ba̱rkɨ wyɨnaty tyikta̱nwa̱ꞌa̱ñ ja tsimy ma̱ ka̱jp txøøwɨ Tiro, xjats øøts jam nꞌukꞌawɨdijty.
3 Quando a ilha de Chipre já estava à vista, deixando-a à esquerda, navegamos para a Síria e chegamos a Tiro, pois o navio devia ser descarregado ali.
4 Nay jam øø nmɨnabya̱a̱jtɨyøø ja nmøøtjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ, xjats øøts jam nmøøta̱a̱ñ wɨxujk xøøw; wɨnets ja nmɨguꞌuktøjktɨ tnɨmaadyɨ ja Pablo jøts ku kaꞌ ñøjkxt jam Jerusalén, kumɨ tø ja wyɨnaty ja Espíritu Santo tyuknɨja̱wɨyɨdɨ ku jam sa̱ yja̱tt.
4 Encontrando os discípulos, permanecemos lá durante sete dias. Movidos pelo Espírito, eles recomendavam a Paulo que não fosse a Jerusalém.
5 Ku øøts wɨxujk xøøw nꞌuktsɨna̱a̱y wɨnets øø ndsoonwa̱nɨ. Xjats øø nɨdukɨꞌɨyɨ ja nmɨguꞌuktøjk møøt ja ñɨdøꞌøxtyɨ jøts møøt ja yꞌuna̱ꞌjktɨ øø xpadsøøꞌñ, xjats øøts ojts xnajtskaxɨ jam mejyꞌa̱m, wɨnets øøts ja møøt nꞌukuxanaaña̱a̱, jøts øøts møøt ndiosꞌajotꞌa̱jty.
5 Passados aqueles dias, saímos para continuar a viagem. Todos os discípulos, cada um com a sua mulher e os seus filhos, nos acompanharam até fora da cidade; e, ajoelhados na praia, oramos.
6 Wɨnets øøts jam ja møøt nꞌuknagya̱jpxpooꞌkxɨnɨyøø, xjats øø ndøjkɨyɨɨꞌñ ba̱rkɨjøtpy, jøts ja wyɨmbejtnɨdøø tyøjkwɨndump.
6 Despedindo-nos uns dos outros, embarcamos; e eles voltaram para casa.
7 Xjats øø ndsøøꞌñ jam Tiro, jøts øø nja̱ꞌjty ma̱ ka̱jp txøøwɨ Tolemaida, jamnɨm øøts nmɨnawya̱ꞌkxɨyøø ja ba̱rkɨ jøts øøts ja nmɨguꞌuk nꞌukmɨgajpxy, xjats øøts ja møøt nꞌukta̱a̱ꞌnɨyɨɨꞌñ tukxøøw.
7 Quanto a nós, concluindo a viagem iniciada em Tiro, chegamos a Ptolemaida, onde saudamos os irmãos, passando um dia com eles.
8 Wɨnets øø kyɨmjabom ndsoꞌongojma̱a̱ møøt ja Pablo pøn jaty øø møø nwɨdity, jøts øø nja̱ꞌjty jam ma̱ ka̱jp txøøwɨ Cesarea. Wɨnets øøts nnijkxy jam tuꞌuk ja̱a̱ꞌy tyøjkjotp pøn txøøwꞌa̱jtp Felipe, jøts pøn ja øyꞌayuujk tmɨwɨdejtp, jøts nayɨdeꞌen yꞌijty tunkꞌaty tyikwaꞌkxy ja jɨɨꞌkxy, jaꞌats øøts jam møøt nda̱a̱ñ.
8 No dia seguinte, partimos e fomos para Cesareia. E, entrando na casa de Filipe, o evangelista, que era um dos sete, ficamos com ele.
9 Ja Felipe jam ja wyɨnaty ja nɨmakta̱xk ja ñøøx pøn kaꞌanɨm yꞌamatskɨdɨ, jaꞌats tka̱jpxna̱xtɨp ja Dios yꞌøgyajpxy pøn ti jaty ja ttuka̱jpxna̱xwa̱jnɨyɨdɨp.
9 Filipe tinha quatro filhas solteiras, que profetizavam.
10 Tø øøts jam wyɨnaty nda̱a̱ꞌnɨ jeky ku tuꞌuk ja Dios kyugajpxy yja̱ꞌjty pøn txøøwꞌa̱jtp Agabo, jøts pøn tsooꞌmp jam ma̱ et txøøwɨ Judea.
10 Demorando-nos ali alguns dias, veio da Judeia um profeta chamado Ágabo,
11 Jaꞌats øøts ojts xmɨgajpxy, jøts ojts ja Pablo chum yiknɨxa̱jɨ wɨnets ñadyabaktsujmɨyøø jøts nayɨdeꞌen ñadyakøtsujmɨyøø, jøts jadeꞌen ja ejxa̱ꞌa̱n ja Pablo yikmøøy, jøts yiknøjmɨ:
11 que, aproximando-se de nós, pegou o cinto de Paulo e, amarrando com ele os próprios pés e mãos, declarou: — Assim diz o Espírito Santo: É isto que os judeus em Jerusalém farão ao dono deste cinto para entregá-lo nas mãos dos gentios.
12 Xjats ku øøts jadeꞌen nnɨmadøøy møøt nmɨguꞌuk pøn kuga̱jpꞌa̱jttɨp Cesarea, wɨnets øøts ja Pablo møk njanchjanɨma̱a̱y jøts kaꞌ ñøjkxt jam Jerusalén.
12 Quando ouvimos estas palavras, tanto nós como os daquele lugar rogamos a Paulo que não fosse a Jerusalém.
13 Xjats ja Pablo yꞌadsojɨmbijty:
13 Mas ele respondeu: — O que estão fazendo, ao chorar assim e partir o meu coração? Pois estou pronto não só para ser preso, mas até para morrer em Jerusalém pelo nome do Senhor Jesus.
14 Xjats kumɨ kaꞌap øøts ja Pablo xkajpxkyupiky, wɨnets øøts jadeꞌeñɨ nꞌamøøñ, xjats øø nwa̱a̱ñ:
14 Como Paulo não se deixou persuadir, conformados, dissemos: — Seja feita a vontade do Senhor!
15 Ku døꞌøn jadeꞌen yꞌukna̱jxy ja kajpxy, wɨnets øøts ndsimy nyikꞌøyɨyɨɨꞌñ, jøts øøts jam nnøjkxwa̱ꞌa̱ñ Jerusalén.
15 Passados aqueles dias, tendo feito os preparativos, fomos para Jerusalém.
16 Wɨnets øøts ja nmɨguꞌuk wɨna̱a̱gɨn xjamyøøtꞌa̱jty midi tsɨnaadyɨp Cesarea, jøts tuꞌuk midi kuga̱jpꞌa̱jtp Chipre, jaꞌ xyøøw Mnasón midi wyɨnaty jekyɨp ja Dios kyajpxy tø tpabøjknɨyɨ, jaꞌats øøts xyikja̱ꞌa̱da̱ꞌa̱kwa̱mp jam Jerusalén ma̱ wyɨnaty ja tyøjk tjagyepy.
16 Alguns dos discípulos também vieram de Cesareia conosco, trazendo consigo Mnasom, natural de Chipre, velho discípulo, com quem nos deveríamos hospedar.
17 Xjats ku øøts jam nja̱ꞌjty Jerusalén, jøts ja nmøøtjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ janch ejtnɨ xonɨ øø xyikja̱ꞌjty.
17 Quando chegamos a Jerusalém, os irmãos nos receberam com alegria.
18 Wɨnets øøts kyɨmjabom nmøøtnijkxy ja Pablo jam Jacobo tyøjkwɨndump ma̱ wyɨnaty ja møja̱a̱ꞌdyøjktɨ nɨdukɨꞌɨyɨ.
18 No dia seguinte, Paulo foi conosco encontrar-se com Tiago, e todos os presbíteros se reuniram.
19 Xjats ja Pablo tka̱jpxpøøꞌkxy nɨdukɨꞌɨyɨ pøn jaty jam wyɨnaty, jøts jatyɨ ttamɨmadya̱knɨbøjkøø tukɨꞌɨyɨ sa̱ jaty yja̱jty ku ja Dios ja myøkꞌa̱jtɨn jadeꞌen tna̱nkyꞌijxyɨyɨ jam ma̱ jaty ja jamdɨ pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ.
19 E, tendo-os saudado, contou em detalhes o que Deus tinha feito entre os gentios por seu ministério.
20 Xjats ku døꞌøn jadeꞌen tmadoojɨdøø ja Pablo kyajpxy, wɨnets yjanchxonja̱jtøø ja myɨguꞌuk jøts tmøjpɨkta̱ktøø ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Dios, xjats tnɨmaadyøø:
20 Ouvindo isso, eles deram glória a Deus e lhe disseram: — Você percebe, irmão, que há milhares de judeus que creram, e todos são zelosos da Lei.
21 Jøts wa̱ndɨp jaꞌ ku mets ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jadeꞌen xukmadøy midi jagamga̱jp tsɨnaadyɨp, jøts ku kaꞌ ttunkꞌa̱ttɨt midi Moisés kyutujkꞌa̱jt jøts ku kaꞌ ja mutsk mixyꞌuna̱ꞌjk ja ejxa̱ꞌa̱ñ yikmoꞌot ñeꞌkxkøjxp, nɨ ngatuꞌunɨndɨt ja ngøꞌømdsɨna̱a̱ꞌyɨn.
21 Eles foram informados que você ensina todos os judeus entre os gentios a apostatarem de Moisés, dizendo-lhes que não devem circuncidar os filhos, nem andar segundo os costumes da Lei.
22 ¿Sudsoꞌampy yø nduꞌunɨndɨt? Janchnamyukɨdɨp ɨnet ja nmɨguꞌuktøjktɨ ku tnɨja̱wɨdɨt ku ya̱ tø mja̱ꞌa̱ty.
22 Que faremos, então? Certamente saberão que você já chegou.
23 Øyꞌa̱jtp neꞌegɨ jadeꞌen xpaduꞌunt: Ja ya̱ nɨmakta̱xk nmɨguꞌuktɨ pøn ja wya̱nda̱ꞌa̱ky jap tjagyaptɨp tsa̱ptøjkjøtpy.
23 Faça, portanto, o que vamos dizer: Estão entre nós quatro homens que, voluntariamente, fizeram um voto.
24 Møødɨ jøts ja wa̱ꞌa̱tsꞌa̱jtɨn xpa̱a̱ttɨt, jøts xkujuujyɨt ja wya̱nda̱ꞌa̱ktyɨ jøts nayɨdeꞌen jap xna̱nkyaabɨyɨt, jøts yiknɨja̱wɨt ku ja wya̱nda̱ꞌa̱ky tø tyikꞌaduktɨ, jøts tnɨja̱wɨdɨt pønɨ kaꞌadam meets ja Moisés kyutujk xjanchpaduujnɨyɨ.
24 Leve esses homens, participe da cerimônia de purificação com eles e pague a despesa deles, para que rapem a cabeça. Assim todos saberão que não procede a informação que receberam a respeito de você e que, pelo contrário, você mesmo vive de conformidade com a lei.
25 Jap øøts ayuujk jaduꞌuk nja̱a̱kjagyepy, kumɨ tø øøts ja nøky jadeꞌen nguexy ma̱ jaty ja Jesús yjaꞌ pøn kaꞌ yꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨ, jøts øø ndukmadøy jøts kaꞌap nugo tmɨjotmayꞌooktɨt ja israelɨt ja̱a̱ꞌy chɨna̱a̱ꞌyɨn. Jaꞌayɨ øø ndukmadøy jøts ku kaꞌap ja tsuꞌuch ttsuꞌutstɨt midi ja tsa̱maxa̱n yiktawɨndsøꞌjkɨp. Nayɨdeꞌen kaꞌap ja nɨꞌjpy tjøøꞌkxtɨt, jøts nayɨdeꞌen kaꞌap ja jɨyujk tsuꞌuch ttsuꞌutstɨt midi kaꞌøyꞌooꞌkp, jøts nayɨdeꞌen kidi ja ñɨya̱a̱ꞌy ja ñɨdøꞌøxy ñabyøjkxɨyɨdɨt.
25 Quanto aos gentios que creram, já lhes transmitimos decisões para que se abstenham das coisas sacrificadas a ídolos, do sangue, da carne de animais sufocados e da imoralidade sexual.
26 Xjats ja Pablo tmøødɨyɨɨꞌñ ja nɨmakta̱xkpɨ ja̱a̱ꞌy, jøts kyɨmjabom ojts tyiktsoꞌonda̱ꞌa̱ktɨ sudso tpa̱a̱ttɨt ja wa̱ꞌa̱tsꞌa̱jtɨn. Xjats møøt tyøjkɨyɨɨꞌñ jap møj tsa̱ptøjkjøtpy jøts ttukmadoowa̱ꞌa̱ndɨ ja teety juunɨ yjøpkøxt jaꞌabɨ jotmay. Yøꞌ tyijpy ku døꞌøn ja yjøpkøxtɨt wɨnets nɨduꞌuk nɨduꞌuk tyikmeꞌendɨt ja yojxɨn.
26 Então Paulo, levando aqueles homens, no dia seguinte, tendo-se purificado com eles, entrou no templo, acertando o cumprimento dos dias da purificação, até que se fizesse a oferta em favor de cada um deles.
27 Xjats ku wyɨnaty wɨxujk xøøw tyika̱ꞌpxwa̱nɨdɨ ja yjotmay sudso tpa̱a̱ttɨt ja wa̱ꞌa̱tsꞌa̱jtɨn, wɨnets ja Pablo ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jap yꞌejxpa̱a̱jtɨyøø jap tsa̱ptøjkjøtpy pøn tsoꞌondɨp Asia. Ku ja Pablo jadeꞌen yiknɨja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ, wɨnets ja ja̱a̱ꞌy ña̱nkyꞌa̱mbøjkøxɨdøø ja xem ja ya̱m, wɨnets tma̱jtswa̱ꞌa̱ndɨ ja Pablo,
27 Quando já estavam por findar os sete dias, os judeus que tinham vindo da província da Ásia, ao verem Paulo no templo, alvoroçaram todo o povo e o agarraram,
28 jøts tjanchtaya̱ꞌa̱xtɨ tjanchtajoktɨ jøts wya̱ꞌa̱ndɨ:
28 gritando: — Israelitas, socorro! Este é o homem que por toda parte anda ensinando todos a serem contra o povo, contra a Lei e contra este lugar. E mais ainda: introduziu até gregos no templo e profanou este recinto sagrado.
29 Jadeꞌen ja israelɨt ja̱a̱ꞌy wya̱ꞌa̱ndɨ ku ja Pablo jadeꞌen tø yikꞌaꞌejxnaxy jap ka̱jpjøtpy, ku jap tmøøtwɨdity tuꞌuk ja griegɨt ja̱a̱ꞌy pøn kuga̱jpꞌa̱jtp Efeso, jaꞌ xyøøw Trófimo. Jøts jawa̱ndɨpyɨm ɨdøꞌøn ja jadeꞌen tø net ja Pablo tmøøtnijkxy ja griegɨt ja̱a̱ꞌy jap tsa̱ptøjkjøtpy.
29 Disseram isso, pois antes tinham visto Trófimo, o efésio, em sua companhia na cidade e pensavam que Paulo o havia levado para dentro do templo.
30 Xjats ja ka̱jp ja̱a̱ꞌy yjanchꞌa̱mbøjknɨbøjkɨdøø, wɨnets ja Pablo yikjɨdøjtpɨdsɨɨmy jap tsa̱ptøjkjøtpy, jøts ja tsa̱ptøjk jatyɨ tyikꞌadujktøø.
30 Toda a cidade ficou em grande alvoroço, e o povo veio correndo. Agarraram Paulo e o arrastaram para fora do templo; e imediatamente as portas foram fechadas.
31 Tyimyikꞌookwa̱ndɨp ja wyɨnaty, ku ja solda̱dɨ ñɨwɨndsøn tnɨja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ku ja ka̱jp wyɨnaty nugo yjanchꞌadøtsnɨdɨ.
31 Procurando eles matá-lo, chegou ao conhecimento do comandante das tropas romanas que toda a Jerusalém estava amotinada.
32 Wɨnets ja myɨwɨndsøn ja ttuknɨja̱ꞌwɨgyixy jøts ja pujtp yjanchja̱ꞌttøø jap ma̱ ja mayja̱a̱ꞌy jap wyɨnatyɨ. Kuts ja yikꞌejxpa̱a̱ttøø møøt ja masyolda̱dɨ, wɨnets ja Pablo jadeꞌeñɨ yikmajtstuujty jøts kaꞌ yꞌukyikwojpna̱a̱.
32 Então este, levando logo soldados e centuriões, correu para o meio do povo. Ao verem chegar o comandante e os soldados, pararam de espancar Paulo.
33 Xjats ja wɨndsøn twɨnguyøꞌøyɨyɨɨꞌñ ja Pablo, wɨnets ja Pablo yikma̱jch, xjats ja wɨndsøn tyikutujky wɨnets ja Pablo adsow aduuk yiktagøtsuumy ja puxkadeen, xjats ja wɨndsøn tyiktɨɨy pøn ja̱a̱ꞌy jaꞌ, ti tundɨgøꞌøyɨn ja wyɨnaty tø ttuñ.
33 O comandante se aproximou e ordenou que Paulo fosse preso e amarrado com duas correntes. Então perguntou quem era e o que havia feito.
34 Xjats ja ja̱a̱ꞌy ja xem ja ya̱m nugo yjanchka̱jpxjøꞌktøø, nɨ sudsoꞌampy ja wɨndsøn tjanchkamadoogukɨ, wɨnets tyikutujky jøts jap tna̱nkyiknijkxyɨ ma̱ ja solda̱dɨ kyutujkta̱a̱jk japtɨ.
34 Na multidão, uns gritavam uma coisa, outros gritavam outra. Não podendo ele, porém, saber a verdade por causa do tumulto, ordenou que Paulo fosse recolhido à fortaleza.
35 Ku jap wɨngon tyikja̱ꞌttɨ ma̱ eskalerɨ jap, wɨnets ja ja̱a̱ꞌy tjanchja̱a̱kwojpwa̱ꞌa̱ndɨ ja Pablo a̱mbøjkɨngøjxp, paty ja solda̱dɨ ojts køjxp tsa̱pkøꞌødɨ ja Pablo;
35 Ao chegar às escadas, foi preciso que os soldados o carregassem, por causa da violência da multidão,
36 janch mayja̱a̱ꞌy ɨdøꞌøn ja wyɨnaty pameejnɨp, jøts tjanchtaya̱ꞌa̱xtɨ tjanchtajoktɨ:
36 pois a massa de povo o seguia gritando: — Mate-o!
37 Ku wyɨnaty ja Pablo jap tyøkɨwya̱nɨ solda̱dɨ kyutujkta̱a̱jkjøtpy, wɨnets ja Pablo tjanøjmɨ ja wɨndsøn:
37 E, quando Paulo ia sendo recolhido à fortaleza, disse ao comandante: — Seria possível dizer algo para o senhor? O comandante respondeu: — Você sabe grego?
38 ¿Kidi ja egiptɨtja̱a̱ꞌyɨp mets, pøn ja tsep na̱mnɨm jawaanɨ tkayiktsoꞌonda̱kp, pøn ja yikja̱a̱ꞌyꞌooꞌkpɨ jam ojts tmøøtsøønɨ nɨmakta̱xk mil jam tøꞌøtsꞌetjotp?
38 Você não é, por acaso, aquele egípcio que algum tempo atrás começou uma revolta e levou quatro mil guerrilheiros para o deserto?
39 Xjats ja Pablo tꞌadsøøy jøts tnɨma̱a̱y:
39 Paulo respondeu: — Eu sou judeu, natural de Tarso, uma importante cidade da Cilícia. E peço ao senhor que me permita falar ao povo.
40 Xjats ja wɨndsøn tyikutujky jøts ja̱a̱ꞌy tmɨga̱jpxt, wɨnets ja Pablo jap eskalerɨkijxpy wya̱ꞌkꞌøyɨyɨɨꞌñ, jøts jaꞌayɨ xa̱jɨꞌɨky jøts ja ja̱a̱ꞌy yꞌamoꞌondɨt. Xjats ku ja ja̱a̱ꞌy yꞌamongøxtøø, wɨnets ja hebreɨt ayuujk ja tka̱jpxøjkɨyɨɨꞌñ:
40 Obtida a permissão, Paulo, em pé na escadaria, fez com a mão sinal ao povo. Fez-se grande silêncio, e ele falou em língua hebraica, dizendo:

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.