Atos 21

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Xjats ku øø nmajtstuujty ja nmɨguꞌuk jam, wɨnets øøts ba̱rkɨjøtpy ndøjkɨña̱a̱, jøts øø tɨɨy ndyimñijkxy ma̱ ja et txøøwɨ Cos jam mejkyujkꞌa̱m, jøts øø kyɨmjabom nja̱ꞌa̱ty ma̱ txøøwɨ Rodas, jamts øøts jadɨgojk ndsøøꞌñ jøts øø nja̱ꞌa̱ty mejyꞌa̱m ma̱ txøøwɨ Pátara.
1 Depois de nos despedirmos, navegamos em direção à ilha de Cós. No dia seguinte, chegamos a Rodes e, então, a Pátara.
2 Jamts øø nba̱a̱jty jaduꞌukpɨ ba̱rkɨ midi wyɨnaty nøjkxp ma̱ et txøøwɨ Fenicia, wɨnets øøts jap ndøjkɨyɨɨꞌñ.
2 Ali, embarcamos num navio que partia para a Fenícia.
3 Jøts øøts jam nyøꞌøy mejyjotp, wɨnets øøts nꞌixy ana̱jyꞌampy tuꞌuk ja et midi jam mejkyujkꞌa̱m, jaꞌ xyøøw Chipre, jøts øø nja̱ꞌjty Siria ña̱xjotp. Ja ku ja ba̱rkɨ wyɨnaty tyikta̱nwa̱ꞌa̱ñ ja tsimy ma̱ ka̱jp txøøwɨ Tiro, xjats øøts jam nꞌukꞌawɨdijty.
3 Avistamos a ilha de Chipre, passamos por ela à nossa esquerda e aportamos em Tiro, na Síria, onde o navio deixaria sua carga.
4 Nay jam øø nmɨnabya̱a̱jtɨyøø ja nmøøtjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ, xjats øøts jam nmøøta̱a̱ñ wɨxujk xøøw; wɨnets ja nmɨguꞌuktøjktɨ tnɨmaadyɨ ja Pablo jøts ku kaꞌ ñøjkxt jam Jerusalén, kumɨ tø ja wyɨnaty ja Espíritu Santo tyuknɨja̱wɨyɨdɨ ku jam sa̱ yja̱tt.
4 No desembarque, encontramos os discípulos que ali viviam e ficamos com eles por uma semana. Pelo Espírito, eles advertiam Paulo de que não fosse a Jerusalém.
5 Ku øøts wɨxujk xøøw nꞌuktsɨna̱a̱y wɨnets øø ndsoonwa̱nɨ. Xjats øø nɨdukɨꞌɨyɨ ja nmɨguꞌuktøjk møøt ja ñɨdøꞌøxtyɨ jøts møøt ja yꞌuna̱ꞌjktɨ øø xpadsøøꞌñ, xjats øøts ojts xnajtskaxɨ jam mejyꞌa̱m, wɨnets øøts ja møøt nꞌukuxanaaña̱a̱, jøts øøts møøt ndiosꞌajotꞌa̱jty.
5 Ao fim de nosso tempo ali, voltamos ao navio, e toda a congregação, incluindo mulheres e crianças, saiu da cidade e nos acompanhou até a praia. Ali nos ajoelhamos, oramos
6 Wɨnets øøts jam ja møøt nꞌuknagya̱jpxpooꞌkxɨnɨyøø, xjats øø ndøjkɨyɨɨꞌñ ba̱rkɨjøtpy, jøts ja wyɨmbejtnɨdøø tyøjkwɨndump.
6 e nos despedimos. Então subimos a bordo, e eles voltaram para casa.
7 Xjats øø ndsøøꞌñ jam Tiro, jøts øø nja̱ꞌjty ma̱ ka̱jp txøøwɨ Tolemaida, jamnɨm øøts nmɨnawya̱ꞌkxɨyøø ja ba̱rkɨ jøts øøts ja nmɨguꞌuk nꞌukmɨgajpxy, xjats øøts ja møøt nꞌukta̱a̱ꞌnɨyɨɨꞌñ tukxøøw.
7 Depois que partimos de Tiro, chegamos a Ptolemaida, onde saudamos os irmãos e passamos um dia.
8 Wɨnets øø kyɨmjabom ndsoꞌongojma̱a̱ møøt ja Pablo pøn jaty øø møø nwɨdity, jøts øø nja̱ꞌjty jam ma̱ ka̱jp txøøwɨ Cesarea. Wɨnets øøts nnijkxy jam tuꞌuk ja̱a̱ꞌy tyøjkjotp pøn txøøwꞌa̱jtp Felipe, jøts pøn ja øyꞌayuujk tmɨwɨdejtp, jøts nayɨdeꞌen yꞌijty tunkꞌaty tyikwaꞌkxy ja jɨɨꞌkxy, jaꞌats øøts jam møøt nda̱a̱ñ.
8 No dia seguinte, prosseguimos para Cesareia e nos hospedamos na casa de Filipe, o evangelista, um dos sete que tinham servido na igreja em Jerusalém.
9 Ja Felipe jam ja wyɨnaty ja nɨmakta̱xk ja ñøøx pøn kaꞌanɨm yꞌamatskɨdɨ, jaꞌats tka̱jpxna̱xtɨp ja Dios yꞌøgyajpxy pøn ti jaty ja ttuka̱jpxna̱xwa̱jnɨyɨdɨp.
9 Ele tinha quatro filhas solteiras que profetizavam.
10 Tø øøts jam wyɨnaty nda̱a̱ꞌnɨ jeky ku tuꞌuk ja Dios kyugajpxy yja̱ꞌjty pøn txøøwꞌa̱jtp Agabo, jøts pøn tsooꞌmp jam ma̱ et txøøwɨ Judea.
10 Muitos dias depois, chegou da Judeia um profeta chamado Ágabo.
11 Jaꞌats øøts ojts xmɨgajpxy, jøts ojts ja Pablo chum yiknɨxa̱jɨ wɨnets ñadyabaktsujmɨyøø jøts nayɨdeꞌen ñadyakøtsujmɨyøø, jøts jadeꞌen ja ejxa̱ꞌa̱n ja Pablo yikmøøy, jøts yiknøjmɨ:
11 Ele veio ao nosso encontro, tomou o cinto de Paulo e com ele amarrou os próprios pés e as mãos. Em seguida, disse: “O Espírito Santo declara: ‘Assim o dono deste cinto será amarrado pelos judeus, em Jerusalém, e entregue aos gentios’”.
12 Xjats ku øøts jadeꞌen nnɨmadøøy møøt nmɨguꞌuk pøn kuga̱jpꞌa̱jttɨp Cesarea, wɨnets øøts ja Pablo møk njanchjanɨma̱a̱y jøts kaꞌ ñøjkxt jam Jerusalén.
12 Ao ouvir isso, nós e os irmãos dali suplicamos a Paulo que não fosse a Jerusalém.
13 Xjats ja Pablo yꞌadsojɨmbijty:
13 Ele, porém, disse: “Por que todo esse choro? Assim vocês me partem o coração! Estou pronto não apenas para ser preso em Jerusalém, mas para morrer pelo Senhor Jesus”.
14 Xjats kumɨ kaꞌap øøts ja Pablo xkajpxkyupiky, wɨnets øøts jadeꞌeñɨ nꞌamøøñ, xjats øø nwa̱a̱ñ:
14 Quando ficou evidente que não conseguiríamos fazê-lo mudar de ideia, desistimos e dissemos: “Que seja feita a vontade do Senhor”.
15 Ku døꞌøn jadeꞌen yꞌukna̱jxy ja kajpxy, wɨnets øøts ndsimy nyikꞌøyɨyɨɨꞌñ, jøts øøts jam nnøjkxwa̱ꞌa̱ñ Jerusalén.
15 Depois disso, arrumamos nossas coisas e partimos para Jerusalém.
16 Wɨnets øøts ja nmɨguꞌuk wɨna̱a̱gɨn xjamyøøtꞌa̱jty midi tsɨnaadyɨp Cesarea, jøts tuꞌuk midi kuga̱jpꞌa̱jtp Chipre, jaꞌ xyøøw Mnasón midi wyɨnaty jekyɨp ja Dios kyajpxy tø tpabøjknɨyɨ, jaꞌats øøts xyikja̱ꞌa̱da̱ꞌa̱kwa̱mp jam Jerusalén ma̱ wyɨnaty ja tyøjk tjagyepy.
16 Alguns discípulos de Cesareia nos acompanharam e nos levaram à casa de Mnasom, nascido em Chipre e um dos primeiros discípulos.
17 Xjats ku øøts jam nja̱ꞌjty Jerusalén, jøts ja nmøøtjanchja̱ꞌwɨbɨdɨ janch ejtnɨ xonɨ øø xyikja̱ꞌjty.
17 Quando chegamos a Jerusalém, os irmãos nos deram calorosas boas-vindas.
18 Wɨnets øøts kyɨmjabom nmøøtnijkxy ja Pablo jam Jacobo tyøjkwɨndump ma̱ wyɨnaty ja møja̱a̱ꞌdyøjktɨ nɨdukɨꞌɨyɨ.
18 No dia seguinte, Paulo foi conosco a um encontro com Tiago, e todos os presbíteros da igreja de Jerusalém estavam presentes.
19 Xjats ja Pablo tka̱jpxpøøꞌkxy nɨdukɨꞌɨyɨ pøn jaty jam wyɨnaty, jøts jatyɨ ttamɨmadya̱knɨbøjkøø tukɨꞌɨyɨ sa̱ jaty yja̱jty ku ja Dios ja myøkꞌa̱jtɨn jadeꞌen tna̱nkyꞌijxyɨyɨ jam ma̱ jaty ja jamdɨ pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ.
19 Depois que Paulo os cumprimentou, relatou em detalhes o que Deus havia realizado entre os gentios por meio de seu ministério.
20 Xjats ku døꞌøn jadeꞌen tmadoojɨdøø ja Pablo kyajpxy, wɨnets yjanchxonja̱jtøø ja myɨguꞌuk jøts tmøjpɨkta̱ktøø ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Dios, xjats tnɨmaadyøø:
20 Quando ouviram isso, louvaram a Deus e disseram: “Você sabe, irmão, quantos milhares de judeus também creram, e todos eles seguem à risca a lei de Moisés.
21 Jøts wa̱ndɨp jaꞌ ku mets ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jadeꞌen xukmadøy midi jagamga̱jp tsɨnaadyɨp, jøts ku kaꞌ ttunkꞌa̱ttɨt midi Moisés kyutujkꞌa̱jt jøts ku kaꞌ ja mutsk mixyꞌuna̱ꞌjk ja ejxa̱ꞌa̱ñ yikmoꞌot ñeꞌkxkøjxp, nɨ ngatuꞌunɨndɨt ja ngøꞌømdsɨna̱a̱ꞌyɨn.
21 Mas eles foram informados de que você ensina todos os judeus que vivem entre os gentios a abandonarem a lei de Moisés. Ouviram que você os instrui a não circuncidarem os filhos nem seguirem os costumes judaicos.
22 ¿Sudsoꞌampy yø nduꞌunɨndɨt? Janchnamyukɨdɨp ɨnet ja nmɨguꞌuktøjktɨ ku tnɨja̱wɨdɨt ku ya̱ tø mja̱ꞌa̱ty.
22 Que faremos? Certamente eles saberão que você chegou.
23 Øyꞌa̱jtp neꞌegɨ jadeꞌen xpaduꞌunt: Ja ya̱ nɨmakta̱xk nmɨguꞌuktɨ pøn ja wya̱nda̱ꞌa̱ky jap tjagyaptɨp tsa̱ptøjkjøtpy.
23 “Queremos que você faça o seguinte. Temos aqui quatro homens que cumpriram um voto.
24 Møødɨ jøts ja wa̱ꞌa̱tsꞌa̱jtɨn xpa̱a̱ttɨt, jøts xkujuujyɨt ja wya̱nda̱ꞌa̱ktyɨ jøts nayɨdeꞌen jap xna̱nkyaabɨyɨt, jøts yiknɨja̱wɨt ku ja wya̱nda̱ꞌa̱ky tø tyikꞌaduktɨ, jøts tnɨja̱wɨdɨt pønɨ kaꞌadam meets ja Moisés kyutujk xjanchpaduujnɨyɨ.
24 Vá com eles ao templo e participe da cerimônia de purificação. Pague as despesas para realizarem o ritual de raspar a cabeça. Então todos saberão que os rumores são falsos e que você mesmo cumpre as leis judaicas.
25 Jap øøts ayuujk jaduꞌuk nja̱a̱kjagyepy, kumɨ tø øøts ja nøky jadeꞌen nguexy ma̱ jaty ja Jesús yjaꞌ pøn kaꞌ yꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨ, jøts øø ndukmadøy jøts kaꞌap nugo tmɨjotmayꞌooktɨt ja israelɨt ja̱a̱ꞌy chɨna̱a̱ꞌyɨn. Jaꞌayɨ øø ndukmadøy jøts ku kaꞌap ja tsuꞌuch ttsuꞌutstɨt midi ja tsa̱maxa̱n yiktawɨndsøꞌjkɨp. Nayɨdeꞌen kaꞌap ja nɨꞌjpy tjøøꞌkxtɨt, jøts nayɨdeꞌen kaꞌap ja jɨyujk tsuꞌuch ttsuꞌutstɨt midi kaꞌøyꞌooꞌkp, jøts nayɨdeꞌen kidi ja ñɨya̱a̱ꞌy ja ñɨdøꞌøxy ñabyøjkxɨyɨdɨt.
25 “Quanto aos convertidos gentios, devem fazer aquilo que pedimos por carta: abster-se de comer alimentos oferecidos a ídolos, de consumir o sangue ou a carne de animais estrangulados e de praticar a imoralidade sexual”.
26 Xjats ja Pablo tmøødɨyɨɨꞌñ ja nɨmakta̱xkpɨ ja̱a̱ꞌy, jøts kyɨmjabom ojts tyiktsoꞌonda̱ꞌa̱ktɨ sudso tpa̱a̱ttɨt ja wa̱ꞌa̱tsꞌa̱jtɨn. Xjats møøt tyøjkɨyɨɨꞌñ jap møj tsa̱ptøjkjøtpy jøts ttukmadoowa̱ꞌa̱ndɨ ja teety juunɨ yjøpkøxt jaꞌabɨ jotmay. Yøꞌ tyijpy ku døꞌøn ja yjøpkøxtɨt wɨnets nɨduꞌuk nɨduꞌuk tyikmeꞌendɨt ja yojxɨn.
26 No dia seguinte, Paulo se purificou junto com aqueles homens e entrou no templo. Declarou quando terminariam os dias da purificação e quando seria oferecido o sacrifício em favor deles.
27 Xjats ku wyɨnaty wɨxujk xøøw tyika̱ꞌpxwa̱nɨdɨ ja yjotmay sudso tpa̱a̱ttɨt ja wa̱ꞌa̱tsꞌa̱jtɨn, wɨnets ja Pablo ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jap yꞌejxpa̱a̱jtɨyøø jap tsa̱ptøjkjøtpy pøn tsoꞌondɨp Asia. Ku ja Pablo jadeꞌen yiknɨja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ, wɨnets ja ja̱a̱ꞌy ña̱nkyꞌa̱mbøjkøxɨdøø ja xem ja ya̱m, wɨnets tma̱jtswa̱ꞌa̱ndɨ ja Pablo,
27 Estando os sete dias quase no fim, alguns judeus da província da Ásia viram Paulo no templo e incitaram a multidão contra ele. Agarraram-no,
28 jøts tjanchtaya̱ꞌa̱xtɨ tjanchtajoktɨ jøts wya̱ꞌa̱ndɨ:
28 gritando: “Homens de Israel, ajudem-nos! Este é o homem que fala contra nosso povo em toda parte e ensina todos a desobedecerem às leis judaicas. Fala contra o templo e até profana este santo lugar, trazendo gentios para dentro dele”.
29 Jadeꞌen ja israelɨt ja̱a̱ꞌy wya̱ꞌa̱ndɨ ku ja Pablo jadeꞌen tø yikꞌaꞌejxnaxy jap ka̱jpjøtpy, ku jap tmøøtwɨdity tuꞌuk ja griegɨt ja̱a̱ꞌy pøn kuga̱jpꞌa̱jtp Efeso, jaꞌ xyøøw Trófimo. Jøts jawa̱ndɨpyɨm ɨdøꞌøn ja jadeꞌen tø net ja Pablo tmøøtnijkxy ja griegɨt ja̱a̱ꞌy jap tsa̱ptøjkjøtpy.
29 Antes tinham visto Paulo na cidade com Trófimo, um gentio de Éfeso, e concluíram que Paulo o havia levado para dentro do templo.
30 Xjats ja ka̱jp ja̱a̱ꞌy yjanchꞌa̱mbøjknɨbøjkɨdøø, wɨnets ja Pablo yikjɨdøjtpɨdsɨɨmy jap tsa̱ptøjkjøtpy, jøts ja tsa̱ptøjk jatyɨ tyikꞌadujktøø.
30 Toda a cidade se agitou com essas acusações, e houve grande tumulto. A multidão agarrou Paulo e o arrastou para fora do templo, e imediatamente foram fechadas as portas.
31 Tyimyikꞌookwa̱ndɨp ja wyɨnaty, ku ja solda̱dɨ ñɨwɨndsøn tnɨja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ ku ja ka̱jp wyɨnaty nugo yjanchꞌadøtsnɨdɨ.
31 Quando procuravam matar Paulo, chegou ao comandante do regimento romano a notícia de que toda a Jerusalém estava em rebuliço.
32 Wɨnets ja myɨwɨndsøn ja ttuknɨja̱ꞌwɨgyixy jøts ja pujtp yjanchja̱ꞌttøø jap ma̱ ja mayja̱a̱ꞌy jap wyɨnatyɨ. Kuts ja yikꞌejxpa̱a̱ttøø møøt ja masyolda̱dɨ, wɨnets ja Pablo jadeꞌeñɨ yikmajtstuujty jøts kaꞌ yꞌukyikwojpna̱a̱.
32 No mesmo instante, ele chamou seus soldados e oficiais e correu para o meio da multidão. Quando viram o comandante e os soldados se aproximarem, pararam de espancar Paulo.
33 Xjats ja wɨndsøn twɨnguyøꞌøyɨyɨɨꞌñ ja Pablo, wɨnets ja Pablo yikma̱jch, xjats ja wɨndsøn tyikutujky wɨnets ja Pablo adsow aduuk yiktagøtsuumy ja puxkadeen, xjats ja wɨndsøn tyiktɨɨy pøn ja̱a̱ꞌy jaꞌ, ti tundɨgøꞌøyɨn ja wyɨnaty tø ttuñ.
33 Então o comandante o prendeu e mandou que o amarrassem com duas correntes. Em seguida, perguntou à multidão quem era ele e o que havia feito.
34 Xjats ja ja̱a̱ꞌy ja xem ja ya̱m nugo yjanchka̱jpxjøꞌktøø, nɨ sudsoꞌampy ja wɨndsøn tjanchkamadoogukɨ, wɨnets tyikutujky jøts jap tna̱nkyiknijkxyɨ ma̱ ja solda̱dɨ kyutujkta̱a̱jk japtɨ.
34 Uns gritavam uma coisa, outros gritavam outra. Não conseguindo descobrir a verdade no meio de todo o tumulto, ordenou que Paulo fosse levado à fortaleza.
35 Ku jap wɨngon tyikja̱ꞌttɨ ma̱ eskalerɨ jap, wɨnets ja ja̱a̱ꞌy tjanchja̱a̱kwojpwa̱ꞌa̱ndɨ ja Pablo a̱mbøjkɨngøjxp, paty ja solda̱dɨ ojts køjxp tsa̱pkøꞌødɨ ja Pablo;
35 Quando Paulo chegou às escadas, o povo se tornou tão violento que os soldados tiveram de levantá-lo nos ombros para protegê-lo.
36 janch mayja̱a̱ꞌy ɨdøꞌøn ja wyɨnaty pameejnɨp, jøts tjanchtaya̱ꞌa̱xtɨ tjanchtajoktɨ:
36 E a multidão foi atrás, gritando: “Matem-no! Matem-no!”.
37 Ku wyɨnaty ja Pablo jap tyøkɨwya̱nɨ solda̱dɨ kyutujkta̱a̱jkjøtpy, wɨnets ja Pablo tjanøjmɨ ja wɨndsøn:
37 Quando Paulo estava para ser levado à fortaleza, disse ao comandante: “Posso ter uma palavra com o senhor?”. Surpreso, o comandante perguntou: “Você fala grego?
38 ¿Kidi ja egiptɨtja̱a̱ꞌyɨp mets, pøn ja tsep na̱mnɨm jawaanɨ tkayiktsoꞌonda̱kp, pøn ja yikja̱a̱ꞌyꞌooꞌkpɨ jam ojts tmøøtsøønɨ nɨmakta̱xk mil jam tøꞌøtsꞌetjotp?
38 Não é você o egípcio que liderou uma rebelião algum tempo atrás e levou consigo ao deserto quatro mil assassinos?”.
39 Xjats ja Pablo tꞌadsøøy jøts tnɨma̱a̱y:
39 “Não”, respondeu Paulo. “Sou judeu e cidadão de Tarso, cidade importante da Cilícia. Por favor, permita-me falar a esta gente.”
40 Xjats ja wɨndsøn tyikutujky jøts ja̱a̱ꞌy tmɨga̱jpxt, wɨnets ja Pablo jap eskalerɨkijxpy wya̱ꞌkꞌøyɨyɨɨꞌñ, jøts jaꞌayɨ xa̱jɨꞌɨky jøts ja ja̱a̱ꞌy yꞌamoꞌondɨt. Xjats ku ja ja̱a̱ꞌy yꞌamongøxtøø, wɨnets ja hebreɨt ayuujk ja tka̱jpxøjkɨyɨɨꞌñ:
40 O comandante concordou, de modo que Paulo ficou em pé na escadaria e fez sinal para o povo se calar. Logo, um silêncio profundo envolveu a multidão, e ele lhes falou em aramaico, o idioma deles.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.