Atos 20
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVT
1 Xjats ku ja mayja̱a̱ꞌy jadeꞌen ñɨyjotkukɨdøø, wɨnets ja Pablo ja myɨguꞌuk twa̱a̱dsoogɨjxy jøts ja ojts tja̱a̱kꞌuka̱jpxwejnɨ, ojts ttukmadøy midi ja wyɨnma̱a̱ꞌñꞌajtpy; wɨnet møøt yꞌuknagya̱jpxpooꞌkxɨnɨyɨ jøts jam ñijkxy ma̱ et txøøwɨ Macedonia.
1 Passado o tumulto, Paulo mandou chamar os discípulos e os encorajou. Então se despediu e partiu para a Macedônia.
2 Wɨnets jam ojts tka̱jpxpooꞌkxkixy tjotꞌamøka̱jpxkixy nɨdukɨꞌɨyɨ ja myɨguꞌuk ma̱ jaty jawyeen wyɨnaty tø ñaxy, wɨnets jam chooꞌngojma̱a̱ jøts jam yja̱ꞌjty ma̱ ja Grecia et.
2 Enquanto estava lá, encorajou os discípulos em todas as cidades por onde passou. Em seguida, desceu à Grécia,
3 Jamts yꞌukta̱a̱ꞌnɨyɨɨꞌñ tɨgøøk poꞌ, xjats ku jam choonwa̱nɨ ba̱rkɨjøtpy jøts ñøjkxwa̱ꞌa̱ñ Siria, wɨnets nay jamyɨ tnɨja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ kudam ja israelɨt ja̱a̱ꞌy ñɨwɨnmayɨyɨ jøts yikma̱tst jap ba̱rkɨjøtpy. Wɨnets wyɨnma̱a̱y jøts neꞌegɨ ñøjkxt tekyjøꞌøm, paty jadɨgojk nay jam wyɨmbijty Macedoniɨt etjotp.
3 onde ficou por três meses. Quando se preparava para navegar de volta à Síria, descobriu que alguns judeus conspiravam contra sua vida e decidiu voltar pela Macedônia.
4 Jaꞌ ja wyɨnaty yjamyøøtꞌajtpy nɨwɨxujk ja myɨguꞌuk pøn txøøwꞌa̱jttɨp Sópater pøn kuga̱jpꞌa̱jtp Berea, jøts ja Aristarco, jøts jaduꞌuk Segundo pøn kuga̱jpɨdɨp Tesalónica, jøts ja Gayo pøn kuga̱jpɨp Derbe, jøts jaduꞌuk txøøwɨdɨ Timoteo, jøts ja Tíquico, jøts jaduꞌuk Trófimo pøn jam kuga̱jpꞌa̱jttɨp Asia.
4 Alguns homens viajavam com ele: Sópatro, filho de Pirro, de Bereia; Aristarco e Secundo, de Tessalônica; Gaio, de Derbe; Timóteo; e Tíquico e Trófimo, da província da Ásia.
5 Ku jam yja̱ꞌttɨ Filipos, jamts øts wyɨnaty nꞌawixy, øts Lucas nxøøw midi ya̱ꞌa̱t nøky tjaapy. Xjats ja nɨwɨxujkpɨ ja̱a̱ꞌy choꞌonjawyeenɨdøø, jøts øøts jam nda̱a̱ñ møøt ja Pablo, jøts øøts jamnɨm xꞌawixy jadɨgojk ma̱ ka̱jp txøøwɨ Troas.
5 Eles foram adiante e esperaram por nós em Trôade.
6 Nay jamyɨ øøts ja xøøw nja̱a̱ktyimyꞌukyikna̱jxy jam Filipos, jaꞌabɨ xøøw ku tsa̱pkaaky yikay midi kalevadurɨ møøt. Xjats øøts jam ndsøøꞌñ xøguixy jøts øøts ja ba̱rkɨ jam ndatøjkɨña̱a̱, jødsnɨm øøts kyɨmagoxk xøøw nja̱ꞌjty jam Troas ma̱ øøts ja nmɨguꞌuk nnajtspa̱jtɨyɨɨꞌñ, jamts øøts ojts nda̱a̱ꞌnɨ wɨxujk xøøw.
6 Terminada a Festa dos Pães sem Fermento, embarcamos num navio em Filipos e, cinco dias depois, nos reencontramos em Trôade, onde ficamos uma semana.
7 Ku dyomingɨxøøwꞌa̱jty jøts ja Jesús yjaꞌ yøꞌømyuktɨ, jøts ja tsa̱pkaaky tyikwa̱ꞌkxwa̱ꞌa̱ndɨ sa̱ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm ojts tnajtstunɨ jøts tna̱nkyayɨ, xjats ja Pablo jap nayɨdeꞌen kya̱jpxwa̱ꞌa̱ñ. Kumɨ kyɨmjabom ja wyɨnaty choonwa̱nɨ paty ɨdøꞌøn ojts jekyꞌampy kyajpxy kunɨm myøjtsuuꞌmɨyɨɨꞌñ.
7 No primeiro dia da semana, nos reunimos com os irmãos de lá para o partir do pão. Paulo começou a falar ao povo e, como pretendia embarcar no dia seguinte, continuou até a meia-noite.
8 Jap ojts ñamyukyɨdɨ tɨgøøk nɨpatøjkijxpy ma̱ jap wyɨnaty la̱mpɨrɨ may yja̱jy;
8 A sala no andar superior onde estávamos reunidos era iluminada por muitas lamparinas.
9 jøts tuꞌuk ja mixy jam wyɨnaty chøønɨ wenta̱nɨꞌa̱m pøn txøøwꞌa̱jtp Eutico. Kumɨ jeky ja Pablo kyaꞌama̱a̱y, wɨnets ja mixy jamyɨ myaꞌuuꞌyjøkna̱a̱ jøts tuꞌugyɨ ojts tyimya̱a̱nijkxy, wɨnets jam ojts kyunaxy jam nɨpatøjkøjxp jøts ña̱xkɨda̱a̱jky na̱jxkøjxp, jam øøky yikwejtsjɨꞌjky.
9 O discurso de Paulo se estendeu por horas, e um jovem chamado Êutico, que estava sentado no parapeito da janela, ficou muito sonolento. Por fim, adormeceu profundamente, caiu de uma altura de três andares e morreu.
10 Jøts ja Pablo tnɨwɨna̱jky jøts jam ñagyøxmuujtsøø ooꞌkpɨ ñɨkøjxp jøts tkøbatxa̱jɨyɨɨꞌñ, jøts tnɨma̱a̱y ja myɨguꞌuk:
10 Paulo desceu, inclinou-se sobre o jovem e o abraçou. “Não se desesperem”, disse ele. “O rapaz está vivo!”
11 Wɨnets ja Pablo jadɨgojk pyatøjkɨgyojmɨ jap nɨpatøjkijxpy; japts ja tsa̱pkaaky ttukwaꞌkxy, jøts kyaadyøø; wɨnets yja̱a̱kaꞌama̱a̱y kunɨm xɨɨjñɨyɨɨꞌñ, jøts ñøjkxna̱a̱.
11 Então todos subiram novamente, partiram o pão e comeram juntos. Paulo continuou a lhes falar até o amanhecer e depois partiu.
12 Xjats ja ja̱a̱ꞌy tjanchtaxonda̱ktøø ku ja mixy ja øy tsøꞌøky tyiknøjkxnɨdɨ.
12 Enquanto isso, o jovem foi levado para casa vivo, e todos sentiram grande alívio.
13 Wɨnets øø ndsoonjawyeenɨyɨɨꞌñ ba̱rkɨjøtpy, jøts øøts jap nꞌawejxwa̱ꞌa̱ñ ja Pablo ma̱ ka̱jp txøøwɨ Asón, tekyjøꞌøm ja yøꞌøwya̱ꞌa̱ñ ku ja jam ñøjkxwa̱ꞌa̱ñ.
13 Paulo foi por terra até Assôs, onde havia definido que devíamos esperar por ele, enquanto nós fomos de navio.
14 Ku øøts ja nmɨnabya̱jtɨyøø jam Asón, wɨnets øøts ja møøt ba̱rkɨjøtpy ndøjkɨyɨɨꞌñ, jøts øø nmøøtnijkxy mejñɨnaxy ma̱ ka̱jp txøøwɨ Mitilene.
14 Encontrou-se conosco em Assôs e navegamos juntos até Mitilene.
15 Jøts øøts jam ndsøøꞌñ jadɨgojk, jøts øøts kyɨmjabom jam nna̱jxy jaꞌ yꞌawemp ma̱ et jam txøøwɨ Quío, wɨnets øøts nja̱ꞌjty jaduꞌukpɨ xøøw ma̱ ka̱jp txøøwɨ Samos. Jøts øøts nnijkxy pooꞌkxpɨ ma̱ ka̱jp txøøwɨ Trogilio, jøts nay kyɨmjabomgøjmyɨ øø nja̱tkojmɨ ma̱ ka̱jp jam txøøwɨ Mileto.
15 No dia seguinte, passamos em frente à ilha de Quios. No outro dia, atravessamos para a ilha de Samos e, um dia depois, chegamos a Mileto.
16 Jadeꞌen ɨdøꞌøn yja̱jty kumɨ kaꞌap ja Pablo jeky tyikna̱xwa̱ꞌa̱ñ ja xøøw jam Asia etjotp, paty kyanijkxy Efeso; kumɨ jaꞌ ku tsojk yja̱ꞌa̱twa̱ꞌa̱ñ Jerusalén jøts jam tyikna̱xwa̱ꞌa̱ñ ja Pentecostés xøøw.
16 Paulo havia decidido não aportar em Éfeso, pois não queria passar mais tempo na província da Ásia. Tinha pressa de chegar a Jerusalém, se possível, para a Festa de Pentecostes.
17 Ku øø njamꞌa̱jty Mileto, wɨnets ja Pablo twa̱a̱dsøøy pøn jaty jam møja̱a̱ꞌdyøjkꞌa̱jttɨp ma̱ tsa̱ptøjk jam Efeso,
17 Por isso, em Mileto, mandou chamar os presbíteros da igreja de Éfeso.
18 xjats ku ja yja̱ꞌttøø jøts tnɨma̱a̱y:
18 Quando chegaram, ele lhes disse: “Vocês sabem que, desde o dia em que pisei na província da Ásia até agora,
19 Mnɨja̱ꞌwɨdɨp sa̱ øts ejtp nbaduuñ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús yꞌayuujk jøts kaꞌap øts nnamyɨkexyɨyɨ, njanchkuya̱a̱jxɨp øts ku ja ja̱a̱ꞌy tkatsoktɨ ja Jesús yjaꞌ. Jøts nayɨ mnɨja̱ꞌwɨp meets sa̱ øts ya̱ ojts nꞌayoꞌomba̱a̱ty ku øts ja nmɨguꞌuk israelɨt ja̱a̱ꞌy xjemdundɨ xedundɨ.
19 fiz o trabalho do Senhor humildemente e com muitas lágrimas. Suportei as provações decorrentes das intrigas dos judeus
20 Kaꞌats meets ndamajtstuꞌuty ja øgyajpxy midi meets køꞌøm myiktuꞌump, ku ø nnɨgajpxy nayɨdeꞌen mayja̱a̱ꞌy agujkp jøts adøjkjøøjty nayɨdeꞌen.
20 e jamais deixei de dizer a vocês o que precisavam ouvir, seja publicamente, seja em seus lares.
21 Nɨdukɨꞌɨyɨ øts ndukmadooguixy jadeꞌen ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jøts nayɨdeꞌen pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, jøts ku tmajtstuꞌuttɨt ja kyaꞌødyunk amumjoojt møøt ja Dios, jøts tmøja̱wɨdɨt tjanchja̱wɨdɨt ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo.
21 Anunciei uma única mensagem tanto para judeus como para gregos: é necessário que se arrependam, se voltem para Deus e tenham fé em nosso Senhor Jesus.
22 Ɨxya̱m øts kuwa̱nɨ nnijkxy Jerusalén jaꞌagøjxp ku ja Espíritu Santo møk xwa̱a̱dsøy, kaꞌap nnɨja̱wɨ pønɨ sa̱ øts jam nøjkx njaty.
22 “Agora, impelido pelo Espírito, vou a Jerusalém. Não sei o que me espera ali,
23 Jadeꞌeñɨ nnɨja̱wɨ pønɨ ma̱ga̱jp nnijkxy nja̱ꞌa̱ty, jadeꞌen øts ja Espíritu Santo xuknɨja̱wɨ jøts ku kuwa̱nɨ nyiktsuꞌumt jøts jam møk nꞌayoꞌomba̱a̱tt.
23 senão que o Espírito Santo me diz, em todas as cidades, que tenho pela frente prisão e sofrimento.
24 Kaꞌats øts yø nmøjpɨkta̱ꞌa̱ky; wan ø tꞌøøky, kaꞌap ø nnabyaꞌayøyɨ jaꞌagøjxp jøts øts øy jotkujk kuwa̱nɨ nyikyøꞌøwya̱ꞌa̱ñ yø ndunk, kunɨm yjøpkøxt midi øts nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús tø xmøꞌøy, jøts øts ja ja̱a̱ꞌy øy tsuj ndukmadoꞌot ku ja Dios køꞌøm tpaꞌayøy ja ña̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy.
24 Mas minha vida não vale coisa alguma para mim, a menos que eu a use para completar minha carreira e a missão que me foi confiada pelo Senhor Jesus: dar testemunho das boas-novas da graça de Deus.
25 ’Tø øts ya̱ nga̱jpxwaꞌkxy ja Dios myøkꞌa̱jtɨn sa̱ ttanɨtanɨ ja yja̱a̱ꞌy, ɨxya̱m ɨnet najtsja̱ꞌwɨp øts jøts ku meets kaꞌ nꞌuknɨwɨmbejtnɨt.
25 “Agora sei que nenhum de vocês, a quem anunciei o reino, me verá outra vez.
26 Paty meets ɨxya̱m ndukmadowa̱ꞌa̱ñ jøts ku nɨpøn nganadyapøkyja̱wɨyɨt pønɨ jaa wɨna̱a̱gɨn tyuuꞌtɨgøødyɨ.
26 Por isso, declaro hoje que, se alguém se perder, não será por minha culpa,
27 Kumɨ tø øts nnɨgajpxy tukɨꞌɨyɨ pønɨ sa̱ ja Dios ja wyɨnma̱a̱ꞌñ tpɨkta̱a̱jky, kaꞌap øts midi nꞌayuꞌuchꞌaty.
27 pois não deixei de anunciar tudo que Deus quer que vocês saibam.
28 Jøts nayɨdeꞌen meets køꞌøm mnayꞌejxꞌetɨdɨt, jøts nɨdukɨꞌɨyɨ nayɨdeꞌen ja mɨguꞌuktøjk xꞌejxꞌettɨt, kumɨ tø meets ja Espíritu Santo mbɨkta̱ꞌa̱gɨyɨ jøts mda̱a̱ndɨ ejxꞌejtpɨ pønɨ pøn jaty ja Jesús yjaꞌ tpaduujnɨdɨp, pøn ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús køꞌøm kyuꞌoꞌjkɨmba̱a̱jtɨp.
28 “Portanto, cuidem de si mesmos e do rebanho sobre o qual o Espírito Santo os colocou como bispos, a fim de pastorearem sua igreja, comprada com seu próprio sangue.
29 Nɨja̱ꞌwɨpts øts ku øts ya̱ ndsoont jøts myeꞌendɨt wenkpɨ ja̱a̱ꞌy, jøts myikwɨnma̱a̱ꞌnmya̱ꞌa̱twa̱ꞌa̱nɨdɨt, jøts tyikutɨgøøwya̱ꞌa̱nt ja Jesús yjaꞌ. Jadeꞌen ɨdøꞌøn yꞌadøꞌøtswa̱ꞌa̱ndɨt kakeey mɨyꞌuk tyikutɨgøy ja borreegɨꞌuꞌnk.
29 Sei que depois de minha partida surgirão em seu meio falsos mestres, lobos ferozes que não pouparão o rebanho.
30 Jøts nayɨdeꞌen meets wɨna̱a̱gɨn nøjkx xwɨnꞌøøndɨ ja mmøøtjanchja̱ꞌwɨbɨ, jøts ja xukmɨbøktɨt midi kaꞌ tyɨyɨ yjanchɨ.
30 Até mesmo entre vocês se levantarão homens que distorcerão a verdade a fim de conquistar seguidores.
31 Paty øyɨm mnayꞌejxꞌetɨdɨt; ja̱ꞌmyatstaꞌam ku meets tɨgøøk jumøjt xɨnaxy tsunaxy ngadamajtstuꞌuty ja ka̱jpxwejɨn ayoꞌejxɨngøjxp.
31 Portanto, vigiem! Lembrem-se dos três anos que estive com vocês, de como dia e noite nunca deixei de aconselhar com lágrimas cada um de vocês.
32 ’Meets mɨguꞌuktøjktɨ, Dios møk mbudøkɨyɨdɨp, jøts nayɨdeꞌen myiktɨɨwyɨnmayɨyɨdɨt yꞌøyꞌayuujkøjxp midi xamɨdsojkɨndɨp sa̱ ja xꞌayoꞌijxyɨndɨ, jøts nayɨdeꞌen myikmoꞌodɨt ja øyꞌa̱jtɨn ja tsujꞌa̱jtɨn møøt jaꞌadɨ nɨdukɨꞌɨyɨ pøn jaty ja Dios wyɨnaty tø tyikpøkwya̱ꞌa̱ch.
32 “E, agora, eu os entrego a Deus e à mensagem de sua graça que pode edificá-los e dar-lhes uma herança junto com todos que ele separou para si.
33 Kaꞌ meets ya̱ ti nꞌamɨdøøy, nɨ meeñ, nɨ wet, nɨti.
33 “Jamais cobicei a prata, o ouro ou as roupas de alguém.
34 Wa̱ꞌa̱ts xnɨja̱wɨdɨ ku øts køꞌøm ojts nnayꞌamɨdunɨyɨ, jøts øts køꞌøm nba̱a̱jty pønɨ ti jaty øts xkaꞌejtxøø, ndukpa̱a̱jt øts nayɨdeꞌen ja nmɨguꞌuktɨ ja yjaꞌ pøn jaty ø møøt nwɨdijty.
34 Vocês sabem que estas minhas mãos trabalharam para prover as minhas necessidades e as dos que estavam comigo.
35 Ejtp øts ja nnɨgajpxy jøts ku jadeꞌen mnamyɨdunɨdɨt, jøts xpudøkɨdɨt ja mmɨguꞌuk pøn ja yjaꞌ kaꞌejtxɨp, ja̱ꞌmyatstɨ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús yꞌayuujk sa̱ ja wya̱ꞌa̱ñ yɨdeꞌen: “Neꞌegɨ møj ja xonda̱a̱jkɨn ja wyɨmbɨdsøꞌømxɨyɨ pøn wɨndsøꞌjkɨp, jøts kaꞌap jaꞌ pøn yikwɨndsøꞌjkɨp.”
35 Fui exemplo constante de como podemos, com trabalho árduo, ajudar os necessitados, lembrando as palavras do Senhor Jesus: ‘Há bênção maior em dar que em receber’”.
36 Xjats ku ja Pablo jadeꞌen kya̱jpxꞌaba̱jtɨyɨɨꞌñ, wɨnets møøt ñagyuxendya̱a̱jkøø ja myɨguꞌuktøjk jøts ja Dios tꞌajotꞌa̱jttøø.
36 Quando Paulo terminou de falar, ajoelhou-se e orou com eles.
37 Wɨnets nɨdukɨꞌɨyɨ ja myɨguꞌuk wyɨnma̱a̱ꞌñ yjanchmendøø jøts yjanchya̱xtøø, xjats ja Pablo yikyukxa̱jna̱jx jøts yiktsuꞌkxy.
37 Todos choraram muito enquanto se despediam dele com abraços e beijos.
38 Janchjotmayꞌooꞌknɨdɨp ɨdøꞌøn ja wyɨnaty ku ja Pablo jadeꞌen wya̱ꞌa̱ñ jøts ku kaꞌ nɨjuunɨ xøøw yꞌukyiknɨwɨmbejtnɨdɨt. Wɨnets tmøøtnøjkxtøø ma̱ wyɨnaty ja ba̱rkɨ jam.
38 O que mais os entristeceu foi ele ter dito que nunca mais o veriam. Então eles o acompanharam até o navio.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.