Atos 19
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVT
1 Ku ja Apolos jap wyɨnaty Corinto jøts ja Pablo jam ña̱jxy kojpkjotp, jøts yja̱ꞌjty jam Efeso ma̱ tpa̱a̱jty namay ja myɨguꞌuk pøn jaty ja Dios tja̱ꞌmyajtstɨp.
1 Enquanto Apolo estava em Corinto, Paulo viajou pelas regiões do interior até chegar a Éfeso, no litoral, onde encontrou alguns discípulos.
2 Wɨnets ja Pablo jam tyiktɨɨy jøts tnɨma̱a̱y:
2 Ele lhes perguntou: “Vocês receberam o Espírito Santo quando creram?”. “Não”, responderam eles. “Nem sequer ouvimos que existe o Espírito Santo.”
3 Wɨnets ja Pablo jadɨgojk tyiktɨɨy:
3 “Então que batismo vocês receberam?”, perguntou ele. “O batismo de João”, responderam.
4 Xjats ja Pablo wya̱a̱ñ:
4 Paulo disse: “João batizava com o batismo de arrependimento, dizendo ao povo que cresse naquele que viria depois, isto é, em Jesus”.
5 Xjats ku jadeꞌen tmadoodøø ku ja Pablo jadeꞌen tnɨgajpxy, wɨnets ojts ñøbattɨ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús køjxp;
5 Assim que ouviram isso, foram batizados em nome do Senhor Jesus.
6 ku ja Pablo jadeꞌen kyønɨxa̱jɨdøø, jøts ja Espíritu Santo ñɨmejnɨdɨ, wɨnets ja abikpyɨ ayuujk ojts tka̱jpxtɨ, jøts tka̱jpxwa̱ꞌkxtɨ ja Dios yꞌayuujk pønɨ sa̱ ja Dios wyɨnma̱a̱ꞌnmyøꞌøyɨdɨ.
6 Paulo lhes impôs as mãos e o Espírito Santo veio sobre eles, e falaram em línguas e profetizaram.
7 Nɨmakmajtsk ja wyɨnaty yja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨ.
7 Eram ao todo uns doze homens.
8 Tɨgøøk poꞌ ja Pablo jap yøꞌøyꞌijty jam tsa̱ptøjkjotp ma̱ jam møkꞌampy kya̱jpxwaꞌkxy, jøts ttukmɨbiky jadeꞌen ja ja̱a̱ꞌy sudsoꞌampy ja Dios ja nɨtana̱a̱ꞌyɨn tpɨkta̱ꞌa̱ky.
8 Em seguida, Paulo foi à sinagoga e ali pregou corajosamente durante três meses, argumentando de modo convincente sobre o reino de Deus.
9 Jamts wɨna̱a̱gɨn pøn tkamɨbøjktɨp, jaꞌats møk ja wyɨnma̱a̱ꞌñ tpɨkta̱ktøø jøts jam mayja̱a̱ꞌy agujkp tjanchtaxeꞌektɨ ja Dios kyajpxy. Xjats ja Pablo ja møøt ñamyatstuujtnɨyøø pøn ja kaꞌøy ayuujk tjagyaptɨp, wɨnets ja tmøødɨña̱a̱ ja myøøtjanchja̱ꞌwɨbɨ jøts tmøødɨyɨɨꞌñ ma̱ ja̱a̱ꞌy tuꞌuk txøøwɨ Tiranno pøn ja ɨxpøjkta̱a̱jk wyɨnaty tjagyepy, jamts ja Pablo jabom jabom ja myɨguꞌuk ttukꞌɨxpiky ja Dios kyajpxy.
9 Mas alguns deles se mostraram endurecidos, rejeitaram a mensagem e falaram publicamente contra o Caminho. Paulo, então, deixou a sinagoga e levou consigo os discípulos, passando a realizar discussões diárias na escola de Tirano.
10 Jadeꞌen ɨdøꞌøn ja jam tyuuñ majtsk jumøjt, jaꞌagøjxp ɨdøꞌøn ja ja̱a̱ꞌy ojts tnɨja̱ꞌwɨgyøxtɨ jagamba̱a̱t ja Jesús kyajpxy, jadeꞌen ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jøts nayɨdeꞌen pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, pøn tsɨnaadyɨp Asia etjotp.
10 Isso continuou durante os dois anos seguintes, e gente de toda a província da Ásia, tanto judeus como gregos, ouviu a palavra do Senhor.
11 Jøts ja Dios møk tmøꞌøy ja myøkꞌa̱jtɨn ja Pablo jøts ja mɨla̱grɨ ja ttuuñ,
11 Deus concedeu a Paulo o poder de realizar milagres extraordinários.
12 jøts ja Pablo yjanchyiktapa̱a̱ty ja pa̱a̱y jøts ja wet, jøts ja tmɨnøjkxtɨ ma̱ pama̱a̱ꞌy ja̱a̱ꞌy jap, wɨnets ja pama̱a̱ꞌy ja̱a̱ꞌy jaꞌayɨ ttatsoktøø, jøts ja mɨkuꞌ jadeꞌeñɨ myajtstuujtɨdøø.
12 Quando lenços ou aventais usados por ele eram colocados sobre enfermos, estes eram curados de suas doenças e deles saíam espíritos malignos.
13 Jam wyɨnaty nɨwɨna̱a̱gɨn ja israelɨt ja̱a̱ꞌy pøn nugo wɨdejttɨp ka̱jp ka̱jp. Jaꞌ ja tyunkꞌa̱jttɨp ja mɨxɨmaaky ja mɨmuuꞌkk, jøts jadeꞌen ja mɨkuꞌ ttukmajtstuꞌuttɨ ja ja̱a̱ꞌy, nay ja Jesús myøkꞌa̱jtɨn yiktunwa̱jnɨp, jøts tnøjmɨ ja mɨkuꞌ:
13 Alguns judeus viajavam pelas cidades expulsando espíritos malignos. Tentavam usar o nome do Senhor Jesus, dizendo: “Ordeno que saia em nome de Jesus, a quem Paulo anuncia!”.
14 Tuꞌuk ja israelɨt ja̱a̱ꞌy pøn txøøwꞌa̱jtp Esceva, pøn ja teety tnɨwɨndsønꞌa̱jtp, jaꞌats ɨdøꞌøn ja yꞌuna̱ꞌjk jadeꞌen adøtstɨp, nɨwɨxujk wyɨnaty yja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨ.
14 Os homens que faziam isso eram os sete filhos de Ceva, um dos principais sacerdotes.
15 Xjats ku ja jadeꞌen ttundɨ, wɨnets ja mɨkuꞌ yꞌadsojɨmbejtɨyɨdøø, jøts yiknɨmaadyøø:
15 Certa ocasião, o espírito maligno respondeu: “Eu conheço Jesus e conheço Paulo, mas quem são vocês?”.
16 Wɨnets ja ja̱a̱ꞌy pøn wyɨnaty ja mɨkuꞌ tmøøtꞌa̱jtp, jøts møøt ñamya̱jtsɨyøø ja nɨwɨxujkpɨ ja̱a̱ꞌy, jøts ja jadeꞌen myɨmajada̱ꞌa̱gyɨdɨ ja mɨkuꞌ, jøts nɨdukɨꞌɨyɨ yikakøjxɨdøø janchwɨndsaachɨ jøptsaachɨ, nɨwa̱ꞌa̱ts ɨxwa̱ꞌa̱ts ɨdøꞌøn ja yjanchpɨdsømnɨdøø jap tøjkjøtpy.
16 O homem possuído pelo espírito maligno saltou em cima deles e os atacou com tanta violência que fugiram da casa, despidos e feridos.
17 Ku døꞌøn ja jadeꞌen yja̱jty jam Efeso, wɨnets nɨdukɨꞌɨyɨ tnɨja̱ꞌwɨdøø ja ka̱jp ja̱a̱ꞌy pøn jaty israelɨt ja̱a̱ꞌy, jøts nayɨdeꞌen pøn kaꞌ yꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ. Ku tnɨja̱ꞌwɨdøø jadeꞌen ja ayuujk, wɨnets nɨdukɨꞌɨyɨ ja jotmay yjanchpa̱a̱jtɨdøø, jøts tuꞌugyɨ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm yjaꞌ tmøjpɨkta̱jktøø.
17 A notícia do ocorrido se espalhou rapidamente por toda a cidade de Éfeso, tanto entre judeus como entre gregos, e sobre eles veio um temor reverente, e o nome do Senhor Jesus era engrandecido.
18 Xjats nayɨdeꞌen namay pøn jaty tmɨbøjktøø ja Jesús yjaꞌ wɨnets ja pyøky tukɨꞌɨyɨ tka̱jpxna̱xkøjxtøø, sa̱ yꞌijty kyaꞌøyꞌadøꞌøtstɨ.
18 Muitos dos que creram confessaram suas obras pecaminosas.
19 Jøts nayɨdeꞌen may pøn jaty yꞌijty tyundɨp ja mɨkuꞌ tunk wɨnets ja kyaꞌøñøky tukɨꞌɨyɨ tnɨtøøgyøxnɨdøø jam mayja̱a̱ꞌy yꞌagujkp. Xjats ku tpayøꞌødyøø ja nøky ja chow, wɨxijkxmya̱jk mil ɨdøꞌøn tpayøꞌødyɨ tum ja pla̱tɨ meeñ.
19 Vários deles, que haviam praticado feitiçaria, trouxeram seus livros de encantamentos e os queimaram publicamente. O valor dos livros totalizou cinquenta mil moedas de prata.
20 Jadeꞌen ɨdøꞌøn ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús ja myøkꞌa̱jtɨn møj tna̱nkyꞌijxyɨyɨ.
20 Assim, a mensagem a respeito do Senhor se espalhou amplamente e teve efeito poderoso.
21 Xjats ku døꞌøn jadeꞌen yja̱jty, wɨnets ja Pablo jadeꞌen wyɨnmay jøts jam tꞌatsꞌejxwa̱ꞌa̱ñ ja myøøtjanchja̱ꞌwɨbɨ jam Macedonia yꞌetjotp, jøts nayɨdeꞌen Acaya yꞌetjotp, wɨnets jam yja̱ꞌa̱twa̱ꞌa̱ñ jadɨgojk Jerusalén. Jøts nayɨdeꞌen wya̱ꞌa̱ñ, ku jam yꞌukna̱xt Jerusalén jøts nayɨdeꞌen ñøjkxt Roma.
21 Depois disso, Paulo se sentiu impelido pelo Espírito a passar pela Macedônia e a Acaia antes de ir a Jerusalém. “E, de lá, devo prosseguir para Roma!”, disse ele.
22 Xjats ku jadeꞌen wyɨnma̱a̱y ja Pablo, wɨnets ja pyudøjkɨbɨ tkejxy namajtsk jam Macedonia. Timoteo ja xyøøw ja pyudøjkɨbɨ jøts jaduꞌuk Erasto, jøts ja Pablo jam jawaanɨ yja̱a̱kta̱a̱ꞌnɨyɨɨꞌñ Asia.
22 Então, enviou adiante dele à Macedônia dois assistentes, Timóteo e Erasto, e permaneceu um pouco mais na província da Ásia.
23 Wɨnetꞌet ja Efesɨt ja̱a̱ꞌy tyiktsepta̱ꞌa̱kwa̱ꞌa̱ndɨ ja Jesús yjaꞌ.
23 Por essa época, houve enorme tumulto em Éfeso por causa do Caminho.
24 Tuꞌugyɨ døꞌøn jaꞌ pøn jadeꞌen tyiktsoꞌonda̱a̱jk ja ayuujk, Demetrio ja xyøøw. Jaꞌabɨ tunk ɨdøꞌøn ja yjagyepy, tum ja pla̱tɨ døꞌøn yiksa̱ndɨꞌøyɨp, jøts nayɨdeꞌen ja mutsk tsa̱ptøjkuna̱ꞌjk tyikꞌaꞌøyɨñaxy nayɨdeꞌen sa̱mɨ dios Diana cha̱ptøjk tꞌixy. Janch nɨmeenbyøjktɨp ɨdøꞌøn ja tyunk jaꞌ pøn jaty jap møøt tyuñ.
24 Começou com Demétrio, ourives que fabricava modelos de prata do templo da deusa grega Ártemis e que empregava muitos artífices.
25 Xjats ja Demetrio twa̱a̱dsøøy nɨdukɨꞌɨyɨ pøn jaty nay yøꞌøbɨ tunk tmøøtꞌa̱jttɨp, xjats ja tnɨma̱a̱y:
25 Ele os reuniu a outros que trabalhavam em ofícios semelhantes e disse: “Senhores, vocês sabem que nossa prosperidade vem deste empreendimento.
26 kumɨ mꞌijxpy meets, mmadøøpy meets ku ja Pablo jadeꞌen tka̱jpxyøꞌøy jøts wya̱ꞌa̱ñ ku kaꞌ yøꞌ Diosɨ midi ja̱a̱ꞌy yikꞌøꞌyɨp sa̱ adømɨn; jadeꞌen ja Pablo ja ja̱a̱ꞌy namay tø ttukmɨbiky, kidi ya̱yɨp nugo yjaty, nɨdukɨꞌɨyɨ døꞌøn ja Asiɨt ja̱a̱ꞌy ja tnɨja̱ꞌwɨnɨdɨ.
26 Mas, como vocês viram e ouviram, esse sujeito, Paulo, convenceu muita gente de que deuses feitos por mãos humanas não são deuses de verdade. Fez isso não apenas aqui em Éfeso, mas em toda a província.
27 Kaꞌ yjanchꞌøyɨ, janch tsøꞌøgɨ møøt yøꞌ, tsojk adøm ndunk jadeꞌen wyɨndɨgøꞌøyɨndɨt, jøts nayɨdeꞌen yø dios Diana cha̱ptøjk tsojk yø nayɨdeꞌen kyaꞌukyikmøjpɨkta̱knɨt pøn yø twɨndsøꞌøgɨdɨ pøn jaty ya̱ Asia tsɨnaadyɨp, jøts pøn jaty tsooꞌndɨp o ma̱na̱a̱jx o ma̱ga̱jp.
27 Claro que não me refiro apenas à perda do respeito público por nossa atividade. Também me preocupa que o templo da grande deusa Ártemis perca sua influência e que esta deusa magnífica, adorada em toda a província da Ásia e ao redor do mundo, seja destituída de seu grande prestígio!”.
28 Ku ja mayja̱a̱ꞌy jadeꞌen tmadoodøø ja Demetrio yꞌayuujk, wɨnets ja yjanchꞌa̱mbøjktøø jøts nɨdukɨꞌɨyɨ wya̱ndøø:
28 Ao ouvir isso, ficaram furiosos e começaram a gritar: “Grande é Ártemis dos efésios!”.
29 Xjats ja ka̱jp ja̱a̱ꞌy xem ya̱m yjanchꞌadøtsnɨbøkɨdøø, jøts ja Macedoniɨt ja̱a̱ꞌy namajtsk yikma̱jtstøø pøn txøøwꞌa̱jttɨp Gayo jøts Aristarco midi ja Pablo myøøtwɨdijtpy. Xjats yikpawejtstøø yikpakooꞌtstøø, xjats yiknøjkxɨdøø jap møj tøjkjøtpy ma̱ ja ka̱jp ja yjuntɨ tunda̱a̱jk jap tjagyaptɨ.
29 Em pouco tempo, a cidade toda estava uma confusão. O povo correu para o anfiteatro, arrastando os macedônios Gaio e Aristarco, companheiros de viagem de Paulo.
30 Jamts ja Pablo nayɨdeꞌen tyøkɨwya̱ꞌa̱ñ jøts ja myɨguꞌuk tꞌatskuga̱jpxwa̱ꞌa̱ñ pøn wyɨnaty tø yikma̱tstɨ, xjats ja nay ja myøøtjanchja̱ꞌwɨbɨ pøn møøt wyɨdity kaꞌap ja myajtstuujtɨdøø.
30 Ele também quis entrar, mas os discípulos não permitiram.
31 Wɨnets ja Pablo myɨwɨnꞌijxy nayɨdeꞌen tkajxtøø ja yꞌayuujk pøn jam wɨndsønꞌa̱jttɨp Asia, jøts ku kaꞌ jam tpadøkɨt ja myɨguꞌuk.
31 Alguns amigos de Paulo, oficiais da província, também lhe enviaram um recado no qual suplicaram que não arriscasse a vida entrando no anfiteatro.
32 Xjats ja ja̱a̱ꞌy jam juntɨ tunda̱a̱jkjøtpy nugo yjanchka̱jpxjøꞌøktɨ, øy sa̱ tuꞌuk jaduꞌuk yjanchwa̱ꞌa̱ndɨ kumɨ tø ja ja̱a̱ꞌy wyɨnaty namay yjanchyøꞌømyuktɨ, jøts nɨ tkanɨja̱wɨdɨ namay pønɨ tigøjxp ɨdøꞌøn yøꞌømyuktɨ.
32 Lá dentro, em polvorosa, o povo todo gritava, e cada um dizia uma coisa. Na verdade, a maioria nem sabia por que estava ali.
33 Xjats tuꞌuk ja israelɨt ja̱a̱ꞌy ja myɨguꞌuk tyukmadoojøø pønɨ ti ayuujk ɨdøꞌøn jap ñɨyøꞌømyuktɨp, jaꞌ xyøøw Alejandro, jaꞌats ja myɨguꞌuk ojts kuwa̱nɨ ñajtswetsɨyɨ jøts jam kya̱jpxt mayja̱a̱ꞌy agøꞌøm. Wɨnets ja Alejandro xya̱jɨꞌjky, jaꞌ tyijpy ku cha̱jpxa̱jy jøts ja nɨdukɨꞌɨyɨ yꞌamoꞌondɨt, jaꞌ kyuga̱jpxwampy ja myɨguꞌuk midi tø yikma̱tstɨ namajtsk.
33 Entre a multidão, os judeus empurraram Alexandre para a frente e ordenaram que explicasse a situação. Ele fez sinal pedindo silêncio e tentou falar.
34 Ku ja Alejandro yikꞌejxka̱jpy kudam ja yꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨ, wɨnets ojts jɨnaxy yjanchja̱a̱ka̱jpxjøꞌøktɨ. Ka̱jpxtɨ ja majtsk horaꞌan, xjats wya̱ꞌa̱ndɨ:
34 No entanto, quando a multidão percebeu que ele era judeu, começou a gritar novamente e continuou por cerca de duas horas: “Grande é Ártemis dos efésios!”.
35 Xjats ja eskrɨba̱a̱n ojts køꞌøm tyikꞌamøñ ja mayja̱a̱ꞌy, jøts tnɨma̱a̱y:
35 Por fim, o escrivão da cidade conseguiu acalmar a multidão e disse: “Cidadãos de Éfeso, todos sabem que Éfeso é a guardiã do templo da grande Ártemis, cuja imagem caiu do céu para nós.
36 Kumɨ janch ɨdøꞌøn ja yja̱jty, kidits nugo mdsøꞌøgɨdɨ, kaꞌ pøn ti ttuñ, tukween meets et, tsuj mja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨt
36 Portanto, sendo este um fato inegável, acalmem-se e não façam nada precipitadamente.
37 kumɨ ya̱ꞌa̱t ja̱a̱ꞌy midi meets ya̱ tø xyikmiñ kaꞌ yø ti ttundɨ, jøts nɨkaꞌap yø tjemdejtɨ ttedejtɨ adøm ndios Diana.
37 Vocês trouxeram estes homens aqui, mas eles não roubaram nada do templo nem disseram coisa alguma contra nossa deusa.
38 Jøts Demetrio møøt ja tyumbɨ, pønɨ jaa jaꞌadɨ pøn møøt ñañɨꞌøønɨwya̱ꞌa̱ndɨ, mɨba̱a̱t yikpayøꞌødyɨt jam kudunk wyɨndump, jøts tnɨga̱jpxtɨt kɨjaꞌ ja pyøky sudsoꞌampy ñañɨꞌøønɨyɨdɨ.
38 “Se Demétrio e seus artífices têm alguma queixa contra eles, os tribunais estão abertos e há oficiais disponíveis para ouvir o caso. Que façam acusações formais.
39 Pønɨ wenk wɨnma̱a̱ꞌñ yøꞌ midi meets ɨxya̱m mꞌamɨdøøpy, mɨba̱a̱t myøꞌømyuktɨt jøts yikxon nga̱jpxꞌøyɨꞌɨndɨt møøt ja kudunktøjk;
39 E, se há outras queixas que desejam apresentar, elas podem ser resolvidas em assembleia, conforme a lei.
40 tø ja wyɨnaty kyaꞌøyɨ ku jotmøñ jam nyiknɨꞌøøꞌnaꞌandɨt jam møj wɨndsøn wyɨndump, jøts ku ja jotmøñ wya̱ꞌa̱nt ku adøm ja møøt ñachepꞌijxyaꞌam. Nɨti wɨnma̱a̱ꞌñts adøm sudsoꞌampy nꞌadsojɨmbejtɨndɨt, ku jotmøñ tꞌamɨdoꞌot tigøjxp ya̱ jadeꞌen nꞌadɨɨjchɨndɨ ngajotkujkɨndɨ.
40 Corremos o perigo de ser acusados de provocar desordem, pois não há motivo para este tumulto. E, se exigirem de nós uma explicação, não teremos o que dizer”.
41 Xjats ku ja eskrɨba̱a̱n jadeꞌen kya̱jpxꞌaba̱jtɨyɨɨꞌñ jøts yøꞌøwya̱ꞌkxnɨdøø nɨdukɨꞌɨyɨ ja ja̱a̱ꞌy.
41 Então os despediu, e a multidão se dispersou.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.