Atos 18
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NVT
1 Xjats ja Pablo chøøꞌñ jam Atenas jøts ñijkxy ma̱ ka̱jp txøøwɨ Corinto.
1 Algum tempo depois, Paulo deixou Atenas e foi para Corinto.
2 Jamts tuꞌuk tmɨnabya̱jttøø ja israelɨt ja̱a̱ꞌy pøn txøøwꞌa̱jtp Aquila midi jam kuga̱jpꞌa̱jtp ma̱ et txøøwɨ Ponto. Jaꞌats wyɨnaty namdsoꞌondɨpnɨm jam Italia møøt ja ñɨdøꞌøxy pøn txøøwꞌa̱jtp Priscila, jøts ña̱mja̱ꞌa̱tɨnɨm Corinto. Claudio døꞌøn ja wyɨnaty jadeꞌen tø tyuñɨdɨ pøn ja italiɨt ja̱a̱ꞌy wyɨndsønꞌa̱jttɨp, jaꞌats tyikutuky jøts yikajxpɨdsømgøjxnɨdøø nɨdukɨꞌɨyɨ ja israelɨt ja̱a̱ꞌy pøn jaty jam wyɨnaty tsɨnaadyɨp Roma. Xjats ja Pablo ojts tꞌatsmɨgajpxy ja Aquila jøts ja Priscila,
2 Ali encontrou um judeu chamado Áquila, natural do Ponto, que havia chegado recentemente da Itália com sua esposa, Priscila, depois que Cláudio César expulsou todos os judeus de Roma.
3 jøts ja jam tmøøta̱a̱ñ tmøøtsɨna̱a̱y, ojts tmøøtuñ kumɨ nay jaꞌabɨ tunk ja tyunkꞌajtpy ja wetøjkxuuky.
3 Paulo foi morar e trabalhar com eles, pois eram fabricantes de tendas, como ele.
4 Jøts ja Pablo wɨmbooꞌkxɨn xøøw ñijkxy tsa̱ptøjkjotp ma̱ ja jam tnɨgajpxy tnɨmadya̱ꞌa̱ky ja Jesús yjaꞌ, jøts jadeꞌen ttukmɨbiky øy pøn ja̱a̱ꞌy, wan ja tꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ tkaꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ.
4 Todos os sábados, Paulo ia à sinagoga e buscava convencer tanto judeus como gregos.
5 Xjats ku ja Silas jøts ja Timoteo ña̱mdsoondøø jap Macedonia, jøts ña̱mja̱ꞌttɨ Corinto ma̱ Pablo jam wyɨnaty, wɨnets ja Pablo tuꞌugyɨ tpadøjkɨyɨɨꞌñ ja ka̱jpxwa̱ꞌkxɨn, jøts kaꞌpxy ttukmadøy ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jøts ku ja Jesús yiknɨtsokpɨꞌaty pøn ja yjajøpꞌejxꞌejttɨp.
5 Depois que Silas e Timóteo chegaram da Macedônia, Paulo se dedicou totalmente à pregação da palavra e testemunhava aos judeus que Jesus era o Cristo.
6 Ku ja Pablo jadeꞌen wya̱ꞌa̱ñ, wɨnets yikmɨꞌa̱mbiky jøts ja ojts yikmɨdsepiky, ojts yiktsepkajpxy. Wɨnets ja Pablo ja wyet twɨxijty, ja ejxa̱ꞌa̱n jadeꞌen tmøꞌøy jøts ku jadeꞌen jaayɨba̱a̱t tmajtstuꞌutt, wɨnets wya̱a̱ñ:
6 Mas, quando eles se opuseram a Paulo e o insultaram, ele sacudiu o pó da roupa e disse: “Vocês são responsáveis por sua própria destruição! Eu sou inocente. De agora em diante, pregarei aos gentios”.
7 Wɨnets jam chøøꞌñ tsa̱ptøjkjotp, jøts ñijkxy ka̱jpxwa̱ꞌkxpɨ ma̱ tuꞌuk ja ja̱a̱ꞌy chøønɨ pøn txøøwꞌa̱jtp Justo, pøn jam tsɨnaapy tsa̱ptøjk paꞌa̱m. Yjanchꞌajotꞌajtpy ja Dios ja nayɨdeꞌen.
7 Então saiu dali e foi à casa de Tício Justo, um gentio temente a Deus que morava ao lado da sinagoga.
8 Jøts ja Pablo jadeꞌen kya̱jpxwaꞌkxy Justo tyøjkjotp, wɨnets ja ja̱a̱ꞌy tuꞌuk tmɨbøjktøø ja Dios kyajpxy møøt ja yꞌuꞌnk ja ñɨdøꞌøxy, pøn ja tsa̱ptøjk nɨwɨndsønꞌa̱jtp, jaꞌ xyøøw Crispo. Xjats nayɨdeꞌen namay ja Corintɨt ja̱a̱ꞌy tmɨbøjktøø ja Dios kyajpxy, wɨnets ñøbajtkøxtɨ.
8 Crispo, o líder da sinagoga, e toda a sua família creram no Senhor. Muitos outros em Corinto também ouviram Paulo, creram e foram batizados.
9 Xjats ja Pablo tuꞌukpɨ koots ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm ñɨma̱a̱jyøø, jøts ja jadeꞌen tja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ kidi ja̱a̱ꞌy kyuma̱ꞌa̱y ku ja ñɨɨꞌmxyɨ:
9 Certa noite, o Senhor falou a Paulo numa visão: “Não tenha medo! Continue a falar e não se cale,
10 Kaꞌap pøn sa̱ mduñɨ, ɨxya̱ me møø nꞌity. Ja øts ja ja̱a̱ꞌy ya̱ may ka̱jpjøøjty njagyepy pøn øts nꞌayuujk xmɨbøjkwa̱jnɨyɨp.
10 pois estou com você, e ninguém o atacará nem lhe fará mal, porque muita gente nesta cidade me pertence”.
11 Wɨnets ja Pablo jam tya̱a̱ñ Corinto tukjumøjt jagujkp, jøts ja ja̱a̱ꞌy ttukꞌɨxpiky ja Dios kyajpxy.
11 Então Paulo permaneceu ali um ano e meio, ensinando a palavra de Deus.
12 Xjats tuꞌukpɨ xøøw yja̱jty ku ja Galión wyɨnaty myøjwɨndsønꞌaty jam Acaya, wɨnets ja israelɨt ja̱a̱ꞌy tmɨꞌa̱mbøjktɨ ja Pablo, jøts tyiknøjkxtɨ ma̱ ja kutujkta̱a̱jk jam,
12 Quando Gálio se tornou governador da Acaia, alguns judeus se levantaram contra Paulo e o levaram diante do governador para ser julgado.
13 jøts ttukmadoodøø ja møj wɨndsøn yɨdeꞌen:
13 Eles o acusaram de convencer as pessoas a adorar a Deus de maneira contrária à lei judaica.
14 Xjats ku ja Pablo wyɨnaty tyimgya̱jpxwa̱ꞌa̱ñ, wɨnets ja Galión tnɨma̱a̱y ja israelɨt ja̱a̱ꞌy:
14 Mas, assim que Paulo começou a apresentar sua defesa, Gálio se voltou para os acusadores e disse: “Ouçam, judeus! Se sua queixa envolvesse algum delito ou crime grave, eu teria motivo para aceitar o caso.
15 kumɨ kaꞌats yjadeꞌenɨ, jabɨ nugo ayuujkxɨ yøꞌ jøts mgøꞌømgutujk meets yøꞌ, kaꞌap øts yø xꞌukpa̱a̱tꞌa̱jtnɨ, yikwɨngukɨdɨ yø pønɨ sa̱ xyikwɨngukɨdɨ. Kaꞌap øts yøꞌøbɨ ndɨɨdyunwa̱ꞌa̱ñ.
15 Mas, como se trata apenas de uma questão de palavras e nomes e da sua lei, resolvam isso vocês mesmos. Recuso-me a julgar essas coisas”.
16 Xjats ja israelɨt ja̱a̱ꞌy yikajxpɨdsømgøjxtøø jaꞌ kutujkta̱a̱jkjøtpy.
16 E os expulsou do tribunal.
17 Wɨnets ja griegɨt ja̱a̱ꞌy tma̱jtstøø ja Sóstenes, pøn wɨndsønꞌa̱jtp jam tsa̱ptøjkjotp, jøts jamyɨ tna̱xmɨwojpɨdøø jam yikutujkpɨ tøjkꞌagøꞌøm, jøts ja møj wɨndsøn Galión kaꞌ tyimdyunkꞌaty nɨwɨnøꞌønɨn.
17 A multidão agarrou Sóstenes, o novo líder da sinagoga, e o espancou ali mesmo, no tribunal. Gálio, no entanto, não se importou com isso.
18 Xjats ja Pablo yja̱a̱kta̱a̱ꞌnɨyɨɨꞌñ jeky. Wɨnets ja myɨguꞌuk tja̱a̱kꞌuka̱jpxpooꞌkxkøjxna̱a̱ nɨdukɨꞌɨyɨ ku ñøjkxwa̱ꞌa̱ndɨ ba̱rkɨjotp jam Siria, møøt ja myɨguꞌuk Aquila jøts ja Priscila. Xjats yja̱ꞌttøø tekyjøꞌøm jam mejyꞌa̱m ma̱ txøøwɨ Cencrea, wɨnets ja Pablo køꞌøm ñabyɨkta̱a̱jkxɨyɨ ja ejxa̱ꞌa̱n, jøts ja wya̱a̱y tkeꞌjpy ku wyɨnaty tø tukɨꞌɨyɨ tpaduñ midi wya̱nda̱ꞌa̱kyꞌajtpy. Wɨnets ba̱rkɨjøtpy tyøkɨnɨdøø.
18 Paulo ainda permaneceu em Corinto por algum tempo. Então se despediu dos irmãos e foi a Cencreia, onde raspou a cabeça, de acordo com o costume judaico para marcar o fim de um voto. Em seguida, partiu de navio para a Síria, levando consigo Priscila e Áquila.
19 Jøts yja̱ꞌttøø ma̱ ka̱jp jam txøøwɨ Efeso, jamts ja Pablo ja myɨguꞌuk tꞌukyikta̱a̱ñ jøts jam ñijkxy tsa̱ptøjkjotp ma̱ ja ojts tmɨnagyajpxyɨ ja israelɨt ja̱a̱ꞌy pøn jam namyujkɨdɨp.
19 Chegaram ao porto de Éfeso, onde Paulo os deixou. Enquanto estava ali, foi à sinagoga para debater com os judeus.
20 Wɨnets ja Pablo øy yjayikmɨnuuꞌkxa̱a̱jky jøts jap waanɨ tya̱a̱ꞌnɨt, kaꞌats ja tkupɨjky.
20 Eles pediram que ficasse mais tempo, mas ele recusou.
21 Xjats ja møøt yꞌuknagya̱jpxpooꞌkxɨnɨyøø, xjats tnɨma̱a̱y:
21 Ao despedir-se, Paulo disse: “Voltarei depois, se Deus quiser”. Então zarpou de Éfeso.
22 Xjats ku ja yja̱ꞌjty ma̱ ka̱jp txøøwɨ Cesarea, wɨnets jam chooꞌngojma̱a̱ tekyjøꞌøm jøts ja ñijkxy Jerusalén, jam ja tꞌatska̱jpxpøøꞌkxy ja myøøtjanchja̱ꞌwɨbɨ, wɨnets yjøpta̱a̱jky ma̱ ka̱jp txøøwɨ Antioquía.
22 A parada seguinte foi no porto de Cesareia, de onde subiu a Jerusalém e visitou a igreja. Em seguida, voltou para Antioquia.
23 Jamts ojts kawɨna̱a̱k xøøwɨn tya̱a̱ꞌnɨ Antioquía, wɨnets chøøꞌñ jadɨgojk jøts tꞌayøꞌøgyixy jadɨgojk ma̱ wyɨnaty tø wyɨdity ma̱ et txøøwɨ Galacia jøts Frigia, jøts ja myøøtjanchja̱ꞌwɨbɨ tka̱jpxjotꞌamøkɨ.
23 Depois de passar algum tempo ali, voltou pela Galácia e pela Frígia, visitando e fortalecendo todos os discípulos.
24 Wɨnetꞌets ojts nay jaꞌabɨ tiempɨ yja̱ꞌa̱ty jam Efeso tuꞌuk ja israelɨt ja̱a̱ꞌy pøn txøøwꞌa̱jtp Apolos, jøts pøn kuga̱jpꞌa̱jtp Alejandría. Jaꞌabɨ ja̱a̱ꞌy janch tsuj janch øy ja kya̱jpxwaꞌkxy, janch ñɨja̱ꞌwɨp ɨdøꞌøn wa̱ꞌa̱ts ja Dios kyajpxy.
24 Enquanto isso, chegou a Éfeso vindo de Alexandria, no Egito, um judeu chamado Apolo. Era um orador eloquente que conhecia bem as Escrituras.
25 Tø ja wyɨnaty tꞌɨxpiky ja Dios kyajpxy ma̱ wya̱ꞌa̱ñ jøts ku ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm tsojk myeenwa̱ꞌa̱ñ ya̱ na̱xwiiñ. Jaꞌayɨ ɨxpøjkɨn ja ñɨgajpxpy sa̱ Juan Bautista ojts yikꞌɨxpiky, jøts tigøjxp ku ja̱a̱ꞌy ja tyiknøbejty.
25 Tinha sido instruído no caminho do Senhor e ensinava a respeito de Jesus com profundo entusiasmo e exatidão, embora só conhecesse o batismo de João.
26 Xjats ja Apolos møk kya̱jpxøjkɨyɨɨꞌñ jam tsa̱ptøjkjotp; kuts ja Priscila jøts ja Aquila ja jadeꞌen tmadowdɨ, wɨnets ja abiky tjɨwa̱a̱wdøø, jøts ojts kaꞌpxy ttukmadowdɨ ku ja Jesús tø wyɨnaty yꞌatsmenɨ, jøts ti jaty ja ojts ttuñ.
26 Quando o ouviram falar corajosamente na sinagoga, Priscila e Áquila o chamaram de lado e lhe explicaram com mais exatidão o caminho de Deus.
27 Xjats ku ja Apolos jam wyɨnaty ña̱xwa̱ꞌa̱ñ ma̱ et txøøwɨ Acaya, wɨnets ja janchja̱ꞌwɨbɨ pøn jam Efeso ja nøky tyikꞌøyɨdøø, jøts ja janchja̱ꞌwɨbɨ tkajpxñɨgajxɨdøø pøn jam Acaya, jøts øy tsuj jam tyikja̱ꞌa̱ttɨt ja Apolos. Kuts ja jam yja̱ꞌjty Acaya, wɨnets møk tja̱a̱kpudøjkɨyɨɨꞌñ pøn jaty ja Dios tø wyɨnaty yꞌayoꞌejxɨngøjxp tyukjanchja̱wɨ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús,
27 Apolo queria percorrer a Acaia, e os irmãos de Éfeso o incentivaram. Escreveram uma carta aos discípulos de lá, pedindo que o recebessem bem. Ao chegar, foi de grande ajuda àqueles que, pela graça, haviam crido,
28 jøts ja jam kya̱jpxwaꞌkxy mayja̱a̱ꞌy agujkp, jøts wa̱ꞌa̱ts ttukmadoogɨjxy midi kaꞌ mɨba̱a̱t pøn tka̱jpxyoꞌont. Tyukmadoow tukɨꞌɨyɨ ku ja israelɨt ja̱a̱ꞌy kyatɨɨwyɨnmaydɨ, jøts pønɨ sa̱ ja Dios kyajpxy jap yjaadyañɨ ku ja Jesús yiknɨtsokpɨꞌaty, pøn ja israelɨt ja̱a̱ꞌy yjajøpꞌejxꞌejttɨp.
28 pois, em debates públicos, refutava os judeus com fortes argumentos. Usando as Escrituras, demonstrava-lhes que Jesus é o Cristo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.