Atos 18
Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NTLH
1 Xjats ja Pablo chøøꞌñ jam Atenas jøts ñijkxy ma̱ ka̱jp txøøwɨ Corinto.
1 Depois disso, Paulo saiu de Atenas e foi para a cidade de Corinto.
2 Jamts tuꞌuk tmɨnabya̱jttøø ja israelɨt ja̱a̱ꞌy pøn txøøwꞌa̱jtp Aquila midi jam kuga̱jpꞌa̱jtp ma̱ et txøøwɨ Ponto. Jaꞌats wyɨnaty namdsoꞌondɨpnɨm jam Italia møøt ja ñɨdøꞌøxy pøn txøøwꞌa̱jtp Priscila, jøts ña̱mja̱ꞌa̱tɨnɨm Corinto. Claudio døꞌøn ja wyɨnaty jadeꞌen tø tyuñɨdɨ pøn ja italiɨt ja̱a̱ꞌy wyɨndsønꞌa̱jttɨp, jaꞌats tyikutuky jøts yikajxpɨdsømgøjxnɨdøø nɨdukɨꞌɨyɨ ja israelɨt ja̱a̱ꞌy pøn jaty jam wyɨnaty tsɨnaadyɨp Roma. Xjats ja Pablo ojts tꞌatsmɨgajpxy ja Aquila jøts ja Priscila,
2 Encontrou ali um judeu chamado Áquila, que era da província do Ponto. Fazia pouco tempo que ele tinha chegado da Itália com Priscila, a sua esposa. Eles tinham saído de lá porque o imperador Cláudio havia mandado que todos os judeus fossem embora de Roma. Paulo foi visitá-los
3 jøts ja jam tmøøta̱a̱ñ tmøøtsɨna̱a̱y, ojts tmøøtuñ kumɨ nay jaꞌabɨ tunk ja tyunkꞌajtpy ja wetøjkxuuky.
3 e acabou ficando ali para trabalhar com eles, porque a profissão de Paulo e a deles era a mesma, isto é, fazer barracas.
4 Jøts ja Pablo wɨmbooꞌkxɨn xøøw ñijkxy tsa̱ptøjkjotp ma̱ ja jam tnɨgajpxy tnɨmadya̱ꞌa̱ky ja Jesús yjaꞌ, jøts jadeꞌen ttukmɨbiky øy pøn ja̱a̱ꞌy, wan ja tꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ tkaꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ.
4 E todos os sábados ele falava na sinagoga e procurava convencer os judeus e os não judeus.
5 Xjats ku ja Silas jøts ja Timoteo ña̱mdsoondøø jap Macedonia, jøts ña̱mja̱ꞌttɨ Corinto ma̱ Pablo jam wyɨnaty, wɨnets ja Pablo tuꞌugyɨ tpadøjkɨyɨɨꞌñ ja ka̱jpxwa̱ꞌkxɨn, jøts kaꞌpxy ttukmadøy ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jøts ku ja Jesús yiknɨtsokpɨꞌaty pøn ja yjajøpꞌejxꞌejttɨp.
5 Depois que Silas e Timóteo chegaram da província da Macedônia, Paulo começou a dar todo o seu tempo para anunciar a mensagem. Ele afirmava aos judeus que Jesus é o Messias .
6 Ku ja Pablo jadeꞌen wya̱ꞌa̱ñ, wɨnets yikmɨꞌa̱mbiky jøts ja ojts yikmɨdsepiky, ojts yiktsepkajpxy. Wɨnets ja Pablo ja wyet twɨxijty, ja ejxa̱ꞌa̱n jadeꞌen tmøꞌøy jøts ku jadeꞌen jaayɨba̱a̱t tmajtstuꞌutt, wɨnets wya̱a̱ñ:
6 Mas alguns deles ficaram contra Paulo e o xingaram. Então, em sinal de protesto, ele sacudiu o pó das suas roupas e disse: — Se vocês se perderem, os culpados serão vocês mesmos. A responsabilidade não será minha. De agora em diante vou anunciar a mensagem aos não judeus.
7 Wɨnets jam chøøꞌñ tsa̱ptøjkjotp, jøts ñijkxy ka̱jpxwa̱ꞌkxpɨ ma̱ tuꞌuk ja ja̱a̱ꞌy chøønɨ pøn txøøwꞌa̱jtp Justo, pøn jam tsɨnaapy tsa̱ptøjk paꞌa̱m. Yjanchꞌajotꞌajtpy ja Dios ja nayɨdeꞌen.
7 Então ele saiu de lá e foi morar na casa de um homem chamado Tício Justo, um não judeu que adorava a Deus. A casa dele ficava ao lado da sinagoga.
8 Jøts ja Pablo jadeꞌen kya̱jpxwaꞌkxy Justo tyøjkjotp, wɨnets ja ja̱a̱ꞌy tuꞌuk tmɨbøjktøø ja Dios kyajpxy møøt ja yꞌuꞌnk ja ñɨdøꞌøxy, pøn ja tsa̱ptøjk nɨwɨndsønꞌa̱jtp, jaꞌ xyøøw Crispo. Xjats nayɨdeꞌen namay ja Corintɨt ja̱a̱ꞌy tmɨbøjktøø ja Dios kyajpxy, wɨnets ñøbajtkøxtɨ.
8 Crispo, que era o chefe da sinagoga, também creu no Senhor Jesus, e todas as pessoas da sua casa também creram. Muitas pessoas da cidade de Corinto ouviram a mensagem, creram e foram batizadas.
9 Xjats ja Pablo tuꞌukpɨ koots ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm ñɨma̱a̱jyøø, jøts ja jadeꞌen tja̱ꞌwɨyɨɨꞌñ kidi ja̱a̱ꞌy kyuma̱ꞌa̱y ku ja ñɨɨꞌmxyɨ:
9 Certa noite Paulo teve uma visão, e nela o Senhor disse:
10 Kaꞌap pøn sa̱ mduñɨ, ɨxya̱ me møø nꞌity. Ja øts ja ja̱a̱ꞌy ya̱ may ka̱jpjøøjty njagyepy pøn øts nꞌayuujk xmɨbøjkwa̱jnɨyɨp.
10 porque eu estou com você. Ninguém poderá lhe fazer nenhum mal, pois muitas pessoas desta cidade são minhas.
11 Wɨnets ja Pablo jam tya̱a̱ñ Corinto tukjumøjt jagujkp, jøts ja ja̱a̱ꞌy ttukꞌɨxpiky ja Dios kyajpxy.
11 E Paulo ficou ali um ano e meio, ensinando a palavra de Deus àquela gente.
12 Xjats tuꞌukpɨ xøøw yja̱jty ku ja Galión wyɨnaty myøjwɨndsønꞌaty jam Acaya, wɨnets ja israelɨt ja̱a̱ꞌy tmɨꞌa̱mbøjktɨ ja Pablo, jøts tyiknøjkxtɨ ma̱ ja kutujkta̱a̱jk jam,
12 Quando Gálio se tornou o governador da província da Acaia, os judeus se juntaram contra Paulo. Eles o agarraram, o levaram ao tribunal
13 jøts ttukmadoodøø ja møj wɨndsøn yɨdeꞌen:
13 e disseram ao Governador: — Este homem está querendo convencer o povo a adorar a Deus de um modo que é contra a nossa
14 Xjats ku ja Pablo wyɨnaty tyimgya̱jpxwa̱ꞌa̱ñ, wɨnets ja Galión tnɨma̱a̱y ja israelɨt ja̱a̱ꞌy:
14 Quando Paulo ia falar, Gálio disse aos judeus: — Judeus, se isso fosse alguma falta grave ou um grande crime, seria justo que eu tivesse paciência para escutá-los.
15 kumɨ kaꞌats yjadeꞌenɨ, jabɨ nugo ayuujkxɨ yøꞌ jøts mgøꞌømgutujk meets yøꞌ, kaꞌap øts yø xꞌukpa̱a̱tꞌa̱jtnɨ, yikwɨngukɨdɨ yø pønɨ sa̱ xyikwɨngukɨdɨ. Kaꞌap øts yøꞌøbɨ ndɨɨdyunwa̱ꞌa̱ñ.
15 Mas, como é só uma questão de palavras, de nomes e da própria lei de vocês, resolvam vocês mesmos. Eu não vou ser juiz nesses assuntos.
16 Xjats ja israelɨt ja̱a̱ꞌy yikajxpɨdsømgøjxtøø jaꞌ kutujkta̱a̱jkjøtpy.
16 Em seguida os expulsou do tribunal.
17 Wɨnets ja griegɨt ja̱a̱ꞌy tma̱jtstøø ja Sóstenes, pøn wɨndsønꞌa̱jtp jam tsa̱ptøjkjotp, jøts jamyɨ tna̱xmɨwojpɨdøø jam yikutujkpɨ tøjkꞌagøꞌøm, jøts ja møj wɨndsøn Galión kaꞌ tyimdyunkꞌaty nɨwɨnøꞌønɨn.
17 Então eles agarraram Sóstenes, o chefe da sinagoga, e o surraram diante do tribunal. Porém Gálio não se importou com isso.
18 Xjats ja Pablo yja̱a̱kta̱a̱ꞌnɨyɨɨꞌñ jeky. Wɨnets ja myɨguꞌuk tja̱a̱kꞌuka̱jpxpooꞌkxkøjxna̱a̱ nɨdukɨꞌɨyɨ ku ñøjkxwa̱ꞌa̱ndɨ ba̱rkɨjotp jam Siria, møøt ja myɨguꞌuk Aquila jøts ja Priscila. Xjats yja̱ꞌttøø tekyjøꞌøm jam mejyꞌa̱m ma̱ txøøwɨ Cencrea, wɨnets ja Pablo køꞌøm ñabyɨkta̱a̱jkxɨyɨ ja ejxa̱ꞌa̱n, jøts ja wya̱a̱y tkeꞌjpy ku wyɨnaty tø tukɨꞌɨyɨ tpaduñ midi wya̱nda̱ꞌa̱kyꞌajtpy. Wɨnets ba̱rkɨjøtpy tyøkɨnɨdøø.
18 Paulo ficou muitos dias com os cristãos em Corinto. Depois se despediu deles e embarcou num navio para a província da Síria, junto com Priscila e o seu marido Áquila. Antes de embarcar em Cencreia, ele rapou a cabeça como sinal de que havia cumprido uma promessa que tinha feito a Deus.
19 Jøts yja̱ꞌttøø ma̱ ka̱jp jam txøøwɨ Efeso, jamts ja Pablo ja myɨguꞌuk tꞌukyikta̱a̱ñ jøts jam ñijkxy tsa̱ptøjkjotp ma̱ ja ojts tmɨnagyajpxyɨ ja israelɨt ja̱a̱ꞌy pøn jam namyujkɨdɨp.
19 Eles chegaram à cidade de Éfeso, e Priscila e Áquila ficaram ali. Paulo entrou na sinagoga e falou com os judeus.
20 Wɨnets ja Pablo øy yjayikmɨnuuꞌkxa̱a̱jky jøts jap waanɨ tya̱a̱ꞌnɨt, kaꞌats ja tkupɨjky.
20 Então lhe pediram que ficasse com eles mais tempo, porém ele não quis.
21 Xjats ja møøt yꞌuknagya̱jpxpooꞌkxɨnɨyøø, xjats tnɨma̱a̱y:
21 E, quando foi embora, disse: — Eu voltarei, se Deus quiser. Então Paulo embarcou e partiu de Éfeso.
22 Xjats ku ja yja̱ꞌjty ma̱ ka̱jp txøøwɨ Cesarea, wɨnets jam chooꞌngojma̱a̱ tekyjøꞌøm jøts ja ñijkxy Jerusalén, jam ja tꞌatska̱jpxpøøꞌkxy ja myøøtjanchja̱ꞌwɨbɨ, wɨnets yjøpta̱a̱jky ma̱ ka̱jp txøøwɨ Antioquía.
22 Quando desembarcou em Cesareia, foi logo para Jerusalém. Ali ele fez uma curta visita à igreja e depois seguiu para Antioquia da Síria. A terceira viagem missionária de Paulo
23 Jamts ojts kawɨna̱a̱k xøøwɨn tya̱a̱ꞌnɨ Antioquía, wɨnets chøøꞌñ jadɨgojk jøts tꞌayøꞌøgyixy jadɨgojk ma̱ wyɨnaty tø wyɨdity ma̱ et txøøwɨ Galacia jøts Frigia, jøts ja myøøtjanchja̱ꞌwɨbɨ tka̱jpxjotꞌamøkɨ.
23 Depois de ficar algum tempo em Antioquia, ele foi embora. Atravessou a província da Galácia e o distrito da Frígia, indo de um lugar para outro e animando todos os cristãos.
24 Wɨnetꞌets ojts nay jaꞌabɨ tiempɨ yja̱ꞌa̱ty jam Efeso tuꞌuk ja israelɨt ja̱a̱ꞌy pøn txøøwꞌa̱jtp Apolos, jøts pøn kuga̱jpꞌa̱jtp Alejandría. Jaꞌabɨ ja̱a̱ꞌy janch tsuj janch øy ja kya̱jpxwaꞌkxy, janch ñɨja̱ꞌwɨp ɨdøꞌøn wa̱ꞌa̱ts ja Dios kyajpxy.
24 Um judeu chamado Apolo, nascido na cidade de Alexandria, havia chegado a Éfeso. Ele falava muito bem e tinha um conhecimento profundo das Escrituras Sagradas .
25 Tø ja wyɨnaty tꞌɨxpiky ja Dios kyajpxy ma̱ wya̱ꞌa̱ñ jøts ku ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm tsojk myeenwa̱ꞌa̱ñ ya̱ na̱xwiiñ. Jaꞌayɨ ɨxpøjkɨn ja ñɨgajpxpy sa̱ Juan Bautista ojts yikꞌɨxpiky, jøts tigøjxp ku ja̱a̱ꞌy ja tyiknøbejty.
25 Era também instruído no Caminho do Senhor , falava com grande entusiasmo, e o seu ensinamento a respeito de Jesus era correto; porém conhecia somente o batismo de João.
26 Xjats ja Apolos møk kya̱jpxøjkɨyɨɨꞌñ jam tsa̱ptøjkjotp; kuts ja Priscila jøts ja Aquila ja jadeꞌen tmadowdɨ, wɨnets ja abiky tjɨwa̱a̱wdøø, jøts ojts kaꞌpxy ttukmadowdɨ ku ja Jesús tø wyɨnaty yꞌatsmenɨ, jøts ti jaty ja ojts ttuñ.
26 Ele começou a falar com coragem na sinagoga . Priscila e o seu marido Áquila o ouviram falar; então o levaram para a casa deles e lhe explicaram melhor o Caminho de Deus.
27 Xjats ku ja Apolos jam wyɨnaty ña̱xwa̱ꞌa̱ñ ma̱ et txøøwɨ Acaya, wɨnets ja janchja̱ꞌwɨbɨ pøn jam Efeso ja nøky tyikꞌøyɨdøø, jøts ja janchja̱ꞌwɨbɨ tkajpxñɨgajxɨdøø pøn jam Acaya, jøts øy tsuj jam tyikja̱ꞌa̱ttɨt ja Apolos. Kuts ja jam yja̱ꞌjty Acaya, wɨnets møk tja̱a̱kpudøjkɨyɨɨꞌñ pøn jaty ja Dios tø wyɨnaty yꞌayoꞌejxɨngøjxp tyukjanchja̱wɨ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús,
27 Quando Apolo resolveu ir para a província da Acaia, os cristãos de Éfeso o animaram e escreveram cartas para os irmãos de lá, pedindo que o recebessem bem. Chegando lá, ele ajudou muito aqueles que, pela graça de Deus, haviam crido.
28 jøts ja jam kya̱jpxwaꞌkxy mayja̱a̱ꞌy agujkp, jøts wa̱ꞌa̱ts ttukmadoogɨjxy midi kaꞌ mɨba̱a̱t pøn tka̱jpxyoꞌont. Tyukmadoow tukɨꞌɨyɨ ku ja israelɨt ja̱a̱ꞌy kyatɨɨwyɨnmaydɨ, jøts pønɨ sa̱ ja Dios kyajpxy jap yjaadyañɨ ku ja Jesús yiknɨtsokpɨꞌaty, pøn ja israelɨt ja̱a̱ꞌy yjajøpꞌejxꞌejttɨp.
28 Pois Apolo, com argumentos fortes, derrotava os judeus nas discussões públicas, provando pelas Escrituras Sagradas que Jesus é o Messias .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.