Atos 14

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Ku ja Pablo ja Bernabé jap yja̱ꞌttøø Iconio jøts jam tyøjkɨdøø tsa̱ptøjkjotp, wɨnets ojts kya̱jpxwa̱ꞌkxtɨ møkꞌampy jøts may tpabøjktøø, nayɨdeꞌen ja israelɨt ja̱a̱ꞌy jøts may pøn jaty jam wyɨnaty midiꞌ kaꞌ yꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ.
1 A mesma coisa aconteceu na cidade de Icônio. Paulo e Barnabé entraram na sinagoga e falaram de tal maneira, que muitos judeus e não judeus creram.
2 Xjats ja israelɨt ja̱a̱ꞌy pøn tkababøjktɨp ja Dios kyajpxy, jaꞌats tꞌaga̱jpxɨdøø pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ jøts ja tyikwɨnmaamya̱ꞌtnɨ ja ja̱a̱ꞌy pøn ja Jesús tjanchja̱ꞌwɨdɨp.
2 Mas os judeus que não creram atiçaram os não judeus contra os cristãos.
3 Paty ja ojts tya̱a̱ꞌnɨdɨ jekyꞌampy ja Pablo møøt ja Bernabé, jøts ku ojts møk tka̱jpxwa̱ꞌkxtɨ sa̱ ja Dios Teety ttamɨdsøjky ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy, wɨnets nay jaꞌ myøkꞌa̱jtɨn møøjyɨdɨp jøts mɨla̱grɨꞌa̱jtɨn ttuꞌundɨt jøts nayɨdeꞌen ja ejxpajt tpɨkta̱ꞌa̱ktɨt, paty jaꞌagøjxp ojts yiknɨja̱wɨ kudam ja yjanchɨ midi ja kya̱jpxwa̱ꞌkxtɨp, jøts kudam ja Dios Teety xjanchøjkyɨndɨ.
3 Os apóstolos ficaram muito tempo em Icônio, falando com coragem a respeito do Senhor Jesus. E o Senhor mostrava que a mensagem deles sobre a sua graça era verdadeira, pois ele dava a eles o poder de fazer milagres e maravilhas.
4 Jøts ja ka̱jp ja̱a̱ꞌy kaꞌap ja wyɨnaty tuꞌugyɨ ja wyɨnma̱a̱ꞌndyɨ, jam wyɨnaty ja israelɨt ja̱a̱ꞌy yjaꞌ jøts ja Jesús yjaꞌamɨ. Majtsk jøøjp jap wyɨnaty ja wyɨnma̱a̱ꞌndyɨ.
4 Os moradores da cidade estavam divididos: alguns apoiavam os judeus, e outros eram a favor dos apóstolos.
5 Jøts ja israelɨt ja̱a̱ꞌy kajpxy tundøø møøt pøn kaꞌap yꞌisraelɨtja̱a̱ꞌyɨdɨ jøts ñøjkxtøø ma̱ ja kudunktøjk, jamts tka̱jpxꞌøyɨdøø møøt ja kudunk jøts tmɨꞌa̱mbøjktøø tpaga̱ꞌa̱tswɨdetwa̱ꞌa̱ndøø ja Pablo møøt ja Bernabé.
5 Então os não judeus e os judeus, juntos com os seus chefes, resolveram maltratar os apóstolos e matá-los a pedradas.
6 Kuts ja Pablo ja jadeꞌen tnɨja̱ꞌwɨdøø møøt ja Bernabé, xjats ja kyaknøjkxtøø jam Listra jam Derbe, jadeꞌen ja ka̱jp xyøøw midi jam Licaonia etjotp ta̱ndɨp, jøts wɨneꞌenɨn ja abikya̱jp jam nɨꞌawɨdity midi jam abiky etjoptɨ,
6 Quando Paulo e Barnabé souberam disso, fugiram para Listra e Derbe, cidades do distrito da Licaônia, e para as regiões vizinhas.
7 jamts ja tka̱jpxwa̱ꞌkxtɨ ja Dios yꞌøgyajpxy yꞌøyꞌayuujk midi xyiknɨtsoꞌokꞌa̱jtɨndɨp.
7 E ali anunciaram o evangelho .
8 Nay jam ma̱ ja ka̱jp txøøwɨ Listra, jamts wyɨnaty chøønɨ tuꞌuk ja ya̱a̱ꞌdyøjk pakma̱ꞌa̱t midi wyɨnaty nɨwɨneꞌenɨn kyidyimyøꞌøpy, tyimyjadeꞌen ɨdøꞌøn ja kyeꞌjxy.
8 Na cidade de Listra havia um homem que estava sempre sentado porque era aleijado dos pés. Ele havia nascido aleijado e nunca tinha andado.
9 Jøts ja pakma̱ꞌa̱t ja̱a̱ꞌy myadøøpy jaꞌ tukɨꞌɨyɨ pønɨ sa̱ ja Pablo tyikwa̱ꞌa̱ñ, wɨnets ja Pablo twɨnꞌijxy ku yja̱wɨ tꞌajotꞌaty ja pakma̱ꞌa̱t ja̱a̱ꞌy ja Dios ku choꞌokwa̱ꞌa̱ñ.
9 Esse homem ouviu as palavras de Paulo, e Paulo viu que ele cria que podia ser curado. Então olhou firmemente para ele
10 Wɨnets ojts møk tjanchmɨgajpxy jøts tnɨma̱a̱y:
10 e disse em voz alta: — Levante-se e fique de pé! O homem pulou de pé e começou a andar.
11 Jøts ja mayja̱a̱ꞌy tꞌejxtøø ku ja Pablo jadeꞌen tyiktsøøjky, wɨnets ja ja̱a̱ꞌy yjanchwa̱ngaktøø jøts wya̱ndøø:
11 Quando o povo viu o que Paulo havia feito, começou a gritar na sua própria língua: — Os deuses tomaram a forma de homens e desceram até nós!
12 Xjats wya̱nda̱ktøø ku Bernabé jaꞌ Dios Júpiter, jøts ja Pablo Dios Mercurio, jaꞌagøjxp ku ja kyaꞌamay.
12 Eles deram o nome de Júpiter a Barnabé e o de Mercúrio a Paulo, porque era Paulo quem falava.
13 Xjats ja teety midi jam tump Júpiter cha̱ptøjkjotp ka̱jpꞌa̱m, jaꞌats ojts tyiknijkxy ja tsaka̱a̱ namajtsk janch xøxy janch pɨjyɨ ma̱ ja Pablo møøt ja Bernabé jam wyɨnatyɨ; yjanchtawɨndsøꞌøgɨwya̱ndɨp ja tsaka̱a̱, tyamɨyoxwa̱ndɨp ja tsaka̱a̱ kɨtuꞌuk.
13 O templo de Júpiter ficava na entrada da cidade, e o sacerdote desse deus trouxe bois e coroas de flores para o portão da cidade. Ele e o povo queriam matar os animais numa cerimônia religiosa e oferecê-los em sacrifício a Barnabé e a Paulo.
14 Ku tnɨja̱ꞌwɨdøø ja Jesús kyudanaabyɨ ja Bernabé ja Pablo jøts yjotmayꞌooꞌkpøknɨdøø, jøts ja wyet tkøøꞌtstøø waanɨ jaꞌagøjxp ku jadeꞌen yikwɨndsøꞌøgɨdɨ ejxɨm ja Diosɨn, wɨnets tyøjkɨdøø mayja̱a̱ꞌy agujkp jøts møk yɨdeꞌen wya̱ndøø:
14 Quando os dois apóstolos souberam disso, rasgaram as suas roupas, correram para o meio da multidão e gritaram:
15 ―¡Mɨguꞌuktøjktɨ! ¿Tiku jadeꞌen mꞌadøꞌøtstɨ? Pø nay ja̱a̱ꞌyts øøts ejxɨm meedsɨn, yøꞌ øø nnɨmimpy jøts mee ndukmadoꞌot jøts xmajtstuꞌuttɨt yøꞌøbɨ tunk, kaꞌ yø tyuñ. Pabøjkɨdɨ Dios yjaꞌ pøn jujkyꞌa̱jtp, pøn tukɨꞌɨyɨ tyikꞌøyɨyɨɨꞌñ ja tsa̱jp jɨts ja na̱a̱jx jøts ja mejy, tukɨꞌɨyɨ midi ya̱ na̱xwiiñ ejtp.
15 — Amigos, por que vocês estão fazendo isso? Nós somos apenas seres humanos, como vocês. Estamos aqui anunciando o evangelho a vocês para que abandonem essas coisas que não servem para nada. Convertam-se ao Deus vivo, que fez o céu, a terra, o mar e tudo o que existe neles.
16 Kuwa̱nɨ Dios Teety yujyꞌaty ku ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy ojts yꞌøyꞌadøꞌøtstɨ kyaꞌøyꞌadøꞌøtstɨ.
16 No passado Deus deixou que todos os povos andassem nos seus próprios caminhos.
17 Ejtp ɨdøꞌøn ja Dios Teety ja ejxpajt tjayaky, jøts jadeꞌen yiknɨja̱wɨt pønɨ pøn ɨdøꞌøn jaꞌ ku ja janchꞌøy. Jaꞌagøjxp ɨdøꞌøn ja tuu tkejxy, jøts pyɨdsimy ja moojk ja xøjk midi adøm ndajujkyꞌa̱jtyɨm, jøts ejtnɨ xonɨ nnayja̱ꞌwandɨt.
17 Mas Deus sempre mostra quem ele é por meio das coisas boas que faz: é ele quem manda as chuvas do céu e as colheitas no tempo certo; é ele quem dá também alimento para vocês e enche o coração de vocês de alegria.
18 Øy ɨdøꞌøn ja mayja̱a̱ꞌy møk yjayiknɨmaadyɨ, kaꞌ pøn tmadøøy, kuwa̱nɨ tyimyikꞌookwa̱ꞌa̱ndɨ ja tsaka̱a̱ jøts ja Pablo møøt ja Bernabé jadeꞌen yiktawɨndsøꞌøgɨwya̱ꞌa̱ndɨ ejxɨm ja Diosɨn.
18 Mesmo depois de terem dito isso, os apóstolos tiveram muita dificuldade para evitar que o povo matasse os animais em sacrifício a eles.
19 Wɨnets ja israelɨt ja̱a̱ꞌy wɨna̱a̱gɨn jam chooꞌndøø Antioquía jøts Iconio, jøts jap yja̱ꞌttøø Listra ma̱ ja Pablo møøt ja Bernabé wyɨnaty. Jaꞌats ɨdøꞌøn ja ka̱jp ja̱a̱ꞌy tꞌaga̱jpxɨdøø, wɨnets ja ka̱jp ja̱a̱ꞌy yꞌa̱mbøjktøø, jøts ja Pablo yikxon tsa̱a̱ga̱tstøø. Tyimwya̱ndɨp ɨdøꞌøn ja ja̱a̱ꞌy jøts ku døꞌøn ja wyɨnaty tø ttyimyikꞌooktɨ, wɨnets ja tꞌukpawejtsnɨdøø, jøts ja ka̱jp paꞌa̱m tyiknøjkxtøø.
19 Alguns judeus que tinham vindo das cidades de Antioquia e de Icônio conseguiram o apoio da multidão, apedrejaram Paulo e o arrastaram para fora da cidade, porque pensavam que ele tinha morrido.
20 Wɨnets ja jam ñamyujkɨdøø Pablo wyɨndump pøn tjanchja̱ꞌwɨdɨp ja Jesús, xjats ja Pablo pyɨdɨꞌjky jøts wyɨmbijty jadɨgojk nay jam ka̱jpjotp; wɨnets kyɨmjabom chooꞌndøø møøt ja Bernabé, jøts ñøjkxtøø ma̱ ka̱jp txøøwɨ Derbe.
20 Mas, quando os cristãos se ajuntaram em volta dele, ele se levantou e entrou na cidade de novo. E no dia seguinte Paulo e Barnabé partiram para a cidade de Derbe.
21 Wɨnets jam ojts tka̱jpxwa̱ꞌkxtɨ sudsoꞌampy ja Jesús xyiknɨtsoꞌokꞌa̱jtɨndɨt, ma̱ ojts ñamayɨdɨ pøn ja Jesús yjaꞌ tmɨbøjktɨp, jøts ja Pablo ja Bernabé wyɨmbejttøø ma̱ ka̱jp txøøwɨ Listra, Iconio jøts nayɨdeꞌen Antioquía.
21 Paulo e Barnabé anunciaram o evangelho em Derbe, e muitos moradores daquela cidade se tornaram seguidores de Jesus. Depois voltaram para as cidades de Listra, Icônio e Antioquia da Pisídia.
22 Ku ja Pablo møøt ja Bernabé jam yja̱ꞌjty tuꞌuk tuꞌuk jaꞌabɨ ka̱jp, wɨnets tka̱jpxjotꞌamøjkɨdøø pøn jaty ja Jesús yjanchja̱ꞌwɨdɨp, jøts ku Jesús yjaꞌ tuꞌugyɨ tpaduujnɨdɨt, nayɨdeꞌen yiknɨmaadyøø kuwa̱nɨ ja ayoꞌon yikpa̱a̱ty ku jap ndøkɨwya̱ꞌa̱nɨnt ma̱ Dios kyutujk, midi ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy ja tyanɨtanaapy.
22 Eles animavam os cristãos e lhes davam coragem para ficarem firmes na fé. E também ensinavam que era preciso passar por muitos sofrimentos para poder entrar no Reino de Deus .
23 Jøts ja Pablo møøt ja Bernabé nayɨdeꞌen tpɨkta̱ktøø ja møja̱a̱ꞌdyøjk ma̱ jaty ja tsa̱ptøjk wyɨnaty, jøts ku ja wyɨnaty tø Diosꞌajotꞌa̱ttɨ tø yꞌayuuꞌa̱ttɨ, wɨnets ja Dios ja ttagødøjkɨdøø jøts kyunuuꞌkxɨdɨt, pø tøxɨ ja wyɨnaty tjanchja̱wɨdɨ.
23 Em cada igreja os apóstolos escolhiam presbíteros . Eles oravam, jejuavam e entregavam os presbíteros à proteção do Senhor, em quem estes haviam crido.
24 Xjats ku ja ña̱jxtøø jam Pisidia etjotp, jøts ja yja̱ꞌjttøø jam Panfilia etjotp.
24 Então Paulo e Barnabé atravessaram o distrito da Pisídia e chegaram até a província da Panfília.
25 Ojts ja tka̱jpxwa̱ꞌkxtɨ ja Dios kyajpxy jam Perge ka̱jpkøjxp, jødsnɨm ja ñøjkxtøø jam Atalia.
25 Anunciaram a palavra em Perge e depois foram para o porto de Atália.
26 Jamts ja ttatøjkɨdøø ba̱rkɨ jøts ja ñøjkxtɨ Antioquía, jam ka̱jpkøjxp ma̱ ja wyɨnaty tø yikuga̱jpxa̱a̱gɨdɨ tø yikunuuꞌkxa̱a̱gɨdɨ, jøts Dios ja kyunuuꞌkxɨdɨt ku ja wyɨnaty jadeꞌen ja tyunk tyiktsoꞌonda̱ꞌa̱ktɨ midi ɨxya̱m wyɨnaty tø tyikꞌaba̱jtɨñɨdɨ.
26 Dali foram de navio para Antioquia da Síria, onde eles haviam sido entregues aos cuidados de Deus, para o trabalho que agora estavam terminando.
27 Jøts kuts ja jam Antioquía ka̱jpkøjxp yja̱ꞌjttøø, wɨnets ja jam tna̱nkñamyujkɨdøø pøn jaty ja Jesús tjanchja̱ꞌwɨdɨp jøts ja ttamɨmadya̱køjxtøø sa̱ jaty Dios ja wyɨnaty tø yikjatyɨdɨ yikubetyɨdɨ ku ja kyunuuꞌkxyɨdɨ, jøts ja nayɨdeꞌen ttamɨmadya̱ktøø sa̱ Dios wyɨnaty tø yikꞌawa̱jtsxɨyɨdɨ nøøꞌ tuuꞌ pøn kaꞌisraelɨt ja̱a̱ꞌdyɨ, jøts ja nayɨdeꞌen ñɨtsoꞌokꞌa̱ttɨt ku ja tjanchja̱wɨdɨt ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm.
27 Quando chegaram lá, reuniram as pessoas da igreja e contaram tudo o que Deus havia feito por meio deles. E contaram como ele tinha aberto o caminho para que os não judeus também cressem.
28 Xjats ja Pablo jøts ja Bernabé jam jeky tya̱a̱ꞌnɨdøø, jeky tmøøta̱a̱ꞌnɨdøø ja jamɨt ja̱a̱ꞌdyɨ pøn tjanchja̱ꞌwɨdɨp ja Jesús.
28 E ficaram muito tempo ali com os seguidores de Jesus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.