1 Coríntios 4

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Paty meets jadeꞌen xja̱ꞌgyukɨt jøts ku øøts jaꞌayɨ ja Cristo nbudøkɨ, jaꞌats øø ndunkꞌajtpy jøts øø nnɨga̱jpxt ja Dios yꞌayuꞌuch wɨnma̱a̱ꞌñ.
1 Assim, pois, importa que os homens nos considerem como ministros de Cristo e despenseiros dos mistérios de Deus.
2 Pønɨ pøn ti tø yiktaguwa̱nɨ, yiknɨgaxøꞌøkp ɨdøꞌøn jaꞌ ku ja tpaduꞌunt.
2 Ora, além disso, o que se requer dos despenseiros é que cada um deles seja encontrado fiel.
3 Kaꞌ øts ja nmøjpɨkta̱ꞌa̱ky pønɨ sa̱ meets xnɨgajxpy xnɨmadya̱ꞌa̱ky, uk pønɨ sa̱ts øts ja xejtɨ xwa̱ꞌa̱ndɨ pøn jaty ya̱ na̱xwiiñ ja ja̱a̱ꞌy tɨɨdyundɨp. Nɨ øts pa̱a̱t nganadyunkꞌatyɨ køꞌøm pønɨ sa̱ ø nja̱a̱ꞌyꞌaty.
3 Todavia, a mim mui pouco se me dá de ser julgado por vós ou por tribunal humano; nem eu tampouco julgo a mim mesmo.
4 Nɨtits nganadyapøkyja̱wɨyɨ, nnɨja̱ꞌwɨp øts wa̱ꞌa̱ts ku øts kaꞌ axøøk nja̱a̱ꞌyꞌaty, kaꞌats ja njøpꞌejxɨn ku øts ja nbøky kyaꞌity, ja nwɨndsønꞌa̱jtɨmts ø køꞌøm xɨɨdyuꞌump.
4 Porque de nada me argui a consciência; contudo, nem por isso me dou por justificado, pois quem me julga é o Senhor.
5 Paty kidi xꞌøyja̱wɨdɨ xkaꞌøyja̱wɨdɨ ɨxya̱m tigati; awejxtɨnɨm wan ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm tyiknɨgaxøꞌkixy pønɨ ti jaty kayikꞌejxpa̱tp, jøts nay ja Dios tyiknɨgaxøꞌøkp pønɨ sa̱ tꞌixy tuꞌuk tuꞌuk ja anmɨja̱ꞌwɨn, jats ja Dios ja tꞌøyja̱wɨt uk tkaꞌøyja̱wɨt.
5 Portanto, nada julgueis antes do tempo, até que venha o Senhor, o qual não somente trará à plena luz as coisas ocultas das trevas, mas também manifestará os desígnios dos corações; e, então, cada um receberá o seu louvor da parte de Deus.
6 Mɨguꞌuktøjktɨ, meets mꞌøyꞌa̱jtɨngøjxp øts jadeꞌen nwa̱ꞌa̱ñ jøts xnɨꞌejxuꞌuttɨt ja Apolos uk xnɨꞌejxuꞌuttɨt øts. Paty øts ɨdøꞌøn jadeꞌen nwa̱ꞌa̱ñ jøts nayɨdeꞌen mja̱a̱ꞌyꞌa̱ttɨt sa̱m øøts. Kaꞌ nugo xuꞌundɨt agubajkpy ya̱m ja Dios kyajpxy jadeꞌen kyawa̱ꞌa̱ñ jøts kidi nugo pøn xnadyamɨkexyɨdɨ uk xmɨꞌa̱mbøjkmɨdɨ pøn.
6 Estas coisas, irmãos, apliquei-as figuradamente a mim mesmo e a Apolo, por vossa causa, para que por nosso exemplo aprendais isto: não ultrapasseis o que está escrito; a fim de que ninguém se ensoberbeça a favor de um em detrimento de outro.
7 ¿Uk jaa døꞌøn tuꞌuk ja̱a̱ꞌy pøn jawaanɨ myikwejɨdɨp? ¿Ti køꞌøm tø xpa̱a̱ttɨ midi ja Dios tø mgaꞌukmøꞌøyɨdɨ? Pønɨ tum ja Diosts tø mmøꞌøyɨ, jadits ku mnadyamɨkexyɨ pønɨ ti jaty mmøøtꞌajtpy, jadeꞌenxɨ me mwa̱nɨ ku mets ja køꞌøm tø xpa̱a̱ty pønɨ ti jam mmøøtꞌajtpy.
7 Pois quem é que te faz sobressair? E que tens tu que não tenhas recebido? E, se o recebeste, por que te vanglorias, como se o não tiveras recebido?
8 Kumeeñ ja̱a̱ꞌyɨn meets yja̱wɨ mnayja̱wɨyɨ pøn nɨti tkaꞌuktaꞌayoonɨdɨp. Wɨndsønɨn yja̱wɨ mnayja̱wɨyɨdɨ, jøts øø xkaꞌukja̱ꞌmyatsnɨ. ¡Ogɨdøꞌøn tyimyjanch mjanchwɨndsønꞌa̱ttɨ jeexyɨp, jøts øø nayɨdeꞌen ja ngutujk xmoꞌot!
8 Já estais fartos, já estais ricos; chegastes a reinar sem nós; sim, tomara reinásseis para que também nós viéssemos a reinar convosco.
9 Jadeꞌenxɨ øts yja̱wɨ nja̱ꞌgyukɨ, pø tø øøts ɨdøꞌøn ja Dios tyimyꞌɨxoojk xyiktañ; jøts øøts ɨdøꞌøn yja̱wɨ tø nyiktanɨbɨkta̱a̱gɨ jøts øø nꞌookt; jøts øøts jadeꞌen ja tsa̱jp ja na̱a̱jx xꞌext xja̱wɨt, nayɨdeꞌen ja Dios yꞌa̱nkɨlɨs møøt ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy.
9 Porque a mim me parece que Deus nos pôs a nós, os apóstolos, em último lugar, como se fôssemos condenados à morte; porque nos tornamos espetáculo ao mundo, tanto a anjos, como a homens.
10 Ma̱a̱p moꞌtp øø nyiktijy ku øøts ja Cristo yjaꞌ nbaduujnɨ ya̱m mee mnadyijyɨyɨ møj nɨja̱ꞌwɨbɨ pøn tnɨmadoogøjxɨdɨp ja Cristo yjaꞌ. Kaꞌap øø njotmøjkɨ ya̱m meets yikxon myikwɨndsøꞌøgɨ.
10 Nós somos loucos por causa de Cristo, e vós, sábios em Cristo; nós, fracos, e vós, fortes; vós, nobres, e nós, desprezíveis.
11 Ɨxya̱mba̱a̱t øøts yuu ndanɨꞌixy møøt tøødsɨ, jøts kaꞌap øøts nwet nna̱a̱my te; øy øøts ja̱a̱ꞌy sa̱gasa̱ xuñ, kaꞌap øøts ndøjk te ma̱ øø nbooꞌkxt,
11 Até à presente hora, sofremos fome, e sede, e nudez; e somos esbofeteados, e não temos morada certa,
12 jøts nmɨjotkijxpy øøts ndunk nbøjk. Xjamɨga̱jpxɨgøøpy øøts ja̱a̱ꞌy, ja øy tsuj ayuujk øøts ja ndaꞌadsojɨmbijtpy. Ngupijkpy øøts pønɨ xpawojp øøts jaa̱ꞌy.
12 e nos afadigamos, trabalhando com as nossas próprias mãos. Quando somos injuriados, bendizemos; quando perseguidos, suportamos;
13 Xjanchjabaga̱jpxp øøts ja̱a̱ꞌy, tuda̱ꞌa̱kts øøts ja nꞌaneꞌemy. Pɨsta̱ꞌa̱gɨn øø nyiktuñ uk jadeꞌents øø nyikja̱wɨ ejxɨm ja̱a̱ꞌdyɨꞌɨñ ja̱a̱ꞌdya̱ꞌa̱ch.
13 quando caluniados, procuramos conciliação; até agora, temos chegado a ser considerados lixo do mundo, escória de todos.
14 Kaꞌ mee nnɨjayɨ jøts xatsøꞌødyuꞌundɨt ku jadeꞌen mdsøønɨdɨ, nꞌanaꞌamwampy meets ɨdøꞌøn jaꞌagøjxp ku mee nꞌuꞌnk nꞌuna̱ꞌjkɨn nja̱wɨ pøn ø ndsojktɨp.
14 Não vos escrevo estas coisas para vos envergonhar; pelo contrário, para vos admoestar como a filhos meus amados.
15 O meets jeexyɨp xjamøøtꞌaty namay ja yikꞌɨxpøjkpɨ, kaꞌ meets jadɨneꞌen ñamayɨ mdeety jabɨ øtsyɨxɨ meets jaꞌayɨ tuꞌumpchɨ xeetyꞌa̱tp jaꞌagøjxp ku ja Cristo ñɨtsoojkɨn tø ndukmadowdɨ jøts ja janchja̱ꞌwɨn tø xpa̱a̱ttɨ.
15 Porque, ainda que tivésseis milhares de preceptores em Cristo, não teríeis, contudo, muitos pais; pois eu, pelo evangelho, vos gerei em Cristo Jesus.
16 Ɨxya̱mts mee nꞌamɨdøy jøts ø xpaꞌejxtɨt.
16 Admoesto-vos, portanto, a que sejais meus imitadores.
17 Paty meets ɨxya̱m ndanɨguexy ja Timoteo pøn ø nꞌuꞌnkja̱ꞌwɨp nwɨndsønꞌa̱jtɨmgøjxp, jøts pøn ø nayɨdeꞌen xkamajtstutp. Yøꞌ mdukja̱ꞌmyatsɨdɨp sudso ø ndsøønɨ kuts ja Cristo nmɨbøjkɨ ja yjaꞌ sa̱ o ma̱gama̱ ndukyikyujtɨ pøn jaty ja Cristo tjanchja̱ꞌwɨdɨp.
17 Por esta causa, vos mandei Timóteo, que é meu filho amado e fiel no Senhor, o qual vos lembrará os meus caminhos em Cristo Jesus, como, por toda parte, ensino em cada igreja.
18 Jam meets ja mmɨguꞌuk pøn janchnamyɨkajxnɨyɨdɨp, nømp ja wya̱ꞌa̱ndɨ kuk mee ngaꞌatsꞌext jaꞌagøjxp ku øts jaꞌ ndsøꞌøgɨdɨ.
18 Alguns se ensoberbeceram, como se eu não tivesse de ir ter convosco;
19 Pønɨ yikutujkpyts ja Dios, nnɨnøjkxtɨpts pojɨn. Jamnɨmts ø nꞌukꞌext pønɨ janchtundɨp ɨdøꞌøn pøn namyɨkajxɨdɨp uk nugo døꞌøn kya̱jpxtɨ.
19 mas, em breve, irei visitar-vos, se o Senhor quiser, e, então, conhecerei não a palavra, mas o poder dos ensoberbecidos.
20 Kaꞌaxɨ døꞌøn nugo nmadya̱jkɨnt ku ja Dios yjaꞌ nbaduujñɨndɨ, pø jatyɨxɨ døꞌøn ja yikpadungojt.
20 Porque o reino de Deus consiste não em palavra, mas em poder.
21 ¿Sudsots uk mdsojktɨp jøts øts awa̱ꞌa̱n nnøjkxt jøts nꞌatskastigɨmoꞌodɨt, uk ja yujyꞌa̱jtɨn jøts ja tsojkɨn ø nmɨnøjkxp ku wyɨnaty nꞌatsꞌejxtɨ?
21 Que preferis? Irei a vós outros com vara ou com amor e espírito de mansidão?

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.