1 Coríntios 11

Ja øgyajpxy ja ømyadya̱ʼa̱ky midi xukpa̱a̱jtɨmp ja nɨtsoʼokʼajtɨn (MXPNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tundɨ nayɨdeꞌen pønɨ sa̱ ø nnajtstunɨ, pø nay ja Cristoxɨ ø nnɨꞌejxuujtɨp ja chɨna̱a̱ꞌyɨn.
1 Ayu Keriso abi’u’ur na’atube kwa ayu kwani’u’uru.
2 Mɨguꞌuktøjktɨ njanchtakajxakpy meets ku ø xja̱ꞌmyatstɨ, jøts ku nayɨdeꞌen xpadundɨ ti jaty tø ndukmadowdɨ.
2 Ayu sawar ta ta’amaim mar etei kwanunuhu isan naatu bai’obaiyen abit kwabukikin kwama’am isan, a merar ayi abobora’ara’ahi.
3 Jaꞌats ndsøjkpy jøts xja̱ꞌgyukɨdɨt ku tuꞌuk tuꞌuk ja ya̱a̱ꞌdyøjk ja Cristo ñɨguba̱jkꞌatyɨ, jøts ku ja ya̱a̱ꞌdyøjk ja ñɨdøꞌøxy tnɨguba̱jkꞌa̱jtmɨ jadeꞌen sa̱m ja Dios Teety tnɨguba̱jkꞌaty ja Cristo.
3 Baise boun ayu akokok kwa etei kwanaso’ob gewas. Keriso i orot ana ukwarin, Babin ana ukwarin i orot naatu Keriso ana ukwarin i God.
4 Pønɨ kaꞌ ja ya̱a̱ꞌdyøjk ñagyujujptuꞌudyɨ ku Dios tꞌajotꞌaty uk kuts ja Dios yjaꞌ tjanɨga̱jpxɨ, kyamøjpɨktakpy ɨdøꞌøn ja Cristo jaꞌ pøn nɨguba̱jkꞌa̱jtɨyɨp.
4 Orot yait aribun sumasum auman eyoyoyoban, o tur God biyanane baib eo’orereb Keriso biya’ohow ebitin.
5 Pønɨ kaꞌats ja tøꞌøxyøjk ñagyujuuxyɨ ku ja Dios tꞌajotꞌa̱jtpɨ tyøkɨ, uk kuts ja Dios yjaꞌ tjanɨga̱jpxɨ, kyamøjpɨktakpyts ɨdøꞌøn ja ñɨya̱a̱ꞌy jaꞌ, nayɨdeꞌenxɨ ja tpa̱tnɨ kidi ja jeexyɨp tø ñagyukaaꞌptuꞌudyɨ.
5 Naatu babin yait aribun ana sumasum bosair eyoyoyoban, o tur God biyanane bai eo’orereb, aawan biya’ohow ebitin, ana itinin i babin aribun himafuribe.
6 Pønɨ kaꞌap ja tøꞌøxyøjk ñagyujuuxyɨ, wants neꞌegɨ tnagyukaꞌaptutkixyɨ. Pønɨ tyatsøꞌødyumpts jadeꞌen ja kyuba̱jk keepy, wants neꞌegɨ tpɨkta̱ꞌa̱ky ja kyujuux.
6 Babin yait aribun men nasumisum, gewasin aribun hina’afuw. Baise babin aribun afuwin o mafurin isan biyan nao’ohow na’at gewasin aribun nasum.
7 Nagyujujptuꞌudɨp ɨdøꞌøn ja ya̱a̱ꞌdyøjk pø ja Diosxɨ ja myøjꞌa̱jtɨn ja chujꞌa̱jtɨn ja yiknɨgaxøꞌjkɨp ku ja nayɨdeꞌen tø yikꞌøꞌyɨyɨ sa̱m ja Dios tꞌixy. Jøts ja tøꞌøxyøjk ja ñɨya̱a̱ꞌy myøkꞌa̱jtɨn ja yiknɨgaxøꞌjkɨdɨp.
7 Orot aribun men nasum, anayabin orot i God ana itinin naatu ana fair, baise babin i orot ana fair.
8 Kuxɨ ja Dios tyikꞌøyɨyɨɨꞌñ pø ja ya̱a̱ꞌdyøjkxɨ ñɨkøjxp ja Dios tjuꞌjty ja tøꞌøxyøjk.
8 Anayabin orot i men babinane namih, baise babin i orotone na.
9 Ya̱a̱ꞌdyøjkøjxpxɨ ja tøꞌøxyøjk yꞌøyɨyɨɨꞌñ, jøts kaꞌ tøꞌøxyøjkøjxp ja ya̱a̱ꞌdyøjk yꞌøyɨyɨɨꞌñ.
9 Na’atube orot i men babin isan God eo matar, baise babin i orot isan matar.
10 Patyts ɨdøꞌøn ja tøꞌøxyøjk ñagyujuuxɨt jøts ja jadeꞌen tyiknɨgaxøꞌøkt ku ja ya̱a̱ꞌdyøjk ja yꞌaneꞌemyɨ, jøts ja Dios yꞌa̱nkɨlɨs nayɨdeꞌen yjotkujkꞌa̱ttɨt.
10 Ana’anaban iti isan, tounamatar matahimaim babin aribun nasum, saise nati sumasumamaim ebi’obaiyit, babin i orot ana fair babanamaim ema’am.
11 Nnɨja̱ꞌwaꞌampts adøm, ku ja janchja̱ꞌwɨn nmøøtꞌa̱jtyɨndɨ, ku ja ya̱a̱ꞌdyøjk jøts ja tøꞌøxyøjk kuwa̱nɨ tuꞌugyɨ yꞌettɨ.
11 Regah ana yawasamaim tama’am babin men orot nihamiy akisin nabin ana fairamaim nama, na’atube orot men babin nihamiy akisin nabin ana fairamaim nama.
12 Janch tɨyxɨ døꞌøn jaꞌ ku døꞌøn ja tøꞌøxyøjk yꞌøyɨyɨɨꞌñ, ja ya̱a̱ꞌdyøjkts ja Dios yiktuun, nayɨdeꞌen yjanchɨ ku tøꞌøxyøjk ñɨkøjxp kyeꞌexy ya̱a̱ꞌdyøjk ya̱ na̱xwiiñ; ja Diosts jadeꞌen wa̱mp.
12 Anayabin babin orotone na, na’atube babin biyanane taub orot yai. Baise sawar etei i Godane hina.
13 Køꞌøm mee xꞌuknɨga̱jpxt pønɨ øyɨdeꞌen ku ja tøꞌøxyøjk ja Dios tꞌajotꞌa̱tt kuwa̱ꞌa̱ts, jabɨ kaꞌaxɨ ja yꞌøyɨ.
13 Taiyuw kwanibatiy kwana’itin, babin aribun ana sumasum nabosair, bebeyanamaim nayoyoyoban i gewasin ai en?
14 Tsøꞌødyumbɨm ja ya̱a̱ꞌdyøjk pyɨdsimy ku ja wya̱a̱y ja tyikyonꞌanaxy, kaꞌap adøm jadeꞌen ngostumbrɨ yøꞌøyɨndɨ.
14 It ata so’ob i sawar biyatamaim temamatar imaim ebi’obaiyit, orot aribun ituw manin ere’er i boro biyan na’ohow.
15 Yiktakajxa̱kpts ja tøꞌøxyøjk ku ja wya̱a̱y ja yøñ, pø tøxɨ ja yiktanɨbɨkta̱a̱gɨ jøts ja wya̱a̱y ja kyuba̱jk ttanɨpett.
15 Baise babin aribun ituw manin ere’ere i ana itinin ebigewasin. Anayabin aribun manin re’ere i yumatan ana sumasum na’atube.
16 Pønɨ pønts tkaja̱ꞌgyukɨwya̱mp sa̱ øts ɨdøꞌøn tø njawa̱ꞌa̱ñ, ñɨja̱wɨp ɨdøꞌøn jaꞌ ku øøts kaꞌap ja wenkpɨ wɨnma̱a̱ꞌñ nyiktuñ jøts nɨ jaꞌ jadeꞌen kyawɨnmaamyɨdɨ pøn jaty ja Dios tø wya̱a̱mukyɨdɨ wyejtsmukyɨdɨ øy ma̱dsoo, jaꞌagøjxp ku ja tø tjanchja̱wɨdɨ ja Dios.
16 Baise orot yait ayu ao isan inagamigam, anao inanowar. Kwafiren isan ata ef men ta ema’am boro imaim tani’ufunun o God ana ekaleisia wanawanan kwafiren ana ef men ta ema’am boro i tani’a’ait.
17 Ku meets ya̱m nnɨjayɨ kidi ngajxa̱ꞌa̱kwampyɨp meets, ku yja̱wɨ mjanamyukyɨdɨ nɨwɨneꞌen ja mgaꞌøpyɨdsøꞌømxɨyɨdɨ jøts nɨ mgaꞌødyuñɨdɨ ja yja̱wɨ.
17 Roube’aten tur iti anao kwananowar. Ayu kwa boro men merarayow anitimih. Anayabin kwaru’ay a kou’ay kwabaib wanawanan kakafin i erara’at naatu ana gewasin i en.
18 Jadeꞌen øts ja ja̱a̱ꞌy xumdamɨmadya̱ꞌa̱ktɨ kuk mee mjanamyukyɨ mnawya̱ꞌkxɨbɨk meets jam jøts mganamyeeꞌkxyɨdɨ; nmɨbijkpy øts ɨdøꞌøn, pø jadeꞌen ɨdøꞌøn jam yjanchjaty.
18 Ayu tur anowar kwa ekaleisia tutufin etei kwana kwabita’imon akwafiren wanawan i kouseb ema’am, naatu ayu abitumatum iti i tur anababatun.
19 Kuwa̱nɨdsɨk ɨdøꞌøn mnawya̱ꞌkxɨdɨt jøts ɨdøꞌøn ñɨgaxøꞌøktɨt pøn ɨdøꞌøn Cristo yjaꞌ yjanchpaduujnɨdɨp, jøts pøn ɨdøꞌøn nugo nadyejɨdɨp jøts ku Cristo ja tpadundɨ.
19 Men kwanakasiy, wanawananamaim kouseb iti na’atube emamatar, saise orot iyab sinaf gewasin tisisinaf boro bebeyan hinatit kwana’itih.
20 Kuts meets ɨdøꞌøn jadeꞌen mganamyeeꞌkxyɨ, nɨkaꞌats meets ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo yꞌaꞌux xꞌukja̱ꞌgyukɨnɨyɨ, nɨ xkanɨja̱wɨdɨ pønɨ sudso yiktuñ.
20 Kwaruru’ay ana veya kwa i men Regah ana Bay Aafufun kwa’aau’umih.
21 Ana̱xukpɨmxɨ meets jam køꞌøm aꞌux xnɨnijkxy ku ja ka̱ꞌa̱yɨn tpa̱a̱ty, jamts muum kyakuꞌuxyɨdɨ jøts muum nugo tyimyꞌukmuktɨgøøñɨdɨ.
21 Anayabin bay aa ana veya orot afa timatkabikabiy te’aa harew fokarih tetom tibikoko’aw, naatu sabuw afa i tibi’aamoromorob.
22 ¿Ti kaꞌ meets mdøjk te ma̱ mgaꞌadyɨt? Mgamøjꞌejxtɨpxɨ døꞌøn ja janchja̱ꞌwɨp ja̱a̱ꞌdyɨ ku jadeꞌen mꞌadøꞌøstɨ, jøts namyɨkaxɨ mwɨnbɨdsømdɨ ku ja mmɨguꞌuk pøn ayoodɨp jam xwɨngayɨdɨ, jøts ja nugo xukꞌayoojɨdɨ. ¿Sa̱ts meets ɨdøꞌøn nnøjmɨt? ¿Ndsaachkajxa̱ꞌa̱kp meets ɨdøꞌøn ku jadeꞌen mꞌadøꞌøtstɨ? ¡Nɨjuunɨ xøøw meets ya̱ꞌa̱tpɨ ngadakajxa̱ꞌa̱kt!
22 Kwa a bar tema’am boro imaim kwataa kwatatom ai en? Aisim iti na’atube kwasinaf God ana ekaleisia kwabi’afiy, naatu yababan wairafih biya’ohow kwabitih. Kwanotanot boro abisa anao kwananowar, a merar anay nati kwasisinaf isan? Boro men kafa’imo a merar anayimih.
23 Pø ja nwɨndsønꞌa̱jtɨmxɨ ø køꞌøm tø xmøꞌøy midi mee tø ndukyikyujy. Ku døꞌøn ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesús wyɨnaty yikøya̱kwa̱nɨ ux, nay jaꞌabɨ uxts ɨdøꞌøn ja tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ tuꞌuk ja tsa̱pkaaky,
23 Anayabin ayu Regah biyanane abisa abaib i kwa ai’obaiyi. Ata Regah gugumin hiyayanuw ana maramaim rafiy bai
24 kuts ja Dios Teety tꞌajotꞌa̱jty jøts tkajxa̱jky, wɨnets ja tꞌadujkpa̱jky ja tsa̱pkaaky jøts wya̱a̱ñ yɨdeꞌen: “Kaydɨ, øts ɨdøꞌøn ya̱ꞌa̱t nneꞌkx midi meets mnɨtsoojkɨngøjxp ɨnet yikøya̱kp. Mduꞌundɨp ɨdøꞌøn ya̱ꞌa̱t jadeꞌen jøts øts xja̱ꞌmyajtspajtꞌa̱ttɨt.”
24 God ana merar yi imasib itih eo, “Iti i ayu biyau kwa abit, kwanab kwana’ani’aan ana maramaim ayu kwananuhu.”
25 Kuts ɨdøꞌøn ja wyɨnaty tø yꞌaꞌuxꞌa̱ttɨ ɨxjats ja uujkꞌɨɨꞌñ tuꞌuk tnɨxa̱jɨyɨɨꞌñ jøts yɨdeꞌen wya̱a̱ñ: “Ya̱ꞌa̱t tsa̱pnøøꞌuujkɨn ɨdøꞌøn ɨxya̱m ta̱mp ejxpajt ku ja Dios Teety ja wya̱nda̱ꞌa̱ky tyikꞌaduky sa̱m ja ttamɨꞌawa̱ꞌa̱nɨyɨɨꞌñ ja na̱xwiiꞌñɨt ja̱a̱ꞌy ja nɨtsoꞌokꞌa̱jtɨn. Ɨxya̱mts ɨdøꞌøn ja choꞌonda̱ꞌa̱ky ku øts nnɨꞌjpy ɨnet wyɨdsuꞌunt wyɨda̱xt. Kuts ya̱ꞌa̱t tsa̱pnøøꞌuujkɨn xumɨtuꞌundɨt, øts nja̱ꞌmyajtsɨngøjxp yø xꞌadunɨdɨt.”
25 Ef ta’imon kerowas isan na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim kerowas wine hisuwai batabat bai, God ana merar yi, iuwih eo, “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ebubusuruf. Imih mar etei iti na’atube kwanasinaf, kwanatomatom ana maramaim ayu kwanuhu.”
26 Jadeꞌents mɨguꞌuktøjk ɨdøꞌøn, ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm mee mja̱ꞌmyejchp ku meets ja tø mguꞌoogɨyɨ ku jadeꞌen ja tsa̱pkaaky xkaꞌadyɨt midi namyayɨ ñeꞌkxꞌajtpy, jøts ku ja tsa̱pnøø jadeꞌen xꞌukuna̱xɨt midi ja namyayɨ ñɨꞌjpyꞌajtpy kunɨm ja myeꞌent jadɨgojk.
26 Mar etei iti rafiy kwana’aan, kerowasamaim wine kwanatom, naatu Regah momorob isan kwanabinan kwananan i namatabir maiye nan natit.
27 Ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm Jesucristo yjamɨdundɨgøøpy pøn ɨdøꞌøn yikxon tkajøøꞌkxp tkaꞌuukp ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm ñeꞌkx jøts ja ñɨꞌjpy.
27 Isan imih orot yait erebosa rafiy nab na’aan naatu Regah ana kerowasamaim natomatom, nati orot i bowabow kakafin maiyow Regah biyan naatu ana rara isan esisinaf kakaf.
28 Patyts ɨdøꞌøn yikxon jawyeen xpawɨnmaꞌadyɨt sa̱ ja mdsɨna̱a̱ꞌyɨn xyikyøꞌødyɨ, na̱mgaꞌanɨm wyɨna̱jty xnɨꞌa̱wɨdɨ ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm ñeꞌkx jøts ja ñɨꞌjpy.
28 Imih wantoro’ot orot taiyuwin ana yawas nanutitiy na’itin gewas, imaibo rafiy nab na’aan naatu kerowas nab natom.
29 Ja kyøꞌøm ayoꞌonxɨ ja yꞌɨxaapy pøn nugo tnɨꞌa̱ꞌwɨp ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm cha̱pnøøꞌuujkɨn.
29 Anayabin orot yait Regah biyan naatu ana rara hai buriburih men naso’ob gewas, rafiy nab na’aan naatu kerowasamaim wine natomatom, i taiyuwin ana baibatiyen bai enan.
30 Jaꞌagøjxpxɨ døꞌøn may ja mmɨguꞌuk pa̱ꞌa̱møøttɨ jøts kajotmøjktɨ, jøts muum tø yꞌooktɨ.
30 Ana’an iti isan kwa moumur na’in biyah hiririm naatu kwabisasawuw naatu afa i himoroboka.
31 Kuts adøm køꞌøm aꞌejxɨ nduꞌunɨnt, kaꞌats ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm jadeꞌen xɨɨdyuꞌunɨnt.
31 Baise it taiyuwit anababatun tanabibatiyit gewas, boro men tanan God nibatiyitamih.
32 Kuts adøm ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm xɨɨdyuꞌuñɨm jaꞌagøjxp ja ttuñ jøts ja xukja̱ꞌgyukant jøts ngamøøtkudɨgøꞌøyɨndɨt ja pojkpɨtumbɨ ja̱a̱ꞌdyɨ midi tkajanchja̱ꞌwɨdɨp ja Dios.
32 Baise Regah nabibatiyit ana veya baikwatutunen boro nitit, naatu God tafaram baimakiy nabitin it boro men auman nititamih.
33 Paty mɨguꞌuktøjk ɨdøꞌøn, ku mnamyukɨdɨt jøts ja nwɨndsønꞌa̱jtɨm ja cha̱pnøøꞌuujkɨn xꞌatsja̱ꞌmyatsɨdɨt, nayꞌawexɨdɨ jøts tuꞌugyɨ mdsa̱pnøøꞌuuktɨt.
33 Isan imih taituwau, Regah ana Bay Aafufun isan kwanaruru’ay taituwa kwanakaifih.
34 Pønɨ jam pøn yuꞌøøky, wan jamyɨ neꞌegɨ kyøꞌøm tøjkjotp tꞌukay, jøts ja Dios wyɨnaty kyadukuwanja̱tɨyɨ ku ja tsa̱pnøøꞌuujkɨn ja nugo tyikwa̱ꞌa̱nt na̱nktyamuꞌugɨ na̱nktyakuꞌuxɨ. Midiꞌibɨ jaty myiktøødɨp jaanɨm øts ja wyɨnaty nnɨgajpxy ku mee nꞌatsꞌext.
34 Naatu orot yait aa momorob gewasin ana baremaim bay naa, saise a kou’ay kwanabaib ana maramaim boro men God ana baibatiyen wanawanan narun. Naatu sawar afa i boro ayu anan anatitabo anayabuna.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.