Marcos 7

Tlahuitoltepec Mixe NT (MXP_WBT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Wɨnets ja Jesús yiknɨmiiñ ma̱ ja jam wyɨnaty, ja fariseotøjk ja ojts ñɨmiñɨ møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjk, pøn jam wyɨnaty wɨna̱a̱gɨn tø choondɨ Jerusalén.
1 Certo dia, alguns fariseus e mestres da lei chegaram de Jerusalém para ver Jesus.
2 Jaꞌats tꞌejxtøø kudam ja Jesús pyabøjkpɨtøjk kyøbujtɨ ku kyaydɨ, jøts kaꞌap ɨdøꞌøn ejxɨm ja møja̱a̱ꞌy chɨna̱a̱ꞌyɨn, jaꞌagøjxp ja ojts wenk tnɨga̱jpxtɨ tnɨmadya̱ꞌa̱ktɨ.
2 Observaram que alguns de seus discípulos comiam sua refeição com as mãos impuras, ou seja, sem lavá-las.
3 (Kumɨ yɨdeꞌen ja fariseotøjk kostumbrɨ tmøøtꞌa̱ttɨ jøts nayɨdeꞌen ja myɨguꞌuk israelɨt ja̱a̱ꞌy, jaꞌ ɨdøꞌøn ja pyadundɨp pønɨ sa̱ jaty ja møja̱a̱ꞌdyøjk wyɨnaty tø yꞌatsøønɨdɨ, kaꞌ pøn kyay kunɨm ja kyagøbujtɨ may ojk, wɨnetnɨmts ja wa̱ꞌa̱ts ñayja̱wɨyɨdɨ.
3 (Pois todos os judeus, sobretudo os fariseus, não comem sem antes lavar cuidadosamente as mãos, como exige a tradição dos líderes religiosos.
4 Nayɨdeꞌen pønɨ pøn ma̱a̱yjøtpy tsooꞌmp, jøts pønɨ ku ja kaꞌap kyøbujñɨm kawɨna̱a̱k ojk, kaꞌap ja nayɨdeꞌen kyaꞌaty. May ɨdøꞌøn ja kostumbrɨ jadeꞌen midi ja pyadundɨp, ejtp ɨdøꞌøn yikpujy uujkꞌɨɨꞌñ, tsa̱jptsꞌøøy, møøt texy ta̱s midi tum pujx, jøts ma̱a̱bajt, jadeꞌen ja wa̱ꞌa̱ts tyikꞌettɨ.)
4 Quando chegam do mercado, não comem coisa alguma sem antes mergulhar as mãos em água. Essa é apenas uma das muitas tradições às quais se apegam, como a lavagem de copos, jarras e panelas. )
5 Paty fariseotøjk møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjk tnɨmaadyøø ja Jesús: ―¿Tigøjxp ku yø mbabøjkpɨtøjk jadeꞌen ja kyøꞌ tkapujtɨ ku yø kyaydɨ sa̱ ja møja̱a̱ꞌy chɨna̱a̱ꞌyɨn wya̱ꞌa̱ñ?
5 Então os fariseus e mestres da lei lhe perguntaram: “Por que seus discípulos não seguem a tradição dos líderes religiosos? Eles comem sem antes realizar a cerimônia de lavar as mãos!”.
6 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―Meets wɨnꞌøøꞌmbɨ, yikxon ja Isaías midi Dios kyugajpxyꞌajtpy ojts tja̱ꞌa̱y ja Dios kyajpxy ku ja wya̱a̱ñ:
6 Jesus respondeu: “Hipócritas! Isaías tinha razão quando profetizou a seu respeito, pois escreveu: ‘Este povo me honra com os lábios, mas o coração está longe de mim.
7 — ausente —
7 Sua adoração é uma farsa, pois ensinam doutrinas humanas como se fossem mandamentos de Deus’.
8 Nayɨdeꞌen ja Jesús wya̱mɨ: ―Jøts meets ɨdøꞌøn jadeꞌen, kumɨ jadeꞌen meets Dios kyutujk xꞌɨxwejtsɨ, jøts xpadundɨ midi ja̱a̱ꞌy kyostumbrɨꞌajtpy: ja texpyujk, ja ta̱spujk, jøts pønɨ ti jaty meets jadeꞌen mdumpy.
8 Vocês desprezam a lei de Deus e a substituem por sua própria tradição”.
9 Jadeꞌen ja tnɨma̱a̱y: ―Janch wijy mee mnayja̱wɨnɨyɨ jøts ku mgostumbrɨ jadeꞌen xpadundɨ, mꞌɨxwijchp meets ja Dios kyutujk.
9 Disse ainda: “Vocês se esquivam com habilidade da lei de Deus para se apegar à sua própria tradição.
10 Øy ja Moisés yɨdeꞌen yjawa̱a̱ñ: “Wɨndsøꞌøgɨ mdeety mda̱a̱k”, jøts “Pønɨ pøn tyeety tya̱a̱k tkaꞌømyɨga̱jpxp, wan ja jatyɨ tꞌøøky.”
10 Por exemplo, Moisés deu esta lei: ‘Honre seu pai e sua mãe’ e ‘Quem insultar seu pai ou sua mãe será executado’.
11 Jøts ku meets, mdanɨgutujkꞌajtpy meets ja ja̱a̱ꞌy, kaꞌap ɨdøꞌøn tyimyꞌaguwa̱nɨkøjxpɨ jøts ja tyeety tya̱a̱k ja tyimwyɨndsøꞌøgɨt, wan ja tnøjmɨdɨ ja tyeety ja tya̱a̱k: “Kaꞌap ɨnet ɨxya̱m nbudøkɨt, kaꞌ ti nmoꞌowa̱ꞌa̱ñ, jaꞌagøjxp ku øts nbɨkta̱ꞌa̱ky tmøøtꞌaty Corbán.” (Corbán, jaꞌ tyijpy ayuujk, tø ndamɨyøxy ja Dios tukɨꞌɨyɨ nbɨkta̱ꞌa̱ky);
11 Vocês, porém, ensinam que alguém pode dizer a seus pais: ‘Não posso ajudá-los. Jurei entregar como oferta a Deus aquilo que eu teria dado a vocês’.
12 jøts ku ja jadeꞌen wya̱ꞌa̱ñ, nɨjuunɨts meets ja xkaꞌuktukpudøjkyɨnɨ ja tyeety ja tya̱a̱k.
12 Com isso, desobrigam as pessoas de cuidarem dos pais,
13 Jadeꞌenꞌampy meets ja xkaꞌukyikmøjtøjkɨñɨ ja Dios kyajpxy, jaꞌagøjxp ku ja mgostumbrɨ xukꞌɨxpøktɨ xem ya̱m ja uꞌnk ja una̱ꞌjk, jøts nayɨdeꞌen ja mdsɨna̱a̱ꞌyɨn xyikyøꞌødyɨ.
13 anulando a palavra de Deus a fim de transmitir sua própria tradição. E esse é apenas um exemplo entre muitos outros”.
14 Xjats ja tya̱jxmujkøjx ja ja̱a̱ꞌy jadɨgojk, jøts ja tnɨma̱a̱y: ―Patmadoodɨk øts nɨꞌijtyɨ, jøts xnɨmadoꞌodɨt tuꞌuk ja ayuujk:
14 Jesus chamou a multidão para perto de si e disse: “Ouçam, todos vocês, e procurem entender.
15 Nɨti jɨɨꞌkxy ja̱a̱ꞌy kyayikpøkpyetyɨ ku ja̱a̱ꞌy ti tjɨɨꞌkxy. Jaꞌ ja̱a̱ꞌy yikpøkpyajtɨp midi tsooꞌmp jam anmɨja̱ꞌwɨnjotp.
15 Não é o que entra no corpo que os contamina; vocês se contaminam com o que sai do coração.
16 Madowdɨ yikxon, pø jamxɨ mda̱tsktɨ, yøꞌøts mdamadoꞌodɨp.
16 Quem tem ouvidos para ouvir, ouça com atenção!”.
17 Xjats ku ja Jesús tmɨnawya̱ꞌkxøø ja ja̱a̱ꞌy, wɨnets ja tyøjkɨyɨɨꞌñ tøjkjøtpy, japts pyabøjkpɨtøjk ja ojts yiktɨɨyɨ ti jaꞌabɨ madya̱ꞌa̱ky jadeꞌen tyijpy.
17 Então Jesus entrou numa casa para se afastar da multidão, e seus discípulos lhe perguntaram o que ele queria dizer com a parábola que havia acabado de contar.
18 Xjats ja tnɨma̱a̱y: ―¿Nɨ meets pa̱a̱t yø xkanɨmadoonɨ? ¿Kaꞌap xnɨja̱wɨdɨ ku ja̱a̱ꞌy nɨti jɨɨꞌkxy kyayikpøkpyetyɨ ku ja̱a̱ꞌy ti tjɨɨꞌkxy?
18 “Vocês também ainda não entendem?”, perguntou. “Não percebem que a comida que entra no corpo não pode contaminá-los?
19 Kaꞌap jɨɨꞌkxy tyøkɨ anmɨja̱ꞌwɨnjotp, maatsjotp ja jɨɨꞌkxy tyøkɨ ma̱ ja tɨnch, jøts pyɨdsimy ku ja̱a̱ꞌy ñijkxy nawyɨyøꞌøyɨbɨ. Jadeꞌen ɨdøꞌøn ja ojts tnɨgajpxy jøts ku jɨɨꞌkxy tum wa̱ꞌa̱ts midi yikjøøꞌkxp, kaꞌ yikpøkpyety.
19 O alimento não vai para o coração, mas apenas passa pelo estômago e vai parar no esgoto.” (Ao dizer isso, declarou que todo tipo de comida é aceitável.)
20 Yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ: ―Jaꞌ ja̱a̱ꞌy yikpøkpyajtɨp midi pɨdsømp yꞌanmɨja̱ꞌwɨnjotp.
20 Em seguida, acrescentou: “Aquilo que vem de dentro é que os contamina.
21 Kumɨ jam pyɨdsimy ja kaꞌøwyɨnma̱a̱ꞌñ ku ja̱a̱ꞌy kyaꞌøwyɨnmay, jam pyɨdsimy ku ja̱a̱ꞌy ñɨya̱a̱ꞌy ñɨdøꞌøxy ñabyøjkxɨyɨdɨ, ku nadyuꞌuk ja̱a̱ꞌy ñamyøøtꞌatyɨdɨ, ku ja̱a̱ꞌy yikja̱a̱ꞌyꞌøøky,
21 Pois, de dentro, do coração da pessoa, vêm maus pensamentos, imoralidade sexual, roubo, homicídio,
22 ku ja̱a̱ꞌy myeech, ku ja̱a̱ꞌy wenk ja̱a̱ꞌy pyɨkta̱ꞌa̱ky tsojkɨyɨ, ku ja̱a̱ꞌy ti tkaꞌødyuñ, ku ja̱a̱ꞌy tya̱a̱yꞌaty, ku ja̱a̱ꞌy najtsꞌa̱a̱w najtsjoojt yja̱a̱ꞌyꞌaty, ku ja̱a̱ꞌy myɨguꞌuk ti ttamɨꞌama̱ꞌa̱tꞌaty, ku ja̱a̱ꞌy pyagajpxy, ku ja̱a̱ꞌy ñamyɨkexyɨ, ku ja̱a̱ꞌy nɨti tkawɨnmay.
22 adultério, cobiça, perversidade, engano, paixões carnais, inveja, calúnias, orgulho e insensatez.
23 Tum anmɨja̱ꞌwɨnjotp yø kaꞌødyunk jadeꞌen chøøñ midi ja̱a̱ꞌy tyikpøkpyajtp.
23 Todas essas coisas desprezíveis vêm de dentro; são elas que os contaminam”.
24 Xjats ja Jesús jam chøøꞌñ jøts ja ñijkxy Tiro jøts Sidón, jadeꞌen ja et jam txøøwꞌaty ma̱ døꞌøn ja ñijkxy. Xjats ku tøjk ja jam tpa̱a̱jty jamts ja tyøjkɨyɨɨꞌñ, kaꞌap ja pøn tꞌuktuknɨja̱wɨwya̱ꞌa̱ñ ku ja jam. Ma̱ kaꞌap ja jadeꞌen yja̱jty ojts ja jatyɨ yiknɨja̱wɨ.
24 Então Jesus deixou a Galileia e se dirigiu para o norte, para a região de Tiro. Não queria que ninguém soubesse onde ele estava hospedado, mas não foi possível manter segredo.
25 Jatyɨ tøꞌøxyøjk ja tuꞌuk ñɨja̱ꞌwɨyøø pøn ñøøxuꞌnk jam wyɨnaty mɨkuꞌ tmøøtꞌa̱jtp; jaꞌats jam meen jøts ja wyɨnguxana̱a̱jyɨ.
25 De imediato, uma mulher que tinha ouvido falar dele veio e caiu a seus pés. A filha dela estava possuída por um espírito impuro,
26 Ojts ja tøꞌøxyøjk wya̱ꞌa̱ñ jøts ja Jesús tyikpɨdsøꞌømt ja mɨkuꞌ midi ja kiixyuꞌnk jam wyɨnaty myøøtꞌajtpy, sirofenicyɨt ja̱a̱ꞌy ɨdøꞌøn ja tøꞌøxyøjk pøn jam jadeꞌen meen, jøts griego ayuujk ja kyajpxpy.
26 e ela implorou que ele expulsasse o demônio que estava na menina. Sendo ela grega, nascida na região da Fenícia, na Síria,
27 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―Jawyeen øts ja israelɨt ja̱a̱ꞌy nbudøkɨt, jøts meets ɨxꞌoojknɨm.
27 Jesus lhe disse: “Primeiro devem-se alimentar os filhos. Não é certo tirar comida das crianças e jogá-la aos cachorros”.
28 Wɨnets ja tøꞌøxyøjk yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―Janch jadeꞌen teety, kaꞌap kyajadeꞌenɨ. Jadeꞌen øts ɨxya̱m nnayja̱wɨyɨ ejxɨm ja ukuꞌngɨn, jøts ja israelɨt ja̱a̱ꞌy ndejɨnt ejxɨm ja̱a̱ꞌy una̱ꞌjkɨn kyaydɨ, jøts ja kyaaky abuꞌxk tyika̱ꞌa̱dɨ jøts ja ukuꞌnk ja jatyɨ tkaamyuky. Paty teety nnøjmɨ jøts mduꞌump mayꞌa̱jt jøts ø xpudøkɨt.
28 “Senhor, é verdade”, disse a mulher. “No entanto, até os cachorros, debaixo da mesa, comem as migalhas dos pratos dos filhos.”
29 Xjats ja Jesús tnɨma̱a̱y ja tøꞌøxyøjk: ―Janch ɨdøꞌøn mwa̱ꞌa̱ñ; nøjkxtɨ. Tø ja mꞌuꞌnk ja mɨkuꞌ myajtstuujtnɨyɨ.
29 “Boa resposta!”, disse Jesus. “Vá para casa, pois o demônio já deixou sua filha.”
30 Xjats ja tøꞌøxyøjk ojts ñijkxy tyøjkjotp, kuts ja jam yja̱ꞌa̱ty jøts ja ñøøxuꞌnk ja tpa̱a̱jty ma̱a̱bajtkøjxp. Kaꞌap mɨkuꞌ ja wyɨnaty tꞌukmøøtꞌa̱jtnɨ, tø ja wyɨnaty myajtstuujtnɨyɨ.
30 E, quando ela chegou à sua casa, sua filha estava deitada na cama, e o demônio a havia deixado.
31 Xjats ja Jesús jam chooꞌngojmøø Tiro, jøts ja ñijkxy Sidón, tyimña̱jxts ja jam jøts magya̱jp ja ttana̱jxy jam Decápolis etjotp, jøts ja yja̱ꞌjty ma̱ ja mejy txøøwꞌaty Galilea.
31 Jesus saiu de Tiro e subiu para Sidom antes de voltar ao mar da Galileia e à região das Dez Cidades.
32 Jamts ja̱a̱ꞌy jaduꞌuk yiktanɨmiiñ pøn wyɨnaty na̱t, pøn wyɨnaty atoojts, kaꞌap ja yꞌøgyajpxy, wɨnets ja yiknɨma̱a̱y jøts ja kyøꞌ ja ttanɨxa̱jt jøts ja tyiktsoꞌokt.
32 Algumas pessoas lhe trouxeram um homem surdo e com dificuldade de fala, e lhe pediram que pusesse as mãos sobre ele e o curasse.
33 Xjats Jesús ja ojts abiky tsoo tyiknijkxy, ojts ja nadyuꞌuk tjɨway ma̱ ja mayja̱a̱ꞌy jam wyɨnatyɨ, jøts kyøtsa̱ꞌjx ja ojts tkudejɨ jap na̱t ja̱a̱ꞌy tya̱tskjøtpy, ojts kyøꞌ ja ttsujwyeey jøts ja̱a̱ꞌy tyoojts ja ojts ttapa̱a̱jtɨ.
33 Jesus o afastou da multidão para ficar a sós com ele. Pôs os dedos nos ouvidos do homem e, em seguida, cuspiu nos dedos e tocou a língua dele.
34 Wɨnets ja Jesús cha̱jpꞌixy, jøts ojts myøkxejy, xjats wya̱a̱ñ: ―¡Efata! ―midi ayuujk tyijpy: ¡Awa̱ꞌa̱ts!
34 Olhando para o céu, suspirou e disse: “ Efatá! ”, que significa “Abra-se!”.
35 Wɨnets ja na̱t ja̱a̱ꞌy jatyɨ ja tya̱tsk yꞌawa̱a̱jch, jøts ja tyoojts nayɨdeꞌen yꞌøyɨyɨɨꞌñ, xjats ja jadeꞌen kya̱jpxpɨjky øy, ojts ja yikxon yꞌawijy.
35 No mesmo instante, o homem passou a ouvir perfeitamente; sua língua ficou livre, e ele começou a falar com clareza.
36 Wɨnets ja Jesús yikxon ojts tꞌukꞌaneꞌemy jawyeen ja mayja̱a̱ꞌy jøts ja pøn kaꞌap ttukmadoꞌodɨt; ku ja jadeꞌen tnɨma̱a̱y, neꞌegɨ jɨnaxy ja ojts tnɨmadya̱ꞌa̱ktɨ.
36 Jesus ordenou à multidão que não contasse a ninguém, mas, quanto mais ele os proibia, mais divulgavam o que havia acontecido.
37 Xjats ja jadeꞌen ñɨgyuma̱a̱p tja̱wɨdɨ, yɨdeꞌen ja wya̱ndøø: ―Tyumꞌødyumpy øy ti; yikmadøøpy na̱t ja̱a̱ꞌy, jøts yikꞌawijpy uum ja̱a̱ꞌy.
37 Estavam muito admirados e diziam repetidamente: “Tudo que ele faz é maravilhoso! Ele até faz o surdo ouvir e o mudo falar!”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.