Marcos 7

Tlahuitoltepec Mixe NT (MXP_WBT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Wɨnets ja Jesús yiknɨmiiñ ma̱ ja jam wyɨnaty, ja fariseotøjk ja ojts ñɨmiñɨ møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjk, pøn jam wyɨnaty wɨna̱a̱gɨn tø choondɨ Jerusalén.
1 Os fariseus e alguns escribas, vindos de Jerusalém, reuniram-se em volta de Jesus.
2 Jaꞌats tꞌejxtøø kudam ja Jesús pyabøjkpɨtøjk kyøbujtɨ ku kyaydɨ, jøts kaꞌap ɨdøꞌøn ejxɨm ja møja̱a̱ꞌy chɨna̱a̱ꞌyɨn, jaꞌagøjxp ja ojts wenk tnɨga̱jpxtɨ tnɨmadya̱ꞌa̱ktɨ.
2 Eles viram que alguns dos discípulos de Jesus comiam pão com as mãos impuras, isto é, sem lavar.
3 (Kumɨ yɨdeꞌen ja fariseotøjk kostumbrɨ tmøøtꞌa̱ttɨ jøts nayɨdeꞌen ja myɨguꞌuk israelɨt ja̱a̱ꞌy, jaꞌ ɨdøꞌøn ja pyadundɨp pønɨ sa̱ jaty ja møja̱a̱ꞌdyøjk wyɨnaty tø yꞌatsøønɨdɨ, kaꞌ pøn kyay kunɨm ja kyagøbujtɨ may ojk, wɨnetnɨmts ja wa̱ꞌa̱ts ñayja̱wɨyɨdɨ.
3 Porque os fariseus e todos os judeus, observando a tradição dos anciãos, não comem sem lavar cuidadosamente as mãos.
4 Nayɨdeꞌen pønɨ pøn ma̱a̱yjøtpy tsooꞌmp, jøts pønɨ ku ja kaꞌap kyøbujñɨm kawɨna̱a̱k ojk, kaꞌap ja nayɨdeꞌen kyaꞌaty. May ɨdøꞌøn ja kostumbrɨ jadeꞌen midi ja pyadundɨp, ejtp ɨdøꞌøn yikpujy uujkꞌɨɨꞌñ, tsa̱jptsꞌøøy, møøt texy ta̱s midi tum pujx, jøts ma̱a̱bajt, jadeꞌen ja wa̱ꞌa̱ts tyikꞌettɨ.)
4 Quando voltam da praça, não comem sem se lavar. E há muitas outras coisas que receberam para observar, como a lavagem de copos, jarros e vasos de metal e camas.
5 Paty fariseotøjk møøt ja ka̱jpxwejpɨtøjk tnɨmaadyøø ja Jesús: ―¿Tigøjxp ku yø mbabøjkpɨtøjk jadeꞌen ja kyøꞌ tkapujtɨ ku yø kyaydɨ sa̱ ja møja̱a̱ꞌy chɨna̱a̱ꞌyɨn wya̱ꞌa̱ñ?
5 Os fariseus e os escribas perguntaram a Jesus: — Por que os seus discípulos não vivem conforme a tradição dos anciãos, mas comem com as mãos impuras?
6 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―Meets wɨnꞌøøꞌmbɨ, yikxon ja Isaías midi Dios kyugajpxyꞌajtpy ojts tja̱ꞌa̱y ja Dios kyajpxy ku ja wya̱a̱ñ:
6 Jesus respondeu:
7 — ausente —
7 E em vão me adoram,
8 Nayɨdeꞌen ja Jesús wya̱mɨ: ―Jøts meets ɨdøꞌøn jadeꞌen, kumɨ jadeꞌen meets Dios kyutujk xꞌɨxwejtsɨ, jøts xpadundɨ midi ja̱a̱ꞌy kyostumbrɨꞌajtpy: ja texpyujk, ja ta̱spujk, jøts pønɨ ti jaty meets jadeꞌen mdumpy.
8 — Rejeitando o mandamento de Deus, vocês guardam a tradição humana.
9 Jadeꞌen ja tnɨma̱a̱y: ―Janch wijy mee mnayja̱wɨnɨyɨ jøts ku mgostumbrɨ jadeꞌen xpadundɨ, mꞌɨxwijchp meets ja Dios kyutujk.
9 E disse-lhes ainda:
10 Øy ja Moisés yɨdeꞌen yjawa̱a̱ñ: “Wɨndsøꞌøgɨ mdeety mda̱a̱k”, jøts “Pønɨ pøn tyeety tya̱a̱k tkaꞌømyɨga̱jpxp, wan ja jatyɨ tꞌøøky.”
10 Pois Moisés disse: “Honre o seu pai e a sua mãe.” E: “Quem maldisser o seu pai ou a sua mãe seja punido de morte.”
11 Jøts ku meets, mdanɨgutujkꞌajtpy meets ja ja̱a̱ꞌy, kaꞌap ɨdøꞌøn tyimyꞌaguwa̱nɨkøjxpɨ jøts ja tyeety tya̱a̱k ja tyimwyɨndsøꞌøgɨt, wan ja tnøjmɨdɨ ja tyeety ja tya̱a̱k: “Kaꞌap ɨnet ɨxya̱m nbudøkɨt, kaꞌ ti nmoꞌowa̱ꞌa̱ñ, jaꞌagøjxp ku øts nbɨkta̱ꞌa̱ky tmøøtꞌaty Corbán.” (Corbán, jaꞌ tyijpy ayuujk, tø ndamɨyøxy ja Dios tukɨꞌɨyɨ nbɨkta̱ꞌa̱ky);
11 Vocês, porém, dizem que, se alguém disser ao seu pai ou à sua mãe: “A ajuda que você poderia receber de mim é Corbã, isto é, oferta ao Senhor”,
12 jøts ku ja jadeꞌen wya̱ꞌa̱ñ, nɨjuunɨts meets ja xkaꞌuktukpudøjkyɨnɨ ja tyeety ja tya̱a̱k.
12 então vocês o dispensam de fazer qualquer coisa em favor do seu pai ou da sua mãe,
13 Jadeꞌenꞌampy meets ja xkaꞌukyikmøjtøjkɨñɨ ja Dios kyajpxy, jaꞌagøjxp ku ja mgostumbrɨ xukꞌɨxpøktɨ xem ya̱m ja uꞌnk ja una̱ꞌjk, jøts nayɨdeꞌen ja mdsɨna̱a̱ꞌyɨn xyikyøꞌødyɨ.
13 invalidando a palavra de Deus por meio da tradição que vocês mesmos passam de pai para filho. E fazem muitas outras coisas semelhantes.
14 Xjats ja tya̱jxmujkøjx ja ja̱a̱ꞌy jadɨgojk, jøts ja tnɨma̱a̱y: ―Patmadoodɨk øts nɨꞌijtyɨ, jøts xnɨmadoꞌodɨt tuꞌuk ja ayuujk:
14 E, convocando outra vez a multidão, Jesus disse:
15 Nɨti jɨɨꞌkxy ja̱a̱ꞌy kyayikpøkpyetyɨ ku ja̱a̱ꞌy ti tjɨɨꞌkxy. Jaꞌ ja̱a̱ꞌy yikpøkpyajtɨp midi tsooꞌmp jam anmɨja̱ꞌwɨnjotp.
15 Não existe nada fora da pessoa que, entrando nela, possa contaminá-la; mas o que sai da pessoa é o que a contamina.
16 Madowdɨ yikxon, pø jamxɨ mda̱tsktɨ, yøꞌøts mdamadoꞌodɨp.
16 [Se alguém tem ouvidos para ouvir, ouça.]
17 Xjats ku ja Jesús tmɨnawya̱ꞌkxøø ja ja̱a̱ꞌy, wɨnets ja tyøjkɨyɨɨꞌñ tøjkjøtpy, japts pyabøjkpɨtøjk ja ojts yiktɨɨyɨ ti jaꞌabɨ madya̱ꞌa̱ky jadeꞌen tyijpy.
17 Quando entrou em casa, deixando a multidão, os seus discípulos o interrogaram a respeito da parábola.
18 Xjats ja tnɨma̱a̱y: ―¿Nɨ meets pa̱a̱t yø xkanɨmadoonɨ? ¿Kaꞌap xnɨja̱wɨdɨ ku ja̱a̱ꞌy nɨti jɨɨꞌkxy kyayikpøkpyetyɨ ku ja̱a̱ꞌy ti tjɨɨꞌkxy?
18 Jesus lhes disse:
19 Kaꞌap jɨɨꞌkxy tyøkɨ anmɨja̱ꞌwɨnjotp, maatsjotp ja jɨɨꞌkxy tyøkɨ ma̱ ja tɨnch, jøts pyɨdsimy ku ja̱a̱ꞌy ñijkxy nawyɨyøꞌøyɨbɨ. Jadeꞌen ɨdøꞌøn ja ojts tnɨgajpxy jøts ku jɨɨꞌkxy tum wa̱ꞌa̱ts midi yikjøøꞌkxp, kaꞌ yikpøkpyety.
19 porque não entra no coração dela, mas no estômago, e depois é eliminado? E, assim, Jesus considerou puros todos os alimentos.
20 Yɨdeꞌen ja wya̱a̱ñ: ―Jaꞌ ja̱a̱ꞌy yikpøkpyajtɨp midi pɨdsømp yꞌanmɨja̱ꞌwɨnjotp.
20 E dizia:
21 Kumɨ jam pyɨdsimy ja kaꞌøwyɨnma̱a̱ꞌñ ku ja̱a̱ꞌy kyaꞌøwyɨnmay, jam pyɨdsimy ku ja̱a̱ꞌy ñɨya̱a̱ꞌy ñɨdøꞌøxy ñabyøjkxɨyɨdɨ, ku nadyuꞌuk ja̱a̱ꞌy ñamyøøtꞌatyɨdɨ, ku ja̱a̱ꞌy yikja̱a̱ꞌyꞌøøky,
21 Porque de dentro, do coração das pessoas, é que procedem os maus pensamentos, as imoralidades sexuais, os furtos, os homicídios,
22 ku ja̱a̱ꞌy myeech, ku ja̱a̱ꞌy wenk ja̱a̱ꞌy pyɨkta̱ꞌa̱ky tsojkɨyɨ, ku ja̱a̱ꞌy ti tkaꞌødyuñ, ku ja̱a̱ꞌy tya̱a̱yꞌaty, ku ja̱a̱ꞌy najtsꞌa̱a̱w najtsjoojt yja̱a̱ꞌyꞌaty, ku ja̱a̱ꞌy myɨguꞌuk ti ttamɨꞌama̱ꞌa̱tꞌaty, ku ja̱a̱ꞌy pyagajpxy, ku ja̱a̱ꞌy ñamyɨkexyɨ, ku ja̱a̱ꞌy nɨti tkawɨnmay.
22 os adultérios, a avareza, as maldades, o engano, a libertinagem, a inveja, a blasfêmia, o orgulho, a falta de juízo.
23 Tum anmɨja̱ꞌwɨnjotp yø kaꞌødyunk jadeꞌen chøøñ midi ja̱a̱ꞌy tyikpøkpyajtp.
23 Todos estes males vêm de dentro e contaminam a pessoa.
24 Xjats ja Jesús jam chøøꞌñ jøts ja ñijkxy Tiro jøts Sidón, jadeꞌen ja et jam txøøwꞌaty ma̱ døꞌøn ja ñijkxy. Xjats ku tøjk ja jam tpa̱a̱jty jamts ja tyøjkɨyɨɨꞌñ, kaꞌap ja pøn tꞌuktuknɨja̱wɨwya̱ꞌa̱ñ ku ja jam. Ma̱ kaꞌap ja jadeꞌen yja̱jty ojts ja jatyɨ yiknɨja̱wɨ.
24 Levantando-se Jesus, saiu dali e foi para as terras de Tiro e Sidom. Tendo entrado numa casa, não queria que ninguém soubesse onde ele estava. No entanto, não pôde ocultar-se,
25 Jatyɨ tøꞌøxyøjk ja tuꞌuk ñɨja̱ꞌwɨyøø pøn ñøøxuꞌnk jam wyɨnaty mɨkuꞌ tmøøtꞌa̱jtp; jaꞌats jam meen jøts ja wyɨnguxana̱a̱jyɨ.
25 porque uma mulher, cuja filhinha estava possuída de espírito imundo, logo ouviu falar a respeito de Jesus. Ela veio e se ajoelhou aos pés dele.
26 Ojts ja tøꞌøxyøjk wya̱ꞌa̱ñ jøts ja Jesús tyikpɨdsøꞌømt ja mɨkuꞌ midi ja kiixyuꞌnk jam wyɨnaty myøøtꞌajtpy, sirofenicyɨt ja̱a̱ꞌy ɨdøꞌøn ja tøꞌøxyøjk pøn jam jadeꞌen meen, jøts griego ayuujk ja kyajpxpy.
26 Essa mulher era estrangeira, de origem siro-fenícia, e pedia a Jesus que expulsasse o demônio da sua filha.
27 Xjats ja Jesús yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―Jawyeen øts ja israelɨt ja̱a̱ꞌy nbudøkɨt, jøts meets ɨxꞌoojknɨm.
27 Mas Jesus lhe disse:
28 Wɨnets ja tøꞌøxyøjk yꞌadsøøy jøts ja wya̱a̱ñ: ―Janch jadeꞌen teety, kaꞌap kyajadeꞌenɨ. Jadeꞌen øts ɨxya̱m nnayja̱wɨyɨ ejxɨm ja ukuꞌngɨn, jøts ja israelɨt ja̱a̱ꞌy ndejɨnt ejxɨm ja̱a̱ꞌy una̱ꞌjkɨn kyaydɨ, jøts ja kyaaky abuꞌxk tyika̱ꞌa̱dɨ jøts ja ukuꞌnk ja jatyɨ tkaamyuky. Paty teety nnøjmɨ jøts mduꞌump mayꞌa̱jt jøts ø xpudøkɨt.
28 A mulher respondeu a ele: — Senhor, os cachorrinhos, debaixo da mesa, comem das migalhas das crianças.
29 Xjats ja Jesús tnɨma̱a̱y ja tøꞌøxyøjk: ―Janch ɨdøꞌøn mwa̱ꞌa̱ñ; nøjkxtɨ. Tø ja mꞌuꞌnk ja mɨkuꞌ myajtstuujtnɨyɨ.
29 Então Jesus disse à mulher:
30 Xjats ja tøꞌøxyøjk ojts ñijkxy tyøjkjotp, kuts ja jam yja̱ꞌa̱ty jøts ja ñøøxuꞌnk ja tpa̱a̱jty ma̱a̱bajtkøjxp. Kaꞌap mɨkuꞌ ja wyɨnaty tꞌukmøøtꞌa̱jtnɨ, tø ja wyɨnaty myajtstuujtnɨyɨ.
30 Quando a mulher voltou para casa, achou a menina sobre a cama, pois o demônio tinha saído dela.
31 Xjats ja Jesús jam chooꞌngojmøø Tiro, jøts ja ñijkxy Sidón, tyimña̱jxts ja jam jøts magya̱jp ja ttana̱jxy jam Decápolis etjotp, jøts ja yja̱ꞌjty ma̱ ja mejy txøøwꞌaty Galilea.
31 De novo, Jesus se retirou das terras de Tiro e foi por Sidom até o mar da Galileia, através do território de Decápolis.
32 Jamts ja̱a̱ꞌy jaduꞌuk yiktanɨmiiñ pøn wyɨnaty na̱t, pøn wyɨnaty atoojts, kaꞌap ja yꞌøgyajpxy, wɨnets ja yiknɨma̱a̱y jøts ja kyøꞌ ja ttanɨxa̱jt jøts ja tyiktsoꞌokt.
32 Então lhe trouxeram um surdo e gago e lhe suplicaram que impusesse as mãos sobre ele.
33 Xjats Jesús ja ojts abiky tsoo tyiknijkxy, ojts ja nadyuꞌuk tjɨway ma̱ ja mayja̱a̱ꞌy jam wyɨnatyɨ, jøts kyøtsa̱ꞌjx ja ojts tkudejɨ jap na̱t ja̱a̱ꞌy tya̱tskjøtpy, ojts kyøꞌ ja ttsujwyeey jøts ja̱a̱ꞌy tyoojts ja ojts ttapa̱a̱jtɨ.
33 Jesus, tirando-o da multidão, à parte, pôs os dedos nos ouvidos dele; depois, cuspindo, aplicou saliva na língua do homem.
34 Wɨnets ja Jesús cha̱jpꞌixy, jøts ojts myøkxejy, xjats wya̱a̱ñ: ―¡Efata! ―midi ayuujk tyijpy: ¡Awa̱ꞌa̱ts!
34 Então, erguendo os olhos ao céu, suspirou e disse:
35 Wɨnets ja na̱t ja̱a̱ꞌy jatyɨ ja tya̱tsk yꞌawa̱a̱jch, jøts ja tyoojts nayɨdeꞌen yꞌøyɨyɨɨꞌñ, xjats ja jadeꞌen kya̱jpxpɨjky øy, ojts ja yikxon yꞌawijy.
35 E logo os ouvidos do homem se abriram, e o empecilho da língua se soltou, e ele falava sem dificuldade.
36 Wɨnets ja Jesús yikxon ojts tꞌukꞌaneꞌemy jawyeen ja mayja̱a̱ꞌy jøts ja pøn kaꞌap ttukmadoꞌodɨt; ku ja jadeꞌen tnɨma̱a̱y, neꞌegɨ jɨnaxy ja ojts tnɨmadya̱ꞌa̱ktɨ.
36 Jesus lhes ordenou que não contassem isso a ninguém; porém, quanto mais recomendava, tanto mais eles o divulgavam.
37 Xjats ja jadeꞌen ñɨgyuma̱a̱p tja̱wɨdɨ, yɨdeꞌen ja wya̱ndøø: ―Tyumꞌødyumpy øy ti; yikmadøøpy na̱t ja̱a̱ꞌy, jøts yikꞌawijpy uum ja̱a̱ꞌy.
37 Ficavam muito admirados, dizendo: — Tudo ele tem feito muito bem; faz até os surdos ouvirem e os mudos falarem.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.