Lucas 9

God Wonana Kaoaobaisiyena (MWC) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Iesu ana Nonorayauna asi twelve i yorisi si kesanisi wai maranai, bibadana ba maragata i berisi. Kata kanuma goyo goyosi ereonowasi sita rukwabina, ba gubaga bubausiyai siti yawasisi.
1 Tendo Jesus convocado os doze, deu-lhes poder e autoridade sobre todos os demônios e para curar doenças.
2 Damanina i poraisi si kasibau, God ana basileiya sita rumamarei, ba gubagubagisi siti yawasisi.
2 Também os enviou a pregar o Reino de Deus e a curar os enfermos.
3 I wonisi i wona, “Kega kesana awaika wagawaga kairavina kona kabari. Kega ruwakuna kona kautu kona yauni, kona kam ba money, kona kwama kana bi rauwa kona yauni.
3 E disse-lhes:
4 Meo yoveyai sini payapayayim wai, kona yovenai kona mamana yepo, nao meyaga kona kasibau taveyei.
4 Na casa em que vocês entrarem, fiquem ali até saírem daquele lugar.
5 Ba maranai pipiya kega sina verabeyimi ba sini kaikaivimi wai, nao meyaga ko kasibau taveyei. Ba kaemi popokauna ko kasi tatabi, ini beyisi kata God asi saroba ina berisi.”
5 E onde quer que não receberem vocês, ao saírem daquela cidade sacudam o pó dos pés em testemunho contra eles.
6 Damanina si tauya si nae meyaga nununai wara gairena si rumamarei, ba kupura ereonowanai pipiya gubagubagisi si yawasisi.
6 Então, saindo, percorriam todas as aldeias, anunciando o evangelho e fazendo curas por toda parte.
7 Maranai Galilee kana taupauma Herod awaika ereonowana si tupu tupuwa i nonori wai, ana nota i kairagaraga. Basuna pipiya mutusi si wona wona kata, John babataito biyina raoboraobonai i bomsiri mena.
7 Ora, o tetrarca Herodes soube de tudo o que se passava e ficou perplexo, porque alguns diziam: “João ressuscitou dentre os mortos.”
8 Pipiya mutusi si wona wona kata Elizah i rerematara. Ba yebo mutusi si wona wona kata, peroveta wadubona kesana rabobowai i bomsiri mena.
8 Outros diziam: “Elias apareceu.” E ainda outros diziam: “Um dos antigos profetas ressuscitou.”
9 Herod i wona, “John kamyona a wona wai si kasiyaragi. Saba niko sebare wai kona kotoi wai warana a noonori?” Ba i wosewose rubai kata Iesu ita kinani.
9 Herodes, porém, disse: — Eu mandei decapitar João. Quem, então, é este a respeito do qual tenho ouvido tais coisas? E se esforçava para vê-lo.
10 Iesu ana Nonorayauna si veramaga wai, awaika si wosei wai ereonowana si wonei. Damanina i urabaisi ba kosi wata si kasibau si nae ku meyaga kesana, ku Bethsida.
10 Ao regressarem, os apóstolos relataram a Jesus tudo o que tinham feito. Ele, levando-os consigo, retirou-se à parte para uma cidade chamada Betsaida.
11 Ba pipiya korotosi si nonori wai si kibi. Damanina i kaikaivisi ba God ana basileiya warana kurisi i sisiyei. Ba iyabosi asi waina kasi gubaga iti yawasa wai i yawasisi.
11 Mas as multidões souberam disso e o seguiram. Acolhendo-as, Jesus lhes falava a respeito do Reino de Deus e socorria os que tinham necessidade de cura.
12 Rabisi pompom yai ana Nonorayauna asi twelve si botu kurina ba si wona, “Niko kupura wai kupura kabana, pipiya ki poraisi sina nae ku meyagai, kata kam sina panani ba sina kam ba sina dauwa.”
12 Mas o dia estava chegando ao fim. Então os doze se aproximaram de Jesus e disseram: — Despeça a multidão, para que, indo às aldeias e campos ao redor, se hospedem e encontrem alimento; pois estamos aqui em lugar deserto.
13 Saba kona i kaobeyisi i wona, “Komi kam ko berisi sina kam.” Kosi si wona, “Yakai karikiyai wai iyana ruwamo ba bread asi five wata, ba niko wai, koroto i rakata saki, kega rubarubana kasi kam kana gimoni?”|src="HK00155B.TIF" size="col" ref="9.13 "
13 Jesus, porém, lhes disse: Os discípulos responderam: — Não temos mais que cinco pães e dois peixes, a não ser que nós mesmos vamos e compremos comida para todo este povo.
14 Nao koroto kamonai wai sebasebare ereonowasi asi five thousand. Iesu i wona, “Pipiya ko tomgeyarisi kata pipiya asi fifty duwu nununai sina makira.”
14 Porque estavam ali cerca de cinco mil homens. Então Jesus disse aos seus discípulos:
15 Ana nonora yauna si wosei i kakaba wai pipiya ereonowasi si makira.
15 Eles atenderam, fazendo com que todos se assentassem.
16 Damanina bread asi five ba iyana asi ruwamo i yauna, i gagawa ku sapama i kaikaiwa, ba i kiya yaragana, ba ana nonora yauna i berisi kata pipiya siti kodisi.
16 E Jesus, pegando os cinco pães e os dois peixes, erguendo os olhos para o céu, os abençoou, partiu e deu aos discípulos para que os distribuíssem entre o povo.
17 Pipiya ereonowasi si kam wai si kam siyabagi, ba ana nonora yauna puwata si utubitaura wai tegara asi twelve si bonuvisi.|src="CN01718B.TIF" size="col" ref="9.14-17 "
17 Todos comeram e se fartaram; e dos pedaços que sobraram foram recolhidos doze cestos.
18 Mara kesana, Iesu i kesina i raupari ba ana Nonorayauna si botu kurina wai i toirubaisi i wona, “Pipiya ko nonorisi te wona wona kata yauku kotoi?”
18 E aconteceu que, enquanto Jesus estava orando em particular, achavam-se presentes os discípulos, a quem perguntou:
19 Si kaobeyei si wona, “Pipiya mutusi si wona, kom wai John Babataito biyina ba mutusi si wona Elijah, ba yebo mutusi si wona kata Peroveta katamanina kesana raoboraobona i bomsiri mena.”
19 Eles responderam: — Uns dizem que é João Batista; outros dizem que é Elias; e ainda outros dizem que um dos antigos profetas ressuscitou.
20 “Ba komi mekabae ko wona wona, ko nosinosi yauku kotoi?” Peter i kaobeyei i wona, “Kom wai Keriso God i poraim ku botu.”
20 Então Jesus perguntou: Respondendo, Pedro disse: — O Cristo de Deus.
21 Iesu sisiya padapadana i berisi kata nikona kega kesana kotoi kurina siti mamatarei.
21 Jesus, porém, advertindo-os, mandou que a ninguém declarassem tal coisa,
22 Iesu ereonowasi kurisi i wona, “Sebare Natuna wose pesarina ina paiwarisi, kaikaiwabosi, ba Priest kaikaposi, ba giugiu biyisi sini sinikikiyei, ba sina kasibunui. Saba mara bai tonuina murinai ina bomsiri ba ina yawasa mena.”
22 dizendo:
23 Damanina ereonowasi kurisi i wona, “Kotoi wata ana waina ini saununuriku wai, i kesina ini sini kikiyena meyei. Ba mara patepatena ana korosi ina kabari ba, ini saununuriku.
23 Jesus dizia a todos:
24 Karavina kotoi wata am yawasa kairaviku ina kao taveyei wai, kega ini siwani, ba kotoi wata ana yawasa ina gegenuwei wai, ini siwani.
24 Pois quem quiser salvar a sua vida a perderá; e quem perder a vida por minha causa, esse a salvará.
25 Maranai dobu tupana ini karimi yai ba saba pipiyim kuni siwanim wai, awaika gairena kuna yoyoi?
25 De que adianta uma pessoa ganhar o mundo inteiro, se vier a perder-se ou causar dano a si mesma?
26 Kotoi wata yauku ba wonaku ini sinimayei wai, maranai Sebare Natuna ana kadarai ba Tama ba aneya kaobaisiesi asi kadarai ina botu wai yebo, ini sinimayei.
26 Pois quem se envergonhar de mim e das minhas palavras, dele se envergonhará o Filho do Homem, quando vier na sua glória e na glória do Pai e dos santos anjos.
27 Abi suwonimi komi mutumi nina kom simsiri wai, God ana basileiya kona kaikinani ba muriyai kona robobo.”
27 Em verdade lhes digo que alguns dos que aqui se encontram não passarão pela morte até que vejam o Reino de Deus.
28 Mara kesana, Iesu nikosi i sisiyana ba tapaoro kesana murinai, Peter, John ba James i urabaisi si gae koya ku tepana sita rupari.
28 Cerca de oito dias depois de proferidas estas palavras, Jesus levou consigo Pedro, João e Tiago e subiu ao monte com o propósito de orar.
29 Ba i raupari maranai naona, kana kinana i birai ba kana gara ibo poepoe ba i rauyasegana nanakasike bage ita bo kadari.
29 E aconteceu que, enquanto ele orava, a aparência do seu rosto se transfigurou e a roupa dele ficou de um branco brilhante.
30 Sebasebare asi ruwamo Moses ba Elijah,
30 E eis que dois homens falavam com ele: eram Moisés e Elias,
31 ere kadarisi si rerematara ba Iesu yabata sibi sisiya. Kata Iesu mekabage God ana waina kairavina, Jerusalem yai ita rabobo, wai kona sibi sisiyei.
31 que apareceram em glória e falavam da morte de Jesus, que ele estava para cumprir em Jerusalém.
32 Peter turaturana koi wai si dudauwa, ba maranai si kenomataka wai, Iesu ere kadarina si kitai sebasebare ruwamo yabata si imsimsiri.
32 Pedro e seus companheiros estavam caindo de sono; mas, conservando-se acordados, viram a glória de Jesus e os dois homens que estavam com ele.
33 Ba nakoi sebasebare Iesu sibi sumarei wai maranai, Peter i wona, “Bada, i gaire saki yakai nina, gweda tonu kana bowaisi, kesana kom kairavim, ba kesana Moses kairavina, ba kesana Elijah kairavina.” Kega i kuiri kata awaika ibi sisiyei.
33 Quando estes começaram a se afastar de Jesus, Pedro lhe disse: — Mestre, bom é estarmos aqui. Façamos três tendas: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias. Porém, Pedro não sabia o que estava dizendo.
34 Peter karauwata ibi sisiya, ba guba i botu i sowoisi, ba guba ku kamona s riuriu wai Nonorayauna si nagara.
34 Enquanto assim falava, veio uma nuvem e os envolveu. E ficaram com medo ao entrar na nuvem.
35 Ba guba kamonai gamo si nonori i wona, “Nikona yauku natuku au binebinena, gamona ko nonori.”
35 E dela veio uma voz que dizia: — Este é o meu Filho, o meu eleito; escutem o que ele diz!
36 Gamo i sisiya i kakaba wai si kinana kata Iesu i kesina wata. Kona maranai nonora yauna awaika si kinani wai i kesisi nuwanuwasi yai sita tawani, ba kega kesana kotoi si wonei.
36 Depois daquela voz, perceberam que Jesus estava sozinho. Eles ficaram calados e, naqueles dias, não contaram nada a ninguém a respeito do que tinham visto.
37 Mara i tom wai, ana Nonorayauna asi tonu yabata koyai si gakira, ba koroto kaikapona Iesu si verabeyei.
37 No dia seguinte, quando eles desceram do monte, uma grande multidão veio ao encontro de Jesus.
38 Ba koroto kamonai sebare kesana i parara i wona, “Bi beyebeyena biyim! abi babaim natuku kuta kitai, basuna kona wai natuku sebare kesanaikei.
38 E eis que, do meio da multidão, surgiu um homem, dizendo em alta voz: — Mestre, peço que o senhor olhe o meu filho, porque é o único que tenho.
39 Ba kanuma goyona e yuyauni wai mara kesana erasarasa paraparaga, e paoropaoro ba e pekupeku, ba kawa puropurona te kasikasibau. Kega e boterei ba e kasikasi bi goyoni.
39 Um espírito se apodera dele, e, de repente, o menino grita, e o espírito o convulsiona até espumar; e dificilmente o deixa, depois de o ter maltratado.
40 Am nonora yauna ai babaisi kata siti kasibauni, saba kosi si wose kabai.”
40 Pedi aos seus discípulos que o expulsassem, mas eles não puderam.
41 Iesu i kaobeya i wona, “Komi pipiyimi bai geruwana kabakabaimi. Mara i veoroma meo rubana yabata tana mana ba ani beyebeyimi.” Ba sebarena i wonei i wona, “Natum ke botuwei.”
41 Jesus exclamou:
42 Sebareikei i yewo i botubotu wai, kanuma goyona i yauni ba i garukirei ku tano, ba i paoro, Saba Iesu kanuma goyona i rasa bokabari ba sebareikei i yawasi, ba tamana i bere meyei.
42 Quando o menino estava se aproximando, o demônio o atirou no chão e o convulsionou; mas Jesus repreendeu o espírito imundo, curou o menino e o entregou ao pai.
43 Pipiya ereonowasi God ana maragata kaikapona si kitai wai, si wareyei. Iesu awaika i wosei wai pipiya karakuwata naki si wareyei si nenae, ba ana Nonorayauna kurisi i wona.
43 E todos ficaram maravilhados com a majestade de Deus. Como todos estavam admirados com tudo o que Jesus fazia, ele disse aos seus discípulos:
44 “Awaika ana wonimi wai ko nonora kabitamni. Pipiya kesana ina bomsiri ini wawana wai, yauku Sebare Natuna pipiya ku yarosi ina teriku.
44 — Prestem bem atenção nas seguintes palavras: o Filho do Homem está para ser entregue nas mãos dos homens.
45 Saba Iesu ana nonora yauna nikona basuna si buruburuwei. Asi nota i kasi biwapawapai, kona kairavina basuna kega si kuiri. Ba kosi si nagara wai, kega si toirubai.
45 Eles, porém, não entendiam isso, e lhes foi encoberto para que não o compreendessem. E temiam fazer perguntas a Jesus a respeito deste assunto.
46 Mara kesana, Iesu ana Nonorayauna wata si dagui sibi kawapata. Kata kamosi yai, kotoi pipiya kaikapona.
46 Surgiu entre os discípulos uma discussão sobre qual deles seria o maior.
47 Iesu asi nota i kuiri wai, pipiyaikei iyauni ba parinai imsiriyei.
47 Mas Jesus, sabendo o que se passava no coração deles, pegou uma criança, colocou-a junto de si
48 Ba kurisi i wona, “Kotoi wata kau wabai niko pipiyaikei ini enoenowei wai, yauku ebi enoenoviku. Ba kotoi wata yauku ini enoenoviku wai kega yauku saba kotoi i poraiku wai kona ebi enoenowei. Kairavina kotoi wata ereonowami kamomi yai ebi muri kobokobowa wai, kona pipiya kaikapo sakina.”
48 e lhes disse:
49 John i wona, “Bada sebare kesana ka kitai kam wabai kanuma goyosi i raukwabina, ba ka wonei kata ita boterei basuna kona kega kota ata pipiya.”
49 João tomou a palavra e disse: — Mestre, vimos certo homem que expulsava demônios em seu nome, mas nós o proibimos de fazer isso, porque não segue conosco.
50 Iesu i wona, “Kega koi gesei kairavina kotoi wata kega ini abiyimi wai kona wai kwainami.”
50 Mas Jesus lhe disse:
51 Iesu ana gaena ku sapama marana i neratui kairavina nuwanuwana i tetei wai i tauya ku Jerusalem.
51 E aconteceu que, ao se completarem os dias em que seria elevado ao céu, Jesus manifestou, no semblante, a firme resolução de ir para Jerusalém.
52 Ba kawari yonayona i poraisi si nao si nae, Samaria meyaga kesana ku kamona, namai kairavina sita bobunaga ba muri yai ita botu.
52 E enviou mensageiros que fossem na frente. Indo eles, entraram numa aldeia de samaritanos para lhe preparar pousada.
53 Saba namai pipiya kega si verebeyei ba si enoenowei, basuna si kiuri kata kona i nenae ku Jerusalem.
53 Mas não o receberam, porque o aspecto dele era de quem, decisivamente, ia para Jerusalém.
54 Iesu ana Nonorayauna James ba John, niko wose si kinani wai si wona, “Bada am waina keyama kai karakarasina sapamai kana yore kirei ina karasisi kona?”
54 Vendo isto, os discípulos Tiago e João perguntaram: — Senhor, quer que mandemos descer fogo do céu para os consumir?
55 Iesu saba i taibira ba i yegaisi.
55 Mas Jesus, voltando-se, os repreendeu.
56 Ba ana Nonorayauna yabata si nae ku meyaga kesana.
56 E seguiram para outra aldeia.
57 Iesu ana Nonorayauna yabata ketai si yewo si nenai, ba sebare kesana i bomsiri Iesu i wonei i wona, “Memei wata kuna yewo kuna nae wai ana kibim.”
57 Enquanto seguiam pelo caminho, alguém disse a Jesus: — Vou segui-lo para onde quer que o senhor for.
58 Iesu i kaobeyei i wona, “Dipa kukousi ere kasi nipona, ba kaidamona manusi ere kasi nigu, saba Sebare Natuna wai ana aba dudauwa gawarina kega.”
58 Mas Jesus lhe respondeu:
59 Sebare bauna yebo kurina i wona, “Ki sununuriku.” Saba sebarena i kaobeyei i wona, “Bada ke boteriku a nanae tamaku a na kai dogui.”
59 A outro Jesus disse: Mas ele respondeu: — Senhor, deixe-me ir primeiro sepultar o meu pai.
60 Iesu kurina i wona, “Raboraobosi ke boterisi i kesisi sina dogui meyisi, ba saba kom ke nae God ana basileiya kuna rumamarei.”
60 Mas Jesus insistiu:
61 Ba sebare kesana yebo i wona, “Bada yauku au waina ana kibim, ba saba kainaona ke boteriku ana nae au rakaraka ana kai bi kiuruwisi.”
61 Outro lhe disse: — Senhor, quero segui-lo, mas permita que antes disso eu me despeça das pessoas da minha casa.
62 Iesu i kaobeya i wona, “Kotoi wata idagui e roberobe, ba erau sinimura wai, kona kega rubana God ana basileiya kamonai ina saibira.”
62 Mas Jesus lhe respondeu:

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.