Lucas 11

God Wonana Kaoaobaisiyena (MWC) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Mara kesana, Iesu gawara kesanai i raupari. Ba maranai i rupari i kakaba wai, ana Nonorayauna kesana i wona, “Bada, John ana Nonorayauna pari i beyisi wai nanakasike ki beyikai kana rupari.”
1 Um dia Jesus estava orando num certo lugar. Quando acabou de orar, um dos seus discípulos pediu: — Senhor, nos ensine a orar, como João ensinou os discípulos dele.
2 Iesu kurisi i wona, “Maranai kona raupari wai, ko wona, Tama, kam waba kata kaobaisiyei, am basileiya ita botu
2 Jesus respondeu:
3 Mara patepatena kama kam ke bereberikai.
3 Dá-nos cada dia o alimento
4 Ba ama piraga goyosi ke nota taveyisi. Nanakasike yebo yakai pipiya kurikai goyona te wosewosei wai kana nota taveyisi. Ba kega ku baisakari ki naovikai.”
4 Perdoa os nossos pecados,
5 Damanina Iesu ana nonora yauna kurisi i wona, “Memei bage komi kesana nubakutuwai ita nae kwainana kurina ba ita wona, kwaina bread asi tonu kuta beriku,
5 Então Jesus disse aos seus discípulos:
6 kwainaku kesana ebo wagawaga ba karaku wata mom i vera kasibau au ku yove, ba yauku gwabikuwai kega kesana kam e mamana ba ana berei ina kam.”
6 É que um amigo meu acaba de chegar de viagem, e eu não tenho nada para lhe oferecer.”
7 Saba kona yove komonai i kaobeya i wona, “Kega kuni sini kainiku, matamketa matapa a sagiri ba natunatuku yabata ka dudauwa. Kega rubana ana bomsiri ba awaika kesana ana berim.
7 — E imaginem que o amigo responda lá de dentro: “Não me amole! A porta já está trancada, e eu e os meus filhos estamos deitados. Não posso me levantar para lhe dar os pães.”
8 A wonewonimi, kega kwainana kairavina i bomsiri ba kam i berei. Saba, i tepa tora, ba i baba tupetupeni kairavina, i bomsiri ba awaika i waiwaini wai ereonowana i berei.
8 Jesus disse:
9 Kesanina a wonewonimi, koni baba ba ina berimi. Ko nuvena ba kona panana, ko rukesakesara, ba kurimi matam keta ina botaveyei.
9 Por isso eu digo: peçam e vocês receberão; procurem e vocês acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
10 Kairavina pipiya ereonowasi tebi baba wai, te yuyauna. Ba te nuvenuvena wai te panapanana ba terau kesakesara wai, matamketa kurisi e botaveyei.
10 Porque todos aqueles que pedem recebem; aqueles que procuram acham; e a porta será aberta para quem bate.
11 Kom kotoi wata tama, maranai natum ita botu kurim iyana kairavina iti baba wai, mota kuta berei kona?
11 Por acaso algum de vocês será capaz de dar uma cobra ao seu filho, quando ele pede um peixe?
12 Kona pupau kairavina iti kawakinana wai rido kuta berei kona?
12 Ou, se o filho pedir um ovo, vai lhe dar um escorpião?
13 Ko goyo meo kana pata saba, ko kuiri kata sawara gaigairesi natunatumi ko bereberisi nanakasike yebo, iyabosi wata tama sapamai kurina sini baba wai kanuma kaobaisiena ina berisi.”
13 Vocês, mesmo sendo maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos. Quanto mais o Pai, que está no céu, dará o Espírito Santo aos que lhe pedirem!
14 Mara kesana, Iesu kanuma goyona sebare kawa potapotana gwabinai ibi kasibauni. Ba maranai kanuma goyona i kasibau taveyana wai, sebare kawa gumegumena i sisiya ba pipiya pesarisi si wareyei.
14 Jesus estava expulsando de certo homem um demônio que não o deixava falar. Quando o demônio saiu, o homem começou a falar. A multidão ficou admirada,
15 Saba pipiya mutusi si wona, “Kanuma goyogoyosi asi kaiwabo Beelzebub, Iesu maragata i berei wai kanuma goyogoyosi ebi kasibaunisi.”
15 mas alguns disseram: — É
16 Mutusi asi waina Iesu sita raurubai wai si babai kata wose kaimasavina ita wose sita kinani wai, siti geruwei kata kona, God maragata i berei.
16 Outros, querendo conseguir alguma prova contra Jesus, pediam que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha de Deus.
17 Saba Iesu asi nota i kuiri wai kurisi i wona, “Meo Basileiya wata i kesina ina geyara meyei wai kega ini maragata. Ba meo rakaraka wata i kesina ina geyara meyei wai ina peku.”
17 Mas Jesus, conhecendo os pensamentos deles, disse:
18 “Abisiri yai Satan i kesina ina geyara meyei wai ana basileiya mekabage ini imsikikita?” Nikasike abi sisiya, basuna komi ko wona kata yauku Beelzebub maragata i beriku wai, kanuma goyogoyosi abi kasibaunisi.
18 Se o reino de Satanás tem grupos que lutam entre si, como continuará a existir? Vocês dizem que é Belzebu que me dá poder para expulsar demônios.
19 Memena bage yauku Beelzebub maragata i beriku kanuma goyogoyosi abi kasibaunisi wai, kata, ko woniku kotoi ana maragatai wai ami Nonorayauna kanuma goyosi tebi kasibaunisi? I kesimi ami Nonorayauna sini mamatara kata komi ko kwaruma.
19 Mas, se é assim, quem dá aos seguidores de vocês o poder para expulsar demônios? Assim, os seus próprios seguidores provam que vocês estão completamente enganados.
20 Saba kega, yauku kona God nimanai ba ana maragatai abi kasibaunisi. Nikona ebi beyebeyena kata God ana Basileiya matapa i botu kurimi.
20 Na verdade é pelo poder de Deus que eu expulso demônios, e isso prova que o
21 Maranai, sebare maragasina ere kapiyina ana yove ini taraparanei wai ana sawara ereonowasi sina ma kabitam.
21 — Quando um homem forte e bem-armado guarda a sua própria casa, tudo o que ele tem está seguro.
22 Ba saba sebare kesana maragata, sakina ina kokona ina bo binubai ba ana kapiya i notanota tepanei wai ina yauna taveyei. Ba ana sawara ina yauna ini koda.
22 Mas, quando um homem mais forte o ataca e vence, leva todas as armas em que o outro confiava e reparte tudo o que tomou dele.
23 Kotoi wata kega kairaviku wai ebi abiyiku ba kotoi wata kega ebi baisiku e gedogedowa wai, kona ebi buburana.
23 — Quem não é a meu favor é contra mim; e quem não me ajuda a ajuntar está espalhando.
24 Maranai kanuma goyona pipiya e kasikasibau taveyei wai e nenae kupuramom kamonai biyakam gawarina e nuvenuveni. Saba maranai kega ina panani wai ina wona, ana veramaga nao ku yove ai sumarei wai nakai.
24 Jesus continuou:
25 Ba ina veramaga wai, yovena gairena ba bunabunagina ina panani.
25 Aí volta e encontra a casa varrida e arrumada.
26 Damamanina ina kasibau ina nae kanuma goyosi asi seven, bisu goyosi, kega bage kona rutinina, ina urabaisi sina riu, ba namai sina mana. Kona murinai wai, nao pipiya ana yawasa ina goyo saki kega bage kainaonai.”
26 Depois sai e vai buscar outros sete espíritos piores ainda, e todos ficam morando ali. Assim a situação daquela pessoa fica pior do que antes.
27 Iesu nikosi ibi sisiyana wai wasike koroto kamosi yai i parara i wona, “Sinam bi bi gairenina i tuwim ba i susuim.”
27 Quando Jesus acabou de dizer isso, uma mulher que estava no meio da multidão gritou para ele: — Como é feliz a mulher que pôs o senhor no mundo e o amamentou!
28 Iesu i kaobeya i wona, “Damanina, ba saba iyaboi God wonana te noonori, ba te bosisiriyei wai, kosi bi bi gairenisi.”
28 Mas Jesus respondeu:
29 Koroto i rakarakata wai Iesu i wona, “Niko kimta pipiyisi wai kawa kasekasesi. Asi waina matakira sita kinana. Saba kega kesana sina kitai, ba Jonah wata ana matakira sina kitai.
29 Quando a multidão se ajuntou em volta de Jesus, ele começou a falar e disse o seguinte:
30 Peroveta Jonah Nineveh biyisi kurisi i matakira wai, yebo nanakasike Sebare Natuna niko kimta kurisi ini matakira.
30 Assim como o
31 Ba bi buibuiya maranai Sheba Taupaumina wasike ina bomsiri niko kimta pipiyisi ina kao bi goyonisi. Basuna ana kupura rabaraba, ba i nae Taupauma Solomon ana giu gaigairesi i nonora. Ba a wonewonim kata pipiya kesana nina, kona wai Solomon i getawani, ba saba komi kega ami waina koni taina baenegei.
31 No Dia do Juízo a rainha de Sabá vai se levantar e acusar vocês, pois ela veio de muito longe para ouvir os sábios ensinamentos de Salomão. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Salomão.
32 Nineveh biyisi yebo, bi buibiuya maranai sina bomsiri sina kao bi goyonimi, basuna Jonah kurisi i rumara wai si nuwabirabira. Ba karaku pipiya kesana Jonah i getawani wai nina, saba, komi kega ami waina koni nuwabirabira.”
32 No Dia do Juízo o povo de Nínive vai se levantar e acusar vocês porque, quando ouviram a mensagem de Jonas, eles se arrependeram dos seus pecados. E eu afirmo que o que está aqui é mais importante do que Jonas.
33 Kega meyana pipiya kibe e kapukapuni ba, kabomai e tarataratawani, kona ebi buniyei. Saba ebi rorokei kata, pipiya ereonowasi te riuriu ku yove wai yaseganina te kitakitai.|src="HK00151B.TIF" size="col" ref="11.33-36 "
33 Jesus continuou:
34 Matami wai tupuvimi kana kibe. Maranai matami gairesi wai tupuvimi ereonowana yaseganina. Saba matami sina goyo wai tupuvimi ereonowana ini baidibari.
34 Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de você são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz. Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão.
35 Ko wose kabitamni kata yasegana kamomi yai kega ini baidibari.
35 Portanto, tenha cuidado para que a luz que está em você não seja escuridão.
36 Kona kairavina tupuvimi ereonowana yasegana kamonai ina mana kega mutuna baidibara kamonai ina mana, saba tupuvimi ereonowana. Nanakasike bage kibe e yaseyasegana kurimi.”
36 Pois, se o seu corpo estiver completamente luminoso, e nenhuma parte estiver escura, então ele ficará todo cheio de luz como acontece quando você é iluminado pelo brilho de uma lamparina.
37 Iesu i sisiya i kakaba wai, Pharisee kesana i babai kata yabata sita kam. Damanina ba i riu ku yove ba nimasunai i tupa kema ba ita kam.
37 Quando Jesus acabou de falar, um fariseu o convidou para jantar na casa dele. Jesus foi e sentou-se à mesa.
38 Pharisee i sikwana saki kata Iesu kega dudura i kibi, yarona ita kai bosuvei ba muri yai ita kam.
38 O fariseu ficou admirado quando viu que Jesus não tinha se lavado antes de comer.
39 Ba Bada kurina i wona, “Komi Pharisee biyimi vedu ba kaboma kupusi wata kobo suwana. Saba, kamomi yai wai nota meyana, ba wose goyosi si bonuwa.
39 Então o Senhor disse a ele:
40 Neganegami! Kata God kupuna wata i wosei kona kamonai yabata i wosei?
40 Seus tolos! Quem fez o lado de fora não é o mesmo que fez o lado de dentro?
41 Saba awaika ami kaboma ba vedu kamosi yai te mamana wai moyamoyakisi ko berisi. Ba kurimi awaika ereonowasi sina gaire.
41 Portanto, deem aos pobres o que está dentro dos seus copos e pratos, e assim tudo ficará limpo para vocês.
42 Komi Pharisee koi nuwapoya basuna kam kasi bibi gairena, mint ba rue asi ten kamosi yai wai, kesana God ko puyopuyoi. Saba pipiya kurisi wose kega gairesi ko wosewose ba God kega kobi nuwayauyauni. Saba wose tupana kona wosisi, ba kega kesana kona'netaveyei.
42 — Ai de vocês, fariseus! Pois dão para Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da arruda e de todas as verduras, mas não são justos com os outros e não amam a Deus. E são exatamente essas coisas que vocês devem fazer sem deixar de lado as outras.
43 Komi Pharisee koi nuwapoya basuna duwu yovesi kamosi yai ami waina pipiya kaikaposi asi gawarai kona makira. Ba ami waina aba gimogimona gawarisi yai, pipiya ere bokuwayisi sini kaikaivimi.
43 — Ai de vocês, fariseus! Pois gostam demais dos lugares de honra nas
44 Komi Pharisee, koi nuwapoya basuna komi bage karawaga kega ere matakirisi. Pipiya tepasi yai sina yewo ba kega sina kuiri kata, nao gawarai pipiya raboraobosi si doguisi.”
44 — Ai de vocês! Pois são como sepulturas que não se veem, sepulturas que as pessoas pisam sem perceber.
45 Ba giugiu biyina kesana i kaobeyei i wona, “Bai beyebeyena bitam, nikasike kebi sisiya wai, yakai yabata kebi gigimikai.”
45 Então um mestre da Lei disse a Jesus: — Mestre, falando assim, o senhor está nos ofendendo também.
46 Iesu i kaobeyei i wona, “Ba komi yebo kairuwana kuira biyimi, kurimi ina goyo saki basuna bita kaikapona pipiya ku ririwasi ko tereterei, ba kega rubana sina kabari. Saba komi kega misi yaromi yai kobo rorona kata, koni baisisi nakosi bita kona kabara.
46 Jesus respondeu:
47 Koi nuwapoya kata peroveta asi karawaga ko bowabowa ba nosinosimi nikosi Peroperoveta si kasibunuwana.
47 Ai de vocês! Pois fazem túmulos bonitos para os
48 Kata nikasike ko wosei wai i kesimi koi mamatara meyimi kata awaika nosinosimi si wosei. Kosi Peroperoveta si kasibunuwana ba komi kasi karawaga ko bowa.”
48 Com isso vocês mostram que concordam com o que os seus antepassados fizeram, pois eles mataram os profetas, e vocês fazem túmulos para eles.
49 Nikona kairavina God ana nuwasu yai i wona, “Peroperoveta ba kawari yonayona ani porapora kurisi. Mutusi sini kasibunuwana ba mutusi sini tupa ketowanisi.
49 Por isso a Sabedoria de Deus disse: “Mandarei para eles profetas e mensageiros, e eles matarão alguns e perseguirão outros.”
50 Kona kairavina, dobu dagudagunai ba i botu karaku. Peroperoveta ereonowasi tarasi si soro kairavina, niko kimta pipiyisi kunumaka sina kabari.
50 Por causa disso esta gente de hoje será castigada pela morte de todos os profetas assassinados desde a criação do mundo,
51 Abel tarana i sororo maranai ba i botu Zechariah tarana i sororo wai ku marana. Kona wai ana runabonabo ba gawara kaowaobaisiena basusi yai si kasibunui. Damanina, a woewonimi niko kimta pipiyimi kunumaka tupana kona kabari.
51 começando pela morte de Abel até a morte de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e o
52 Komi kirukiruma biyimi kurimi ina goyo saki basuna komi kuira matamketana ko sagira potai, ba kega rubana kona riu. Pipiya iyabosi riu te waiwaini wai kobi gesisi.
52 — Ai de vocês, mestres da Lei! Pois guardam a chave que abre a porta da casa da Sabedoria. E assim nem vocês mesmos entram, nem deixam os outros entrarem.
53 Iesu kona gawarina i kasibau taveyei maranai, giugiu bitasi ba Pharisee biyisi si dagui si kaobigoyona sakiyei, ba sawara pesarisi kairavisi sibi kasekasemaini.
53 Quando Jesus saiu dali, os mestres da Lei e os fariseus começaram a criticá-lo com raiva e a lhe fazer perguntas sobre muitos assuntos.
54 Kaena sibo taini kata, iti sisiya goyo wai siti kunumakei.
54 Eles queriam levá-lo a dizer alguma coisa que pudesse lhes servir de motivo para acusá-lo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.