João 13
Ma Mʉweni Sulumani ge Melefit (MUY) vs NVT
1 Àgəjəni vaɗ bəlaŋ ga mara magray wuməri ga *Pak ti, Yezu àsəra sarta gayaŋ ga masləkana a duniya ba ga moroni afa ga Bəŋani ènjia. Yezu àwaya ndam gayaŋ ya taɗəbay naŋ a duniya bu na dal-dal, nahkay ku ka ya ti ara amət ni àmbrəŋ mawayay tay do.
1 Antes da festa da Páscoa, Jesus sabia que havia chegado sua hora de deixar este mundo e voltar para o Pai. Ele tinha amado seus discípulos durante seu ministério na terra, e os amou até o fim.
2 Yezu akaba ndam maɗəbay naŋ ni tə̀bu təzum zlam ga məlakarawa. Ka sarta gani nani *Seteni àvia majalay ahàr ana Zʉdas wur ga Simu Iskariyot ga məsəkumoru Yezu a àndava.
2 Estava na hora do jantar, e o diabo já havia instigado Judas, filho de Simão Iscariotes, a trair Jesus.
3 Yezu ti àsəra Melefit àvia njəɗa ga məgur zlam a ɗek. Àsəra naŋ àsləkabiya afa ge Melefit a, amaŋgoru afa gani daya.
3 Jesus sabia que o Pai lhe dera autoridade sobre todas as coisas e que viera de Deus e voltaria para Deus.
4 Àsəra nahkay ti ècikfiŋa kà zlam məzumani na cəkwaɗ, àzakaba mugudi gayaŋ na mək àzay azana nahaŋ, àwəlvu àna naŋ dərkəɗ.
4 Assim, levantou-se da mesa, tirou a capa e enrolou uma toalha na cintura.
5 Eslini àcahviyu yam e hijiɗ vu, ànjəki ka məbari asak ana ndam maɗəbay naŋ ni mək atəmaɗkia yam na ka asak gatay na àna azana ya àwəlvu àna naŋ na.
5 Depois, derramou água numa bacia e começou a lavar os pés de seus discípulos, enxugando-os com a toalha que estava em sua cintura.
6 Àra ènjikia ka Simu Piyer a ga məbari asak na ti, Simu Piyer nakəŋ àhi ahkado : « Nak ti kabaru asak aw, Bay goro ! »
6 Quando Jesus chegou a Simão Pedro, este lhe disse: “O Senhor vai lavar os meus pés?”.
7 Eslini Yezu àhəŋgrifəŋ, àhi : « Nihi ti ere ye ti nu nagray ni kə̀sərkaba faŋ do, akəsərkaba ti kama kwa. »
7 Jesus respondeu: “Você não entende agora o que estou fazendo, mas algum dia entenderá”.
8 Piyer àhi : « Ɗay-ɗay nàwayay ti nak kâbaru asak do. » Yezu àhi : « Tamal nàbaruk ndo ni ti nak mis goro do. »
8 “Lavar os meus pés? De jeito nenhum!”, protestou Pedro. Jesus respondeu: “Se eu não os lavar, você não terá comunhão comigo”.
9 Simu Piyer nakəŋ àhi : « Tamal nahkay ti kàbaru asak ciliŋ ba : baru ahar akaba ahàr daya, Bay goro ni. »
9 Simão Pedro exclamou: “Senhor, então lave também minhas mãos e minha cabeça, e não somente os pés!”.
10 Yezu àhi : « Maslaŋa ya àbara ni ti [abaray asak ciliŋ do ni ti] àbaray vu gayaŋ va do, aɗaba vu gayaŋ ni ɗek ègia njəlatana. Lekʉlʉm ti kìgʉma njəlatana, ay ti lekʉlʉm ɗekeni do. »
10 Jesus respondeu: “A pessoa que tomou banho completo só precisa lavar os pés para ficar totalmente limpa. E vocês estão limpos, mas nem todos”.
11 Yezu àhi ana tay « Lekʉlʉm ɗek njəlata do » ni ti aɗaba àsəra maslaŋa ya ti ara asəkumoru naŋ na àndava.
11 Pois Jesus sabia quem o trairia. Foi a isso que se referiu quando disse: “Nem todos vocês estão limpos”.
12 Yezu nakəŋ àra èndeveriŋa məbari asak ana tay a ti, àzay mugudi gayaŋ ni, àfakabu mək àŋga ka məlaŋ ga zlam məzumani na. Eslini àhi ana tay ahkado : « Ere ye ti nə̀gri ana kʉli ni ti kə̀səruma waw ?
12 Depois de lavar os pés deles, Jesus vestiu a capa novamente, retornou a seu lugar e perguntou: “Vocês entendem o que fiz?
13 Lekʉlʉm kə̀bum kazalum nu “Mʉsi, Bay geli” ti, nani ti jiri gekʉli, aɗaba nu Mʉsi gekʉli, nu Bay gekʉli eɗeɗiŋ.
13 Vocês me chamam ‘Mestre’ e ‘Senhor’, e têm razão, porque eu sou.
14 Ay nu Mʉsi gekʉli, Bay gekʉli ni tekeɗi nàbaria asak ana kʉli a ti, ahàr àɗəm e kiɗiŋ gekʉli bu ni ti maslaŋa nahaŋ mə̂bari asak ana maslaŋa nahaŋ. Njumki kwa kani, kəgrumoru kama kama.
14 E uma vez que eu, seu Senhor e Mestre, lavei seus pés, vocês devem lavar os pés uns dos outros.
15 Ere ye ti nə̀gri ana kʉli kani ni ti nə̀ɗəfiki divi ana kʉli : grumi ana mis akaɗa goro ya nə̀gri ana kʉli ni.
15 Eu lhes dei um exemplo a ser seguido. Façam como eu fiz a vocês.
16 Nəhi ana kʉli nahəma, maslaŋa ya agri tʉwi ana mis ni ti àtam bay ya ti naŋ agri tʉwi ni do. Maslaŋa ya təslər naŋ ni ti àtam bay ya ti àslər naŋ ni do.
16 Eu lhes digo a verdade: o escravo não é maior que o seu senhor, nem o mensageiro é mais importante que aquele que o envia.
17 Nihi kə̀səruma nahkay nahəma, grum tʉwi akaɗa ya nə̀ɗəfiki ana kʉli kani ni. Tamal kəgrum nahkay ti akəmərumvu. »
17 Agora que vocês sabem estas coisas, serão felizes se as praticarem.”
18 Yezu àhi ana tay keti : « Ma goro ya nə̀ɗəm ni ti nə̀ɗəmki ke kʉli, lekʉlʉm ɗekeni do, aɗaba nə̀səra ndam goro ya nə̀daba tay a na. Àbu məbəkiani a Wakita ge Melefit ni bu nahkay hi : “Maslaŋa ya ti mə̀bu məzumkabu zlam kəlavaɗani ni àmbatuva ahàr va.” Ahàr àɗəm pakama nani agravu kwa.
18 “Não digo estas coisas a todos vocês; conheço os que escolhi. Mas isto cumpre as Escrituras que dizem: ‘Aquele que come do meu alimento voltou-se contra mim’.
19 Wuɗaka ere gani ara agravu ti nəhivù ana kʉli. Nə̀hiva ana kʉli a ti, ka ya ti ere gani amagravu ni ti akəsərumki nu gani, nu nə̀bu.
19 Eu lhes digo isso de antemão, para que, quando acontecer, vocês creiam que eu sou aquele de quem falam as Escrituras.
20 Nəhi ana kʉli nahəma, maslaŋa ya ti àgəskabá maslaŋa ya ti nəslər naŋ na ti àgəskabá nu nuana daya. Maslaŋa ya ti àgəskabá nu a ni ti àgəskabá Bay ya ti àslərbiyu nu na daya. »
20 Eu lhes digo a verdade: quem recebe aquele que envio recebe a mim, e quem recebe a mim recebe o Pai, que me enviou”.
21 Yezu àra àɗəma ma nahkay ti ɓəruv àtikaba. Àɗəm : « Nəhi ana kʉli nahəma, biliŋ gekʉli aməsəkumoru nu. »
21 Então Jesus sentiu profunda angústia e exclamou: “Eu lhes digo a verdade: um de vocês vai me trair!”.
22 Ndam maɗəbay naŋ ni tàra tìcia ma gayaŋ na ti tàmənjavu e eri vu e eri vu, tə̀ɗəm : « Àɗəmki ma hini ti àki ka way ? »
22 Os discípulos olharam uns para os outros, sem saber a quem ele se referia.
23 Eslini bəlaŋ e kiɗiŋ ga ndam *maɗəbay Yezu ni bu, naŋ ya ti Yezu awayay naŋ kayani ni, naŋ àbu priɗ kà gəvay ga Yezu.
23 O discípulo a quem Jesus amava ocupava o lugar ao lado dele à mesa.
24 Nahkay Simu Piyer àdaɗi ahàr, awayay ti mîhindifiŋa slimi ga maslaŋa nana kà Yezu a.
24 Simão Pedro lhe fez um sinal para que perguntasse a quem Jesus se referia.
25 Naŋ ya ti Yezu awayay naŋ kayani ni àra àsəra ere ye ti Piyer awayay ahi na ti, àzoru ahàr gayaŋ gwar ka məɓəruv ga Yezu mək èhindifiŋa kà Yezu a, àhi : « Maslaŋa gani nani ti way, Bay goro ? »
25 Então o discípulo se inclinou para Jesus e perguntou: “Senhor, quem é?”.
26 Yezu àhəŋgrifəŋ, àhi : « Maslaŋa ya ti anasaya vaŋgwala, anahəndakiaya eli a, anəvi ni ti, nani naŋ gani. » Àra àɗəma nahkay ti àhəndakiaya eli a ka vaŋgwala na mək àvi ana Zʉdas wur ga Simu Iskariyot.
26 Jesus respondeu: “É aquele a quem eu der o pedaço de pão que molhei na tigela”. E, depois de molhar o pedaço de pão, deu-o a Judas, filho de Simão Iscariotes.
27 Zʉdas nakəŋ àra àza vaŋgwala na ti *Seteni àhuriviyu hʉya. Nahkay Yezu àhi : « Tʉwi gayak ya kara kagray ni ti gray weceweci. »
27 Quando Judas comeu o pão, Satanás entrou nele. Então Jesus lhe disse: “O que você vai fazer, faça logo”.
28 E kiɗiŋ gatay ya tə̀zum zlam ni bu ni maslaŋa ya ti àsər Yezu àhi ma gani ana Zʉdas kamam ni ti àbi, si Zʉdas Zʉdasani ciliŋ.
28 Nenhum dos outros à mesa entendeu o que Jesus quis dizer.
29 Zʉdas ti naŋ bay məgəsi siŋgu ana tay, nahkay ti mis ndahaŋ e kiɗiŋ ga ndam maɗəbay Yezu ni bu tə̀hi ana ahàr bi Yezu àhi ana Zʉdas môru mə̂səkumbiya zlam ga magray wuməri a, ahkay do ni bi àhi môru məvi zlam ana ndam talaga.
29 Como Judas era o tesoureiro, alguns imaginaram que Jesus tinha mandado que ele comprasse o necessário para a festa ou desse algum dinheiro aos pobres.
30 Ay Zʉdas àra àza vaŋgwala na ti àhəraya e mite va hʉya. Sarta gani nani ti məlavaɗ.
30 Judas saiu depressa, e era noite.
31 Zʉdas nakəŋ àra àsləka ti Yezu àhi ana nday ndahaŋ ni ahkado : « Nu *Wur ge Mis nahəma, nihi ti sarta goro ènjia, mis atəsər nu gəɗakani, atazləbay nu. Nahkay azuhva nu ti mis atəsər Melefit day naŋ gəɗakani, atazləbay naŋ.
31 Assim que Judas saiu, Jesus disse: “Chegou a hora de o Filho do Homem ser glorificado e, por causa dele, Deus será glorificado.
32 [Mis atəsər Melefit naŋ gəɗakani atazləbay naŋ] nahkay ti, Melefit Melefiteni àna ahàr gayaŋ day ara agray ti mis tə̂sər nu Wur ge Mis ti nu gəɗakani, ara agray ti tâzləbay nu. Ara agray nahkay wuɗak.
32 Uma vez que Deus recebe glória por causa do Filho, ele dará ao Filho sua glória, de uma vez por todas.
33 « Bəza goro ni, nara nəmbərbu kʉli wuɗak, sarta goro àvu kay va bi. Anasləka ti, akəɗəbum məlaŋ goro. Ay ma goro ya nə̀hi ana ndam *Zʉde ni ti nəhi ana kʉli daya : Məlaŋ goro ya anoru ni ti lekʉlʉm ekinjʉmiyu koksah.
33 Meus filhos, estarei com vocês apenas mais um pouco. E, como eu disse aos líderes judeus, vocês me procurarão, mas não poderão ir para onde eu vou.
34 Nihi nahəma nəɗəfiki divi mʉweni ana kʉli, ahàr àɗəm kəgrum kwa. Divi gani nihi : wayumvu. Nawayay kʉli, nahkay ahàr àɗəm lekʉlʉm day wayumvu akaɗa goro ya nàwayay kʉli ni.
34 Por isso, agora eu lhes dou um novo mandamento: Amem uns aos outros. Assim como eu os amei, vocês devem amar uns aos outros.
35 Tamal kawayumvu nahkay ti, mis ɗek atəsər lekʉlʉm ndam maɗəbay nu. »
35 Seu amor uns pelos outros provará ao mundo que são meus discípulos”.
36 Eslini Simu Piyer àhi ahkado : « Kara kakoru eley, Bay goro ? » Yezu àhəŋgrifəŋ, àhi : « Məlaŋ goro ya nara nakoru ni ti, kìsliki maɗəboru nu nihi koksah. Ay kama kama ti akaɗəboru nu. »
36 Simão Pedro perguntou: “Para onde o Senhor vai?”. Jesus respondeu: “Para onde vou vocês não podem ir agora, mas me seguirão mais tarde”.
37 Piyer àhi : « Bay goro, ku takaɗ nu azuhva nak nəŋgu ni nəgəskabu. Nahkay ti nìsliki maɗəboru kur nihi koksah ti kamam ? »
37 “Senhor, por que não posso ir agora?”, perguntou ele. “Estou disposto a morrer pelo senhor.”
38 Yezu àhi : « Kə̀ɗəm ku takaɗ kur azuhva nu nəŋgu ni kəgəskabu ti eɗeɗiŋ aw ? Nəhuk nahəma : wuɗaka agwazl azlah ti akəɗəm sak mahkər kə̀sər nu do timey ! »
38 “Morrer por mim?”, disse Jesus. “Eu lhe digo a verdade, Pedro: antes que o galo cante, você me negará três vezes.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.