Romanos 8

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ore eru ŋiŋigo Kristo Yesuke qakatoru dimagobeneŋ, Anutuji noŋunde buŋo mitarime damaŋ yoo misi korure biŋe so fukeru gogobeneŋ.
1 Isanimih boun sabuw iyabowat Keriso Jesu wanawananamaim hikofan tema’am boro men hinakusairihimih.
2 Ore fuŋine iŋi: Go agiburande aŋi reŋgaru gomeŋ ore eru kome sanaŋinere biŋe fukeru gomeŋ. Oŋuine gomeŋyoŋ, Kristo Yesuke qakatoru dimande gogo sanaŋinere Moroji kome sanaŋinere nigiŋgone pirue gareko gogo.
2 Anayabin God Anunin ana fairamaim Keriso Jesu wanawananamaim yawas ebitit, i ayu bowabow kakafin ana fairane naatu morob ana fairane rufamu atit.
3 Ŋiŋigo maŋ sakinoŋuŋgo aŋinoŋuŋ sanaŋine sembene oi pega. Oi boyobebeneŋ Kadi buŋore tobiriji wirieru gogo sanaŋine noreiŋgo embimbiŋgako quŋgabeneŋ. Quŋgabeneŋ maŋ sakinoŋunji agiburaŋ eru gobeŋ, Anutuji agiburaŋ ore buŋoine mitariku tifeine iŋi bokirieya: Iŋoji iŋoyoŋunde Made soreme moreŋgo wakiru agiburaŋ ŋire saki oŋuine fukeya. Jikigaru agiburande boji kamasi oŋuine fukeko rigabi komeya. Anutuji gogo sanaŋinere fuŋne oŋu bataniŋgaya.
3 Ofafar men karam tasinaf, anayabin it biyat ana kakafinamaim iwa’an ofafar ririm. Baise God sinaf, taiyuwin Natun Ta’imon iyun ra’iy orot biyan kakafin bai iyaun, naatu bowabow kakafin ana siboromih matar. Naatu bowabow kakafih orot babin wanawanahimaim etei kusaisiren.
4 Anutuji fuŋine oi yoore eru bataniŋgaya: Kadi buŋoji noŋuŋ posiine eru poretiŋ gokimiŋ ore mitiga noreega, Anutuji buŋo ore foriineji noŋundeo fuke foreiŋgo maneya. Ore eru maŋsakinoŋunde aŋi sanaŋine sembeneji so siŋaŋ nobeiŋgo useru Moro Tiriinere maŋ aŋi reŋgakimiŋ ore dimaegobeneŋ.
4 God iti bowabow sinaf, saise ofafar ana tur eo’o i hinan wanawanatamaim hinamatar, men biyat ana kokomaim tanama, baise Ayubin ana kokomaim tanama.
5 Ŋiŋigo maŋsakiyaŋunde aŋi sanaŋine sembene boyobeegobi, yoŋore maŋyaŋunji agiburaŋ eiŋgo ore pega. Ŋiŋigo Moro Tiriinere aŋi boyoberu eegobeneŋ, noŋunde manji Moro Tiriinere eebobo ekimiŋ ore pega.
5 Sabuw iyab biyah ana naniyanamaim tema’am hai naniyan tutufin etei i nati’imaim ebobonawiyih. Baise sabuw iyab Anun Kakafiyin ana kokomaim tema’am, hai not tutufin etei Anun ana kokomaim tesisinaf.
6 Maŋsakinoŋunde aŋi sanaŋine sembeneji furu nobeko kome sanaŋine oobe rakimiŋ ore pegayoŋ, Moro Tiriineji maŋnoŋuŋgo womo eme sanaŋgaru gokiminde aŋi maneega.
6 Turobe orot babin ana notamaim nabobonawiyi boro morob wan inayen. Baise Anun Kakafiyin ana notamaim nabobonawiy boro yawas naatu tufuw inab.
7 Anutuji Kadi buŋo noreko agiburaŋ ekiminde aŋi sanaŋineji buŋo ore rurumaŋgo so raega. Oi raiŋgo embimbiŋgaga. Oi embimbiŋgako kosa goku maŋnoŋunji Anutu igogaru rosi eteegobeneŋ.
7 Anayabin sabuw iyab biyah ana kokomaim kakafih ebobonawiyih i God ana kamabiy temamatar, naatu men karam boro God ana ofafar babanamaim hinama.
8 Ŋiŋigo maŋ sakire aŋiyaŋuŋ sanaŋineji siŋaŋ yabebi kosa gogobi, yoŋoji Anuture jiŋoo saganimiŋ ore quŋganimiŋ.
8 Sabuw iyab biyah ana kokomaim ebobonawiyih men karam hiwa’an God niyasisir.
9 Yoŋoji quŋganimiŋyoŋ, Anuture Moro Tiriineji ŋoŋore maŋgo goga ine, iŋoji siŋaŋ ŋabeko gogobi. Maŋ sakire aŋiyaŋuŋ sanaŋine sembene yoŋoji ŋoŋo so siŋaŋ ŋabeegobi. Kristore Moro Tiriineji more maŋgo so rakame omaine goga, iŋoji Kristore biŋe so fukega.
9 Baise kwa i men biya ana kokomaim ebobonawiyi, baise Anun Kakafiyin. Anayabin God Anunin i kwa wanawanamaim ema’am. Orot yait Keriso Anunin men wanawananamaim ema’ama, i men Keriso nowan.
10 So fukegayoŋ, Kristoji ŋoŋore maŋgo goga ine, saki fuyaŋunji agiburande eru komenimiŋyoŋ, iiruŋaŋunji posiine fukegobi ore eru sanaŋgaru go ropenimiŋ.
10 Baise Keriso kwa wanawanamaim ema’am, imih God buwi yawas kwama’am. Basit biya i boro namorob anayabin bowabow kakafin awan karatan, baise ayub i yawasin anayabin ayub ana yawas i mutufurin.
11 Anutuji Kristo Yesu bogboreme komegone pakereya, iŋore Moroji maŋ-ŋaŋuŋgo goga ine, yokoji ŋoŋo Anutuke qakatoru dimakabi sakiŋaŋuŋ komekiine oi oŋuakoŋ bogborenimi.
11 Naatu God Anunin Jesu morobone biyawas kwa wanawanamaim ema’ama. Keriso morobone biyawas na’atube kwa auman boro i Anunin kwa wanawan ema’am imaim biya yawas nitin.
12 O maŋkekerisie ogopune, gboreru gogobeneŋ ore niŋoji Anuture tifeke gogobeneŋ. Maŋ sakire aŋinoŋuŋ sanaŋine sembene boyobeniminde tife matayoŋ, Moro Tiriinere mi reŋgaru gokiminde tifeji oi pe norega. Ore eru noŋunde aŋigo kosa egu gokimiŋ.
12 Isanimih, taituwou, it i bowabow hitit, baise men biyat ana kokomaim tanasinafumih.
13 Maŋ sakire aŋiyaŋuŋ sanaŋine sembene boyoberu gogobi ine, ŋoŋo kome sanaŋinere biŋe fukenimiŋ. Oŋu fukenimiŋyoŋ, Anutu oŋga wosibi Moro Tiriineji maŋsakiŋaŋunde eebobo sembene bokomeeiŋ ine, oŋuine oo gboreru sanaŋgaru go ropenimiŋ.
13 Anayabin kwa biya ana kokomaim kwanama’am na’at boro kwanamorob. Baise Anun Kakafiyin ana kokomaim kwanama’am na’at, biya ana kokok kakafih etei boro nimuruben. Naatu kwa boro yawas kwanama,
14 Anuture Moroji ŋiŋigo qotiŋgaru oga yabeko gogobi, yoŋoji sosowo Anuture odumadepu fukegobi.
14 anayabin sabuw iyab God Ayubin ebobonawiyih i God natunatun.
15 Gemokaku yoŋoji ŋiŋigo boburo yabebi gburugburu yabeko kiŋaŋqoqo omaine fukeru gogobiyoŋ, ŋoŋo gemo oŋuine oi mo matayoŋ, Moro Tiriine oi biŋe qoqo eku gogobi. Ore eru ŋoŋo moke jikigaru kokoi paio egu goinebi. Moro Tiriine iŋoji qowirie ŋabeme Anuture odumadepu fukegobi. Moro oiji boburo nobeko Anuture “Aba Mama!” oŋgaegobeneŋ.
15 Anayabin God Ayubin kwabaib i men kwa niwa’ani bir ana fairamaim nabonawiy isan kwani’akiramih. Baise Ayubin kwabaib i natunatun anababatun matar isan kwabai, saise imaim fair tanab isan tanarerey tanao, “Abba! Tamaiya!”
16 Anuture odumadepu fukegobeneŋ, buŋo oi Moro Tiriineji iŋoyoŋe noŋunde iiruke qotikeru moko kitiŋgaku miegobire.
16 I Ayubin it ayubit bairi hita’imon teo’orereb it i God natunatun.
17 Anuture odumadepu fukegobeneŋ ine, iŋoji iŋoyoŋunde ŋiŋigopuine noŋunde ore seŋgiŋbaŋgiŋ bomogako pega, oi oŋuakoŋ raugakimiŋ. Anutuji Kristore ya bomogako pega, oi oŋuakoŋ Kristore qaŋaŋgo dimaku raugakimiŋ. Kristoke moko joiserereŋ maneegobeneŋ ine, oŋuakoŋ Kristore kuririquraŋineo roperu iŋoke moko tamaeru gokimiŋ. Oŋu.
17 It i natunatun imih sawar abisa i ana sabuw isah ebobotan boro bairi tanab yaun. Naatu abisa God Keriso isan ebobotan boro bairi tanab yaun. Keriso ana biyababan bairi tanafafaram na’at ana marakaw boro bairi tanafaram.
18 Damaŋ yoo joiserereŋ maneru gogobeneŋ, oiji gogo wakiqoqoine fukega. Jiki Kristore kuririquraŋgo roperu tamaeru seŋgiŋbaŋgiŋ gokimiŋ, oiji gogo ropekiine kuririineke fukeiŋ. Gogo yoyoka oi mobemobe eru osoekimiŋ ore so mata. Oŋu manesugo.
18 Anababatun au’uwi, biyababan iti boun tabai tabi’akir, mar boro ana marakaw nabirerereb hairi tanafufufun, nati marakaw i ra’at kwanekwan men biyababan hairi ta’imon.
19 Anutuji joma eru ya sosowo bofukeme pegobi, yoŋoji odigaru Kristoji wareru Anuture odumadepu bomukuru yaduko kuririquraŋ fuke yareiŋ ore aŋi sogo maneegobi.
19 Anayabin baimataren sawar tutufin etei God natunatun bow tit bairerereb isan, yah kusikus iwa’an hima hi’uroron tinuwanuw.
20 Anutuji joma eru ya sosowo bofukeyayoŋ, yoŋoji goku komeru mataenimiŋ. Yoŋoyaŋunde aŋire so matayoŋ, Anutuji iŋoyoŋunde aŋire so oŋu burugaya. Ya sosowo mataenimiŋyoŋ, jibu oori yareme seŋgiŋbaŋgiŋ iŋi fukeiŋgo odigaegobi:
20 Orot ta’imon ana kakafinamaim baimataren sawar tutufin etei higabiyoy, men i akisih hai kokomaim baise God ana kokomaim sinaf.
21 Anutuji joma eru ya sosowo bofukeme pegobi, yoŋoji oŋuakoŋ yoore eru odigaegobi: Anutuji oi oŋuakoŋ wuwunuŋ gogore nigiŋgone pirue yareme so komeru goregaru mataenimiŋyoŋ, Anuture odumade oŋuine ŋeririkeru kuririquraŋyaŋuŋke tamaeru pe ropenimiŋ.
21 Iti baimataren sawar etei veya ta hai bai’akirane hibat timunumun boro hinabotaitih hinatit God natunatun bairi marakaw gewasin hinafaram.
22 Ore fuŋine oi iŋi: Anutuji joma eru ya sosowo bofukeme pegobi, yoŋoji sosowo moko nakafe poreru odumade rorore goji kiyabeega, oŋuine maneru pe waperu damaŋ yoo oŋuakoŋ eegobi, oi manegobeneŋ.
22 It taso’ob baimataren sawar tutufin kek tufuwamih ebotukwar ana biyababan tebaib na’atube, aneika hima hitef hirererey tana boun tatit.
23 Anutuji joma eru ya sosowo bofukeme pegobi, yoŋoreone matayoŋ, Anuture bobosu fukebeneŋ Moroine Tiriine yauŋ noreko gogobeneŋ, noŋuŋ oŋuakoŋ maŋnoŋunji nakafe poreru goegobeneŋ. Anutuji oga nobeko odumadepu fuŋine mo fukekimiŋgo odigaru goku nakafe eegobeneŋ. Oga noberu duenoŋuŋ bako sakinoŋuŋ fuŋine mo raugaru Sombuŋgo roperu fiaiŋgo ore aŋi sogo maneru gogobeneŋ.
23 Men baimataren sawar akisin hima hitef tererereyamih, baise it auman wanawanatamaim hamenamo erererey auman tama takakaif, God nan ni’obaiyit it i natunatun.
24 Oŋuine qowiriekimiŋ ore oori eru maŋnoŋuŋ kerisieru Sombunde biŋe fukekimiŋ. Ya fukeiŋ ore oori eegobeneŋ, ore foriine fukeko ŋonebeneŋ oorinoŋuŋ oŋuine oiji tariiŋ. Moji yare foriine fukeko ŋoneru ore ooriine oi so jikigaru eru odigaega. Oi mata.
24 Anayabin it nuhifotamaim iyawasit. Abisa isan nuhit fot tama’am i tabaika, aisim boro ibanak sawar tabo isan nuhit nafot tanama tanakaif.
25 Yare foriji so fukeko ŋoneegobeneŋ, ore oori egobeneŋ ine, oi yameŋ keku fukeiŋgo odigabeneŋ maŋnoŋuŋ so wakiega.
25 Baise sawar abisa men tai’itin nuhit nafot tanama tanakakaif na’at, it boro yatet nanub tanama tanakaif.
26 Oŋuakoŋ wiriebeneŋ Moro Tiriineji bapi nobeega. Uruŋu oŋga wosikabeŋ sagana, oi so manegobeneŋyoŋ, Moro Tiriineji iŋoyoŋe oŋgawowosi gionoŋuŋgo bapi noberu noŋunde ore eru oŋga wosigaru buŋo miine totogo mimire so matayoŋ, nakafe paiineo saŋugo miega.
26 Ef nati ta’imon it ata ririm ana veya i Ayubin ena it baibais ebitit. Anayabin it mi’itube o yoyoban isan ana ef men taso’ob. Baise i Ayubin it isat tef rerey eyoyoyoban wainit, turamaim men karam boro tanao.
27 Saŋugo miku Anuture aŋire so ŋiŋigo gbagbataeŋine noŋunde eru oŋga wosiega. Anutuji ŋiŋigo maŋnoŋuŋ ŋoneru osoeega, iŋoji afagaru Moro Tiriinere maŋ mamane maneega.
27 Naatu God dogorot nutitiy i’itin, Ayubin ananot i so’ob, anayabin Ayubin God ana sabuw isah eyoyoyoban i God ana kokomaim esisinaf.
28 Anutuji oŋgawowosiine maneru yareya sosowo siŋaŋ gako ore qoqodure foriineji iŋoyoŋunde ogopuji fianimiŋgo fukeega. Oi manegobeneŋ. Foriine oiji ŋiŋigo munaŋqoqo buruinere so oŋga yareko manjoko eteegobi, oi oŋu me oŋu bapi yabeega.
28 Naatu taso’ob, sawar etei God esisinaf i gewasih sabuw iyab tibiyabuw isah, sabuw iyab i ana kokomaim ea’afih isah.
29 Anuture burure fuŋne oi iŋi: Iŋoyoŋunde Madeineji maŋkekerisie ogo boakoŋ noŋunde botugo mine ba noreiŋgo maneega. Ore eru ronekoŋ buru rua noreko kamasinoŋunji Madeinere so fukekimiŋgo maneya. Ore eru ŋiŋigo ronekoŋ mane noreya, niŋo oŋuakoŋ fukekimiŋ ore miku roosoe nobeya.
29 Sabuw iyab God erurubinih i so’obabo erurubinih. I akisin yasairih hina i Natun ana’itinabe himatar, saise i Natun i baitumatumayah etei tuwah hai ain na’atube.
30 Ronekoŋ miku roosoe nobeya, noŋuŋ oŋuakoŋ oŋga noreya. Oŋga noreya, noŋunde buŋo oŋuakoŋ mitarime posikebeŋ. Posikebeŋ, noŋunde oŋuakoŋ kadi bataniŋgako iŋoyoŋunde kuririquraŋineo roperu seŋgiŋbaŋgiŋ gokimiŋ. Oŋu.
30 Naatu iyab yayasairih i eafih, naatu iyab ea’afih i yamutufurih, naatu iyab yayamutufurih i ana marakaw bairi faram isan buwih.
31 Buŋo oi maneru ore uruŋu minobeŋ? Anutuji sa kipe noberu mobenoŋuŋgo goga ine, moji qomuku norena?
31 Sawar iti sisinaf isan boro mi’itube tanao? God it isat nabatabat na’at yait boro nagam na’uwit? En anababatun.
32 Anutuji iŋoyoŋunde Made oŋuakoŋ so sabareyayoŋ, oi mitarime gogoine sosowo noŋunde eru kisiŋgaya. Oi kisiŋgako Anutuji iŋoke yauŋ wakimiine goine sosowo oi oŋuakoŋ afagaru noreiŋ.
32 God taiyuwin Natun men eoharihar, baise it etei siwarit, Natun ta’imonam ata siwar yai. Imih kwanotanot sawar afa’am boro asire baitita’e nama?
33 Anutuji ŋiŋigo iŋoyoŋunde roosoe noberu buŋonoŋuŋ mitarime posikeegobeneŋ, ore eru moji buŋo koroineo rua nobena?
33 God taiyuwin ana roubinen sabuw gewasih rouw bowabow yait boro baifuwenamaim nagam na’uwih? En anababatun!
34 Kristo Yesuji komeko Anutuji moke bogboreme Sombuŋgo roperu Anuture me furoineo ŋeku jikigaru noŋunde eru oŋga wosiega. Ore eru moji mo buŋonoŋuŋ osoeru misi korugo rakakimiŋ ore mitari noreiŋgo embimbiŋgaiŋ.
34 Yait boro God ana sabuw ubar nitih nagam na’uwih? En anababatun! Jesu Keriso akisinamo morob, naatu morobone misir maiye Tamah ana asukwafune mare isat ma eyoyoyoban.
35 Kristore manjoko maŋineo gobeneŋ moji oone boroiŋga nobeko wakinobeŋ? Suroŋqoqo enorekabi koŋkoŋ manenobeŋyoŋ, Kristore manjokogone soine so wakikimiŋ. Kekesuesue enorenobuŋyoŋ, oone soine so wakikimiŋ. Roro bofukenobeŋ me kambaŋ sokinoŋunji mataeme gonobeŋ, soine so wakikimiŋ. Egu komekiminde kokoi paio gonobeŋ me jigo qabi rosi fukenayoŋ, soine so wakikimiŋ.
35 Imih yait boro Keriso ana yabowane nakusibit, yare men karam nakusibit, o yawas fokarih, roukoukuwen, baimar kakafin, sawar en, obiruwen, o morob?
36 Ore buŋoine oi Biŋe Quraŋgo iŋi quraŋgabi pega,
36 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
37 Buŋo ore so enorenobuŋyoŋ, Kristoji manjokoine barariŋga nobeko manebeŋ, iŋoji kitiŋ nobeko yobiŋ sosowo oo gbiŋ eru kokoriaŋ eru gokimiŋ.
37 En baise, Keriso aki biyabuwi i wanawananamaim sawar etei hai fair aki aisnowaten.
38 Ya moji Kristore manjokoineone boroiŋ nobeiŋgo embimbiŋgaiŋ. Oi foriine yobu mane mukugo. Komeji me gogore yaine moji boroiŋ nobeiŋgo embimbiŋgaiŋ. Sombuŋ mimerereŋ me gemokaku yoŋoji damaŋ yoo me jiki niŋo boroiŋ nobenimiŋgo embimbiŋganimiŋ. Apa ŋaso ŋonemeqoti usuŋyaŋuŋke yoŋoji oi embimbiŋganimiŋ.
38 Imih ayu aso’ob anababatun men karam boro sawar ta imaim Keriso ana yabowane nakusibitamih, men morob, men yawas, men tounamatar, men Demon, men mar iti boun, men mar boro enan, men fair
39 Paibere paibe me yukire yukuineo gogobi, yoŋoji boroiŋ nobenimiŋgo embimbiŋganimiŋ. Anutuji yareya goine mo bofukeme pegobi, yoŋoji oŋuakoŋ Anuture manjoko oone boroiŋ nobenimiŋgo embimbiŋganimiŋ. Anuture manjoko oiji Kristo Yesu Ofoŋnoŋuŋ iŋoreo fukeko barariŋga noreme oi manegobeneŋ. Oŋu.
39 men yate mar, men me baban, men sawar ta himamatar wanawanahimaim boro God ana yabow ata Regah Jesu Keriso wanawananamaim ema’am nakusibit tanatitamih, en anababatun.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.