Mateus 18
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Damaŋ oo kiŋariŋ yoŋoji Yesureo wareru iŋi ojibuŋ, “Sombunde qorumaŋ maŋgo moji ropekiine ega?”
1 Nati ana maramaim bai’ufununayah hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “Mar ana aiwobomaim yait i orot gagamin?”
2 Oŋu ojibi odumade mendaine mo oŋga teme wareme botuyaŋuŋgo ruame dimaya.
2 Jesu kek kikimin eaf na nahimaim bat.
3 Dimame iŋi miya, “Nonji buŋo foriine mo iŋi ŋajibe maneniŋ: Maŋ-ŋaŋuŋ so kerisieru odumade oŋuine so fukenimiŋ ine, ŋoŋo damaŋ mogo Sombunde qorumaŋgo so ropenimiŋ.
3 Imaibo eo, “Anababatun a tur ao’owen, o yait ayawas men inabotabir inan iti kek gidigidih na’atube mar ana aiwobomaim boro men inarun.
4 “Ore eru moji iŋoyaŋune ba wawaki eku odumade oŋuine fukeiŋ, iŋoji Sombunde qorumaŋ maŋgo ropekiine fukega.
4 Isan imih orot yait taiyuwin yare iti kek kikiminabe emamatar mar ana aiwobomaim i orot gagamin.
5 Moji odumade yo iŋiine mo nonde tinao keporeru maŋgo eteiŋ, iŋoji noŋ kepore nuiŋ.” Oŋu.
5 “Naatu orot yait kek kikimin iti na’atube ayu wabu’umaim ana merar eyiy, i ayu au merar eyiy.
6 Yesuji jikigaru iŋi miya, “Odumade yo iŋiineji manesiŋ nugobi, moji yoŋoreone mo suruyoiŋ eteko agiburaŋ eiŋ, ŋi oiji yobiŋ ropekiine bofukeiŋ. Anutuji yobiŋ ore geoine uruŋu oteko soineo fukena? Karoŋaŋ oŋgiŋ ubeineo kiperu koe botuineo bokebi rakana, oiji afaine fukena.
6 Baise orot yait iti kek kikimin ayu bitutumu eoraraf in bowabow kakafin esisinaf, gewasin nati orot i boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare na’atomatom namorob.
7 “Agiburande babotikiji afaine akoŋ fukeega. Ore eru moreŋ ŋiŋigo ŋoŋore ‘Yei!’ beusembe manego. Moji babotiki sabareiŋgo embimbiŋgaegayoŋ, mo moji goine suruyoiŋ eyareko agiburaŋ enimiŋ, iŋore ‘Yei!’ oŋga joroku kuyogo. Joiserereŋ ropekiineji iŋore paio ropeiŋ.
7 “Tafaram i kakafin wanawanan run, imih nati sawaramaim sabuw bonawiyih bowabow kakafin tisisinaf. Sawar kakafih nati na’atube i boro hinamatar, baise orot yait biyanamaim iti sawar temamatar i boro kakafin anababatun nab.
8 “Megoji me kufugoji agiburaŋ einde suruyoiŋ egareiŋ ine, oi ketigaru bokeigoŋ. Ketigaru bokeru meti me kufuti goku gogo sanaŋine bofukeru igoriŋ bofukemiŋyoŋ, kufu mego yoyokake gokande jiki misi korugo bokebi egu rakamiŋ. Koru misiine oi tatariine tomiri jaiŋ.
8 O yait uma o a nabonawiy kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun, saise a uma duboduboh inan ma’ama wanatowan inarun. Men basit a uma hai ubaramaim o biya etei itan wairaf wan itayen ta’arahi.
9 “Oŋuakoŋ jiŋogoji agiburaŋ einde suruyoiŋ egareiŋ ine, oi unugaru bokeigoŋ. Unugaru bokeru jiŋogo moakoŋke goku gogo sanaŋineo roperu igoriŋ bofukemiŋyoŋ, jiŋogo yoyokake gokande misi korure misigo bokegubi egu rakamiŋ. Oŋu.
9 Naatu mata nuw kwanekwan kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun. Mata rounawat saise inan ma’ama wanatowan inarun, men basit mata ta’imon ana ubaramaim mata rou’abaka inan wairaf wan inayen na’arahi.
10 “Ŋiŋigo mendaine yo yoŋoreone mo egu ba wakinimiŋgo ŋoŋo sisiŋaŋ einebi. Nonji buŋo iŋi ŋajibe maneniŋ: Yoŋore rubobo mimerereŋpuji Sombuŋ kae oo nonde Sombuŋ Mamare maŋfuŋgo goku jiŋo maiine jijiki ŋoneegobi. Ore eru mipemiriŋ so eyareinebi.
10 “Abisa kusisinaf i inaso’ob men kek gidigidih inanuw furuwih, a tur ao’owen anayabin kek gidigidih hai tounamatar mar etei maramaim Tamai nan tebatabat.
11 (Sombuŋ eru morende Ŋi foriineji ŋiŋigo jibugabuŋ, yoŋo qowirie yabeme seŋgiŋbaŋgiŋ fukenimiŋ ore wakiya.)
11 Orot Natun nan ana’an i sabuw kasikasiyih bow baiyawasih isan na.
12 “Ŋoŋo buŋo yoore uruŋu manesugobi? Ŋi more lamapu 100 gobi yoŋoreone moji jibugaru tiŋtuŋ rako rauineji uruŋu eiŋ? Iŋoji 99 oi tukuo boke yaberu raru moakoŋ tiŋtuŋ raya, iŋore baaru raiŋ.
12 “Orot ana bobaituw 100 hitama’am ta’imon takakasiy isan a not i mi’itube kwanotanot? Ana bobaituw 99 tihamiyen oyaw wan hitama, i tare tan ta’imon kakasiy tanuwih ai en?
13 Baaru raru goku bofukeiŋ ine, nonji buŋo foriine mo iŋi ŋajibe maneniŋ: Iŋoji 99 tiŋtuŋ so rabuŋ, yoŋore damaŋ oo kokoine so jerieiŋyoŋ, moakoŋ ore mokemoke yobu jerieru goiŋ.
13 Naatu ana bobaituw tatita’ur tabaib ana maramaim, a tur ao’owen ana for ta’imon isan boro tiyasisir men kafaita, men 99 isah ebiyasisir na’atube anayabin i men hikasiy.
14 Ore so ŋoŋore Mama Sombuŋ kaeo goga, iŋoji ŋiŋigo mendaine yo yoŋoreone moji jibugaru misi korugo so rakaiŋgo maneega.” Oŋu.
14 Imih ef ta’imon nati na’atube Tamat maramaim men ekokok boro ana kek kikimin ta nakasiy.
15 “Maŋkekerisie ogogoji agiburaŋ egareiŋ ine, go iŋoreo raru jiŋo maiineo maigaku kadi tiriya, oi oduigoŋ. Oŋu ende buŋogo maneru rurumaŋgo raiŋ ine, goji ogogo gbiŋ etende moke maŋmoakoŋ eru gonimi.
15 “O taituwa ta wanawanamaim isa bowabow kakafin nasisinaf na’at wa’iwa’iramaim inan biyan ana kakafin matanamaim ini’obaiy. Inao fana nanonowar na’at i boro airi kwanitafen tutur.
16 Oŋu ende buŋogo maneru ore rurumaŋgo so raiŋ ine, goji jikigaru ogo moakoŋ me yoyoka oga yaperu iŋoreo rainebi. Biŋe Qurande buŋo yoore so oŋu eigoŋ, ‘Buŋo sosowo oi ŋiŋigo yoyoka me yokaomoji kitiŋgaku mibi sanaŋgaiŋ.’
16 Baise inao men nanonowar, orot ta’imon o rou’ab inabuwih bairi kwanan, saise o abisa’awat inao orot rou’ab boro sif hinaruboun. Buk Atamaninamaim hio na’atube.
17 “Oŋu ebi buŋoyaŋuŋ maneru ore rurumaŋgo so raiŋ ine, goji maŋkekerisie kufufunde minebobo yoŋo yajinde iŋoke mimane einebi. Mimane einebiyoŋ, yoŋore buŋo rurumaŋgo oŋuakoŋ so raiŋ ine, oi totogo mibi ruge fukeme maŋkekerisiere yauraine oŋuine eteru goigoŋ. Takis eaduyaŋuŋke robi misombeŋyaŋuŋ baegobi, ore kamasi oŋuine oi bokende sakibe goine.
17 Baise hinao men nanonowar na’at, basit ekaleisia matahimaim kwanakurereb kwanao, naatu ekaleisia hinao men nanowar na’at, basit kwanihamiy eteni orot na’atube nama o tax o’onayan na’atube nama.
18 “Nonji buŋo foriine yobu mo iŋi ŋajibe maneniŋ: Ŋoŋoji agiburaŋ moreŋgo kipenimiŋ, oi sosowo Sombuŋ kaeo oŋuakoŋ kipekiine peiŋ eru agiburaŋ moreŋgo bokeru piruenimiŋ, oi sosowo Anutuji bokeko Sombuŋ kaeo oŋuine akoŋ peiŋ.
18 “Anababatun a tur ao’owen, abisa iti tafaramamaim ku’a’uh maramaim boro ana’uh. Naatu abisa iti tafaramamaim kururufam maramaim boro anarufam.
19 “Jikigaru buŋo iŋi ŋajibe maneniŋ: Moreŋgo ŋoŋoreone yoyokaji buŋo oi me oi ore maŋmoakoŋ eru oŋga wosinimire buŋo kipenimi, nonde Mama Sombuŋ kaeo goga, iŋoji oi bokirie yateme rauganimi.
19 “Iban ao maiye, orot rou’ab iti tafaramamaim abisa isan hairi hibasit tefefeyan, Tamai maramaim boro isah nasinaf.
20 Oi yoore eru: Ŋiŋigo yoyoka me yokaomoji nonde tinao oo me oo tumaŋganimiŋ, nonji oo yoŋore botugo gobemiŋ.” Oŋu.
20 Orot rou’ab o tounu ayu wabu’umaim tekuku’ay, ayu i nati wanawanahimaim bairi.”
21 Damaŋ oo Pitaji Yesureo wareru buŋo iŋi ojiya, “Ofoŋ, ogoneji agiburaŋ enareega, nonji oi ate wojimure so bokebe sagaiŋ? Ateine 7 oi kokoine. Ore so bokebe sagaiŋ me mata?”
21 Imaibo Peter na Jesu biyan tit ibatiy, “Regah, ayu taiu isau mar etei bowabow kakafih nasisinaf mar boro bai’ab ana kakafih ana notawiyen? Ana kakafih ana notawiyen nayen seven nanatabir?”
22 Yesuji oi maneru iŋi bokirie teya, “Ateine 7 matayoŋ, 70 taims 7 oi bokende sagaiŋ. Nonji oŋu gajigo.
22 Jesu iya’afut eo, “Men seven, baise mar etei 70 tafanamaim seven auman.
23 Ore fuŋine oi iŋi mitaniŋgabemiŋ. Sombunde qorumaŋ oi kiŋ ŋi koitore so ruabe iŋi fukega: Kiŋ koitoji kiŋaŋqoqopuine oŋga yareko moneŋyaŋuŋ siŋaŋ gabuŋ, ore buru papia odubi botiŋgaiŋgo yameŋ keya.
23 “Anayabin aiwob maramaim ana itinin i aiwob orot ana akir wairafih hai bowabow nunutitiy na’atube.
24 “Oŋu fuŋgaru moneŋine ore sunduine osoeru botiŋgabi oo ŋi mo ogaru warebi iŋore jiŋoo dimaya. Tifeine oi 10 milyon Kina iŋoreo peya.
24 Nuteteyan ana bowabow busuruf ana veya aiwob orot kabay million na’atube orot ta bai ma bowabow hibai hina hirun.
25 Oi peyayoŋ, tifeine oi bajiiŋ ore moneŋine so sagako embimbiŋgaya ore eru soguineji dimaku iŋi mitigaya, ‘Meboine pega, oi sosowo furiine banimiŋ ore ruainebi. Oi eru ŋigo madeine oi oŋuakoŋ furiyaŋuŋ banimiŋ ore ruabi moneŋ wareko oiji tifeine oi bajiinebi.’
25 Naatu nati akir wairafin aiwob orot ana kabay wan yin isan aurin men karam. Imih aiwob orot iuwih orot aawan, natunatun naatu ana sawar etei hitabow hitan sabuw afa hitatobon hai akir wairafihimih hitabow, saise nati kabayamaim aiwob orot ana kabay wan tab isan eo.
26 “Oŋu mitigako kiŋaŋqoqoineji maŋfuŋgo wakiru dikanji keru daberu iŋi weu teya, ‘Go manjo so eru maneku karieru odi nunde gore tife sosowo oi soine baji garebemiŋ.’
26 “Baise akir wairafin aiwob orot nanamaim sun yowen fefeyan eo, ‘Regah a kokok yate nanub naatu ayu boro ana sinaftobon a sawar etei wah anayow anit.’
27 Oŋu weu teko soguineji kiŋaŋqoqoinere beusembe maneru tifeine oi mukuru bokeru pirueko wakiya.
27 Aiwob orot ana akir wairafin itin yan baban naatu ana kabay wan yin isan auman ibagun naatu iu tit ana ubar in.
28 Wakiyayoŋ, sakibe raru oo kiŋaŋqoqo ogoine mo bofukeru ŋoneya. Iŋore tife oi giobobo 100:re furi (Kina 2,000) ore so iŋoreo peya. Oi ŋoneru ubeine sanaŋine roru bopogaru iŋi ojiya, ‘Nonde tife goreo pega, oi baji naremiŋ me?’
28 “Baise nati akir wairafin tit in naatu ana kabay bai’abamo bowayan turan biyanamaim bai ma’am biyan tit, eof sikan bai eo, ‘Au kabay o biya inu’in boun wan inay initu.’
29 “Oŋu ojime kiŋaŋqoqo ogoineji maŋfuŋineo wakiru dikanji keru daberu iŋi weu teya, ‘Go manjo so eru maneku karieru odi nunde gore tife oi soine baji garebemiŋ.’
29 “Bow turan orot nanamaim sun yowen ifefeyan eo, ‘Yate nanub mar kafai ayu boro a kabay wan anay anit.’
30 “Oŋu ojiyayoŋ, iŋoji oi takigame raru mimitari ŋi majistreit ojime roru kiperu witi pigo ruabi ŋeko tifeine baji forebi wakiiŋ.
30 “Baise orot men kok boro turan fanan tanowar, imih bai furisiman itih hibai hin dibur bar hiya’ariy. Naatu orot turan iu, ‘Iti’imaim inama au kabay wan inay initu imaibo inatit.’
31 Ya oi fukeko kiŋaŋqoqo ogopuineji kamasi oi ŋoneru maŋyaŋuŋ jajabame beusembe maneru raru ore sunduine sosowo oi soguneyaŋuŋ ojibi maneya.
31 Akir wairafih afa iti sawar matar hi’itin men hiyasisir, imih hin abisa’awat himamatar isan aiwob orot ana tur hiowen.
32 “Oi maneru soguneyaŋunji kiŋaŋqoqo fuŋfuŋgaine iŋo oŋga teme jiŋoineo wareme iŋi ojiya, ‘Go gio bobo ŋi sembene! Go tifego mukuru bokemiŋgo weu narende nonji oi sosowo boke garego.
32 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafin eaf na iu eo, ‘O i anababatun orot kakaf. Ayu au kabay gagamin maiyow o biyamaim ma’am i asafam, anayabin ayu ifefeyanu.
33 Nonji ŋone guru emboŋ eru ŋonemaiŋ garebe goji oŋuakoŋ ore so kiŋaŋqoqo ogogo ŋonemaiŋ etende sagana.’
33 Gewasin bow tura itakabibir o akakabibiri na’atube.’
34 “Soguneineji oŋu ojime maŋine rigaŋgame kiŋaŋqoqo iŋore buŋo mitariku nigiŋ pire siŋaŋ yoŋore meo rua teko joiserereŋ kokoine maneru ŋeiŋ. Oo ŋeku tifeine kiŋ koitore peya, oi sosowo baji foreko wakiiŋ.
34 Aiwob orot yan so’ar tatabir ana dibur kaifenayah iuwih hifatum dibur hiya’ariy naatu iu, ‘Iti’imaim inama’am au kabay wan inay initu imaibo inatit.’”
35 Soso buŋo yoore foriine oi iŋi: Ŋoŋo moakoŋ moakoŋ ogoŋaŋunde agiburaŋ maŋ-ŋaŋuŋgo so bokenimiŋ ine, nonde Sombuŋ Mamaji oŋuakoŋ buŋo ore so eŋareiŋ.” Oŋu.
35 “Ef ta’imon ayu Tamai maramaim kwa ta’ita’imon isa boro iti na’atube nasinaf, o yait taituwa ana kakafin men dogor tutufin etei inanotanotawiy na’at.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.