Lucas 17
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Yesuji kiŋariŋpuine buŋo iŋi yajiya, “Sembenere babotikiji afaine fukeega. Moji babotiki sabareiŋgo embimbiŋgaegayoŋ, mo moji goine yoyoiŋ eyareme agiburaŋ enimiŋ, iŋore eru oŋga rurugaku ‘Yei!’ oŋga jorago. Joiserereŋ ropekiineji iŋore paio ropeiŋ.
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Bowabow kakafin ana routobon i turobe boro hinamatar, baise orot yait iti sawar niwa’an hinamamatar boro yababan gagamin na’in nab.
2 Iŋoji ŋiŋigo mendaine yoŋoreone mo suruyoiŋ eteko agiburaŋ eiŋ, ŋi iŋoji yobiŋ ropekiine bofukeiŋ. Anutuji yobiŋ ore geoine uruŋu oteme soineo fukena? Karoŋaŋ oŋgiŋ ubeineo kiperu koe botuineo bokebi rakana, oiji afaine fukena.
2 Naatu orot yait nati na’atube nasisinaf, ana gewasin nati orot boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare, men basit nama au kek gidigidih niwawa’anih bowabow kakafih hinasinaf.
3 “Ore eru ŋoŋo-ŋaŋe sisiŋaŋ eku goinebi. Ogogo moji agiburaŋ ega, iŋo mibotiŋ eteigoŋ. Mibotiŋ etende mane sembeaku beusembe maneiŋ ine, go agiburaŋine boke teigoŋ.
3 Imih abisa kwasisinaf mata toniwa’an, taituwa baitumatumayan bowabow kakafin nasisinaf na’at, inakwarar tatab nihamiy, naatu bowabow kakafin nihamiyen dogoron nabikitabir na’at ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
4 Una more maŋgo agiburaŋ 7 eku bosembea guru ateine 7 goreo kirieru iŋi miiŋ, ‘Ogone, noŋ agiburaŋ ego ore nakene mane sembeago.’ Oŋu miiŋ ine, go agiburaŋine oi boke teigoŋ.” Oŋu.
4 Naatu veya ta’imon wanawanan mar etei seven na’atube o isa nasisinaf kakaf isan, mar etei seven namatabir maiye nan biya natit nao. Ayu o isa bowabow kakafin asinaf, ana bowabow kakafih inanot tawiyen.
5 Aposol yoŋoji Ofoŋ ojibuŋ, “Mamanesiŋnoŋuŋ jikigaru basanaŋgaigoŋ.”
5 Tur Abarayah Jesu isan hio, “Regah ai baitumatum kwira’at.”
6 Oŋu mibi Ofonji bokirieya, “Mamanesiŋ-ŋaŋunde fori oi yojuŋ korunde so ena ine, ŋoŋoji soine yojuŋ yo yoore iŋi mitiganobuŋ, ‘Go godugoke pariru pakereru riŋaru koego rakaru gake sariru dima.’ Oŋu miku manesiŋ gabi yo oiji buŋoŋaŋuŋ reŋgaiŋ.” Oŋu.
6 Regah iyafutih eo, “Kwa a baitumatum ai momor ro’on na’atube, kwa boro iti ai uwa isan kwanao, ‘A wairoron etei ku’uy ra’ah kwen tor yan kure kubat,’ boro fana nab kwao na’atube nasinaf.
7 “Ŋoŋoreone more gio ŋiji bulmakao roru gioo raru kiju poreme moreŋ bopogaiŋ me lama siŋaŋyaŋuŋ goiŋ. Goku pigo wapeko oo rauineji iŋi miko maneiŋ me mata, ‘Go pigo waperu ŋeku uqogo no.’
7 “Naatu itinin ta i iti na’atube, o ta a bowayan orot masaw tabowabow o sheep takakaifen rabirab au bar tanan, boro men ana merar itay naatu itau, ‘Kurun kumare bay ta ku’aan.’
8 Oŋu mata! Iŋoji iŋi miiŋ: ‘Go obu rauku gake bobobiaŋ eru ubure uqone rigaru narende nobemiŋ. Ore ŋadiineo gakere uqo rigaru noigoŋ.’
8 Ai’abin, o boro mat a bay tabogaigiwas itaa, imaibo i tamare taa tatom.
9 Oŋu mitiga teko gio ŋiineji rauine miya ore so gioine ba foreko sagako siŋaŋineji ore eru miteŋ gaiŋ me mata? Mata!
9 Naatu a bowayan orot iyun sisinaf isan i boro men o ana merar yin isan tama takaifimih en.
10 Ŋoŋore fuŋne oi oŋuakoŋ pega. Siŋaŋyaŋunji ya sosowo mitiga ŋareya, ŋoŋo oi eforeru oo iŋi minimiŋ, ‘Niŋo gio ŋiŋigo omaine gogobeneŋ. Raunoŋunji yare miya, oi akoŋ baku waregobeneŋ ore mimiteŋ baakimiŋgo embimbiŋgagobeneŋ.’” Oŋu.
10 Imih kwa auman ef i nati ta’imon, abisa bowamih hinao hiyuni kwa bowabow ufunamaim, kwa na’atumo kwanao, ‘It i akirwairafit wabit men gagamin aisim merarayow isan tananot, abisa hi’u’uwit na’atube tasinafuka.’”
11 Yesuji Jerusalem sitio raiŋgore Galili eru Samaria prowins yoyoka yokore botugo kadi peya, oo raya.
11 Jesu au Jerusalem yey ana veya i tafaram Samaria naatu Galilee hairi hai yoyow ana founamaim yen in.
12 Kadio raru kae mogo ropeko ŋi 10 sakiyaŋuŋ waeineke yoŋoji bofukeru ŋoneru jojorigo aroo dimabuŋ.
12 Naatu na bar merar ta titit auman, orot nah etei 10 biyah kokom ani’anih bairi hitar. Ef yok na’in hibat
13 Dimaku sanaŋine oŋga joraku mibuŋ, “Sogunenoŋuŋ Yesu, go ŋonemaiŋ enoreigoŋ!”
13 naatu hi’af hio, “Regah Jesu kwiwanbabani!”
14 Oŋgaru mibi ŋone yaberu iŋi yajiko manebuŋ, “Ŋoŋo soriŋ gio siŋaŋ yoŋoreo raru sakiŋaŋuŋ yaduinebi.” Oŋu yajiko reŋgaru kadio rabi sakiyaŋunji oo posikeru fiine fukeya.
14 Jesu nuw itih, basit iuwih eo, “Kwan firis biyan kwatit naatu biya enuteteyan itah.” Baise hitit efamaim hinan, biyah etei higewasin.
15 Fiine fukeyayoŋ, 10 yoŋoreone moji sakiine posikeko ŋoneru kirieru wareru Anutu sanaŋine akoŋ oŋgaku miteŋ gaya.
15 Naatu wanawanahimaim orot ta’imon biyan bigewasin itin, basit matabir maiye fanan sib God bora’ara’ah auman na.
16 Miteŋ garu Yesure kufuo rakaru daberu dikanji keru ‘Daŋge!’ miya. Ŋi oi Samaria ŋi. Juda yoŋoji Samaria prowinsre ŋiŋigo yoŋore manebi wawakiine fukeko gobuŋ.
16 Jesu nanamaim me yan ra’iy ana merar yi. Naatu iti orot i Samaria matuwan.
17 Daŋge miko Yesuji bokirieru ojiya, “Oi soine egeyoŋ, ŋi sosowo 10 ŋoŋore sakiji posike foreye me? Ŋi 9 yoŋoji uro gogobi?
17 Naatu Jesu eo, “Orot nah etei i ten biyah higewasin, naatu orot nah nine i menamaim tema’am?
18 Ŋi kotuine goji gake akoŋ kirieru wareru Anutu miteŋ gageyoŋ, ŋi 9 yoŋoji raru qouma eru ragobi.”
18 Aisim iti orot menan ta akisinamo na God ana merar eyiy?” Naatu Israel sabuw aisim boro men iti na’atube hitasinaf?
19 Oŋu miku iŋi ojiko maneya, “Mamanesiŋgoji bobiaŋ guga. Ore eru soine pakereru raigoŋ.” Oŋu.
19 Imaibo Jesu orot iu eo, “Kumisir au bar kwen, a baitumatumamaim iyawas.”
20 Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) yoŋoji Yesu iŋi weu teru mibuŋ, “Anuture qorumaŋ oi mo damaŋgo fukeiŋ?” Mibi maneru bokirieru iŋi miya, “Anuture qorumaŋ jiŋonoŋunji ŋonekiminde so, so fukeiŋ.
20 Pharisee afa Jesu hibatiy hio, “God ana aiwob i boro mar biy nan?” Jesu iyafutih eo, “God ana aiwob i men bebeyanamaim enan,
21 Maneniŋ! Anuture qorumaŋ oi botuŋaŋuŋgo maŋ-ŋaŋuŋgo fukeru pega. Ore eru oi yoo me aroo pega, oŋu miiŋgo embimbiŋgaegobeneŋ.”
21 boro sabuw hina’itin hinao, ‘Kwa’itin iban iti, o iban ni’i.’ Anayabin God ana aiwob i kwa wanawanamaim ema’am.”
22 Yesuji kiŋariŋpuine iŋi yajiko manebuŋ, “Jiki damaŋ mo ware fukeiŋ, oo Sombuŋ eru morende Ŋi foriinere gio bobo una oone mo ŋonekiminde aŋi manenimiŋyoŋ, oi moke ŋonenimiŋgo embimbiŋganimiŋ.
22 Imaibo ana bai’ufununayah iuwih eo, “Mar enan kwa boro kwanakaibaban kwanao, ‘Orot Natun ana veya mi’itube tanan tata’itin,’ baise nati ana veya boro men kwana’itinimih.
23 Damaŋ oo iŋi mibi manenimiŋ, ‘Maneniŋ! Munaŋqoqo Rauineji aroo goga. Maneniŋ! Iŋo yo fukega.’ Oŋu oŋu mibi oi ŋoneiŋgo oo pipa so riŋaru rainebi.
23 Sabuw boro hina’uwi hinao, ‘I ban ni’i enan kwa’itin, o iti enan kwa’itin.’ Sabuw hinao men ufuh kwananunuwamih.
24 Oi iŋi ore: Sombuŋ eru morende Ŋi foriineji moke wareiŋ, damaŋ oi boborire so iŋi fukeiŋ: Oi qonikiŋ mobeone pipa boribori eru tamaeru aribe sagaru raga, iŋoji ore so fukeiŋ.
24 Anayabin Orot Natun namatabir maiye nanan ana veya, tafaram wanawanan ana’itin i boro namanamar ebow tafaram etei emamarakaw na’atube boro namarakaw.
25 Jiki oŋu fukeiŋyoŋ, rone ŋiŋigo damaŋ yoo moreŋgo gogobi, yoŋoji ŋi oi yoberu ŋadi gabi joiserereŋ soguine maneiŋ.
25 Baise wantoro’ot i boro sabuw iyab iti boun tema’am ana veya’amaim boro hinab hini’a’akir, hinakwahir biyababan ta ta hinitin.
26 “Ronekoŋ Noare damaŋgo ŋiŋigoji gogoyaŋuŋ qaqosori paiineo goku sibirigabuŋ, ore so Sombuŋ eru morende Ŋi foriineji moke wareinde damaŋgo oŋuakoŋ fukeiŋ.
26 Ana itinin i boro Noah ana veya’amaim mamatar na’atube, Orot Natun ana veya’amaim boro na’atube namatar.
27 Noare damaŋgo uqo jebe ruaru obu sanaŋine noku ŋigo furiine ruabi ra wareme rorobaba ebuŋ. Eebobo oŋu eba eku qaqosori gobi Noaji ogâ maŋineo ropeya, una oo tariya. Tariko obu yoiko yasogoji wareru ŋiŋigo jeŋgoma pema yabeme obu noru komebuŋ.
27 Noah ana veya’amaim sabuw hi’aa hitomatom, orot babin hitatabin, wanawanan Noah wa wanawanan run harew gagamin tit sabuw etei himorob.
28 “Lot iŋore damaŋgo oŋuakoŋ qaqosori gokabi oŋuakoŋ fukeya. Ŋiŋigoji uqo jebe ruaru obu kosaine noku gio ke sariru soriŋ piyaŋuŋ baku qomukuru uqo seki pi eru ya furiine banimiŋ ore ruabi ya goine furiine baku goegobi.
28 Naatu ana itinin ta i Lot ana veya’amaim mamatar na’atube. Orot babin hi’aa hitom, masaw hitar hibow, bar hiwowab, hitobon hi’aa hinan wanawanan
29 Oŋu eba eku gokabiyoŋ, Lot iŋoji Sodom kae bokeru rako una oo akoŋ misi eru ko kombo misiineke oi kue oŋuine qonikiŋgone wakiru ŋiŋigo jeŋgoma ja yabeko komebuŋ.
29 Lot tafaram Sodom bihamiy ana veya wairaf marane God iyafar re sabuw etei e’arahih himorob.”
30 Jiki Sombuŋ eru morende Ŋi foriineji moke fukeiŋ, damaŋ oo ŋiŋigoji oŋuakoŋ qaqosori eru goku sibiriganimiŋ.
30 Ana itinin i ta’imon, Orot Natun nanan ana veya boro nati na’atube namatar.
31 “Una oo kae jiŋoo goiŋ, iŋoji mebo yaine roiŋ ore pi maŋineo so ropeine me gioo raru goiŋ, iŋoji oŋuakoŋ piineo so kirieru wareigoŋ.
31 Nati ana veya’amaim orot yait ana or ema’am boro men nayen bar ana sawar nabow, na’atube orot ana masaw ebow boro men namatabir bar sawar nabowamih.
32 Lot ŋonuŋineji kirieru ŋadiineo piku komeru ko koyagaŋ fukeya, oi manesuinebi.
32 Orot Lot aawan isan abisa namatar i kwananot!
33 Moji gogoine batiqatiine tomiri iŋoyoŋunde sabareku iŋoyoŋunde aŋigo goiŋgo manega, iŋore gogoji jibugaiŋyoŋ, moji gogoine nonde eru kisiŋgaru bokeiŋ, iŋoji gogo foriinere fuŋne bofukeru seŋgiŋbaŋgiŋ goiŋ.
33 Orot yait i taiyuwin ana yawas enunuwih boro men nabaimih, baise orot yait ana yawas ayu isou kwakwahir ana yawas boro natita’ur nab.
34 “Nonji iŋi ŋajibe maneniŋ: ubu oo ŋi yoyoka ŋeŋeo moko penimi, yokoreone mo ogaru mo bokenimiŋ.
34 A tur ao’owen, nati ana guguminamaim, orot rou’ab boro gem ta’imon tafan hina inu’in, orot ta boro hina bora’ah, ta boro gem tafan hinihamiy na’in.
35 Oŋuakoŋ ŋigo yoyoka moko garaŋ pujeku ŋenimi, yokoreone mo roru mo bokenimiŋ.”
35 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hina bora’ah ta boro hinihamiy nama.
36 (Ŋi yoyoka uqo gioo gonimi, yokoreone mo ogaru mo bokenimiŋ.)
36 Orot rou’ab boro hinama masaw hinabob, orot ta boro hina bora’ah, ta boro masaw yan hinihamiy nama.”
37 Yesuji oŋu miko kiŋariŋpuineji bokirieru weubuŋ, “O Ofoŋ, oi uro fukeiŋ?” Oŋu weubi iŋi yajiko manebuŋ, “Joma komekiineji mogo oobe peko sonomeŋ yoŋoji oo poreru tumaŋgaegobi, ore so fukeiŋ.” Oŋu.
37 Ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Regah iti boro menamaim namatar?” Jesu iyafutih eo, “Efan menamaim murumurubih biyah ti’inu’in mamu ikou boro imaim hinaru’ay.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.