João 9
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Yesuji jikigaru kadi raru ŋi mo maŋgoinere beu maŋgone jiŋokombi fukeya, iŋo ŋoneya.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Iŋo ŋoneme kiŋariŋpuineji weu teru mibuŋ, “Sogunenoŋuŋ, iŋoji more agiburande eru eru jiŋokombi oŋu fukeya? Iŋoyoŋunde agiburande eru me maŋgomamaine yokore agiburande eru?”
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Mibi iŋi bokirieya, “Iŋoyoŋe agiburaŋ mo so eko maŋgo mamaineji agiburaŋ so ebuyoŋ, Anuture usunji iŋore gogoo totogo fukeiŋ ore oŋu fukeya.
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Wegi fureru pega ore so sore nuya, iŋore gio gbeŋ akoŋ baku gokimiŋ. Kae ubu eiŋ, oo sosowo gio bakimiŋ ore embimbiŋgakimiŋ.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Nonji moreŋgo gobemiŋ ore so moreŋine moreŋine ŋoŋore tatama fukeru tamaeru gobemiŋ.”
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Oŋu miku moreŋgo tifagame rakame afe kerisieru ŋi jiŋokombire jiŋoo rau teya.
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Rau teru iŋi mitigaya, “Go Siloam obu joguŋineo raru jiŋogo jureigoŋ.” (Siloam tina oi noŋunde buŋoo Sosore ŋi.) Oŋu mitigako raru jiŋoine jureko tiŋame pime taniŋgako kirieru piineo wareya.
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Oŋu wareme ogopuine bembeŋgo gobuŋ eru goineji rone uqo yare karie yareru gome ŋonebuŋ, yoŋoji oi ŋoneru mibuŋ, “Jiŋokombi ŋi uqore karieru ŋeku goya, ŋi iŋoji me?”
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 Goineji mibuŋ, “Ŋi oi iŋo.” Goineji mibuŋ, “Mata, kamasiine iŋo oŋuine fukegayoŋ, iŋoji mata.” Oŋu akoŋ oŋu mibi iŋoyoŋe miya, “Nonji oi fukego.”
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 Oŋu miko iŋi weubuŋ, “Jiŋogo uruŋu eru pige?”
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 Weubi iŋi kerisieru yajiya, “Ŋi tinaine Yesu oŋgaegobi, iŋoji tifagame moreŋ boboroŋgo rakame kerisieru jiŋoneo rau teru mitigaku iŋi miya, ‘Go Siloam obu joguŋgo raru jiŋogo jureigoŋ.’ Oŋu miko obu oo raru jiŋone jurebe tiŋame pibe taniŋgaya.”
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 Oŋu bokirie yareme iŋi weubuŋ, “Ŋi oi uro goga?” Weu tebi “So manego,” miya. Oŋu.
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Ŋi jiŋokombi goya, iŋoji “So manego,” miko ŋiŋigoji iŋo ogagaru Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) yoŋoreo rabuŋ.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Yesuji tifaine moreŋ boboroŋ kerisieru jiŋoineo rau teru botigaya, oi Sabat kombaŋ damaŋgo eya.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Ore eru Farisi yoŋo oŋuakoŋ iŋi weu tebuŋ, “Jiŋogo uruŋu eme pige?” Weu tebi iŋi bokirie yareya, “Ŋi oiji tifaineji moreŋ boboroŋ kerisieru jiŋoneo rau teme raru jiŋo maine jureru jiŋone pibe taniŋgaga.”
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 Oŋu bokirie yareme Farisi yoŋoreone goineji mibuŋ, “Ŋi oiji Sabat kombaŋ qomukuga, ore eru iŋo Anuture ŋi so fukega.” Goineji mibuŋ, “Oŋu mata! Ŋi kekesiine moji uruŋu eru mosi qoqowirie oŋuine eiŋgo sanaŋgana?” Oŋu oŋu miku yoŋoyoŋe pougaru roiŋgabuŋ.
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Oŋu roiŋgaru ŋi jiŋokombi iŋoreo moke kirieru wareru mibuŋ, “Jiŋogo botigaya, iŋore uruŋu mimiŋ?” Oŋu mibi “Kajeqouŋ ŋi fukega,” miya.
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Oŋu miko jiŋoine fofori kobeme tiŋame ŋoneya, Juda minebobo yoŋoji oi so manesiŋ gabuŋ. So manesiŋ garu maŋyoka dimaku maŋgomamaine furu yapebi warebu.
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 Warebire iŋi weu yatebuŋ, “Ŋi yo ŋokore made me mata? ‘Jiŋokombi fukeya,’ migobireyoŋ, uruŋu eru muŋambe yo jiŋoine piku ŋonega?”
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 Weu yatebi iŋi bokiriebire, “Ŋi yo nikore made fukega eru jiŋokombi fukeya, oi soine manegobere.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Oi manegobereyoŋ, uruŋu eru muŋambe yo jiŋoine piku ŋonega, oi so manegobere. Moji jiŋoine botigame ŋonega, niko oŋuakoŋ so manegobere. Koko mata, sogueru iŋoyoŋe goku mamane-mukuineke fukega. Ore eru iŋoyoŋune weu tebi fuŋneine soine miiŋ.”
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 Juda minebobo yoŋore kokoi maneru oŋu yajibu. Yoŋoji botuyaŋuŋgo buŋo iŋi kiperu maŋmoakoŋ eru dimabuŋ, “Moji ‘Yesu Munaŋqoqo Rauine Kristo fukega,’ oŋu miku fukeiŋ ine, iŋo oŋgawowosi pi kubu sogoone yobekimiŋ.”
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Buŋo ore eru iŋi yajibu, “Koko mata, iŋo maŋkajeineke. Ore eru iŋoyoŋene weu teniŋ.”
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Ore eru ŋi jiŋokombi goya, oi moke keforebi wareme iŋi mibi maneya, “Ŋi oi agiburaŋ ŋi fukega, oi manegobeneŋ. Ore eru Anuture tinabiŋe miteŋ gande kuririineke fukeko sagaiŋ.”
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Oi maneru iŋi bokirieya, “Agiburaŋ ŋi fukega me mata, nonji oi so manego. Moakoŋ iŋi oi manego: Nonji jiŋokombi goboŋyoŋ, muŋambe yoo soine piku ŋonego.”
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 Oŋu bokirieme iŋi weu tebuŋ, “Wamo ya egarega? Jiŋogo uruŋu botigae?”
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 Weu tebi iŋi bokirie yareya, “Nonji bokirie yaregoyoŋ, ŋoŋoji buŋo migo, oi so manegobi. Wamore oi fori hosi moke mibe maneiŋgo yameŋ kegobi? Ŋoŋo oŋuakoŋ iŋore kiŋariŋpu fukekimiŋ ore manegobi me mata?”
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 Oŋu bokirie yareme igosisi eteru maŋqoqo buŋo fofoine iŋi mitebuŋ, “Go iŋore kiŋariŋ fukegeyoŋ, niŋo Mosesre kiŋariŋpu gogobeneŋ.
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Anutuji Moses Biŋe buŋo oteya manegobeneŋyoŋ, ŋi oiji oone me oone fukeya, oi so manegobeneŋ.”
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 Oŋu mibi buŋo iŋi yajiya, “Iŋoji urone fukeya, ŋoŋo ore oŋuakoŋ koŋkoŋ eru qiqu qagobi ore maneru waragago. Fofori waragagoyoŋ, jibu nonde jiŋo botigame soine piku ŋonego.
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Ŋiŋigo kekesiine yoŋoji Anutu oŋga wosigabi so mane yareega, oi manegobeneŋ. Oi manegobeneŋyoŋ, moji Anutu araŋ ba teku maŋ aŋiine boyobeega, iŋore oŋgawowosi kaje ruaru maneega.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Mo jiŋokombi fukeko moji wareru jiŋoine botigaya, sundu oŋuine oi ronekoŋ so maneru gobeŋ. Sombuŋ morenji fukebu, damaŋ oone fuŋgaru waperu muŋambe gogobeneŋ, oo sundu oŋuine mo so manebeŋ.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Anutureone so warena ine, iŋoji ya oŋuine eiŋgo embimbiŋgana.”
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 Oŋu miko maneru iŋi mitebuŋ, “Maŋgomamagoji agiburaŋke gokabire go agiburaŋ sosowo oke fukeru soguende eru goji muŋambe niŋo qaji noreiŋgo manege. Oi so sagaga.” Oŋu miteku yobebi sakibe wakiya. Oŋu.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Yobebi sakibe wakiya, buŋo oiji Yesure kajeo rakame maneru ŋi oi bofukeru iŋi ojiya, “Go Anutu Madeine manesiŋ gage me mata?”
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 Oŋu ojime iŋi bokirieru weuya, “O Sogunene, ŋi oi moji? Oi minde maneru oi soine manesiŋ gabemiŋ.”
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 Bokirieme iŋi mitiga teya, “Go yoo piku ŋone nu. Goke buŋo migo, ŋi oi nonji ego.”
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 Oi maneru miya, “O Ofoŋ, noŋ manesiŋ gugo.” Oŋu miku daberu oŋga wosi teya.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Yesuji miya, “Nonji ŋiŋigo osoeru buŋoyaŋuŋ mitaribemiŋ ore eru wakiru moreŋgo fukeboŋ. Nonde eru goineji jiŋokombi fukegobi, yoŋore jiŋo tiŋame soine piku ŋone mukunimiŋ. Goine jiŋoyaŋuŋ fiine gobuŋ, yoŋoji nonde eru jiŋokombi fukeru gonimiŋ.”
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Oŋu miko Farisi goineji bembeŋgo oo dimaku buŋo oi maneru iŋi weubuŋ, “Wae! Niŋo oŋuakoŋ jiŋokombi ŋi fukegobeneŋ me? Niŋore mige me?”
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 Oŋu weubi iŋi yajiya, “Ŋoŋo ‘Jiŋokombi fukegobeneŋ,’ minimiŋ ine, agiburaŋ so pe ŋarenayoŋ, damaŋ yoo ‘Soine ŋone mukugobeneŋ,’ oŋu miegobi ore eru agiburaŋ-ŋaŋunji pe rope ŋareiŋ.” Oŋu.
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.