Gálatas 5
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Kristoji Kadi buŋo yukuineone pirue nobeko posiine gogobeneŋ. Oŋuine goku goineji ŋoŋo moke poreru Kadi buŋore begi oiji egu kipe ŋabenimiŋ ore ŋoŋo sisiŋaŋ eku goinebi. Kiŋaŋqoqo omaine oŋuine egu fukenimiŋ ore ŋoŋo sanaŋgaru gaŋ eku dimainebi.
1 Turobe it i kakafinane tama’am Keriso rufamit botaitit tatit, imih kwanabatkikin, naatu men kwanamatabir ofafar ana dibur kwanarun maiye’emih.
2 Maneniŋ! Pol nonji iŋi ŋajibe maneniŋ: Goineji Anuture moge sakiŋaŋuŋgo ketiganimiŋgo mibi qodukenimiŋ ine, Kristoji bapi ŋabeiŋgo embimbiŋgaiŋ.
2 Ayu Paul tur iti ao’o, Kwananowar gewas! Kwa a baibasitamaim a’ar mo’oh hina’a’afuw na’at, Keriso ana baibais kwa isa i boro men nama.
3 Buŋo oi jikigaru iŋi kitiŋgaku mibemiŋ: Ŋi sosowo yoŋore saki ketigaru moge banimiŋgo manebi yoŋoji qodukenimiŋ, yoŋoji Kadi buŋo sosowo reŋgaru boyobenimiŋ ore so fukegobi. Oi so boyobebi so sagaiŋ.
3 Iban abimatnuwi maiye, orot yait ibasit ana ar hina’a’afuw, nati orot i gewasin ofafar tutufin etei ni’ufunun.
4 Ŋoŋo Kadi buŋo reŋgaru boyoberu oŋuine oo posiine fukekimiŋ ore manegobi, ŋoŋoji Kristore sa kigaru iŋoke so jikigaru dimagobi. Ŋoŋo Anuture yauŋmoriri bokeru sakibe wakiru kosa gogobi.
4 Kwa iyab kwasinaftobon ofafaramaim rumutufuri na God biyan tit isan kwananotanot, kwa a ef Keriso biyanamaim i turu’um kwatit, naatu God ana manaw ana kabeber ufunane kwama’am.
5 Kosa gogobiyoŋ, noŋuŋ Anuture jiŋoo poretiŋ fukekimiŋ ore oori eru aŋi sogo maneegobeneŋ. Oŋu ebeneŋ Moro Tiriineji dobe nobeko Anutu manesiŋ gabeneŋ buŋonoŋuŋ mitarime posikekimiŋgo odigaegobeneŋ.
5 Baise it ata baitumatumamaim God yamutufurit naatu Anun Kakafiyin ana fairamaim abisa God eo’omatanit isan nuhit fot tama takakaif.
6 Kristo Yesuke dimabeneŋ mande foriine mamanesiŋ oi moakonji bapi nobeega. Anutu manesiŋ gakabeneŋ dobe nobeko afagaru manji jojoko naduŋgaduŋ ebeneŋ sagagayoŋ, mamanesiŋ foriine tomiri oi so bapi nobeega. Oŋuakoŋ Anuture moge sakinoŋuŋgo ketigabi pega me mata, oi so moakoŋ fukega. Sakire mo me mo oi Anuture jiŋoo so bapi nobeiŋ.
6 Anayabin it Keriso Jesu bairit tabita’imon ana veya’amaim ata ar hi’afuw o afuwina’e nati i men ana’an gagaminamih, baise ana’an gagamin i o inabitumatum ana veya nati baitumatum boro nakura’ahi sabuw afa iniyabuwih.
7 Rone maŋ kekerisiere sisirio masiri oŋuine pipa rabuŋ. Fiine akoŋ rabuŋyoŋ, qaqaji jijibuine moji wareru jijibu eŋareru ombuineo ketigako buŋo foriine so jikigaru reŋgaegobi.
7 Kwa i kwabusuruf gewasin maiyow kwanunuw! Baise yait eotani turobe kwabi’ufunun kwaihamiy kwanutanub kwama’am?
8 Anutuji oŋga ŋareega, iŋoji ombuineo ketiganimiŋgo so kepore ŋaberu bapakare ŋabeega. Oi mata.
8 Nati o’otanen i men God kwa eafi kwanan i eotani kwama’amamih.
9 Yist mendaine deroo ruaru flauake kerisiebeneŋ sosowo roko sogueru wapeega. Ore so jijibu mendaineji oi saga ŋabeme sosowo tiŋtuŋ egu enimiŋ.
9 Sabuw teo na’atube, “Tur kakafin ta’imon awamaim titit ma etei boro ni’afiy, ana itinin yeast kikimin faraw wanawanan teyai tekamat erara’at na’atube.”
10 Qaqaji jijibuine iŋoji bojibu ŋabeko tiŋtuŋ eegobi, Anutuji iŋore eebobore geo bokirie teme joiserereŋ maneru goiŋ. Nonji Ofoŋke dimaku manesiŋ ŋaberu ŋoŋore iŋi maneru koimo fukego: Ŋoŋo Kristore Biŋe buŋo poretiŋ boyoberu mamane furuine sosowo yobekimiŋgo maneru sanaŋgaru gonimiŋ.
10 Baise ayu abitumatum Regah boro nabonawiyi kwanamatabir maiye Regah wanawananamaim abisa ai’itin bairi ta’imon tana’itin, naatu orot yait kwa a not ebikwakwaris, men aso’ob orot yait, nati orot boro God ana baimakiy nab.
11 O maŋkekerisie ogopune, ŋoŋo oŋu gonimiŋyoŋ, nonji Kristo maripoŋgo komeya ore fuŋine misauebe Juda yoŋore maŋyaŋunji ore eru sembeaega. Maribonde buŋo bokenobo ine, kekesuesue so enarenobuŋ. Anuture moge ŋi sakiyaŋuŋgo ketiganiminde Biŋe buŋo jikigaru miku maŋbapakare eyarenobo ine, sisikoŋkoŋ so enarenobuŋ.
11 Taitu, ayu ar afuw isan ana bibinan na’at, aisim ayu boro’ika hi’uwu tibi’a’akiru? Ayu nati ana sisinaf turobe na’at, ayu Keriso onaf afe’en momorob isan abibinan i boro men yare ta timatar.
12 Goineji bapakare ŋaberu jijibu baegobi, yoŋoji keketire buŋoyaŋuŋ boyobe foreru yoŋoyaŋunde saki mobeyaŋuŋ sosowo keketi ebi manebe sagana.
12 Oare, au kok nati sabuw iyab kwa a not tibikwakwaris kwaihamiyih hai kok tisinaf ten yanoh foufuh tebow erubarih tema.
13 O maŋkekerisie ogopune, Anutuji ŋoŋo kadi raŋgbainere buŋoone ŋeririkeru gbediŋaŋuŋ tomiri gonimiŋ ore oŋga ŋareyayoŋ, yoore eru sisiŋaŋ eku goinebi, “Bio gbedione ŋeririkeru posiine gogobeneŋ,” oŋu miku gbedigaru maŋ-ŋaŋunji wapeko sakire aŋiŋaŋuŋ sanaŋine sembeneji egu siŋaŋ ŋabeiŋ. Ŋoŋo-ŋaŋunde aŋiji matayoŋ, manjijojoko paiineo dimaku botuŋaŋuŋgo kiŋaŋ qoqo eku goinebi.
13 Taitu kwa i hi’afi kwatit roufamen kwabai, baise men iti roufamen kwabaib imaim nuhinafot kwa biya ana kok nanawiyimih, baise nati efanin kwa i yabowamaim nanawiyi taituwa isah kwanabow.
14 Kadi buŋo qoruine moakoŋ boyobebi Anuture buŋo sosowo oŋuakoŋ foriineke fukenimiŋ. Buŋo qoruine moakoŋ oi iŋi, “Gake manji jojoko eege, ore so ŋiŋigo sosowo maŋgoji jojoko eyareeigoŋ.”
14 Anayabin ofafar etei i bai na ita’imon an ta’imon matar, “Taituwa iniyabuwih o isa kubiyabow na’atube.”
15 Oŋu migayoŋ, kaneŋ qoro oŋuine ŋoŋo-ŋaŋunde aŋigo kiki qoqo eegobi ine, ŋoŋo-ŋaŋe sisibiri eenimiŋ ore sombuŋaŋuŋ damaŋ so maneru goinebi. Oŋu.
15 Baise o sigarafor na’atube inabat hauhuh iniwa’an turanah inayob inabi’a’afiyen na’at, i mata toniwa’an a kou’ay i boro inagurus ni’en.
16 Nonji iŋi mibemiŋ: Moro Tiriineji eeboboŋaŋuŋ siŋaŋ gako goinebi. Oŋu gokabi iŋoji maŋ sakire aŋiŋaŋuŋ sanaŋine sembene oi qame wakiko so reŋgaru boyobeenimiŋ.
16 Abisa ao i iti. Anun Kakafiyin ana yawasamaim nakaifi kwanama, saise kwa boro men biya ana kok kakafih sinaf susuwimih kwaniwa’an.
17 Ore fuŋine oi iŋi: Maŋ sakire aŋi sanaŋine sembeneji oi Moro Tiriine qopieru kosa sase eme Moro Tiriineji maŋ raŋgbainere tobiri qaiŋgo maneko botuyakuŋgo roroiŋ peko qoqo eegobire. Oŋu qoqo eegobire ore ŋoŋoji ya fiine ebo enimiŋgo maneru oi embimbiŋgaegobi.
17 Anayabin abisa biyat ekokok Anun Kakafiyin i men ekokok naatu abisa Anun Kakafiyin ekokok biyat i men ekokok. Iti sawar rou’ab i tibirakit naatu nati ana naniyan i o men karam abisa kukokok boro inasinaf.
18 Oi embimbiŋgaegobiyoŋ, Moro Tiriineji oga ŋabeme raru gogobi ine, ŋoŋo Kadi buŋo rurumaŋgo so gogobi.
18 Baise Anun Kakafiyin nananawiyi na’at, o boro men ofafar nabonawiy babanamaim inama’amih.
19 Maŋ sakire eebobo raŋgbainere gio foriine oi totogo peko manegobeneŋ. Oi iŋi: Boesau ogoine-ogoine kosa ebi maŋyaŋunji kejigako boesau baegobi.
19 O biya ana naniyan kakafinamaim nananawiyi ana ro’oh i, baiwa’an kwanekwan not kakakafih not kwanekwan,
20 Nemu gboŋ ohoweyaŋuŋ baku koitopuyaŋuŋ miteŋ yabebi maŋyaŋuŋ boburo yabeko kipe seroŋ baegobi. Rosi fukeko kekepari eegobi. More yare maŋineji manetiqotike maneru anda eru kane miku maŋgigi maneegobi. Yoŋeyaŋunde akoŋ manesuku ya poreru ebu eru baegobi. Pougaru boboroiŋ eku qokoine qokoine baru mipemiriŋ eegobi.
20 umataratar kwafirih, kwerakwer sabuw baitutumih, bai’a’awanen, yaso’ar, gamin, baiyow; baibobowen kwanekwan, mata baifefek, naatu kau’ay kausisibin gidigidih matar,
21 Goine yoŋore yare ŋoneaŋi maneru anda eru jebe ruaru uqo gaba tomiri noku obu sanaŋineji bojiqojibu fukeegobi. Oi eru mosi goine oŋuine eegobi, yoŋore rone miboŋ eru ore so siŋaŋ bobo buŋo sowoŋ oi bonieru mibe ŋeŋeineo moke iŋi migo: Ŋiŋigo mosi oŋuine baegobi, yoŋoji Anuture qorumaŋ maŋgo so ropenimiŋ.
21 bahiy kwanekwan, tom kwanekwan baikoko’aw naatu kakafih sinaf kwanekwan na hanef tetebon, naatu sawar kakafih afa auman. Marasika abimatnuwi na’atube boun iban abimatnuwi maiye. Sabuw iyab sawar iti tisisinaf God ana aiwobomaim boro men hinarun hiniyasisir.
22 Yoŋoji matayoŋ, Moro Tiriineji gio baega ore foriine oi manjijojoko, jeri, womo eru eebobo fiine iŋi: Yobiŋ sosowo maneku karieru goine ogo eyareku eebobo wiriine baegobi. Buŋoyaŋuŋ damaŋ so boyobeegobi.
22 Baise Anun Kakafiyin ana ro’oh i yabow, yasisir, tufuw, yatenub, kabeber, gewagewasin, kakaf,
23 Womo paio goine eyareku yoŋoyoŋe poretiŋ sisiŋaŋ eegobi. Ŋiŋigo mosi oŋuine eegobi, yoŋoji Kadi buŋo so qomukuegobi.
23 yara’iyen naatu yawas roumutufuren. Sabuw iyab iti yawasamaim tema’am ofafar boro men nafatumih.
24 Ŋiŋigo Kristo Yesure biŋe fukeru gogobi, yoŋoji maŋ sakiyaŋunde aŋi sanaŋine sembene eru sembenere manjoyaŋuŋ oi sosowo Yesuke maripoŋgo ruaru babi komeko gogobi.
24 Sabuw iyab Keriso Jesu nowan i biyah ana kok naatu biyah ana yababan etei onaf afe’en hi’onaf morob.
25 Moro Tiriineji maŋnoŋuŋgo rakame gogobeneŋ ine, eebobonoŋuŋ oŋuakoŋ Moro iŋoji siŋaŋ nobeko eru baku gokimiŋ.
25 Yawas boubun iti boun tabai tama’ama i Anun Kakafiyin itit. Imih i Anun Kakafiyin ana kokomaim nabonawiyit.
26 Oŋu goku tinabiŋe omaine norenimiŋgo so yameŋ keku omaine yobu botuŋaŋuŋgo so sakipepe eeinebi. Maŋsembe egu enimiŋ ore ŋoŋo maŋ papakare eru maŋpepe paio so ee einebi. Oŋuakoŋ anda so eku goinebi. Oŋu.
26 It men tanio’o’orot o men taituwat tania’awanih o men taituwat isah tanibobowen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.