Atos 4
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Pita eru Jon yokoji ŋiŋigo kubu oi buŋo oŋu yajibire soriŋ gio siŋaŋ yoŋoji, sorinde sa siŋaŋ qoruine eru Sadusi (Soriŋ giore yameŋyameŋ) yoŋoji pakereru jiŋoyakuŋgo wapebuŋ.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 Kiŋariŋyokaineji ŋiŋigo kubu qaji yareru iŋi mibu, “Yesuji komegone pakereya. Ore so komebuŋ, yoŋoji oŋuakoŋ gboreru pakerenimiŋ.” Oŋu mibire maŋyaŋuŋ sembeako yokoreo wapebuŋ.
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Waperu ro yaperu kae ubu eya ore eru witi pigo rua yaperu mibuŋ, “Kae fureko buŋo koroineo rua yapekimiŋ.”
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Oŋu mibuŋyoŋ, Biŋe buŋoyakuŋ manebuŋ, yoŋoreone boakoŋ yobuji maŋyaŋuŋ kerisieru Yesu manesiŋ gabuŋ. Manesiŋ gabuŋ, yoŋore jareji sogueme 5,000 ore so fukeru gobuŋ.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Kae fureko siŋaŋyayabe ŋipuyaŋuŋ, Juda yoŋore minebobopu eru Kadi buŋore qaqaji yoŋoji Jerusalem tumaŋgabuŋ.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Tumaŋgaru soriŋ gio siŋaŋ qoruine tinaine Anas iŋoji botuyaŋuŋgo ŋeya. Oŋuakoŋ Kaiafas, Jon, Aleksander eru soriŋ gio siŋaŋ qoruinere garikiŋpu goine sosowo oi moko ŋebuŋ.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Ŋebi Pita Jon oga yaperu jiŋoyaŋuŋgo rua yapebi dimabire iŋi weu yatebuŋ, “Ŋokoji uruŋu egobire? More tina mibire usunji kefaga teme qowiriega?”
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Weu yatebi Moro Tiriineji Pitare maŋ puseko dimaku iŋi yajiya, “Kantrire siŋaŋyayabe ŋi eru minebobopunoŋuŋ, maneniŋ.
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 Niko ŋi demba uruŋu ogo babapi etebere kufuine gboreru fiame, muŋambe oŋu weu notegobi.
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Ore eru ore mobeine oi soine mibe ŋoŋo eru Israel ŋiŋigo kufufuŋ sosowo manenimiŋ. Ŋoŋoji Nazaret ŋi Yesu, Munaŋqoqo Raunoŋuŋ maripoŋgo qabuŋyoŋ, Anutuji oi bogboreme komegone pakereya. Yesure tinare usunji ŋi yo bobiaŋgako ŋoŋore jiŋo maio fiaru dimaga.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Buŋo mo oi iŋi,
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 “Yesu moakonji munaŋ qa norega. Tina mo oŋga wosibeneŋ oi embimbiŋganimiŋyoŋ, Yesure tinaji oi sagaga. Anutuji tina mo Qonikinde rurumaŋgo so nareme pega. Mata! Tina moakoŋ oi oŋgaku qowirieru Sombunde biŋe fukekimiŋ.”
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Oŋu miforeko kamasiyakuŋ ŋoneru iŋi mibuŋ, “Ŋi yoyoka yo yokoji mamane pigo so roperu jibu buŋo sanaŋine sanaŋine miku koimo dimaku ŋonemeqoti oŋuine fukegobire.” Oŋu miku qiqu eru waragaru fuŋneyakuŋ mane mukuru mibuŋ, “Fofori! Ŋi yoyoka yokoji Yesuke goku qowiriebu.”
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Fuŋneyakuŋ mane mukuru ŋi dembaji fiaru yokoke dimaya, oi ŋoneru buŋoyakuŋ kepieiŋgo embimbiŋgabuŋ.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Oi embimbiŋgaru soriŋ kaunsol kubu boke yaberu sakibe rakanimi ore mitigabi rakabire yoŋoyaŋekoŋ buŋo baaru uruŋu miki mimane ebuŋ.
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 Uruŋu miki mimane ebuŋ, “Niŋo ŋi yoyoka yo uruŋu eyatenobeŋ? Yokoji mitigabire mosi qoqowirie fuŋine mo fukeya, oi Jerusalem sosowo yoŋoji mane foregobi eru niŋo oi oŋuakoŋ mugaiŋgo embimbiŋgagobeneŋ.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Oi embimbiŋgagobeneŋyoŋ, ore buŋo ŋiŋigo botuyaŋuŋgo moke saueru egu raiŋ ore soine iŋi mitiga yatebeneŋ sagaiŋ, ‘Ŋoko Yesure tina miku buŋo moke so mini.’ Oŋu miku sanaŋine miku qomuku yatekabeneŋ wiriebire moji mo oi so maneiŋ.”
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Oŋu miku kipe yapebi ropebire iŋi mitiga yatebuŋ, “Ŋoko Yesure tina miku buŋo mo so jikigaru miku ŋiŋigo qaji yareni.” Oŋu miku agi sanaŋine rua yatebuŋ.
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Oŋu mitiga yatebuŋyoŋ, Pita Jon yokoji bokirieru iŋi yajibu, “Nikoji ŋoŋore mimiti reŋganimi ore Anuture buŋo bawakiru ruabere omaine egu fukeiŋ. Oi Anuture jiŋo maio sagaga me mata, oi ŋoŋo-ŋaŋe osoeru miku kipeinebi.
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Oŋu me oŋu miku kipenobuŋyoŋ, nikoji ya ŋoneru manebe, oi kesoŋgaru buŋo bokeru gonimi ore so mata.”
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 Oŋu yajibire manebi ŋiŋigo sosowoji mosi qoqowirie fukeya, ore eru Anutu miteŋ gabi. Oŋu miteŋ gabuŋ ore eru “Mobeine uruŋu eyatenobeŋ?” miku kadi mo so bofukebuŋ. So bofukeru siŋaŋbobo buŋo sanaŋgaru miyateru boke yapebi wakibu.
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Mosi qoqowirie fukeko ŋi demba fiaya, oi gosaine 40 odureru goya. Ore eru Anutu kokoine miteŋ garu gobuŋ. Oŋu.
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Soriŋ gio siŋaŋ qoruine eru minebobo yoŋoji Pita eru Jon siŋaŋbobo buŋo miyateru boke yapebi yokoyokere ogopu yoŋoreo kirieru rabu. Raru buŋo sosowo mibuŋ, oi yajibire manebuŋ.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Oi yajibire maneru maŋmoakoŋ eru maŋyaŋuŋ qojugaru maruyaŋuŋ bofeŋgaku Anutu iŋi oŋga wowosi etebuŋ, “O Ofoŋ ropekiine sogo, goji Sombuŋ, moreŋ, koe eru ya sosowo oo pega, oi bofuke yaberu Rauyaŋuŋ fukege.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Goji ronekoŋ gakere Moro Tiriine sorende wakiru gio ŋi Deiwid, niŋore ŋaso iŋore migo buŋogo ruande gore migo roku iŋi miya,
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 Morende kiŋ koitoine koitoine yoŋoji moreŋyaŋunde so wapeegobi.
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 Fofori, buŋo ore so siti yoo fukeya. Go Madego Tiriine Yesu bofeŋgande Munaŋqoqo Raunoŋuŋ fukega. Iŋoji fukeko ŋi koito yoyoka Herod eru Pontius Pailot yokoji Rom gawman siŋaŋ fukeru noŋunde Israel ŋasopu yoŋoke qodureru tutumaŋ eru kiso etebuŋ.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Go gake usuŋgo eru migore so iŋore ya fukeiŋ ore buŋoine miku ronekoŋ kiperu burugameŋ. Yoŋoji ya oi etebi buŋo buru sosowo oi oŋu foriineke fukeya.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 “O Ofoŋ, niŋo go kiŋaŋ qa garebeneŋ muŋambe siŋaŋbobo buŋo naregobi, go oi ŋoneru kitiŋ nobende soine gore Biŋe buŋo ŋonemeqoti oŋuine koimo dimaku miku gokimiŋ.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Goji mego sinekande jibe ŋiŋigo oi Madego Tiriine Yesure tina usuŋineo fianimiŋ eru mosi qoqowirie moge furuine furuine fukeenimiŋ. Buŋo oi foriine.”
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Oŋu oŋga wosibi pi tumaŋgaru ŋebuŋ, moreŋ oi gburugburu itiriŋgako Moro Tiriineji sosowo maŋyaŋuŋ puseko raru ŋonemeqoti oŋuine koimo dimaku Anuture Biŋe buŋo miku gobuŋ. Oŋu.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Maŋkekerisie kubu yasogo yoŋoji maŋ mamanesu moakoŋ eru gobuŋ. Ya sosowo pe yareya, oi gore me nonde, oŋu so mibuŋyoŋ, yayaŋuŋ sosowo oi bodurebi moakoŋyaŋuŋ fukeko gobuŋ.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Oŋu gobi Anuture usunji kema yabeme sanaŋgabi aposol yoŋoji miine roku munaŋ moge oŋuine dimaku Ofoŋ Yesuji komegone gboreru pakereya, buŋo oi kitiŋgaku miku gobuŋ. Oŋu gobi Anutuji yauŋmoririine yasogo keseru yareme ŋiŋigoji araŋ ba yarebuŋ.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 Oŋu gobi ore so botuyaŋuŋgo moji ya more so basiqasi baku embimbiŋgaru goya. Sosowo uqo gioine gioine eru piine piine ore rau fukebuŋ, yoŋoji oi furiine banimiŋ ore ruabuŋ. Oŋu ruabi furiine babi moneŋ wareko oi baku warebuŋ.
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 Baku wareru aposol yoŋore meo ruabi sosowo basiqasi eku embimbiŋgabuŋ ore so oi botuyaŋuŋgo boroiŋ yaberu gobuŋ.
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Ŋi mo tinaine Josef, aposol yoŋoji tinaine Barnabas mibuŋ, oi noŋunde buŋoo: Maŋ-kikitiŋ ŋi, iŋoji nu tinaine Saiprus oo fukeru sogueru soriŋ gio ŋi (Liwait) goya.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Iŋoji oŋuakoŋ uqo gio moreŋine furiine banimiŋ ore ruame moneŋ wareme furiine oi baku aposol yoŋoreo wareru meyaŋuŋgo ruaya. Oŋu.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.