Atos 25
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Festusji gawana fukeru prowins maŋgo roperu ŋeko giobobo yokaomo tariko Sisaria taoŋ bokeru Jerusalem sitio ropeya.
1 Festus na Judea wanawanan gawan ana efan bai ma veya tounu ufunamaim Caesarea ihamiy yen na Jerusalem tit.
2 Ropeko soriŋ gio siŋaŋ qoruine eru Juda minebobo yoŋoji jiŋo maiineo waperu Pol buŋo koroineo ruanimiŋ ore miku mobemobe quraŋ qaku dimabuŋ.
2 Nati’imaim firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Paul ana kakafih isan ubar hitin Festus hifefeyan.
3 Mobemobe quraŋ qaku dimaku iŋi miku kariebuŋ, “O gawana, goji soine niŋoji manebeneŋ sagaiŋgo mitarinde buŋo ruabi Pol ogagaru Jerusalem sitio yo wareinebi.” Yoŋoji rone buŋo iŋi kiperu mibuŋ, “Polji kadio wareko oo bio qabeneŋ komeiŋ.” Oŋu miku jaueru odibuŋ ore eru wareru oŋu kariebuŋ.
3 Hikokok i mi’itube hai kokomaim tasinaf Paul tiyafar au Jerusalem tayen. Iti na’atube hisisinaf anayabin i Paul tayen tanan efamaim hita’asabun isan hiyakitifuw.
4 Oŋu kariebuŋyoŋ, Festusji iŋi bokirie yareya, “Pol oi Sisaria taonde witi pigo ŋeko siŋaŋ gaegobi. Noŋ nake damaŋ so joroko oo kirieru raiŋgo manego.”
4 Baise Festus iyafutih eo, “Paul i Caesarea imaim dibur ema’am, naatu ayu taiyuwu iti boro’omo nati’imaim anan.
5 Oŋu miku jikigaya, “Ore eru ŋi oiji bakaine mo ruana ine, soine ŋoŋore minebobopu goineji noke Sisaria rakaru oo buŋo sakiineo ruaru mitebi manebemiŋ.”
5 Imih a orot ukwarih i boro ayu bairi anan Caesarea anatit abis kakafin sisinaf na’at boro imaim ana kakafih isan ubar hinitin.”
6 Oŋu miku giobobo 8 me 10 ore so Jerusalem sitio yoŋoke gokame tariko kirieru Sisaria taoŋgo rakaya. Rakaru peku pakereru oo akoŋ buŋo mimitarire ŋeŋeineo ŋeku mitigako Pol ogagaru warebi jiŋo maiineo waperu dimaya.
6 Festus veya etei eight o ten na’atube nati’imaim bairi hima, imaibo au Seseria matabir maiye re. Naatu in marto basit Festus baibatiyen ana efanamaim mare naatu iuwih Paul hibai hina hirun.
7 Polji waperu dimako Juda minebobo Jerusalem sitione warebuŋ, yoŋoji roregaru dimaku rosi paio buŋo sembene kokoine sakiineo ruaru mibuŋ. Oi mibuŋyoŋ, buŋoyaŋunde foriine oi yaduiŋgo embimbiŋgabuŋ.
7 Paul hibai hina hirur ana maramaim Jew sabuw iyab Jerusalemane hire hinan etei hina sisibin roun roun hi’a’ar bebera’uh baifuwen tur kakafih moumurih maiyow hibow hitit ubar hitin hio, baise hai tur hio i men kafaita biturobe’emih.
8 Rosi buŋo omaine miku dimabuŋyoŋ, Polji oi kepieru iŋi miya, “Nonji ya sembene mo so eboŋ. Juda niŋore Kadi buŋo so qomukuboŋ. Boji soriŋ so boyau eku eru Rom Sisa-kiŋ koitore buŋore kiso so eboŋ.”
8 Imaibo Paul taiyuwin wasfafar eo, “Ayu i men kafai abisa ta kakafin asinaf. Jew hai ofafar ai gigim, na’atube Tafaror Bar ai gigim, o Rome ana Aiwob ai gigimimih.
9 Oŋu miko Festusji Juda yoŋoji iŋoyoŋunde manebi ropeiŋgo maneru Pol iŋi weu teya, “Sakigorua buŋo yo migobi, go soine ore mobeine oi Jerusalem roperu oo nonde jiŋo maio dimaku mimiŋ me mata?”
9 Baise Festus i kok mi’itube Jew sabuw tiyasisirih, imih ibatiy eo, “O kukokok inayen Jerusalem imaim iti ubar tibit isan a baibatiyen imaim ananowar?”
10 Weu teyayoŋ, Polji miya, “Rom Sisa-kiŋ koitoji mitigako buŋo koro yo urebuŋ yoo dimabe osoe nuru buŋone mitarinde sagaiŋ. Noŋ Juda ŋiŋigo sembene mo so eyareboŋ. Oi gake soine mane mukuge. Noŋ wamore moke yoŋoreo ranobo?
10 Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome Aiwob ana baibatiyen efan nanamaim abatabat, imih ayu i boro iti imaim ana baibatiyen anab. O iso’ob ayu i men kafai abisa kakafin asinaf Jew sabuw isah.
11 Sembene mo so eboŋyoŋ, Kadi buŋo mo odureru ya mo eku sembearu ore eru komere biŋe fukenobo ine, ‘Nonji egu komebemiŋ,’ miku so sumuŋgaru rabemiŋ. Oi matayoŋ, yoŋoji rosi buŋo omaine yobu miku buŋoyaŋunde fuŋne oi yaduiŋgo ore embimbiŋgagobi ine, buŋo omainere eru moji oga nuru yoŋore meo ruaiŋgo embimbiŋgaiŋ. Rom Sisa-kinji buŋone botiŋgaru mitarime poretiŋneiŋ. Ore eru nonji iŋore jiŋomaio raiŋgo ore sanaŋgaru weugo.”
11 Ayu ofafar ana’astu’ub imaim nabonawiyu morob ana baibasit anabaib i boro men morob ana haiw. Baise baifuwenamaim ubar hinabitu na’at, orot babin men ta ana fair ema’am boro ayu nabuw umahimaim nitihimih, ayu i boro kwaniyafaru anan Caesar nanaimaim au tur nanowar.”
12 Oŋu miko Festusji muraŋpuine yoŋoke uŋsowoŋ buŋo baaru osoeru iŋi bokirie teya, “Go Sisa-kiŋ koitoreo ramiŋ ore maneru weuge, ore eru soine Rom raru iŋore jiŋoo dimaigoŋ.” Oŋu.
12 Imaibo Festus ana kou’ay orot gagamih not wairafih bairi hio ufunamaim tatabir Paul iya’afut eo, “O Caesar a tur nowar isan io, imih o boro Caesar isan inan.”
13 Giobobo goine tariko kiŋ Agripa eru seŋine Bernaisi yokoji Festus ŋoneru aramboboyakuŋ odunimi ore Sisaria taoŋgo warebu.
13 Veya afa ufunamaim aiwob orot Agripa, Bernis hairi hina Caesarea hitit, Festus ana bowabow baib isan ana merar yinamih.
14 Wareru oo giobobo kokoine gobire Festusji Polre buŋo oi kiŋ koitoke mimane eku iŋi miya, “Filiksji ŋi mo so pirueko witi pigo yoo ŋeku goga.
14 Hina nati’imaim hima veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana tur eowen eo, “Paul mi’itube wawasfafar isan Festus aiwob orot ihamiy ema’am.
15 Nonji Jerusalem rabe Juda yoŋore soriŋ gio siŋaŋ qoruine eru minebobopuyaŋunji nondeo waperu iŋi weu narebuŋ, ‘Niŋo ŋi ore buŋo roru warebeneŋ goji soine iŋore fuŋne osoeru buŋoine mitariigoŋ.’
15 Naatu ayu au Jerusalem anan ana veya’amaim Jew hai firis ukwarih naatu regaregah ai’in, orot ukwarih ubar hitin ayu asabunin morob isan hi’uwu.
16 “Oŋu weu narebuŋyoŋ, nonji iŋi yajibe manebuŋ, ‘Rom gawman niŋore kadi oi iŋi: Monde sakigo buŋo sembene ruaru migobi, niŋo ŋiŋigo more buŋo oi kosa so mitariegobeneŋ. Rone keporeru buŋo koroineo ruabeneŋ rosipuineji warebi mobemobe sogokoŋ mobemobe quraŋ qaku dimabi buŋo sakiineo ruaru mitebi mobeine soine miiŋ. Buŋo mobeine miko oi osoeru foriine fukeme ore so soine buŋoine mitariegobeneŋ.’
16 Baise ayu auwih, aki Rome ai ofafaramaim orot asir bai na baibatiyen isan ana ef men ema’am, baise wantoro’ot i boro sabuw iyab ubar tibin bairi roun roun hinabat hina’o, saise i ana ef nama’am na’at taiyuwin boro nahimaim nabat nawasfafar.
17 Yoŋoji yoo wareru tumaŋgabi nonji damaŋ so joroko peku pakereru oo akoŋ mimitarire ŋeŋeineo ŋeku mitigabe ŋi oi ogagaru warebi nonde jiŋomaineo wapeya.
17 Naatu nati sabuw ayu bairi ana atitit ana veya, ayu veya men au’uf atain, faiwat a’in marto baibatiyen ana efanamaim amare, orot auwih hibai hina hirun.
18 “Wapeyayoŋ, buŋo roru warebuŋ, yoŋoji roregaru mobemobe quraŋ qaku dimaku buŋo sakiineo ruaru mitebuŋ. Oŋu ruabi ya sembene yobu mo ena, oŋu minimiŋ ore odigaboŋyoŋ, buŋo oŋuine mo so mibi maneboŋ.
18 Sabuw ubar hibitin ana kakafih hibow hititit i men kafa’imo sawar kakafih ayu anotanotamaim hibow hitit ubar hitinimih.
19 Oi so mibi maneboŋyoŋ, tifeineo ŋi oi igogaru yoŋoyaŋunde mamanesinde buŋo mobeine goine eru ŋi mo tinaine Yesu iŋore kekepari babuŋ. ‘Yesuji komeya,’ mibuŋyoŋ, Polji ‘Gboreru goga,’ miku yameŋ keku sanaŋgaya.
19 En baise, gamin afa ibo taiyuwih hai kwafiren isan. Naatu orot wabin Jesu momorob Paul yawasin ma rouw eo isan hibow hitit.
20 Oŋu miku rosi ruabi nonji ‘Buŋo oŋuine oi uruŋu osoenobo?’ miku fuŋine baaru maŋyoka maneboŋ. Oi maneru dimaku iŋi weu teboŋ, ‘Sakigorua buŋo migobi, go soine ore mobeine oi Jerusalem roperu oo minoŋ me mata?’
20 Au kasiy ra’at, iti tur boro mi’itube ata bow gewas, imih ayu Paul au i takokok na’at tayen tan Jerusalem imaim iti ubar isan hitibatiy.
21 Weu teboŋyoŋ, Polji Ropekiinenoŋunde jiŋo maio raiŋgo yameŋ keku iŋi weuya, ‘Go minde siŋaŋ nubi Sisa-kiŋ koitore rabe buŋone botiŋgako poretiŋgaiŋ.’ Oŋu weume ŋi joruyaŋuŋke mitiga yarebe siŋaŋ gabi ŋega. Jiki sorebe Sisa-kiŋ koitore jiŋo maio raigoŋ.”
21 Baise Paul ifefeyanu kok i Caesar baibatiyen titin, imih ayu auwih dibur baremaim hihirafut hima’uh hima, ayu ef atanuwet imaibo atiyafar tan Aiwob Caesar biyan.”
22 Festusji oŋu miko Agripaji ojiya, “Nonji mo ŋi oiji buŋoine miko maneiŋ ore aŋi manego.” Ojiko iŋi bokirieya, “Yogo soine buŋoine manemiŋ.”
22 Basit Agripa Festus iu, “Ayu akokok iti orot nao ayu taiyuwu ananowar.” Festus iya’afut eo, “Marasibo nao inanowar.”
23 Oŋu bokirieme peku pakerebi kantrire muraŋ, mamari siŋaŋ soguine eru minebobo ropekiine yoŋoji wareru Agripa eru Bernaisi yokore iru eri ubeyakuŋgo keru jeri kiki keku kepore yapebi buŋore koro pi ropekiine ore maŋgo ropebuŋ. Festusji mitigako Pol ogabi oo wapeya.
23 Hi’in marto Agripa, Bernis hairi hirutaburih auman hinawiyih rou’ay bar gagamin wanawanan hirun, baiyowayah hai orot gagamih naatu bar merar hai orot gagamih bairi. Naatu Festus iyunih Paul hibai hina hirun.
24 Polji wapeme Festusji pakereru dimaku iŋi miya, “Kiŋ Agripa eru ŋi soguine sosowo niŋoke yoo ŋegobi, ŋoŋo ŋi yo ŋoneniŋ. Juda ŋiŋigo kubu sosowo yoŋoji iŋore eru nonde maŋ bapakarebuŋ. Sisaria taoŋ yoo eru Jerusalem sitio fofori buŋoji bapakare nareru oŋga jojoraku iŋi miku gobuŋ, ‘Ŋi yo oiji moreŋgo goiŋ ore so mata. Bio use!’
24 Festus eo, “Aiwob Agripa naatu kwa iyab boun iti’imaim bairi tabita’imon, orot iti kwa’itin! Jew sabuw iyab iti’imaim tema’am naatu Jerusalemamaim iti orot isan ubar gagamin maiyow hitin ayu matou’umaim, fanah aumatawat na’in hiwow men hikokok iti orot boro yawasin tama.
25 “Oŋu oŋgaku gobuŋyoŋ, nonji osoebe ya mo komere biŋe fukeiŋ ore so oi so eya. Nonji fuŋine oŋu bofukeru ŋoneboŋyoŋ, iŋoyoŋe Rom Ropekiinenoŋunde jiŋo maio rako buŋoine botiŋgako poretiŋgaiŋ ore yameŋ keku weuya. Ore eru buŋo kiperu sorebe Rom raiŋ.
25 Naatu ayu anunuwet men kakafin ta sinaf boro imaim tabonawiy tan tamorob. Baise anayabin ayu ifefeyanu ana kok i boro Rome ana Aiwob nahimaim tabat ana tur hitanowar. Ayu au ef men ta ema’am boro atarufut, imih ayu au Rome baiyafarin isan abogaigiwas.
26 Rom sitio raiŋyoŋ, iŋore buŋo oi uruŋu quraŋgaru Rom ŋi Koitonere ruabe rana? Iŋore buŋo kosa migobiyoŋ, buŋo fuŋineke mo oi poretiŋ so mane taniŋgago. Ore eru mibe ogagaru wareru kiŋ Agripa gore jiŋo maio eru ŋoŋo goine kiŋ koitore ŋadio yoo ŋegobi, ŋoŋore jiŋo maio ruabi dimaga. Ŋoŋo soine jambae baku buŋoine osoebi foriine fukeko oi maneru soine quraŋgo quraŋganobo.
26 Baise fef kiruminamih ayu akasiy, tur abisa boro Aiwob Caesar isan anakirum. Anayabin ubar hibitin men ta yabin auman. Imih ayu abai atit kwa etei namaim, o Aiwob Agripa inibabatiy inanuwet gewas tur yabin anababatun inab naatu fef ana kirum.
27 Ŋi mo niginji kiperu buŋo koroineo ruaniminde buŋo uruŋu migobi, oi totogo miiŋgo embimbiŋgaru jibu mo egu sorekimiŋ. Mosi oi nonde mamaneo kajegi kamasi oŋuine fukega.” Oŋu.
27 Anayabin ayu ai’itin ayu isou men gewasin iti dibur orot ana ubar en asir taniyafar nanan ana itinin i men basit.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.