Atos 15
Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs AAI
1 Antiokia gobuyoŋ, Judia prowinsgone ŋiŋigo goineji wakiru wareru fuŋgaru maŋkekerisie ŋiŋigo iŋi qaji yabebuŋ, “Ŋoŋo Mosesre Kadi buŋore so Anuture moge baku sakiŋaŋuŋ so ketinimiŋ ine, oŋuine Sombunde biŋe fukekimiŋ ore embimbiŋganimiŋ.”
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Oŋu qaji yarebuŋ ore eru kekepari fukeko Pol Barnabas yokoji kiso eyareru joineke miyarebu. Mi yarebire maŋmoakoŋ so eru buŋo iŋi kiperu mibuŋ, “Niŋo Pol, Barnabas eru minebobo goine sore yabebeneŋ Jerusalem sitio roperu buŋo oi roru aposol eru Jerusalem maŋkekerisie kufufunde minebobo yoŋoreo raru yajiinebi.”
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Buŋo oŋu kiperu mibi maŋkekerisie kufufuŋ yoŋoji oi sore yabebi kadio rabuŋ. Raru goku Fonisia eru Samaria prowins yoyoka oi petigaru kadio kufufuŋine kufufuŋine ŋone yabebuŋ. Ŋone yaberu kotu kantri goine yoŋoji maŋyaŋuŋ kerisiebuŋ ore biŋeine miku maŋkekerisie kubu yoŋore jeri soguine eyarebuŋ.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Eyareru raru raru Jerusalem sitio ropebuŋ. Ropebi aposol eru minebobo yoŋoji maŋkekerisie kufufuŋ yoŋoke kepore yabebi. Kepore yabebi sunduyaŋuŋ iŋi mibuŋ, “Anutuji maŋgo enoreko misin gio babeneŋ niŋoke goku mosi qoqowirie sogo sogo eba baku goya.”
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Sundu oi mibuŋyoŋ, Farisi (Kadi buŋore yameŋyameŋ) kubuone maŋkekerisie ŋi goineji pakereru iŋi mibuŋ, “Kotu kantri yoŋoji maŋyaŋuŋ kerisiebuŋ, yoŋore iŋi mitigakimiŋ: Yoŋoji Anuture moge baku sakiyaŋuŋ ketigaru Mosesre Kadi buŋo sosowo boyoberu goinebi.” Oŋu.
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Oŋu mibi aposol eru minebobo yoŋoji buŋo oi mi osoenimiŋ ore tumaŋgabuŋ.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Tumaŋgaru noigoi buŋo kokoine miku migobobo ebuŋ. Oi ebi Pitaji pakereru iŋi yajiya, “Ogopune, Anutuji rone botunoŋuŋgo gio boroiŋgaru roosoe nuru nonde iŋi miya, ‘Go kotu moreŋgo raru Bobiaŋ Biŋe buŋo mitaniŋga yarende yoŋoji maŋyaŋuŋ kerisieru Ofoŋ manesiŋ gainebi.’ Ŋoŋo buŋo oi manegobi.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Anutuji ŋiŋigo sosowo maŋnoŋuŋ mane mukuga, iŋoji fuŋine noduru Moro Tiriine Juda ŋiŋigo niŋore soreme wakiya, ore so kotu kantri ŋiŋigo yoŋore oŋuakoŋ oi soreme maŋyaŋuŋgo rakaya.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 “Soreme rakame oŋuine oo Juda ŋiŋigo so ŋone aŋi yaberu kantri goine so sure yabeya. Matayoŋ, yoŋoji Anutu manesiŋ gabi agiburaŋyaŋuŋ bokeru maŋyaŋuŋ jureko gbagbataeŋine fukebuŋ.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Ore eru ŋoŋo wamore Anutu eesoi baku otenobuŋ? Wamore kiŋariŋ gariine yoŋore ubeyaŋuŋgo begi jikigaru ruabeneŋ kobonobuŋ? Begi oŋuine oi noŋunde apa ŋasonoŋunji me niŋonoŋe oŋuakoŋ kobokimiŋ ore oŋuine so fukeru gobeŋ.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Oŋu matayoŋ, iŋi manesiŋ gagobeneŋ: Ofoŋ Yesure yauŋmoririji Anutu maŋgo eteko munaŋ qa noreko Sombunde biŋe fukekimiŋ. Kotu kantri yoŋoji oŋuakoŋ kadi moakoŋ oŋuakoŋ boyoberu qowirieru Sombunde biŋe fukekimiŋ ore manesiŋ gaegobi.”
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Oŋu yajime kubu yoŋoji sosowo buŋo baaru buŋo tomiri ŋebuŋ. Ŋebi Pol Barnabas yokoji buŋo binaŋyakuŋ iŋi mibu, “Anutuji maŋgo enoteko kotu moreŋgo raru botuyaŋuŋgo misin gio babire soi mosi qoqowirie sogo sogo fukeya.” Oŋu mibire kaje ruaru manebuŋ. Oŋu.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Pol Barnabas yokoji binaŋyakuŋ miforebire manebi Jeimsji buŋo iŋi miya, “Ogopune, nonji buŋo mibe kaje ruaru maneniŋ.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Anutuji damaŋ fuŋfuŋgaine kotu kantri ŋiŋigo jiŋomai fuke yareru botuyaŋuŋgone ŋiŋigo iŋoyoŋunde roosoe yabeko tinaine kukugaru kufufuŋine jikigabuŋ. Anutuji oŋu eru fuŋneine noduya, Saimon Pitaji ore buŋoine nojiya.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Buŋo oŋuine oi kajeqouŋ ŋiŋigo yoŋoji oŋuakoŋ kitiŋgaku miegobi. Yoŋoji buŋo mo iŋi quraŋgabi pega,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 ‘Ore ŋadiineo nonji kirieru wareru kiŋ Deiwidre kantri jokoroŋ moke ba pakarebemiŋ.
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Oi iŋi fukeiŋ ore ebemiŋ: Ŋiŋigo kubu goine sosowo yoŋoji Ofoŋ baanimiŋ.
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Oŋu baego, oi ronere ronekoŋgo maneru waperu gogobi.’
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 “Ore eru Jeims nonji buŋo oi osoeru mamaneji iŋi manesuku migo: Kotu kantri ŋiŋigo maŋyaŋuŋ Anutureo kerisiegobi, niŋoji yobiŋ begi yasogo yoŋore paio ebeneŋ so sagaiŋ.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Oŋu matayoŋ, yoŋore quraŋ iŋi quraŋgabeneŋ sagaiŋ: Yoŋoji joma fuine nemu gboŋ yoŋore pesiŋ biŋe qaku kufuyaŋuŋgo ruabi usuŋyaŋuŋgo kemaga, oi so noinebi. Boesau so einebi. Joma ubeine qoqogakiinere fu eru dari oi so noinebi. Ya 4 oi bokenimiŋ ore misanaŋganobeŋ.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Mosesre Kadi buŋo oi ronere ronekoŋgo moreŋ so mitaniŋgaru waperu gogobeneŋ. Oi Sabat kombaŋ so oŋgawowosi pinoŋuŋgo osegaru maneegobeneŋ. Ore eru buŋo 4 oi soine so bokekimiŋ.” Oŋu.
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Jeimsji oŋu miko aposol eru minebobo yoŋoji kufufuŋ sosowo yoŋoke buŋo oi manebi sagaya. Manebi sagako botuyaŋuŋgone ŋi goine roosoe yaberu Pol Barnabas yokoke moko Antiokia sitio sore yabenimiŋgo mibuŋ. Oŋu miku ŋi tinaine Judas tinaine mo Barsabas eru Sailas roosoe yapebuŋ. Ŋi yoyoka oi maŋkekerisie kubure minebobo ŋi fukebu.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 “Ŋi oi sore yapekimiŋ,” miku quraŋ mo iŋi quraŋgaru meyakuŋgo ruabuŋ,
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Noŋunde ŋiŋigo goine so mitiga yarekabi yoŋoyaŋe boke noberu ŋoŋoreo wareru maŋ-ŋaŋuŋ bapakareru buŋo furuineo dodokerekere eŋarebi maŋ mamaneŋaŋuŋ jijibu fukeko manebeŋ.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Ore eru niŋo sosowo tutumaŋ eru maŋmoakoŋ ebeneŋ sagaya. Sagako ŋi yoyoka roosoeru sore yapebeneŋ yoro ogoyokanoŋuŋ Barnabas Pol yokoke ŋoŋoreo warenimiŋ.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Barnabas Pol yokoji noŋunde Ofoŋ Yesu Kristore tinare eru gogoyakuŋ kisiŋgabire goineji yapebi komenimi ore ebu.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Niŋo Judas Sailas sore yapebeneŋ wareru buŋo oi akoŋ jikigaru miyakunji mibire manenimiŋ.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Moro Tiriine eru niŋoji buŋo iŋi ore maŋmoakoŋ ebeneŋ sagaga: Ŋoŋore paio yobiŋ begi so jikigaru ruakimiŋ. Buŋo qoruine 4 oi akoŋ boyobeinebi. Oi yadurebi pougaru egu roiŋganimiŋ.
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Buŋo 4 oi iŋi: Joma fuine nemu gboŋ yoŋore pesiŋ biŋe qaku kufuyaŋuŋgo ruabi tobiriyaŋunji kemaga, oi so noinebi. Oŋuakoŋ dari me joma ubeine qoqogakiinere fu oi so noinebi. Boesau so einebi. Ya 4 oi bokeru ŋadi gabi maŋmoakoŋ ebeneŋ Anutuji mifia yareme fiaru goinebi. Ŋoŋo maŋ womoke goinebi.” Oŋu.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Quraŋ oŋu quraŋgaru sore yabebi rabuŋ. Kadi raru rakaru Antiokia sitio ropebuŋ. Roperu maŋkekerisie kufufuŋ kepore yabebi tumaŋgabuŋ. Tumaŋgabi quraŋ oi yarebi osebuŋ.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Oi osebi ore eru afagaru bobomiriŋ paio maneru jeriebuŋ.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Judas Sailas yokoji yokore kajeqouŋ ŋi goku uŋsowoŋ buŋo kokoine yareru mande kikitiŋ buŋo miku basanaŋ yabebu.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Basanaŋ yaberu damaŋ goine oo jikigaru gobu. Gobire tariko maŋkekerisie ogopuyakuŋ yoŋoji “Womoke rainebire,” miku sore yapebuŋ. Jerusalem gobire sore yapebuŋ, Judasji yoŋoreo kirieya.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 (-)
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Pol eru Barnabas yokoji jikigaru Antiokia sitio goku ŋiŋigo goine kokoine yoŋoke Ofonde Biŋe buŋo qaji yareru maŋyaŋuŋ bapakare yaberu gobuŋ. Oŋu.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Oŋu gobuŋyoŋ, damaŋ goine tariko Polji Barnabas iŋi ojiya, “Niko taoŋ eru moreŋ sosowo roregaru Ofonde Biŋe buŋo mitaniŋgaru gobu, oo kirieru maŋkekerisie ogopunokunji uruŋu gogobi, oi soine raru ŋone yaberu manenimi.”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Oŋu ojime Barnabasji Jon tinaine mo Mak mibuŋ, oi oŋuakoŋ ogagaru moko raiŋ ore maneya.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Oŋu maneyayoŋ, Jonji rone Pamfilia taoŋgo wirieru boke yaperu yokoke jikigaru gio so baya. Ore eru Polji oi ogagaru raiŋgo ore maneko so sagaya.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 So sagako kekepari eru maŋyakuŋ jo jako roiŋgabu. Roiŋgaru Barnabasji Mak ogagaru rakaru ogâo ropebire kambaŋ seri poreru gboromurebi gbinji kitiŋgako Saiprus nugo rabu.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Rabuyoŋ, Polji ŋi tinaine Sailas roosoeko maŋkekerisie ogopuyakuŋ yoŋoji Ofonde meo rua yateru yauŋmoririineji dobu kipe yapeiŋgo ore mibi bokeru rabu.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Raru goku Siria eru Silisia prowins yoyoka oi petigaru roregabu. Roregaru Polji maŋkekerisie kufufuŋine kufufuŋine ŋone yaberu basanaŋ yaberu goya. Oŋu.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.