Apocalipse 21

Maŋkekerisiere Biŋe Quraŋ Jojofo Gariine (MLH) vs MNT

Sair da comparação
MNT Minaifia NT
1 Sombuŋ moreŋ fuŋfuŋgaine yokoji oŋu mataeru mataebire koeji oŋuakoŋ so jikigaru peya. Ore ŋadio Sombuŋ eru moreŋ gariine ŋone yapeboŋ.
1 “Imaibo ayu mar boubun naatu tafaram boubun aitin. Mar wantoro’ot ma’am naatu tafaram wantoro’ot ma’am etei sawar, riy auman saki iwa’an.
2 Jerusalem gariine, siti tiriine oi Sombuŋgo Anuture kaeone wakiko ŋoneboŋ. Siti oi bobiaŋga forebi ŋone aŋiineke iŋi fukeya: Ŋigo suanjeŋinere mariku ŋone aŋiineke ketebi ŋi biŋeineke qodureiŋ ore babajawe ee eru jaueru kuririineke dimaga, siti oiji ore so fukeko ŋoneboŋ.
2 Ayu bar merar kakafiyin, Jerusalem boubun mar God biyanane tit re’er aitin, babitai tabin isan ti’abur aawan biyan baitubarin isan enan na’atube.
3 Oi ŋoneru dimaku morumboŋ ŋeŋeone buŋo mo fukeko manebe sanaŋine oŋgaku iŋi najiya, “Ŋone, Anuture piji oi ŋiŋigo botuyaŋuŋgo wakiru pega. Anutuji botuyaŋuŋgo gome iŋoke gobi iŋoyoŋe ofoŋ Anutuyaŋuŋ fukeru yoŋoke go ropeiŋ.
3 Naatu urama’amamaim fanan aumetawat anowar eo, ‘Boun God ana sabuw biyah i ana bar matar, naatu boro bairi hinama. I boro ana sabuw hinamatar naatu God taiyuwin boro hai God namatar bairi hinama.
4 Yoŋoke goku jiŋo obuyaŋuŋ sosowo ketaniŋga foreiŋ. Ya sosowo rone peya, oiji matae foreya. Ore eru moke so komebi jiŋgeŋ so kenimiŋ eru jikigaru joiserereŋ mo so manenimiŋ. Ya more so embimbiŋgaru kuyonimiŋ.”
4 maturih nasafamen. Nati’imaim morob boro men namatar maiye’emih, o yababan o rerey o baiyababan, anayabin marasika ana sawar i earuwasair sawar.’”
5 Morumboŋ ŋeŋeo ŋega, iŋoji iŋi najiya, “Mane, nonji mibe yareya sosowo oi kegboreme gariine fukeiŋ.” Oŋu najiru miya, “Buŋo oi foriine yobu maŋyokaine tomiri, ore eru oi papiago quraŋga.”
5 Orot nati ana urama’ama’amaim ma’am, eo, “Ayu sawar etei asinaf tibiboubuh.” Imaibo eo, “Iti inakirum nara’iy anayabin iti tur i turobe naatu karam boro hinitumatum.”
6 Jikigaru iŋi najiya, “Oi mitigabe fuke forega. Nonji ronekoŋ goku (ya sosowo bofukeru jiki mibe mataeya) tatariine go roperu gobemiŋ. Ore so nonji quraŋ maŋgoine fuŋfuŋgaine A eru quraŋ maŋgoine tatariine Z fukego. Moji obure manega, nonji gogo sanaŋinere obu jiŋoineone obu oi yauŋ otebe oone furiine tomiri pioru noku goiŋ.
6 Ayu isou eo, “Sawar etei aisawar! Ayu i An naatu Yomanin, Busurufinayan naatu Baisawarinayan. Yait sikan namamamah ayu boro yawas ana harew buruburur aurin baiyan en anitin natom.
7 Moji yobiŋ sosowo odureru gbiŋ eiŋ, nonji iŋore Anutu fukeru ya sosowo oi otebe iŋore biŋe fukeko nonde odumadene fukeru tinane osigaru goiŋ.
7 Orot yait baiyow fokarin nabisnowah, i boro sawar etei ayu biyou’une nabow ayu i ana God naatu i boro ayu natu namatar.
8 “Oŋu gonimiŋyoŋ, goineji ŋiŋigo jiŋoyaŋuŋgo ruruine eru yameŋine so dimaku mamanesiŋyaŋuŋ bokebi maŋyaŋunji kejigaga, yoŋore piyaŋuŋ oi yoŋ salfa kore misi boruŋineji weŋweŋ jaku dimaega, oo penimiŋ. Yoŋore jikigaru ŋiŋigo yo oŋuine yoŋoji oŋuakoŋ oo rakaru gonimiŋ: Ŋiŋigo yabebi komebi boesau kipe munaŋqoqo eru nemu gboŋ ohoweyaŋuŋ baku miteŋ garu buŋo ikoine miegobi, nonji oi igo yabebe koru oo rakaru gonimiŋ. Oi kome ateine yoyoka fukeiŋ.” Morumboŋ ŋeŋeineone buŋo oŋu wareko maneboŋ. Oŋu.
8 Baise baiwawa’irayah, baitumatum atih, eteni, asbunuwenayah, baisesebarayah, farumayah, God ana baimataren sawar kwafirenayah, naatu baifufuwenayah etei, hai efan i wairaf fora’abin in ebitakir ana kukufamaim hinara’iy na’afufurih. Nati i morob bairou’abin.”
9 Yobiŋ momokiine tatariine 7 oiji popu 7 pusebi Sombuŋ mimerereŋ 7 yoŋoji oi roru dimagobi, yoŋoreone moji wareru iŋi najiya, “Go warende ŋigo Lama madeinere ŋonuŋ biŋe fukeiŋgo ega, oi gadubemiŋ.”
9 Tounamatar seven wanawanahimaim tounamatar bai seven tew seven yomanin ana sawow kakafih yumatah ta ta bobotanen isou eo, “Kuna ayu boro Babitai boubun Lamb aawan ani’obaiy ina’itin.”
10 Oŋu najime Moro Tiriineji ro nuko kobiineji paineo ropeko Sombuŋ mimerereŋ oiji oga nuko tukuine joroine tinabiŋeineke mogo ropebe. Oo roperu siti tiriine Jerusalem Sombuŋgo Anuture kaeone wakiya, oi nadume iŋi ŋoneboŋ:
10 Naatu Anun kakafiyin matou bora’ah tounamatar eabaru airi an oyaw gagamin manin na’in tafan atit, naatu tafaram kakafiyin, Jerusalem bar merar God biyanane re nan i’obaiyu.
11 Anuture kuririquraŋine oiji tamaeko buruburuineke goul eru oŋgiŋ foriineke furiyaŋuŋ ropekiine ore kamasi fukeya. Oŋgiŋ foriineke tinaine jaspa oi sogo mobeine mobeine buruburuyaŋuŋke kerisieru tamaegobi, ore so gbagbataeŋine peya.
11 God ana gewasin auman eargawu tafaram mamarakaw ana itinin i agim bonamanamarinabe, sawar ta woun o wair jasper na’atube, kumedarin crystal na’atube.
12 Saine ropekiine oi kuririineke. Sainere mendi 12 dimabi maŋfuŋyaŋuŋgo Sombuŋ mimerereŋ 12 sagaru dimabuŋ. Israel kufufunde kubu 12 yoŋore tina oi mendi ore sakiyaŋuŋgo quraŋgabi dimaya.
12 Iti bar merar ana fur i gagamih naatu manih. Ana etawan awah etei twelve naatu tounamatar etei twelve nati awahimaim, naatu nati etawanamaim i Israel sabuw hai big twelve wabih i hikirum.
13 Mendi 12 oi mobemobe paibe yukube iŋi dimabuŋ: Wegi wawapeineo yokaomo, rarakaineo yokaomo, Not oobe yokaomo eru Saut oobe yokaomo.
13 Naatu etawan tounu i veya eyeyene hiya, etawan tounu i oyawane, tounu torene, tounu veya ere’erene.
14 Siti sa oi oŋgiŋ otuŋ qembibiineke 12 yoŋore paio babi dimaya. Lama madeinere aposolpuine 12 yoŋore tina 12 oi otuŋ 12 oo quraŋgabi dimaya.
14 Bar merar gagamin ana faf i twelve naatu ana wabat etei twelve tafahimaim hiwowab, nati’imaim Lamb ana tur gewasin abarayah wabih.
15 Sombuŋ mimerereŋ noke buŋo miya, iŋoji siti, ore saine eru mendiine 12 yoŋore soyaŋuŋ kiriri ruaru maneiŋgo jaueru goul kiririine (rula mesa) roru dimaya.
15 Tounamatar ayu iu’uwu, umanamaim i fufunen ana isik gold bai bar merar etawan, naatu bar merar ana fur fufunen isan.
16 Siti oi burugaru babi guruine 4 fukeya. Mobemobe paibe yukube joroine oi sogokoŋ. Joroine moakoŋ moakoŋ oi goul kiririine oiji kiririine ruaru 2,400 kilomita ore so bofukeme peya Odaine oi oŋuakoŋ sogokoŋ peya.
16 Tounamatar re na fufun i’itin tainin rororon etei i ta’imon, ana manin naatu ana tayabar i hairi ta’imon, anayabin tainin rounane ana manin isan fufufun 2,400 kilometres. Naatu tainin roun ana tayabar isan fufufun auman i 2, 400 kilometres
17 Sombuŋ mimererenji oŋuakoŋ siti saine oi moreŋ ŋire kiririji so ruaru 60 mita bofukeme peya.
17 Imaibo ana faf fufun ana badowanini’itin i at tanabat taniyab tanan etei 60 metres na’atube.
18 Siti saine oi oŋgiŋ foriineke tinaine jaspa oiji bakine. Siti iŋoyoŋe oi goul yobuji babi kuririquraŋineji sogo gbagbataeŋine ore so tatamake tamaeya.
18 Bar merar ana faf i kabay wabin jasper imaim hifaf, naatu bar merar tutufin etei ana itin i goldawat, matan diridirin kiyam na’atube.
19 Siti sainere otuŋine oi oŋgiŋ furiine ropekiine fuŋne fuŋne oiji bajaweru babi kuririyaŋuŋke iŋi fukebi ŋone yabeboŋ: Otuŋ fuŋfuŋgaine oi oŋgiŋ foriineke tinaine jaspa yoweine gogobu kamakamasi. Otuŋ yoyokaine oi oŋgiŋ buge tinaine safaia, yokaomoine oi oŋgiŋ rekagarigari tinaine ageit. Otuŋ jare 4 oi oŋgiŋ rekagariine tinaine emerald.
19 Bar merar ana faf an ana wabat i kabay gewasih yumatah ta ta imaim hi’abur. Ana wabat wantoro’ot i kabay wabin jasper, bairou’abin saphire, baitounin i agate,baikwafi’inin i emarod.
20 Otuŋ jare 5 oi oŋgiŋ yojuŋ iruine tinaine sardoniks. Otuŋ jare 6 oi oŋgiŋ boboroŋ tinaine karnilian, jare 7 oi oŋgiŋ tinaine krisolait (kwortz), yoweine goul sogo oŋuine. Otuŋine jare 8 oi oŋgiŋ bugebugeine tinaine beril, jare 9 oi oŋgiŋ yoŋuŋine tinaine topas. Otuŋ jare 10 oi oŋgiŋ tinaine kalsedoni (krisopreis) yoweine kokomeineke, jare 11 oi oŋgiŋ yayagaŋ tinaine jeisint (torkwois). Otuŋ jare 12 oi oŋgiŋ boboroŋ yojuŋ iruine tinaine ametist.
20 bai five i onyxbai six i kanerian, bai seven karisorait, bai eight i berer, bai nine i tofas, bai ten i kalisedonibai eleven jesinet,bai twelve ametis.
21 Siti sa mendi 12 oi bote koruŋ qembibiineke 12 oiji bakine. Mendi moakoŋ moakoŋ oi eri koruŋ moakoŋ moakoŋ oiji pujeku bakine. Sitio kadi pega, oi goul yobuji babi sogo yagaŋine oŋuine tamaeya.
21 Etawan etei twelve i kabay biyah mudid imaim hiya, naatu etawan ta’ita’imon etei i kabay biyah mudidimaimhi’abur, ef gagamin i gold akisin hirab kiyam na’atube.
22 Siti sosowo yoŋoji Ofoŋ Anutu usuŋ sosowore Rau eru Lama madeine poretiŋ ŋone yaperu maŋyaŋuŋ kerisieru ohoweyakuŋ baku miteŋ gaegobi. Ore eru boji soriŋ (tempel) more so embimbiŋgaegobi. Soriŋ oi so ŋoneboŋ.
22 Bar merar gagamin wanawanan Tafaror Bar men aitin, anayabin God fairin naatu Lamb taiyuwih i Tafaror Bar.
23 Anuture kuririquranji siti batamae yareme Lama madeineji doiyaŋuŋ fukega. Ore eru wegi ayoŋ tamaenimi ore so embimbiŋgaegobi.
23 Bar merar men ekokok veya, o sumar tafanamaim nararan, anayabin God ana bonamanamarin marakaw ebitin, naatu Lamb i ana ramef.
24 Iŋoji doiyaŋuŋ fukeko kantriine kantriine yoŋoji iŋore tatamaineo ra wareru gonimiŋ. Morende kiŋ koitoine koitoine yoŋoji biŋeyaŋuŋ kuririyaŋuŋke oi roru wareru siti oo ruanimiŋ.
24 Tafaram tutufin boro i ana marakawinamaim hinaremor naatu tafaram hai aiwob boro hai guguw hinabow wanawanan hinarun.
25 Siti qisiriine tomiri, ore eru sa mendiine oi damaŋ mogo so kenimiŋyoŋ, jijiki robi dimaiŋ.
25 Etawan awah boro mar etei bobotawiyen hina’in, boro men ta hinahir, anayabin nati’imaim boro aurin gugumin en.
26 Kantriine kantriine yoŋoji maŋyaŋuŋ kerisieru kuririyaŋunde biŋeyaŋunde ore erioŋbarioŋ eku tinabiŋeyaŋuŋke fukeru gobuŋ, oi roru wareru siti oo ruanimiŋ.
26 Tafaram ana gewasin naatu ana baibifa’en sawar boro hinabow bar merar wanawanan hinarun.
27 Ŋiŋigo tinayaŋuŋ gogo sanaŋinere tina buru buk maŋgo quraŋgabi pega, yoŋoji akoŋ siti oo ropenimiŋ. Lama madeineji tina buru buk oi siŋaŋ gaega. Moji maŋine kejigaga me wuwunuŋ aŋgiŋ mamagiineke eru buŋo ikoine miega, iŋoji oo ropeiŋgo embimbiŋgaiŋ. Oŋu.
27 Naatu sawar men rousouwin na’atube sabuw iyabowat biya’ohow ana gubagub naatu baifufuwen ana gubagub auman tema’am boro men hinarun. Baise iyabowat wabih Lamb ana bukamaim hikikirum akisih boro hinarun.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Apocalipse 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.