Lucas 20

Nupela Testamen long Manambu (MLE) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 — ausente —
1 Aconteceu que, num daqueles dias, estando Jesus a ensinar o povo no templo e a evangelizar, chegaram os principais sacerdotes e os escribas, juntamente com os anciãos,
2 — ausente —
2 e lhe perguntaram: — Diga-nos com que autoridade você faz estas coisas? Ou quem lhe deu esta autoridade?
3 — ausente —
3 Jesus respondeu:
4 — ausente —
4 O batismo de João era do céu ou dos homens?
5 — ausente —
5 Então discutiram entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele dirá: “Por que não acreditaram nele?”
6 — ausente —
6 Mas, se dissermos: “Dos homens”, o povo todo nos apedrejará, porque está convicto de que João era profeta.
7 Alik day Jisasak ata wadaad, “Nyan maa laakw.”
7 Por fim, responderam que não sabiam de onde era.
8 Jisas dayak ata wadidiy, “Wunabab gwurak wu maa agwa apaar kidiy jaav kwurtuwadiy.”
8 E Jesus lhes disse:
9 Jisas ki waya maaj kitika maaj vagaluwdiy duw takwak wadidiy, “Duw nak bajigay si girap diki mayim sididiy. Sikuw, yawiy kwurdiy duw daya tabaam ata takadid adi maay. Takakuw, sikaam ril jaka tipaar ata yad.
9 A seguir, Jesus passou a contar ao povo esta parábola:
10 “Girap lawdaal nyi yawiy duw nak wayakidid dayak diki am kwurdikik. Aw day adi yawiy duwaam viyakuw, wayakidaak, kip yad.
10 No devido tempo, mandou um servo aos lavradores para que lhe dessem do fruto da vinha. Mas os lavradores, depois de espancá-lo, o despacharam de mãos vazias.
11 “Di nikidi yawiy duw dayak wayakikuw, day dibab dim viyakuw, jawjaay kwurkuw, wayakidaak, kip yad.
11 Em vista disso, enviou-lhes outro servo, mas também a este espancaram e, depois de insultá-lo, despacharam de mãos vazias.
12 “Adi maay asaay duw mugwula duw dayak wayakikuw, day dibab dim kupwaraap kwurkuw, day yakisakwu-daad kawaar.
12 Mandou ainda um terceiro; também a este, depois de feri-lo, expulsaram.
13 “Adi maay asaay duw ata waad, ‘Agwa jaav kwurkidiwun? Wuna mawul yilidi nyan wayaki-kituwaad dayak. Day wukikinadiy dikik.’
13 Então o dono da vinha disse: “Que farei? Enviarei o meu filho amado; talvez o respeitem.”
14 “Aw adiy duw adi nyinim vikuw, day daya wadiy, ‘Kidi duw maay asaay dikidi nyanad. Dim viyasipanaak. Dim viyasipakuw, kidi maay nyanadi maay tikinaad.’
14 — Mas, quando os lavradores viram o filho, começaram a discutir entre si: “Este é o herdeiro; vamos matá-lo, para que a herança seja nossa.”
15 “Alik day dim viyasipakuw, diki amwiy kawaar yakisakwudaal.” Jisas adi waya maaj kitika maaj wakwusin napakuw, di adiy vagaluwdiy duw takwak ata bas sididiy, “Day atawa kwurkuw, adi maay asaay duw agwa jaav kwurkidadiy dayaam?
15 E, lançando-o fora da vinha, o mataram.
16 “Di dayak yikuw, di adiy yawiy duwaam viyasipa-kidadiy. Dayaam viyasipakuw, adi maay nuwukadiy duw daya tabaam takakidaad.” Ababa duw taakw a maaj wukikuw, day ata wadiy, “Atawa tiliba!”
16 Virá, exterminará aqueles lavradores e entregará a vinha a outros. Ao ouvir isto, disseram: — Que tal não aconteça!
17 Jisas dayaam vikuw, ata wadidiy, “Ki God diki lapa nyigaam rina maaj atata wana ki javik?
17 Mas Jesus, com o olhar fixo neles, disse:
18 “Adiy duw taakw day adi apiy kabakim vakirkinadiy, dayadiy ap bwan tikwiyakidiy. Aw li adi kabaak adiy duw taakw apiyim vakir-kidadiy, viyamwunyir-kidadiy adiy mwiya kwayupw kaytik. Aw wun adi kabaak-adiwun.”
18 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
19 Adiy God diki lo kalivadiy duwawa sapakwa nyanugw pris day lakwudaal Jisas dayadiy yawiyik a bajigay mayim yawiy kwurdiy duw waya maaj kitika majir duw takwak wadidiy. Alik a nyi day dim kalakwuk kwurdiy. Aw day adiy vagaluwdiy duw takwak yagakuw, alik day maa rav.
19 Naquela mesma hora, os escribas e os principais sacerdotes procuravam prender Jesus, porque entenderam que ele havia contado essa parábola contra eles; mas temiam o povo.
20 Alik tikuw, day kip mila sukw kwurin kwadiy dikim kalakwu-kalakwu viyakita nyak. Alik day saan nuwukadiy duwak kwiydadiy adiy duw Jisas diki majik vasibariy-dakik, viyakita duw kaytik apap apap tikuw. Atawa wukikuw, day Jisas Rom tipa kidi dayaam van tidi duw diki tabaam takak.
20 Eles passaram a vigiar Jesus. Enviaram espiões que se fingiam de justos para ver se o apanhavam em alguma palavra, a fim de entregá-lo à jurisdição e à autoridade do governador.
21 Adiy saan kwurdiy duw Jisasak bas sidaad, “Kalivanadi duw, nyan lakwu-nadiyan min viyakita duw-adimin. Mwiyir tikwana maaj kaliva-kwanadimin. Ababa duw taakw rivriv tinadiy minak. Yitaypika duwak niki maaj maa, maaj nak. Min God diki maaj mwiyir kaliva-kwanadimin.
21 Então lhe perguntaram: — Mestre, sabemos que o senhor fala e ensina corretamente e não se deixa levar pela aparência das pessoas, mas ensina o caminho de Deus segundo a verdade.
22 “Aw nyan takis Rom dayadi yitaypika duw, Sisa, dikik kwiynaak? Ay maa? Nyana lo ata ata wana javik?”
22 É lícito pagar imposto a César ou não?
23 — ausente —
23 Mas Jesus, percebendo a artimanha deles, respondeu:
24 — ausente —
24 — Mostrem-me um denário. De quem é a figura e a inscrição? Eles responderam: — De César. Então Jesus lhes disse:
25 Jisas ata wadidiy, “Ay yaakiya, Sisa dikidiy jaav dikik akwiy. Aw God dikidiy jaav dikik akwiy.”
25 — Pois deem a César o que é de César e a Deus o que é de Deus.
26 Adiy duw diki maaj wukikuw, ata pitaan wardiy. Day dikim vasibariyik kwurik duw taakw dayadiy mwutamaam, aw day maa rav. Alik day ata bwula maaj maa ti.
26 Não puderam apanhá-lo em palavra alguma diante do povo; e, admirados da sua resposta, calaram-se.
27 Niki bapa duw, Satuwsiy, day dayadiy mawulaam wadiy duw kiyakuw, ginyir rap maa.
27 Chegando alguns dos saduceus, que dizem não haver ressurreição,
28 Nuwukadiy Jisasak yakuw, dikik wadaad, “Kalivanadi duw, Mawsis ki maaj sukwudil nyanak: ‘Duw kwiyakuw, aw nyan maa, diki taakw kip kwaal, adi duw dikidi mwaam diki taakw kiraan tikida. Li ata nyanugw sapwiy-kiladiy likidi taay duwak.’
28 perguntaram a Jesus: — Mestre, Moisés nos deixou escrito que, se um homem casado morrer sem deixar filhos, o irmão desse homem deve casar com a viúva e gerar descendentes para o falecido.
29 “Tayir abitiy nyamwus mwaam tidiy. Dayadi mwaam taakw kirakuw, ata kiyaad. Aw di nyan maa ti.
29 Ora, havia sete irmãos: o primeiro casou e morreu sem filhos;
30 “Ginyir duw a taakw kirakuw, ata kiyaad. Dibab nyan maa ti.
30 o segundo
31 “Aliba nyamwus a taakw kirakuw, ata kiyaad. Atampik day abab nyamwus mwamugw likim kirakuw, abab kiyadiy. Nyanugw maa ti.
31 e o terceiro também casaram com a viúva, e assim foi com os sete. Todos morreram sem deixar filhos.
32 “Ginyir a taakw ata kiyaal.
32 Por fim, morreu também a mulher.
33 “Ginyir God ababa kiyanadiy duw taakw kirapitaka-kida nyaam, a taakw sikada duw taakwa? Tayir duw abitiy kiradaal.”
33 Portanto, na ressurreição, de qual deles a mulher será esposa? Porque os sete casaram com ela.
34 Jisas dayak ata wadidiy, “Kidi kupwaam kwakwanadiy duw taakw kira-kwadanadiy.
34 Jesus respondeu:
35 “Aw adiy duw God tasakwu-didiy day kiyakuw ridaak, kirapitaka-kidadiy, ginyir day God kirapitaka-kidadiy taakw akis kira-kidanadiy.
35 mas os que são considerados dignos de alcançar a era vindoura e a ressurreição dentre os mortos não casam, nem se dão em casamento.
36 “God dayaam kirapitaka-kidalik, day dikidiy nyanugw tikidiy. Day God diki maaj kardadiy duw kaytik kwakidiy. Day Godawa kwakuw, ginyir day kiy maa.
36 Pois não podem mais morrer, porque são iguais aos anjos e são filhos de Deus, sendo filhos da ressurreição.
37 “Mawsis sukwudil maaj mwiyir simaka-lidiygwur duw taakw kiyakuw ridaak, God ata kirapitaka-kidadiy. Kwasada miyaam yanil yiy sukwudil majim di waad, ‘Yitaypika Duw God di Aparam dikidi God-ad, Aysak dikidi God-ad, Jakap dikidi God tikwanaad.’
37 E que os mortos ressuscitam, Moisés o indicou no trecho referente à sarça, quando afirma que o Senhor é o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó.
38 “Aw li Mawsis atawa waad adiy tayir kiyadiy duwak, God di kiyadiy duw taakw dayadi God maa. Dayadiy mawul kip kwadaak, alik di kwakwanadiy duw taakw dayadi God-ad. Day abab kip kwakwanadiy Godawa. Atawa tikilalik, nyan rivinadiyan lakwu-lakwuk nyan kiyakuw, God ata kirapitaka-kidadiyan dikiwa kwabakikik.” Jisas atawa wadidiy adiy Satuwsiy bapa duwak.
38 Ora, Deus não é Deus de mortos, e sim de vivos; porque para ele todos vivem.
39 Nuwukadiy God diki lo kalivadiy duw Jisas wadil maaj wukikuw, ata wadaad, “Kalivanadi duw, min yarakara bwula-nadimin!”
39 Então alguns dos escribas disseram: — Boa resposta, Mestre!
40 Wakuw, day abab yagakuw, dikik ginyir basab maa si.
40 E não ousaram mais fazer perguntas a Jesus.
41 Jisas dayak ata wadidiy, “Atata atata God diki lo kalivanadiy duw wakwanadiy God dikidi Tasakwudidi Duw, Davit dikidi gwalugwa duwadika tikinaad waan?
41 Mas Jesus lhes perguntou:
42 — ausente —
42 Pois o próprio Davi afirma no Livro dos Salmos:
43 — ausente —
43 até que eu ponha
44 “Aw li Davit God dikidi Tasakwudidi Duw sikiydid, ‘Wunadi Yitaypika Duw-ad’, wakuw, ata ata di Davit dikidi waraga nyinda tikik-naad? Alik tikuw, adi duw Davit dikidi yitaypika duw ab tinaad.”
44 — Portanto, Davi o chama de Senhor. Então como ele pode ser filho de Davi?
45 Ababa duw taakw kip Jisas wadidiy majik wukin ridaak, Jisas dikidiy kalivadidiy duwak ata wadidiy,
45 Quando todo o povo estava ouvindo, Jesus disse aos seus discípulos:
46 “Gwur yarakara van ada God diki lo kalivanadiy duwak. Day nimadiy wapwiy kwusuwkuw, tiytiyan tikir. Duw taakw vagaruwdadi tamiyaam day wukik abab wayapiy sidadiy dayak. Juw dayadiy gaba maja wiyaam day sapakwa nyanugw dayadiy tikir kwurdadiy. Kikipaat bayaki nyi taay wakwun rikwanadiy.
46 — Cuidado com os escribas, que gostam de andar com vestes talares e muito apreciam as saudações nas praças, as primeiras cadeiras nas sinagogas e os primeiros lugares nos banquetes.
47 “Day simiy maaj Godak bwula-kwanadiy duw taakw dayadiy milaam apaapap titaay, ‘Viyakita duw-adiy,’ wataay wadakikik. Aw atawa kwurtaay dayadiy mawul warkwanadiy adiy tawtakwak gwiyip kwurtaay, dayadiy niki jaav niki jaav luwkuw kwurik. Alik God diki kot im tidaak, God dayak jawjaay kwurkuw, daya kagil kakil-kina.”
47 Eles devoram as casas das viúvas e, para o justificar, fazem longas orações. Estes sofrerão juízo muito mais severo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.