João 5
Nupela Testamen long Manambu (MLE) vs NTLH
1 Ginyir adiy Juw duw taakw day gaba maja bayaki kikipaat mwugiydaal Jiruwsalimaam. Aw Jisas di Jiruwsalimaar warid.
1 Depois disso, houve uma festa dos judeus, e Jesus foi até Jerusalém.
2 Jiruwsalimaam di adi nimadi kabaka yaripaam tidi wiyigawa, day sikiykwadana “sipsip a wiyig” wataay, a tamiyawa tukwa ar ral. A tukwa ar Juw duw taakw sikiykwadana “Bitsayta” wataay. Aw mala arawa kwasadiy wiy tabab tawsada-dadiy.
2 Ali existe um tanque que tem cinco entradas e que fica perto do Portão das Ovelhas. Em hebraico esse tanque se chama “Betezata”.
3 — ausente —
3 Perto das entradas estavam deitados muitos doentes: cegos, aleijados e paralíticos. [Esperavam o movimento da água,
4 — ausente —
4 porque de vez em quando um anjo do Senhor descia e agitava a água. O primeiro doente que entrava no tanque depois disso sarava de qualquer doença.]
5 Adiy alim ridiy duw taakw daya duw nak dim kupwarapa giviyib kwurlik, nabiyir nabiyir duwamiy nak sap tabatiy maan abamugwul kwayadidiy.
5 Entre eles havia um homem que era doente fazia trinta e oito anos.
6 Jisas vidid alim daan kwadik, aw di bwutaay lakwudid adi duw atawa barik kwayadidiy nabiy. Aw Jisas ata dikik bas sidid, “Min viyakit maa tikir mawul warnadimin?”
6 Jesus viu o homem deitado e, sabendo que fazia todo esse tempo que ele era doente, perguntou:
7 Aw adi duw Jisasak ata wadid, “Yitaypika Duw, wun kapa nyanugw maa ti wunaam bas ki guw kibwiyasuwlik, wunaam likim takatakak. Aw wun dakir kwurkwatuwadiy, nuwukadiy duw taakw wunaam kakiltaay, tayib dakwanadiy.”
7 Ele respondeu: — Senhor, eu não tenho ninguém para me pôr no tanque quando a água se mexe. Cada vez que eu tento entrar, outro doente entra antes de mim.
8 Aw Jisas dikik ata wadid, “Aras! Rasikuw, wadi minadi baay kwurkuw, maay!”
8 Então Jesus disse:
9 — ausente —
9 No mesmo instante, o homem ficou curado, pegou a cama e começou a andar. Isso aconteceu no sábado.
10 — ausente —
10 Por isso os líderes judeus disseram a ele: — Hoje é sábado, e a nossa
11 Aw adi Jisas sipwutiydidi duw adiy Juw dayadiy yitaypika duwak ata wadidiy, “Adi wunaam sipwutiynadi duw, ‘Wadi baay kwurkuw, maay!’ wadalik.”
11 Ele respondeu: — O homem que me curou me disse: “Pegue a sua cama e ande.”
12 Aw day ata bas sidaad, “Sikadadaad minak wanaad, ‘Minadi baay kwurkuw, maay!’ waan?”
12 Eles perguntaram: — Quem é o homem que mandou você fazer isso?
13 Aw Jisas adi duwaam sipwutiydik, kwasa samasama duw taakw vagaluwin tidiy. Aw Jisas adi duwaam sipwutiyin napakuw, adiy duw taakw daya nyidi nyidirib pakwun pakwun wakwud. Alik tikuw, adi duw samab maa laakw Jisasaam.
13 Mas ele não sabia quem tinha sido, pois Jesus havia ido embora por causa da multidão que estava ali.
14 Aw ginyir Jisas vidik adi sipwutiydidi duw God dikidi wiyaam tidik, Jisas adi duwak ata wadid, “Aka bwutaay viyakit tinadimin. Aw ginyir ab vaal yiwayik aw minak aal minaam til java pik maa mwiya yitaypik minaam tikik-na.”
14 Mais tarde Jesus encontrou o homem no pátio do Templo e disse a ele:
15 Aw adi duw ata Jisasaam wapakuw, yikuw adiy Juw dayadiy yitaypika duwak yarik yididiy, “Adi wunaam sipwutiydi duw Jisasad,” wakuw wadidiy.
15 O homem saiu dali e foi dizer aos líderes judeus que quem o havia curado tinha sido Jesus.
16 Aw Jisas adi duwaam Sapat nyaam diki giviyib sipwutiydilik tikuw, adiy Juw dayadiy yitaypika duw Jisasaam ata jawjaay kwurdaad.
16 Então eles começaram a perseguir Jesus porque ele havia feito essa cura no sábado.
17 Aw Jisas dayak ata wadidiy, “Wunadi Asaay di nyi nakab akis kip kwakwanaad. Sapat nyaam ab yawiy kwurkwanaad. Alik wunabab atawa kwurkinadiwun diki pik.”
17 Então Jesus disse a eles:
18 Aw adiy Juw dayadiy yitaypika duw Jisas atawa wadil maaj wukikuw, day miyawa yaal giradiy. Dikim mwiya mwiyab viyasipak aw day mawulaar wukidaal Jisas di dayakil Sapat lo bwutaay sardil adi duwaam atawa kwurdilik tikuw. Awarab di kitawa wadil, “God wunadi Asaayad,” wakuw, aw di ad bwutaay mwiya Godawa rivriv tinaad, wakuw wukidiy.
18 E, porque ele disse isso, os líderes judeus ficaram ainda com mais vontade de matá-lo. Pois, além de não obedecer à lei do sábado, ele afirmava que Deus era o seu próprio Pai, fazendo-se assim igual a Deus.
19 Aw Jisas dayak ata wadidiy, “Wun gwurak mwiya mwiyab watuwadiygwurik, wun wuna kapa mawulaar jaav nakab akis kwurkwanadiwun. Wun vituwik wun wunadi Asaay kwurda jaaval, a javib kwurkwanadiwun. Wunadi Asaay kwurda niki jaav niki jaav wun dikidi Nyan ab kwurkidiwun a jaav.
19 Então Jesus disse a eles:
20 “Aw Asaay wun dikidi Nyinik mawul yikuw, adiy di kwurkwadadiy miyawa yawiy simaka-kwadadiwun. Aw di simaka-kidadiwun ki javik mwiya yitaypik tikina jaav, aw gwur adiy yawiyib vikigwura, mwiya mwiyab pitaan warkinadiygwurik.
20 pois o Pai ama o Filho e lhe mostra tudo o que está fazendo. E vai mostrar a ele coisas ainda maiores do que essas, e vocês vão ficar admirados.
21 “Aw Asaay di kiyadiy duw takwaam sibinin dayadiy kwakidanadiy mawul rawtakadil pik, atampik wun dikidi Nyan ab sibinin dayadiy kwakidanadiy mawul rawtakakituwadiy adiy mawul yikituwadiy duw takwaam.
21 Porque, assim como o Pai ressuscita os mortos e lhes dá vida, assim também o Filho dá vida aos que ele quer.
22 “Aw Asaay di diki akis duw takwaam kotiy-kwanaad. Aw di bwutaay tasakwu-didiwun wun di dikidi Nyan jas tikuw, duw takwaam kotiy tuwkik.
22 O Pai não julga ninguém, mas deu ao Filho todo o poder para julgar
23 “Aw God atawa tasakwudil dikidi Nyan atawa yawiy kwurdik, aw duw taakw dikidi Asayik yakisuwtaka-kwadana pik, dikidi Nyinik ab yakisuwtaka-kidanaad. Aw li adiy duw taakw day God dikidi Nyinik yakisuwtaka maarkidiy, aw day dikidi Asayik ab yakisuwtaka maa.
23 a fim de que todos respeitem o Filho, assim como respeitam o Pai. Quem não respeita o Filho também não respeita o Pai, que o enviou.
24 “Wun gwurak mwiya maaj watuwadiygwurik, adiy wuna majib wukikuw, lakwu-lakwub tikuw, adi wunaam wayakidi Godak wukijibir tikidiy, God bwutaay tasakwudidiy dikiwa nakamwiyib nyanyi nyanyi kwayadakik. Aw day adi God dikidi nimadi kot im ti maa. Aw bwutaay di tayib tasakwudidiy day miyawa dikik kajakuw ti maa. Aw day dikiwa viyakita mwiy nyanyi nyanyi kwayikinadiy.
24 — Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem ouve as minhas palavras e crê naquele que me enviou tem a vida eterna e não será julgado, mas já passou da morte para a vida.
25 “Wun mwiya mwiyaba maajal watuwadiygwurik, nyi yakina, aw akaanaka tina, adiy kiyadiy duw taakw wun, God dikidi Nyan, wuna maaj wukikidana. Aw wukin napakuw, ata day nyanyi nyanyi viyakita mwiy kwayikinadiy.
25 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: vem a hora, e ela já chegou, em que os mortos vão ouvir a voz do Filho de Deus, e os que a ouvirem viverão.
26 “Aw Asaay di duw taakw dayadiy mawul mwiya maaw tidalik tikuw, aw di bwutaay tasakwudid di dikidi Nyan ab miyawa duw taakw dayadiy mawul mwiya maaw tidikikik.
26 Assim como o Pai é a fonte da vida, assim também fez o Filho ser a fonte da vida.
27 “Aw wun, duw taakw dayadi Mwaam tituwalik tikuw, God tasakwudidiwun dayadi jas tikuw, dayadiy maaj wukituwkik.
27 E ele deu ao Filho autoridade para julgar, pois ele é o
28 — ausente —
28 — Não fiquem admirados por causa disso, pois está chegando a hora em que todos os mortos ouvirão a voz do Filho do Homem
29 — ausente —
29 e sairão das suas sepulturas. Aqueles que fizeram o bem vão ressuscitar e viver, e aqueles que fizeram o mal vão ressuscitar e ser condenados.
30 Jisas adiy Juw dayadiy sapakwa nyanugwak ata wadidiy, “Wun wuna kapa mawulaar kap ki yawiy kwurkwur maa rav. Wun duw takwaam God di diki wada pik kotiy kwatuwadiy yarakara. Aw wun wuna kapa mawulaar wukikwatuwadiy jaav akis kwurkwanadiwun. Aw li wunaam wayakidi Asaay diki mawul wukikwaladiy jaav kwurkwatuwalik tikuw, alik adiy duw takwaam kotiy kwatuwadiy maaj adiy mwiyir tikwanadiy maajadiy.
30 Jesus continuou a falar a eles. Ele disse:
31 — ausente —
31 — Se eu dou testemunho a favor de mim mesmo, então o que digo não tem valor.
32 — ausente —
32 Mas existe outro que testemunha a meu favor, e eu sei que o que ele diz a respeito de mim é verdade.
33 “Tayir gwur Jonak duw wayakigwurdiy wunak bas sidakikik, aw di mwiya mwiyaba maajal wadil gwurak.
33 Vocês mandaram fazer perguntas a João, e o testemunho que ele deu é verdadeiro.
34 “Aw wun saal maa yi duw wuna danik tikuw maaj bwula-bwulak. Aw kidiy maaj watuwadiygwurik, aal Jon wadil maaj, aw aal diki majib wunak wukijibir tikigwura, aw God mwiyir gwuraam nyigil-kidadiygwur.
34 Eu não preciso que ninguém dê testemunho a meu favor, mas digo essas coisas para que vocês sejam salvos.
35 “Jon di adiy yiy yankwanadiy Tiliy lam kaytik tad. Aw adiy dayak yikwanadiy kwarbag nyanyagway kaytik, gwur dikik kipa kwasa mwiy yidiygwur diki maaj wukik.
35 — João era como uma lamparina que estava acesa e brilhava, e por algum tempo vocês se alegraram com a luz dele.
36 “Jon diki maaj wuna danik tikuw bwulaad. Aw jaav naka mwiya yitaypik tina. Wun kwurtuwadiy yawiy, adiy wunadi Asaay kwurtuwkik kwiydidiy yawiyadiy. Day wuna danik mwiyir simakadaal aw wunad Asaay wunaam wayaki-didiwun.
36 Mas eu tenho um testemunho a meu favor ainda mais forte do que o que João deu: são as coisas que eu faço, as quais o meu Pai me mandou fazer. Elas dão testemunho a favor de mim e provam que o Pai me enviou.
37 — ausente —
37 Também o Pai, que me enviou, testemunha a meu favor. Vocês nunca ouviram a voz dele, nem viram o seu rosto.
38 — ausente —
38 As palavras dele não estão no coração de vocês porque vocês não creem naquele que ele enviou.
39 “Nyanyi gwur God diki lapa nyigaam vitaay, aw gwur wakwanadiygwurik, adiy maaj simaka-kidanadiyan nyanyi nyanyi Godawa viyakita mwiy kwayagwurkik wakuw. Aal mwiya maajal. Aw God diki lapa nyig li wuna danik bwulakwana. Aw gwur a jaav maa sitakir nibway.
39 Vocês estudam as
40 “Aw li gwur wunak varavarak kwasik yikwanadiygwurik, aw wun gwuraam mwugiytuwik, viyakita mwiy Godawa nyanyi nyanyi kwayagwurkik.
40 Mas vocês não querem vir para mim a fim de ter vida.
41 “Aw wun gwurak gwur wunak wayapiy sigwurkikik maa wu.
41 — Eu não procuro ser elogiado pelas pessoas.
42 “Aw wun bwutaay lakwutuwadiy gwuradiy mawul. Wun bwutaay lakwutuwadiygwurik gwur mwiyir mawulaar maa Godak mawul yi.
42 Quanto a vocês, eu os conheço e sei que não amam a Deus com sinceridade.
43 “Wunad Asaay gwurak wayakididiwun, aw gwur wunak mayakw maa kwu. Aw li nikidi duw di diki kap yadik, adi duwak ata gwur mayakw kwakigwuraad.
43 Eu vim com a autoridade do meu Pai, e vocês não me recebem. Quando alguém vem com a sua própria autoridade, esse vocês recebem.
44 “Gwur rakarak tikwanadiygwurik nuwukadiy duw taakw gwuraam yakisuwtaka-dakik. Aw gwur akis kwakikwanadiygwurik adi nakamwiya Godak di gwuraam sukwasukw kwurdikik. Aw li gwur atawa kwurgwura, ata ata gwur Godak wukijibir tikidiygwurik?
44 Como é que vocês podem crer, se aceitam ser elogiados pelos outros e não tentam conseguir os elogios que somente o único Deus pode dar?
45 “Aw gwur wakwanadiygwurik, ‘Nyan Mawsis diki majib lakwu-lakwub tikwabanalik tikuw, alik nyan Godawa nyanyi nyanyi viyakita mwiy kwakinadiygan.’ Aw li gwur atawa mawulaar wukigwura, jawjaay wuki-kwanadiygwurik. Aw wun maa, Mawsis di diki sukwupir maaj gwuradiy yawiyik wakinaad Godak gwur God dikidi nimadi kot im tigwurkikik tikuw.
45 Não pensem que sou eu que vou acusá-los diante do Pai; quem vai acusá-los é Moisés, que é aquele em quem vocês confiam.
46 “Mawsis di wunak maaj sukwudil, aw aka God diki lapa nyigaam rina. Alik tikuw, li gwur mwiyir Mawsis diki majik wukijibir tikik-gwura, aal wunak ab wukijibir tikik-nadiygwurik.
46 Se vocês acreditassem em Moisés, acreditariam também em mim, pois ele escreveu a meu respeito.
47 “Aw li gwur aal diki sukwudil majik wukijibir ti ti maarkigwura, aw ata ata wuna majik ab wukijibir tikidiygwurik?”
47 Mas, se vocês não acreditam no que ele escreveu, como vão acreditar no que eu digo?
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.