Mateus 27
Monkole NT (MKL_SIM) vs AAI
1 Ŋɔi dɑɑdɑɑkɔ inɛ nɡboi woo weei Ilɑɑɔ̃ ŋɑ do inɛ nɡbo ŋɑ fei ɑ̀ jilɔɔ si ɑŋɑ ɑ kpɑ Jesu.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Nɔ ɑ̀ dũu ɑ̀ koo ɑ̀ dɑɑ Pilɑti ilu ilɛu si ɑwɔ.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Zudɑsi, nŋu iyi í zɑmbɑ Jesuu, í yɛ bɛi ɑ̀ yɛ tɑɑleɛ ɑ kpɑɑ, ŋɔi inɔɛ í fɔ. Nɔ í nyiò fiɑi isɔ fũfũ kuntɑɑu bi inɛ nɡboi woo weei Ilɑɑɔ̃ ŋɑ do inɛ nɡbo ŋɑu.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Í sɔ̃ ŋɑ í ni, ǹ ce dulum si bɛi ǹ zɑmbɑ inɛ dee deeu ihɛ̃ ɑ kpɑɑ. Ammɑ ɑ̀ jɛɑɑ ɑ̀ ni, yoomɑi í yɛ wɑ. Í jɛ idei iriɛ.
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Ŋɔi Zudɑsi í nyɔ fiɑu si kpɑsɛ̃i Ilɑɑɔ̃ bɛ í nɛɛ. Nɔ í koo í dɑsi kɔ̃ɔɛ ikũ lele í kpɑ ɑrɑɛ.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Inɛ nɡboi woo weei Ilɑɑɔ̃ ŋɑu ɑ̀ tɑsi fiɑu ɑ̀ ni, bɛirei ɑɑ kɑ ceò fiɑu ihɛ̃. A kù nɛ kpɑ̃ɑ kɑ dɑsi kpɑkoi kpɑsɛ̃i Ilɑɑɔ̃ si nɑ iyi í jɔ̀ fiɑ iyi ɑ̀ sɑ̃ nɑ ɑ nikɑ̃ò njɛi inɛ ɡɔi.
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Iyi ɑ̀ busi njɛ ɑ̀ tɑ̃, nɔ ɑ̀ so fiɑu ɑ̀ rɑò ikoi woo mɑ cɑkɑ ɡɔ, ɑ̀ ce bi ku si inɛ njoo ŋɑ.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Nɑ ŋɔi í jɔ̀ ɑ̀ yɑ kpe ikou ikoi njɛ bɑɑ nnyi.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Bɛɛbɛi idei Zeremii wɑliiu í ce si bɛi í ni, ɑ̀ so fiɑi isɔ fũfũ kuntɑɑu, fiɑ iyi inɛi Izirɛli ŋɑ ɑ̀ jɛsi ɑŋɑ ɑ sɑ̃ nɑ iriɛu,
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 nɔ ɑ̀ rɑò ikoi woo mɑ cɑkɑu, si bɛi Aɔ̃ Lɑfɛ̃ɛ í dɑsim.
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Ŋɔi ɑ̀ koo ɑ̀ leekĩ Jesu si wɑjui Pilɑti ilu ilɛu, nɔ í beeɛ í ni, ɑwɔi ì jɛ ilɑɑlui Zuifu ŋɑ? Nɔ Jesu í jɛɑɑ í ni, oo, si bɛi ì fɔ.
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Si ɑnyii nŋu, inɛ nɡboi woo weei Ilɑɑɔ̃ ŋɑ do inɛ nɡbo ŋɑu ɑ̀ wɑɑ mɑ́ɑ ide, nɔ kù ni nŋɑ ide kɑ̃mɑ.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Ŋɔi Pilɑti í beeɛ í ni, i kù wɑɑ ɡbɔ ide ŋɑ iyi inɛ ŋɑ ɑ̀ fɔ ɑ̀ wɑɑ yɛò tɑɑleɛ bɑ.
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Ammɑ Jesu kù jɛɑɑ bɑɑ ɡbɑkɑ̃ hee biti í muu.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Wee si jinɡɑui Iku ku kuɑ fei ilu ilɛu í yɑ jɔ̀ inɛi piisɔ̃ɔ ɑkɑ̃ iyi zɑmɑɑ í bii.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Wee, wɑɑti bɛɛbɛ inɛ ɡɔ í wɑ ile piisɔ̃ɔ bɛ, ɑ̀ yɑ kpoo Bɑrɑbɑɑ, nɔ inɛ fei í mɑ̀ɑ.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Ŋɔi í jɔ̀ iyi zɑmɑɑu í tɔtɔɔ, Pilɑti í bee ŋɑ í ni, yooi ì bi n jɔ̀ nŋɛ, Bɑrɑbɑɑ de, mɑ̀ Jesu iyi ɑ̀ yɑ kpe Kirisiu.
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Í fɔ bɛɛbɛi si nɑ iyi í jɔ̀ wɑ mɑ̀ sɑ̃ɑ sɑ̃ɑ iyi nɑ iɡui í jɔ̀ ɑ̀ dɑɑ nŋu Jesu si ɑwɔ.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Wɑɑti iyi Pilɑti wɑ bubɑ bi ku ce kiitiu, ŋɔi ɑboɛ í bɛ siɛ inɛ ɡɔ wɑ í ni, mɑɑ̀ dɑsi idei inɛ dee deeu bɛ bɑɑ, domi idũ, iyi ǹ wɑ n sũ, ǹ yɛ wɑhɑlɑ jiidɑ jiidɑ si ɑlɑ nɑ iriɛ.
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Ammɑ inɛ nɡboi woo weei Ilɑɑɔ̃ ŋɑ do inɛ nɡbo ŋɑu ɑ̀ wɑsi ku mɑnte zɑmɑɑu ɑ̀ wɑɑ ni ɑ̀ sɔ̃ Pilɑti ku nyɑɑ ɑŋɑ Bɑrɑbɑɑ nɔ ku jɔ̀ ɑ kpɑ Jesu.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Nɔ Pilɑti í bee ŋɑ í ni, si ɑmɑnɛ minji ŋɑu bɛ, yoo nŋɑi ì bi n jɔ̀ nŋɛ. Nɔ ɑ̀ ni, Bɑrɑbɑɑ.
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Nɔ Pilɑti í ni, to, bɛirei ɑn ceɑ Jesu iyi ɑ̀ yɑ kpe Kirisiu. Ŋɔi ɑŋɑ fei ɑ̀ ni, kpɑkpɑɛ si jĩi ku ɡɑɑu.
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Ŋɔi Pilɑti í bee ŋɑ í ni, lɑɑlɔ yoomɑi í bɛi í ce. Ammɑ bɛ́i Pilɑti wɑ fɔ fei, bɛɛbɛ mɔi inɛ ŋɑu ɑ̀ yɑ dɔ̃ ɑnu hee lele ɑ ni, kpɑkpɑɛ si jĩi ku ɡɑɑu.
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Iyi Pilɑti í yɛ mii iyi nŋu wɑ ce fei nɡbɛi, wɑkɑtɑu wɑ kɔ̃ɔsi mɔm nii, ŋɔi í bu inyi í wɔɔ si wɑjui zɑmɑɑu í nyisi iyi bɑɑi nŋu kù wɑ si ideu, í ni, njɛi mɔkɔ dee deeu ihɛ̃ ku nikɑ̃ɛ kù yɛm, í jɛ idei irii nŋɛ.
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Ŋɔi inɛ ŋɑu fei ɑ̀ jɛ ɑ̀ ni, kunikɑ̃i njɛɛu ku jɛ idei irii ɑwɑ do ɑmɑ nwɑ ŋɑ.
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Ŋɔi Pilɑti í jɔ̀ nŋɑ Bɑrɑbɑɑ, nɔ í jɔ̀ ɑ̀ tɛɑ Jesu kpɔtɔɔ. Si ɑnyii nŋu, nɔ í dɑ nŋɑ si ɑwɔ ɑ koo ɑ kpɑkpɑɛ si jĩi.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Si ɑnyii nŋu ŋɔi sooɡe ŋɑ ɑ̀ ɡbɑ̃ Jesu ɑ̀ lɔòɛ kɑbɑi ilu ilɛu, nɔ ɑ̀ tɔtɔɔ sooɡeɛ ŋɑ iyi ɑ̀ ɡbe ŋɑu fei bɛ.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 À bɔ nyɑuɛ ŋɑ nɔ ɑ̀ dɑɑ si ibɔ nkpɑ sisɔ ɡɔ.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Nɔ ɑ̀ bɑ fulɑi ɑɡũ ɑ̀ leɑ si iri, nɔ ɑ̀ nɑɑ kpokpoo si ɑwɔ njɛɛ, ɑ̀ bɛi ɑ̀ ɡulɛ si wɑjuɛ ɑ̀ wɑɑ yɑɑkoɛ ɑ̀ wɑɑ ni, fɔɔ ilɑɑlui Zuifu ŋɑ.
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Ŋɔi ɑ̀ tu siɛ ɑntɔ nɔ ɑ̀ ɡbɑ kpokpoou ɑ̀ cɑ̃ɑ si iriɛ.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Iyi ɑ̀ yɑɑkoɛ ɑ̀ tɑ̃, ŋɔi ɑ̀ bɔɑɑ ibɔ nkpɑu ɑ̀ bɛi ɑ̀ dɑɑ si ibɔɛ ɑ̀ ɡbɑ̃ɑ ɑ̀ wɑɑ bɔ ku kpɑkpɑɛ si jĩi ku ɡɑɑu.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Wɑɑti iyi ɑ̀ wɑɑ fitɑ hɑi inɔ iluu ŋɔi ɑ̀ ko inɛi Sirɛni ɡɔ ɑ̀ yɑ kpoo Simɔɔ. Ŋɔi sooɡe ŋɑu ɑ̀ tilɑsiɛ ɑ̀ kɑ̃ɑ jĩi ku ɡɑɑu bii ɑɑ kpɑkpɑ si Jesuu.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Nɔ ɑ̀ wɑɑ bɔ inyɑ ɡɔ iyi ɑ̀ yɑ kpe Gɔɔɡɔtɑ, wɑɑtɔ inyɑ iyi í jɔ kokoi iri. Wɑɑti iyi ɑ̀ to bɛ,
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 ɑ̀ nɑ Jesu ɑtɛ̃ vɛ̃ɛ iyi ɑ̀ yɔɡɛɛ do ɑlolo. Ammɑ iyi í tiɛɛ kù bi nŋu ku mɔɔ.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Ŋɔi ɑ̀ kpɑkpɑɛ si jĩi ku ɡɑɑuu nɔ ɑ̀ tɑ kpɑsɑ si jĩnɛɛ ŋɑu ɑ̀ ce ikpɛ̃ɛ.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Nɔ ɑ̀ bubɑ ɑ̀ wɑɑ deɡbeɛ.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Si ɑntɑi iriɛ do lele, ɑ̀ kɔ ide iyi wɑ fɔ tɑɑle iyi í ce ɑ̀ ni, inɛ ihɛ̃i í jɛ Jesu, Ilɑɑlui Zuifu ŋɑ.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Ŋɔi ɑ̀ kpɑkpɑ ile minji ɡɔ ŋɑ bɛ mɑ́, inɛ ɑkɑ̃ ikpɑ ɑwɔ njɛɛ, inɛ ɑkɑ̃ mɔ ikpɑ ɑwɔ cɑnɡɑɛ.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ wɑɑ too do bɛ ɑ̀ yɑ ɡbuɡbɑ̃ irii ɑ mɑɑ buu,
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 ɑ mɑɑ ni, kù jɛ ɑwɔi ì ni ɑɑ lɛɡɛ kpɑsɛ̃i Ilɑɑɔ̃ nɔ i mɑɑ mɑ́ si ɑfei ɑjɔ mɛɛtɑ? To, bii ɑwɔu Amɑi Ilɑɑɔ̃i, fɑɑbɑ ɑrɑɛ bɛ, kitɑ wɑ hɑi si ɑntɑi jĩi ku ɡɑɑuu.
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Bɛɛbɛi inɛ nɡboi woo weei Ilɑɑɔ̃ ŋɑ do woo kɔ inɛ ŋɑ si woodɑ ŋɑ do inɛ nɡbo ŋɑu ɑ̀ yɑ mɑɑ yɑɑkoɛ ɑ mɑɑ ni,
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 í fɑɑbɑ inɛ ɡɔ ŋɑ ɑmmɑ í mɔnɡɔ ku fɑɑbɑ ɑrɑɛ. Kù jɛ í ni nŋu ilɑɑlui inɛi Izirɛli ŋɑi? To, ku kitɑ wɑ hɑi si ɑntɑi jĩi nɔu ku bɑ kɑ dɑsiɛ nɑɑnɛ.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Í dɑsi Ilɑɑɔ̃ nɑɑnɛ nɔ í ni nŋu Amɑi Ilɑɑɔ̃i. Debɛi, bii Ilɑɑɔ̃ í nɛ kubiɛ ntɔ ntɔi ku fɑɑbɑɛ.
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Bɛɛbɛ mɔi ile ŋɑ iyi ɑ̀ kpɑkpɑ do Jesu ɑjɔu ɑ̀ yɑ mɑɑ yɑɑkoɛ.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Ŋɔi dɑsɑ̃ nkpɑu ilu í kuku si ilɛ fei hee í koo í to isɔ mɛɛtɑi ɑlɛ.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Nɔ si isɔ mɛɛtɑu Jesu í dɔ̃ ɑnu hee lele í ni, Eli, Eli, lɑmɑ sɑbɑtɑni, wɑɑtɔ Ilɑɑɔ̃, Ilɑɑɔ̃, nɑ mii í ce ì fũsim ɑwɔ.
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Ŋɔi inɛ ɡɔ ŋɑ iyi ɑ̀ wɑ bɛu ɑ̀ ɡbɔ ideu. Nɔ ɑ̀ ni, wɑ kpe Elii.
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Ŋɔi ɡbɑkɑ̃ inɛ ɑkɑ̃ nŋɑ í sɛi í koo í dĩ kɑnyɑ si ɡolo ɡɔ í sɔsi inyiikɑ̃ í bɛi í nɑɑ í toɑ Jesu ku cɔ̃ɔcɔ̃ɔɛ.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Ammɑ inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ ɡbe ŋɑu ɑ̀ ni, jɔ̀ɔ titɑ̃, kɑ cɔ bii Elii ɑ́ nɑ ku fɑɑbɑɛ.
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Nɔ Jesu í dɔ̃ ɑnu mɑ́ hee lele í bɛi í ku.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Asee, wɑɑti bɛɛbɛ si ilui Zeruzɑlɛmu, ridoo iyi í wɑ kpɑsɛ̃i Ilɑɑɔ̃u í ɡɑ í kpɛ̃ minji hɑi lele hee ku bɔ ilɛ, nɔ ilɛ í yɑyɑ hee kutɑ ŋɑ ɑ̀ lɑ.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Bɑlɛ ŋɑ ɑ̀ cĩ, nɔ woo dɑsi Ilɑɑɔ̃ nɑɑnɛ nkpɔ ŋɑ iyi ɑ̀ tɑko ɑ̀ ku wo ɑ̀ jĩ mɑ́, ɑ̀ fitɑ hɑi inɔ bɑlɛ. Si ɑnyii kujĩi Jesu nɔ ɑ̀ bɔ Zeruzɑlɛmu ilu kumɑ́u ɑ̀ tusɛ ɑrɑ nŋɑ bi inɛ nkpɔ.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 — ausente —
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Ŋɔi inɛ nɡboi sooɡe ŋɑ do inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ wɑ bi tɛɛ ɑ̀ wɑɑ deɡbe Jesuu ɑ̀ yɛ kuyɑyɑi ilɛu do mii ŋɑ iyi í ce fei ŋɔi njo nlɑ nlɑ í mu ŋɑ ɑ̀ wɑɑ ni, ntɔ ntɔ, inɛɛu ihɛ̃ Amɑi Ilɑɑɔ̃i.
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Inɑɑbo nkpɔ ɡɔ ŋɑ ɑ̀ wɑ bɛ, ɑ̀ wɑɑ cɔ Jesu wɑ hɑi jĩijĩ. À too Jesu wɑi hɑi Gɑlilee ɑ nɑɑ ɑ ɡbɔɑ.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Si inɔ nŋɑ Mɑɑri inɛi Mɑdɑlɑu do Mɑɑri iyei Zɑɑki do Zozɛfu, do iyei ɑmɑi Zebedee ŋɑ, ɑŋɑ fei ɑ̀ wɑ bɛ.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Iyi ɑlɛ í lɛ, ŋɔi mɔkɔ ilu fiɑ ɡɔ í nɑɑ bɛ. À yɑ kpoo Zozɛfu, inɛi Arimɑteei. Wee nŋu mɔ mɔcɔi Jesui wɑ jɛ.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Ŋɔi í bɔ bi Pilɑti í tɔɔɛ ikui Jesu. Nɔ Pilɑti í yɔɔdɑɑ í ni ɑ nɑɑ.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Zozɛfu í so ikuu í woo do ɑcɔ fũfũ titɔ̃ ɡɔ.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Nɔ í koo í suu si isɑi kutɑ ɡɔ iyi í jɔ̀ ɑ̀ ɡbeɑ nŋu tɑkɑɛ wo, ɑmmɑ ɑ kù dɑsi inɛ ɡɔ titɑ̃. Si ɑnyiɛ nɔ í bimbili kutɑ nlɑ ɡɔ í dĩò ɑndɛi bɑlɛu í bɛi í nɛ.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Mɑɑri inɛi Mɑdɑlɑu do Mɑɑri iyi ihɔ̃u ɑ̀ wɑ bɛ ɑ̀ wɑɑ bubɑ kɔkɔi bɑlɛu.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Iyi ɑjɔi sɔɔlui kusĩmiu í kpɑ iri, ŋɔi inɛ nɡboi woo weei Ilɑɑɔ̃ ŋɑ do Fɑrisi ŋɑu ɑ̀ bɔ bi Pilɑti ɑjɔ.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 À ni, lɑfɛ̃ɛ, ɑ̀ ye ɡiɡii ide iyi ilu ibou í fɔ si wɑɑti iyi í wɛɛ si ɑndunyɑ í ni si ɑjɔ mɛɛtɑsiɑ nŋu ɑ́ jĩ hɑi si bɑlɛ mɑ́.
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Nɑ nŋu, jɔ̀ ɑ mɑɑ deɡbe bɑlɛu hee ku to zɑkɑi ɑjɔ mɛɛtɑ, ku bɑ mɔcɔɛ ŋɑ ɑ mɑɑ̀ nɑ ɑ nyɑ ikuu, ɑ bɛi ɑ koo ɑ sɔ̃ inɛ ŋɑ ɑ ni, í jĩ hɑi si bɑlɛ. Wɑɑti bɛɛbɛ iboi ɑnkɑ̃ɑnyiu ihɛ̃ ɑ́ nɑ ku re bɑɑ ti tɑkou mɑ́.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Ŋɔi Pilɑti í sɔ̃ ŋɑ í ni, i ɡbɑ̃ sooɡe ŋɑu ɑ koo ɑ deɡbeɛ bɛi ì bi ŋɑ.
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Nɔ ɑŋɑò ŋɑ fei ɑ̀ bɔ bi bɑlɛu. À ce nyindɑi ɑmɑnlu si kutɑu ku bɑ inɛ ɡɔ ku mɑɑ̀ cũu. Nɔ ɑ̀ jilɛ sooɡe ŋɑ bɛ ɑ̀ wɑɑ deɡbeɛ.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.