Filipenses 1

Monkole NT (MKL_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Amui Pɔlu do Timɔtee, ɑwɑ woo ce icɛi Jesu Kirisi ŋɑ. À ce inɛ ŋɑ iyi Jesu Kirisi í cicɑ ɑ̀ jɛ tɛɛ si ilui Filipi fei fɔɔ, hee do inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ jɛ inɛ nɡboi iɡbɛu do woo ce icɛi iɡbɛu fei.
1 Ayu Paul Timothy airi i Keriso Jesu ana’akir wairafi. God ana sabuw etei Keriso Jesu wanawananamaim kwaikofan nati Philipi kwama’am naatu kwa Nutetenayah, baibaisayah bairi a fef iti abiyafar. Paul diburumaim fef kirum baiyowayan bat i’itin|alt="Paul writing in prison" src="CN02069B.TIF" size="span" loc="Php 1.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.1"
2 Ilɑɑɔ̃ Bɑɑ nwɑ do Jesu Kirisi Lɑfɛ̃ɛ nwɑ ɑ mu nŋɛ ididɔ̃ do lɑɑkɑi ku sũ.
2 Manaw kabeber Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
3 Ǹ yɑ n mɑɑ n sɑɑbu Ilɑɑɔ̃ wɑɑti kɑ̃mɑ iyi ǹ ye ɡiɡi nŋɛ fei.
3 Ayu au God ana merar ayiy ana veya mar etei kwa anunuhi.
4 Si kutɔɔm ŋɑ fei iyi ǹ yɑ n mɑɑ n ce nɑ irii iŋɛ fei, ǹ yɑ n cooi do inɔ didɔ̃,
4 Matan fufur au yoyobanamaim, ayu mar etei ereyasisir kwa etei isa ayoyoyoban.
5 si nɑ iyi í jɔ̀ ì sobim ŋɑ n sisiò lɑɑbɑɑu jiidɑu hɑi ɑjɔ sinteu hee ku bɑɑ nsɛi.
5 Anayabin tur gewasin wantoro’ot abai ana biyat atitit ana veya, kwa a baibais kwaitu bairi iti tur tafaram tanan iti boun tatit.
6 Ǹ wɑ n mɑ̀ kɑm kɑm, Ilɑɑɔ̃ iyi í sinti icɛ jiidɑu ihɛ̃ si ŋɛ ɑ́ mɑɑ cooi hee koo kpɑò iriɛ si ɑjɔi kunyii Jesu Kirisi wɑ.
6 Naatu ayu i abitumatum, God iti bowabow gewasin kwa wanawananamaim bubusuruf boro nabow nan yomanin na’asa’ubibo Keriso Jesu ana veya natit.
7 Nɔ í sĩɑ n ce lɑsɑbu nŋɛ bɛɛbɛ, domi ǹ nɛ kubi nŋɛ si idɔm. Ntɔ ntɔ, ì yɑ bɑm icɛ ku ce ŋɑ ile piisɔ̃ɔ ihɛ̃ do wɑɑti iyi ǹ nɛ ɑrɑm wo ǹ yɑ n mɑɑ n sisi lɑɑbɑɑu jiidɑu ku bɑ ku nɛ ɡbuɡbɑ̃ ku mɑɑ koo nɔ ǹ yɑ n mɑɑ n jɑbu nɑ iriɛ.
7 Kwa i mar etei ayu dogorou’umaim kwama’am, naatu au naniyan iti na’atube mar etei kwa isa anotanot, anayabin dibur baremaim, o tur gewasin awawasfarimaim, o aitafofor tur ao’orerebamaim. Kwa etei i ayu bairit God ana manaw ana kabeber tafafarambonen.
8 Ilɑɑɔ̃i í jɛ sɛɛdɑm iyi ǹ bi iŋɛ fei bɛi kubii Jesu Kirisi í yɛ.
8 Ayu dogorou wanawanan au naniyan tutufin etei Keriso ekukura’ara’ah na kwa iti isan, God i etei so’ob, ayu men abifuwen.
9 Mii iyi ǹ wɑ n bee si kutɔɔm nŋui í jɛ kubi nŋɛ ku kɔ̃ɔsi ku mɑɑ koo nɔ kubi nŋɛu ku jɔ̀ kumɑ̀ nŋɛ do bisi nŋɛ ku kɔ̃ɔsi,
9 Ayu ayoyoyoban kwa a yabow i akokok tafan nayababar nara’at, anot hinarerekab, naatu turobe hai naniyah etei kwanaso’ob gewas,
10 ku bɑ i yɔkɔ i wũɑ mii ŋɑ iyi ɑ̀ jɛ jiidɑ ɑ̀ re ŋɑ. Bɛɛbɛ mɔi ɑɑ jɛ inɛ kumɑ́ ŋɑ, nɔ si ɑjɔi Kirisiu i kɑɑ nɛ tɑɑle kɑ̃mɑ ŋɑ,
10 saise kwa tur nowar fufunin gewas yabuna’in isan boro kwanasinaf gewas. Naatu Keriso ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en sasouwi kwanabat.
11 nɔ icɛ jiidɑ nŋɛ ŋɑ iyi ì wɑɑ ce ŋɑ nɑ sɑɑbui Jesu Kirisiu ku kɔ̃, nɔ ku jɔ̀ inɛ ŋɑ ɑ yɛ ɑmboei Ilɑɑɔ̃ nɔ ɑ mɑɑ sɑɑbuɛ.
11 Naatu roumutufuren ana ro’on gewasih Jesu Keriso’one hinanan boro dogor wanawanan nare naatu imaim kwa boro God merarayow kwanitin kwanabora’ara’ah.
12 Kpɑɑsim ŋɑ, ǹ bi i mɑ̀ ŋɑ iyi mii iyi í bɑm nɔu ihɛ̃i í jɛ wɑju ku bɔi lɑɑbɑɑu jiidɑu.
12 Taitu tuwai’inah, ayu akokok kwanaso’ob, sawar abistan isou himamatar imaim Tur Gewasin ibais ra’at etatasasar.
13 Ntɔ ntɔ, ciikui ɑmɑnlu ŋɑu do inɛ ŋɑ iyi ɑ̀ ɡbe fei ɑ̀ mɑ̀ iyi nɑ irii Kirisii ǹ wɑ piisɔ̃ɔu ihɛ̃.
13 Sinaf ana itinin iti’imaim aiwob orot ana bar wanawanan ana kaifenayah naatu sabuw afa nati’imaim hima’am auman hiso’ob, ayu i Keriso ana bowayan orot, imih hifatumu.
14 Ile piisɔ̃ɔ ku wɑm í muɑ kpɑɑsi woo dɑsi Lɑfɛ̃ɛ Jesu nɑɑnɛ nkpɔ ɡbuɡbɑ̃ í kɔ̃ɔsi ɑ̀ wɑɑ sisiò idei Ilɑɑɔ̃ do idɔ ku bubɑ do wɔɔkɔ.
14 Ayu dibur arurumaim taituwau iyab Regah wanawananamaim hima’ama moumurihika koufair hibai himisir hitafofor God ana tur tibibinan.
15 Ntɔi, inɛ ɡɔ ŋɑ ɑ̀ wɑɑ sisi idei Kirisi do iɡu do njɛ ku wɑ̃, ɑmmɑ inɛ ɡɔ ŋɑ ɑ̀ wɑɑ cooi do yɑɑse jiidɑ.
15 Binanuyah i turobe Keriso isan tebibinan, baise afa dogoroh wanawanan i geg bobowen ayu isou ma auman tibibinan, naatu afa i not gewasinamaim tebibinan, anayabin tekokok ayu hinibaisu.
16 Inɛ nŋu ŋɑu ɑ̀ wɑɑ cooi do kubi domi ɑ̀ mɑ̀ iyi icɛm nii n jɑbu nɑ irii lɑɑbɑɑu jiidɑu.
16 Iti binanuyah i yabowamaim bonawiyih tebibinan, anayabin ayu Tur Gewasin atafafar isan dibur ama’ama i hiso’ob.
17 Inɛ ihɔ̃ ŋɑ mɔ ɑ̀ wɑɑ wɑɑzo idei Kirisi, kù jɛ do inɔ ɑkɑ̃, ɑmmɑ do njɛ ku wɑ̃i. À tɑmɑɑ bɛi ɑɑ kɔ̃ɔm si ijuukpɑ̃ui si ile piisɔ̃ɔu ihɛ̃.
17 Binanuyah afa Keriso isan tibibinan baise geg bobowenamaim tibibinan, anayabin tekokok hinasinaf ayu dibur baremaim yababan anab isan.
18 Bii í yɔkɔ lɑsɑbu nŋɑ kú jɛ lɑɑlɔ wɑlɑkɔ kú jɛ jiidɑ, kɑ̃mɑɛ kù jɛɛm tɑɑle. Bɑɑ bii bɛirei nŋu de ɑ sisi idei Kirisi. Inɔm í dɔ̃ ɑ́ nɔ ku dɔ̃ ku mɑɑ kooi,
18 Baise ayu nati isan men anotanot! Anayabin binanuyah not gewasinamaim tibibinan o geg bobowenamaim tibibinan, ana’an gagamin Keriso ana tur gewasin i hibinan sabuw tenonowar isan ayu abiyasisir, naatu boro mar etei aniyasisir.
19 domi ǹ mɑ̀ iri kukpɑi iyi ihɛ̃ nŋui í jɛ fɑɑbɑm nɑ sɑɑbui kutɔɔ nŋɛ, do sobii Hundei Jesu Kirisi.
19 Anayabin kwa ayoyobanamaim naatu Jesu Keriso Anunin ana baibaisamaim ayu aso’ob iti biyababanane boro nabotaitu anatit.
20 Mii iyi ǹ dɑsi idɔ nɔ ǹ wɑ n cɔ kpɑ̃ɑɛ kɑm kɑm nŋui í jɛ n mɑɑ̀ n ce nkɑ̃mɑ iyi ɑ́ jɔ̀ ɑnyɔ ku mum. Mii iyi ǹ bi nŋui í jɛ n nɛ wɔɔkɔ bɛi ǹ nɛ hɑi tɑko n mɑɑ n nyisiò kulɑi Kirisi bii ǹ wɛɛ si hunde wɑlɑkɔ bɑɑ bii í jɛ ǹ ku mɔi.
20 Ayu au naniyan tutufin etei nuhufot ama akakaif wanawanan boro men kafa’imo ef ta’amaim anasinaf kakaf biya’ohow anabaimih, en baise, biyou yawasin ema’ama o biyou emomorob, ayu boro mar etei anitafofor anabinan sabuw etei Keriso hinarusagisagiy.
21 Ntɔ ntɔ, bi ti ɑmu bii ǹ wɛɛ, nɑ irii Kirisii ǹ wɛɛ, bii ǹ nɔ ǹ ku mɔi, ɑn bɑ ribɑ.
21 Anayabin yawasu ama’am i Keriso isan ama’am, naatu anamomorob na’at au gewasin i gagaminaka ema’am.
22 Ammɑ bii í jɛ ǹ wɛɛ si hunde ɑn yɔkɔ n ce icɛ jiidɑ iyi í nɛ ɑrɑnfɑ̃ɑni, to, n kù mɑ̀ iyi ɑn cicɑ.
22 Biyau yawasin anama’am na’at, Regah isan boro ana ma anabow, baise men aso’ob boro menatan anarubin?
23 Lɑsɑbum wɑ fɑm ni do cinɡɑɑ minji minji fei. Ǹ bi n nɛ n koo n wɑ bi Kirisi, domi iyi bɛi í sĩɑ í re.
23 Ayu i sawar rou’ab hitarsibu. Baise ayu au kok gagamin i ata morob Keriso airi atama i igewasin kwanekwan.
24 Ammɑ nɑ ɑrɑnfɑ̃ɑni nŋɛi í sĩɑ í re n mɑɑ n wɑ si ɑndunyɑ mɑ́.
24 Naatu baise gewasin anababatun i yawasu anama, saise kwa anibaisi.
25 Nɑ nŋu, ǹ mɑ̀ iyi kù nɛ sikɑ kɑ̃mɑ ɑn bubɑ n wɛɛ do iŋɛ fei nɑ wɑju ku bɔ nŋɛ do inɔ didɔ̃ nŋɛ si nɑɑnɛ ku dɑsi nŋɛ.
25 Tur anababatun a tur ao’owen, aso’ob boro yawasu anama kwa etei anibaisi a baitumatum wanawanan kwanara’at kwanayen kwaniyasisir,
26 Si bɛɛbɛ ɑɑ bɑ kpɑ̃ɑ ì sɑɑbu Jesu Kirisi ŋɑ do inɔ didɔ̃ nɑ irim si wɑɑti iyi ɑn nɑ n wɑ ɑnini nŋɛ mɑ́.
26 saise ayu anabinanawani maiye, kwa boro abisa asisinaf isan Keriso Jesu ana merar kwanay wabin kwanabora’ara’ah.
27 Nŋu de i yɑ jɔ̀ isɛɛnɛ nŋɛ ŋɑ ku yɛ bɛi lɑɑbɑɑu jiidɑi Kirisi í fɔ. Bii ì wɑɑ ce bɛɛbɛ ŋɑ, bii ǹ nɑɑ bi tu ŋɛ, wɑlɑkɔ bɑɑ bii n kù nɑɑ, n mɑɑ n ɡbɔ iyi ì wɑɑ leekĩ si dim dim ŋɑ, i yɑ mɑɑ ɡbɔsi njɛ nɔ i mɑɑ jɑbu do inɔ ɑkɑ̃ ŋɑ nɑ lɑɑbɑɑu jiidɑu iyi í jɛ icui nɑɑnɛ ku dɑsi nŋɛ.
27 Au not gagamin i iti a tur ao’owen, akokok ama yawasamaim Keriso ana tur gewasin sabuw hinakakafiy. Ayu itimih ananan na’at, o men ananan, ayu akokok kwa a not etei i ta’imon, roun roun kwanabat kwanibaibaisbonen sabuw tur gewasin batkikin isan kwabowabow ana tur ananowar.
28 I mɑɑ̀ jɔ̀ mbɛɛ nŋɛ ŋɑ ɑ dɑ ziɡi nŋɛ si nkɑ̃mɑ. Nŋui ɑ́ nyisi ŋɑ iyi ɑŋɑi ɑ̀ wɑɑ bɔ nfe ku ce, nɔ ku nyisi iŋɛ mɔ iyi ì wɑ si kpɑ̃ɑi fɑɑbɑ ŋɑ. Iyi bɛ fei wɑ nɑɑi hɑi bi Ilɑɑɔ̃,
28 Arakit sabuw wanawanah kwanarur na hini’aiseyasey kwanabat, kwa abatkikinamaim nati sabuw gurugurusen wanawanan tirur boro hina’itin hinaso’ob, kwa i boro God yawas nit, naatu i boro nagurusih, iti i God boro nasinaf.
29 domi Ilɑɑɔ̃ í ce nŋɛ didɔ̃ ì dɑsiò Kirisi nɑɑnɛ ŋɑ, ɑmmɑ kù jɛ bɑɑ iyi bɛ nŋu ɑkɑ̃, í ce nŋɛ didɔ̃ mɑ́ ì yɑ mɑɑ yɛò ijuukpɑ̃ ŋɑ nɑ iriɛ.
29 Anayabin God ana baigegewasin it bitit i men baitutumin akisin, baise isan tani’akir auman.
30 Iŋɛ mɔ ì bɑm ku jɑbu ŋɑ si kujɑbu iyi ì yɛ ǹ ce ŋɑ wo nɔ ì wɑɑ ɡbɔ ŋɑ iyi hee nsɛi ǹ wɑ n mɔsi.
30 Ayu bairit tama’am ana veya wawainabu i kwa’itin, naatu boun ewawainabu ana tur i kwanonowar, imih kwa wainaben i nati ta’imon wanawanan kwarun ewawainabi.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Filipenses 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.