Hebreus 11
El Nuevo Testamento en mixe de Guichicovi (MIRNT) vs AAI
1 Coo hajxy nmäbǿjcäm, mänitä tøyhajt hajxy nmøødhájtäm coo hajxy nbaadáaṉäm mädyiijaty hajxy njøbhíjxäm, hoy jeꞌeduhṉ quiaꞌa ja cähxøꞌøgyñä.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Jaꞌa jecyjiäyaꞌayhajxy, coo hajxy miäbøjcy, paadiä Dios quiumaayy.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Coo hajxy nmäbǿjcäm, jaduhṉ hajxy nyajnajuǿøyyäm coo jaꞌa Dios jaꞌa naax̱wiin yajwaꞌañguiojy jaꞌa miädiaꞌagyhaam, møødä madsaꞌa, møødä poꞌo, møødä xøø.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Coo jaꞌa Abel jecy miäbøjcy, paadiä Dios quiumaayy. Hix̱, hoyyä Abel quiudiuuṉ̃ coo animal yojxy jaꞌa Dioscøxpä. Jaꞌa Caín, caj quiumaayyä jeꞌeguiøxpä coo hänajty quiaꞌa mäbøcy. Hix̱, cabä animal yojxy. Hoy jaduhṉ coo jaꞌa Abel hajxy nbahíjxämät, hoy jecy jia yaghoꞌcä. Hix̱, miäbøjc jaꞌa Abel.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Coo jaꞌa Enoc jecy miäbøjcy, paadiä Dios quiumaayy. Cabä Enoc ñäꞌä hoꞌcy. Jaduhyyä Dios yajnøcxy tsajpootyp. Jaduhṉ jim̱ myiṉ̃ cujaay maa jaꞌa Diosmädiaꞌaguiän.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Coo hajxy ngaꞌa mäbǿjcämät, cabä Dios hajxy xquiumáayyämät. Tsipcøxp hajxy nmäbǿjcämät coo jaꞌa Dios tiømiädiaꞌagy. Y jaduhṉ hajxy nmäbǿjcämät coo jaꞌa Dios piuhbedaꞌañ pøṉä Dios wiingudsähgøꞌøwaam̱b.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Coo jaꞌa Dios jaꞌa Noé jecy ñämaayy coo jaꞌa nøøgom̱dägoy jaꞌa naax̱wiin hänajty quiøx̱y wiinyeegøꞌøwaꞌañ, mänitä Noé jaꞌa Dios miädiaꞌagy jaduhṉ quiudiuuṉä, hoyyä nøøgom̱dägoy hänajty quiaꞌa ja cähxøꞌøgyñä. Mänitä barco cruundä yhädiuuṉ̃. Jiibiä Noéhajxy choocy møødä yhuung møødä tioꞌoxy. Coo jaꞌa Noé jaduhṉ miäbøjcy, paadiä Dios jiaanc̈h tehm̱ quiumaayy. Pero jaꞌa wiinghänaꞌc‑hajxy, cab hajxy miäbøjcy. Paady hajxy cøjx quiuhdägoy.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Coo jaꞌa Dios jaꞌa Abraham jecy ñämaayy coo jim̱ chóonät ñaaxooty, coo jäguem̱naax̱ ñǿcxät maa jaꞌa Dios jaꞌa Abraham yajnähdijjiän coo chänaadiaacpǿgät, miäbøjc jaꞌa Abraham jaduhṉ. Mänit jim̱ jiaanc̈h tsohṉnä ñaaxooty. Näꞌä nägoobä ñäꞌä tuꞌubøjnä. Cab hänajty ñajuøꞌøy maa ñǿcxät.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Coo jaꞌa Abrahamhajxy jim̱ miejch maa jaꞌa Dios hänajty tøø yajnähdijjiän, cab hajxy tiehm̱ chänaadiaacpøjcy, jeꞌeguiøxpä coo hänajty jiäyaꞌañaaxootiä. Wittøgooty hajxy hänajty chänaꞌay. Pero miäbøjpiä Abrahamhajxy hänajty coo jaꞌa naax̱ hajxy hänajty mioꞌowaꞌañii, neby hajxy hänajty tøø yajwiinwaaṉøꞌøyiijän jaꞌa Diósäm. Jaduhṉä Abraham yhuung Isaac ñämáayyäbä møødä yhoc‑huung Jacob.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Hix̱, ñajuøøbiä Abrahamhajxy hänajty coo hajxy hänajty jim̱ ñøcxaꞌañ tsajpootyp Dioswiinduum. Cab hajxy hänajty tiajy miay coo jaꞌa naax̱ hajxy quiaꞌa tsoj mooyyä.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Jaanä jaduhṉä Sara jecy miäbøjpä. Tøø hänajty miäjaanä mänaa jaꞌa Dios hoy piuhbetiän coo maaxhuung piáadät. Y jaanc̈h huungpaat jaꞌa Sara jaduhṉ jeꞌeguiøxpä coo miäbøjcy nebiä Dios hänajty tøø yajwiinwaaṉøꞌøyän.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Y jaꞌa Abrahamä, hoy hänajty tøø jia mäjaanä, møjjøøyy mayøøyy jeꞌeduhṉ. Tøø jaꞌa yhap yhoc‑hajxy jaduhṉ jiaanc̈h tehm̱ miayøøñä. Cab hajxy jaduhṉ hoy yajmäc̈howaꞌañ. Jaduhṉ hajxy miayyä nebiä madsaꞌajän, nebiä tsabiuꞌujän.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Coo jaꞌa Abrahamhajxy yhoꞌcy, cahnä hajxy hänajty quiøx̱y paadyñä mädyiijatiä Dios hänajty tøø yajwiinwaaṉøꞌøy. Pero miäbøjc hajxy jaduhṉ. Ñajuøøby hajxy hänajty coo hajxy hänajty jim̱ ñøcxaꞌañ tsajpootyp. Paady hajxy xiooṉdaacy. Ñajuøøby hajxy hänajty coo hajxy hänajty näꞌä nägoobä wiädityñä.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Pønjaty jaduhṉ wädijp, cahnä tsänaadiaact hajxy piaadyñä.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Coo jaꞌa jioothajxy cu chojcy, cu wyiimbijty hajxy, cu ñøcxtägajch hajxy jeꞌe maa hajxy hänajty tøø yhuuc tsohm̱bän.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Pero jim̱ä jioot hajxy hänajty hamuumduꞌjoot tøø piädaꞌagy tsajpootyp maa jaꞌa chänaadiaacthajxy hänajty tøø yhahixǿøyyäxän. Jaꞌa Dios jaduhṉ hahixøøyy. Cabä Dios miädsähdiuuṉ̃ jaꞌa Abrahamhajxy.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 — ausente —
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 — ausente —
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Miäbøjpiä Abraham hänajty coo jaꞌa yhuung hänajty yagjujypiøgáaṉäxä jaꞌa Diósäm. Mänitä Dios miänáaṉgombä coo jaꞌa yhuung quiaꞌa yaghóꞌogät. Jaduhṉ mäwíinäts jaꞌa Isaac hoy jiaty nebiä jadähooc tøø jiujypiǿquiäbän.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Coo jaꞌa Isaac miäbøjcy, paadiä Jacob ñämaayy møødä Esaú coo jaꞌa hoybä jaꞌa weenbä hajxy piaadaꞌañ.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Coo jaꞌa Jacob miäbøjcy, paadiä yhoc‑huunghajxy ñämaayy coo jaꞌa hoybä weenbä hajxy piaadaꞌañ. Jaꞌa José yhuunghajxy jeꞌe. Mänitä Jacob jaꞌa Dios wyiingudsähgøøyy. Cuhdajtcøxp hänajty ñiguiuhdijyii. Hoꞌogáaṉnäp hänajty jeꞌeduhṉ.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Coo jaꞌa José miäbøjcy, ñajuøøyy jaduhṉ coo yhap yhoc‑hajxy hänajty jim̱ cujecy choonaꞌañ Egiptonaaxooty. Paady jaduhṉ yhanehm̱y coo jaꞌa piajc miänǿcxäxät. Hoꞌogáaṉnäp hänajty jeꞌebä.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Coo jaꞌa Moisés myiiṉ̃guiahy jaanc̈h tehm̱ yajxóṉ, yuꞌuc̈h hajxy yaghijty tägøøgpoꞌo. Hix̱, tøø jaꞌa gobiernä hänajty hoy yhaneꞌemy coo jaꞌa pigänaꞌc‑huunghajxy quiøx̱y yaghoꞌogǿøjät jaꞌa yaꞌayhänaꞌcpä. Jaꞌa Moisés tiaj tieedy, cabä gobiernä hajxy hänajty chähgøꞌøy. Miäbøjpiä Diosmädiaꞌagy hajxy hänajty.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Coo jaꞌa Moisés miøjøøñä, miäbøjc jeꞌebä. Cabä gobiernä hänajty tieedyhaphadaaṉnä, jaꞌa hänajty jim̱ tuum̱bä Egiptonaaxooty.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Hamdsoo jaduhṉ miänaaṉ̃ coo ween yhäyoow̱hixyii møødä Dios quiuꞌughajxy näguipxy. Cab hänajty jim̱ miähmøꞌøwaaṉnä maa jaꞌa haxøøgcuhdujt hajxy wyiꞌi tiuṉ̃än. Cab hajxy hänajty ñajuøꞌøy coo hajxy hänajty jejcy quiaꞌa xooṉdaꞌagaaṉnä.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Cabä Moisés jaꞌa jioot jim̱ piädaacnä maa jaꞌa xädøꞌøñän jim̱ Egiptonaaxooty. Maas jootcujc hänajty ñijiäwǿøyyänä coo yhäyoow̱hixǿøjät jaꞌa jäyaꞌaguiøxpä, jaꞌa Dios hänajty quiexaam̱biä. Ñajuøøby hänajty jaduhṉ coo jaꞌa hoybä weenbä mioꞌowaꞌañíijäm jaꞌa Diósäm.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Coo jaꞌa Moisés miäbøjcy, paady jim̱ chohṉnä Egiptonaaxooty. Hoyyä gobiernä hänajty jia jootmaꞌady, cabä Moisés ñäꞌägädä tsähgøøyy. Tähooctuꞌubøquiä jaꞌa Moisés tiuꞌubøjnä. Jaꞌa Diosmädiaꞌagy hänajty miäbøjpy, hoyyä Dios mänaa quiaꞌa ja hixyii.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Coo jaꞌa Moisés miäbøjcy, paadiä pascuaxøø yagjajtä. Jaduhṉ yhanehm̱y coo jaꞌa tøghagøꞌøw nøꞌty hajxy yajwiinxänicxǿꞌøwät, nebiä judíos quioobhuunghajxy quiaꞌa yaghóꞌcäxät, jaꞌa yaꞌayhänaꞌcpä. Jaꞌa Dios jaꞌa mioonsä tsajpootypä tuꞌug quejx coo jaꞌa quioobhuunghajxy yaghóꞌcäxät, jaꞌa yaꞌayhänaꞌcpä, pønjatiä nøꞌty hänajty tøø quiaꞌa yajwiinxänicxøꞌøy jaꞌa tøghagøꞌøw.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Coo judíoshajxy jaduhṉ miäbøjcy, mänitä Dios jaꞌa Tsaptsmejy cujc yaghawaach maa hajxy jaduhṉ ñaxǿꞌøwät tøꞌødstuum. Mänitä Egiptobä‑jäyaꞌayhajxy hoy jia panaxaam̱bä. Mänitä Dios jaꞌa nøø hoy yajtuꞌugmújcombä. Cøjxä Egiptobä‑jäyaꞌayhajxy ñøøhoꞌogøꞌøy.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 — ausente —
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 — ausente —
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Coo cu ñäbaadøøyy, cu nmädiáacyhøch jaꞌa Gedeón, jaꞌa Barac, jaꞌa Sansón, jaꞌa Jefté, jaꞌa David, jaꞌa Samuel, møødä Dios jaꞌa quiuguex̱yhajxy.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Coo hajxy miäbøjcy, paadiä miädsip jaꞌa ñaax̱ hajxy hoy miämähmǿøyyaṉä; paady hajxy hoy guiobiernähajty; paadiä Dios hajxy xpiuhbéjtäm nebiaty hajxy hänajty tøø xyajwiinwaaṉǿøyyäm; paady hajxy quiaꞌa leontsuꞌtsä;
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 paady hajxy quiaꞌa tooyy møjjøønhaajiooty; paady hajxy quiaꞌa cuhbujxä. Jaꞌa hänaꞌc‑hajxy caꞌa møcpä, mänitä mäjaa hajxy piaaty mänaa hajxy hänajty chiptunaꞌañän. Cabä miädsip hajxy yajmäjädaacy, hoyyä miädsiphajxy hänajty jia nämayyä. Ñäꞌägä yajpäyøꞌc hajxy jeꞌe.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Jii jaꞌa toꞌoxiøjc‑hajxy hänajty näjeꞌe jaꞌa yhuung jaꞌa yaꞌay jiujypiøjcy.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Näjeꞌe hajxy wyiinwohṉä wiobhoꞌcä. Høxtä yajcudsumøøyyä hajxy näjeꞌe cøꞌøxoch.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 — ausente —
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 — ausente —
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Hoy hajxy jia cumaayyä, cab hajxy miooyyä mädyiijatiä Dios hänajty tøø yajwiinwaaṉøꞌøy.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Jäguem̱iä Dios wyiinmahñdyhajty coo jaꞌa hoyhajt jaꞌa weenhajt hajxy xmioꞌowáaṉäm. Paadiä jecyjiäyaꞌayhajxy quiaꞌa tsoj mooyyä, näguipxiä Dios hajxy jaduhṉ xmioꞌowáaṉäm møødä jecyjiäyaꞌayhajxy.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.