Atos 4
El Nuevo Testamento en mixe de Guichicovi (MIRNT) vs AAI
1 — ausente —
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 — ausente —
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 Mänitä Pedrohajxy hoy chumyii. Tøø hänajty chuujøꞌøy. Mänit hajxy jiiby yhijty pujxtøgooty tuꞌtsuhm̱.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 Mänitä jäyaꞌayhajxy nämay miäbøjcy jaꞌa Jesúscøxpä, jaꞌa hajxy hänajty tøø miädóyyäbä nebiä Pedrohajxy yajnähixøøyyän tsajtøgooty. Nämägoox̱mil jaꞌa mäbøjpädøjc‑hajxy jaduhṉ jiajty, haagä yaꞌadiøjc.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 Cujaboom, mänitä judíos wyiindsøṉhajxy jim̱ yhamugøøyy Jerusalén, møødä majjäyaꞌadiøjc‑hajxy, møødä cuhdujtyajnähixøøbiädøjc‑hajxy,
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 møødä Anás, jaꞌa hänajty tuum̱bä teedywiindsǿṉ, møødä Caifás, møødä Juan, møødä Alejandro, møødä teedywiindsǿṉ jiujy miäguꞌughajxy.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 Mänitä Pedrohajxy yajnøcxä møødä Juan jim̱ maa judíos wyiindsøṉhajxy hänajty tøø yhamugøꞌøyän. Mänitä Pedrohajxy piädaacä cujc. Mänit hajxy miäyajtøøw̱ä:
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 Haa jaꞌa Pedro, miøødä Dioshespíritu hänajty jeꞌe. Mänitä Pedro miänaaṉ̃:
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 mijts højts jaduhṉ xmiäyajtøøb neby højts hädaa mähdiøjc tøø nyajtsoꞌogy, hädaa hijty tecymiaꞌadpä.
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 Huuc tuṉä mayhajt hajxy, huuc hamädoow̱hit hajxy weeṉ̃tiä neby højts cham̱ nmädiaꞌagaꞌañän maa mijtsä mwiinduumhajxiän. Jaduhṉä tøyhajt hajxy nägøx̱iä mmøødhádät møødä israelitadøjc‑hajxy nägøx̱iä neby hädaa mähdiøjc miøcpøjcy, hädaa hijty tecymiaꞌadpä, hädaa yaa tänaabiä mijtsä mwiinduum. Jaꞌa Jesucristo jaduhṉ yajmøcpøjc, caꞌa yhøjtsä. Nazaret jaꞌa Jesucristo hijty chooñ. Mänit mijts myajmøjpahbejtä cruzcøxp. Mänitä Dios yagjujypiøjtägajch.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Jaduhṉ jim̱ myiṉ̃ cujaay maa Diosmädiaꞌaguiän: “Jaa tsaa mädyiibä tøjcojpädøjc‑hajxy quiaꞌa cumaayy, jeꞌeds jaduhṉ jayøjp pädaactsohṉä jim̱ tøjteec.” Haa jaa Jesucristo, jaduhṉ jeꞌe miäbaady nebiä tsaajän, jaꞌa jayøjp jim̱ pädaactsóhṉäbä teectuum. Pero mijts, cab hajxy mgumaayy, paady hajxy myajyaghoꞌcä.
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Jaayaꞌay hajxy jaduhṉ xyajnähwaats xyajcuhwáatsäm. Jaꞌa Dios jaduhṉ mänaaṉ coo Jesús hajxy jaduhṉ xyajnähwaats xyajcuhwáatsämät ―nøm̱ä Pedro miänaaṉ̃.
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 Coo Pedrohajxy hänajty quiapxy hamøj jootmøj, paadiä møjtøjc‑hajxy hänajty yagjuøꞌøy. Hix̱, ñajuøøbiä møjtøjc‑hajxy hänajty coo Pedrohajxy hänajty quiaꞌa høxpøquiä. Mänitä møjtøjc‑hajxy ñajuøøyy coo Pedro jaꞌa Jesús hänajty tøø piawädity, paady hajxy hänajty quiapxy hamøj jootmøj.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 Cabä Pedrohajxy hänajty hoy quiapxhadugaꞌañii, jeꞌeguiøxpä coo hajxy hänajty piuhdänaꞌawøꞌøyii jaꞌa craa jaꞌa hänajty tøø chóꞌoguiäbä.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 Mänitä Pedrohajxy jiiby yhøxquejxpädsøøm̱ä. Mänitä teedyhajxy tiägøøyy yajcapxiøøbiä:
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 ―Neby hajxiädaꞌa nnäꞌä jatcǿøyyämät maa yøꞌø hänaꞌcøxpän. Mäduhṉ̃tiä cuꞌughajxy yaa chänaꞌay Jerusalén, quiøx̱y hix̱y quiøx̱y mädoy hajxy jaduhṉ coo yøꞌø hänaꞌc yøꞌø tecymiaꞌadpä hajxy tøø yajtsoꞌogy. Neby hajxy jaduhṉ nnäꞌä mänáaṉämät coo jaduhṉ quiaꞌa tøyyä neby yøꞌø hänaꞌc yøꞌø tecymiaꞌadpä hajxy tøø yajtsoꞌoguiän. Pero cab jaduhṉ yhahixøꞌøy coo yøꞌø capxy coo yøꞌø mädiaꞌagy jaduhṉ tehṉgahnä yhawaꞌxǿꞌøwät.
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 Hahixøøby jaduhṉ coo hajxy nhadsähgǿøyyämät, jaduhṉä dijuuntä Jesús hajxy tehṉgahnä quiaꞌa ja wiꞌi quiapxpáadät ―nøm̱ä teedyhajxy ñiñämaayyä.
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 Mänitä Pedrohajxy yajmøjyaax̱ä møødä Juan. Mänit hajxy yhanehm̱ä coo Jesús hajxy quiaꞌa capxpáatnät, coo cuꞌug hajxy quiaꞌa yajnähixǿøñät jaꞌa Jesúscøxpä.
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 Mänitä Pedrohajxy yhadsooyy:
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Caj pues, cab jaduhṉ yhahixøꞌøy coo højts mijtsä mmädiaꞌagy ngudiúuṉämät, cahnä højtsä Dios jaꞌa miädiaꞌagy hänajty ngudiuuṉä. Hoorä, jaduhṉ højtsä Dios tøø xyhaneꞌemy coo højtsä miädiaꞌagy tehṉgahnä ngapxwáꞌxät coo højtsä Jesús tøø nhijxjujypiøcy, coo højts tøø nmädoy nebiatiä Jesús tøø yajnähixøꞌøyän. Paady højts jaduhṉ ngaꞌa hamonaꞌañ ―nøm̱ä Pedrohajxy miänaaṉ̃.
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 — ausente —
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 — ausente —
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Coo Pedrohajxy yhøxmájtsänä møødä Juan, mänit hajxy jim̱ ñøcxy maa jiamiøødhajxiän. Mänit hajxy quiøx̱y mädiaacy waam̱batiä teedywiindsøṉhajxy hänajty tøø miänaꞌañ, møødä majtøjc‑hajxy.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Coo jiamiøødhajxy jaduhṉ miädooyy, mänit hajxy nägøx̱iä tiägøøyy Diospaꞌyaax̱pä:
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 — ausente —
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 — ausente —
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 ’Coo Jesús jaduhṉ miajtsä, mänitä Herodeshajxy yaa yhamugøøyy juntahajpä yaa Jerusalén, møødä Poncio Pilato, møødä israelitahajxy, møødä jäyaꞌayhajxy caꞌa israelítabä. Jaduhṉ jiaanc̈h tøjiajty nebiä David jecy jiaanc̈h mänaaṉ̃än. Mänitä Herodes jaꞌa Jesús hajxy ñähwaam̱bejty, hoyyä Jesús hänajty tii cädieey quiaꞌa jagä møødä. Miic̈hä mHuung jeꞌe. Miic̈h jeꞌe mwiinguejx coo Mesías tiúnät.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 Tǿøyyäm miic̈h hänajty jaduhṉ mmänaꞌañ coo Jesús hänajty jaduhṉ tsipcøxp jiadaꞌañ yhabetaꞌañ, paady miic̈h jaduhṉ waam̱b mgaꞌa mänaaṉ̃ coo Jesús jaduhṉ jiaanc̈h jajty jiaanc̈h habejty.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 Hoorä, Diosteedy, mnajuøøby miic̈h jaduhṉ coo højtsä teedywiindsøṉdøjc tøø xjia hadsähgøꞌøy. Højts miic̈h jaduhṉ xmioonsähajp. Højtsä mäjaa jaac móoyyäc, jaduhṉ højts miic̈hä mmädiaꞌagy jaduhṉ hoy njaac yaghawaꞌxǿøyyät hamøj jootmøj.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Højts jaac puhbéjtäc, jaduhṉ højtsä paꞌamjäyaꞌay nyajmøcpǿgät jaꞌa miic̈hä mHuungä miäjaagøxpä, jaꞌa Jesúshajpä, weenä cuꞌughajxy jaduhṉ jiaanc̈h tehm̱ yagjuøꞌøy nej mijtsä møcmäjaa hajxy mjaanc̈h tehm̱ miøødä ―nøm̱ä Pedro jaꞌa Dios hajxy piaꞌyaax̱y.
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Coo Pedrohajxy jaduhṉ Dyiospaꞌyaax̱pädøøyy, mänit jim̱ chäyuuyy maa hajxy hänajty tøø yhamugøꞌøyøn. Mänitä Dioshespíritu hajxy nägøx̱iä yhadägøøyyä jioottägøøyyä. Mänitä Diosmädiaꞌagy hajxy tiägøøyy yajwaꞌxpä hamøj jootmøj.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Tuꞌugjoot tuꞌugwiinmahñdiä mäbøjpädøjc‑hajxy hänajty nägøx̱iä. Mäduhṉjaty hajxy hänajty miøødä cøx̱iä wiinä, tuꞌugmucy hajxy hänajty yajtuuṉmucy. Cab hänajty pøṉ miänaꞌañ coo hänajty nidiuhm̱ jieꞌehaty.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Haa jaꞌa apóstoldøjc‑hajxy, Diosmäjaamøød hajxy hänajty quiapxy miädiaꞌagy coogä Jesús hänajty tøø jiujypiøcy, jaꞌa hajxy nWiindsøṉhájtämbä. Jaanc̈h tehm̱ piuhbéjtäp hajxy hänajty nägøx̱iä jaꞌa Diósäm.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 Cab hänajty pøṉ tii yajmaajiaty. Hix̱, pønjatiä naax̱ hänajty møød, møødä tøjc, tiooꞌpy hajxy hänajty. Pønjaty hänajty tøø ñaax̱toogy tøø tiøjtoogy,
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 mänitä xädøꞌøñ hajxy hänajty yecy maa apóstoldøjc‑hajxiän. Mänitä mäbøjpädøjcä xädøꞌøñ hajxy hänajty yajniñäwaꞌxøꞌøyii pønjaty hänajty yajmaajiajp.
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 Jim̱ä mäbøjpä hänajty tuꞌug xiøhaty José. Chiprenaaxooty hänajty chooñ. Jaꞌa Leví jaꞌa José hänajty jegyhajty tøø yhaphaty tøø tieedyhaty. Bernabé jaꞌa José yajxøbejtä jaꞌa apóstoldǿjcäm. (Jueꞌe Bernabé miädiaꞌagytiägøꞌøy hahebreohaam, “mäjootcapxmøcpøjp.”)
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Jim̱ä José naax̱cam̱ hänajty miøødä. Mänit tiooꞌcy. Mänitä xädøꞌøñ hoy yecy maa apóstoldøjc‑hajxiän.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.