Atos 24

El Nuevo Testamento en mixe de Guichicovi (MIRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cumägoox̱xøø jaꞌa Ananíashajxy jim̱ quiooꞌty Cesarea. Møjteedywiindsøṉä Ananías hänajty tiuum̱by jim̱ Jerusalén. Näguipxiä majtøjc‑hajxy näjeꞌe piagooꞌpä møødä licenciadä tuꞌug, jaꞌa hänajty xøhajpä Tértulo. Mänit hajxy jim̱ ñøcxy maa jaꞌa gobernador Félix hänajty tiuṉ̃än. Mänitä Félix hajxy ñämaayy coo jaꞌa Pablo hajxy hänajty ñäxøꞌøwøꞌøwaꞌañ.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 — ausente —
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 — ausente —
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Cábøch miic̈h jejcy nhadsibaꞌañ. Huuc tuṉä mayhajt, højtsä nmädiaꞌagy hamädoow̱híjtäc. Paquiä højts jaduhṉ nmädiaꞌagaꞌañ.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Yøꞌø craa Pablohajpä, nmøødhajpy højtsä tøyhajt jaduhṉ coo yøꞌø højts xjiaanc̈h tehm̱ miädsibøꞌøy majaty højts nhity, højts judíoshajpä. Jaduhṉ højts xjia wiꞌi jiøjcapxøꞌøy coo højtsä nguhdujt nnajtshixǿꞌøwät. Jaduhṉä tsip homiaajä yajpädøꞌøgy. Jaꞌa jäyaꞌayä Jesús Nazaretpä miädiaꞌagy hajxy panǿcxäbä, jeꞌe jaꞌa Pablo hajxy wiindsǿṉhajp.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Mänitä Pablo jäyaꞌay nämädaax̱c miøødtøjtägøøyy maa højtsä nmøjtsajtøgootiän. Jaꞌa hajxy nämädaax̱pä, caꞌa hajxy jeꞌe jiudíosä. Cab højtsä nguhdujt jaduhṉ myiṉ̃ coo wiingjäyaꞌay jiiby tiägǿꞌøwät. Mänit højtsä Pablo nyajmajtsä. Nyajcumädow̱aam̱by højts hänajty, tii hänajty jiiby tiuum̱by tsajtøgooty. Jaduhṉ højtsä nguhdujt myiṉ̃ coo jaduhṉ quiumädów̱ät.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Mänitä soldado‑wiindsǿṉ piayajcahw̱ piayajpøgøøyy, jaꞌa xøhajpä Lisias. Mänit højtsä Pablo mädsibøꞌøbä xpiøjcä.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Mänit højtsä Lisias xñämaayy coo højts yaa nmínät maa miic̈hä mwiinduumän, coo højtsä Pablo yaa nnäxøꞌøwǿꞌøwät. Hoorä, hamdsoo miic̈hä Pablo mmäyajtǿwät pø tøyhajt jaduhṉ neby højts cham̱ nnäxøꞌøwøꞌøyän ―nøm̱ä Tértulo jaꞌa Félix ñämaayy.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Jaduhṉä judíoshajxy piamänaam̱bä.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Mänitä gobernador Félix jaꞌa Pablo miäwøꞌxy coo jaꞌa Pablo miädiáꞌagät. Mänitä Pablo miänaaṉ̃:
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Chaanä miajmetsxøøhaty cooc̈h jim̱ ngooꞌty Jerusalén. Jím̱høc̈hä Dios hänajty nwiingudsähgøꞌøwaꞌañ tsajtøgooty. Tøyhajt jaduhṉ. Hoy piøṉä jaduhṉ miänaꞌañ.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Pero cábøc̈hä tsip jim̱ nhøxtaayy. Cábøc̈hä tsip ni maa nhøxtaayy, majátyhøch tøø nwädity, ni jiiby møjtsajtøgooty, ni jiiby muutstsajtøgooty, ni jim̱ cajptooty. Cábøch pøṉ jim̱ nmøødyajcapxiøøyy.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Hoorä, yøꞌø hänaꞌc‑hajxy xim̱ xwyiingapxpéjpøc̈hä, høhṉdaacp hajxy yøꞌø. Cab hajxy tøyyä ñäꞌä mädiaꞌagy.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Pero jaduhṉ mäbøcypiä, nwiingudsähgǿøbiøc̈hä Dios. Nebiä jecyjiäyaꞌayä Dios hajxy wyiingudsähgøøyyän, jadúhṉhøch nwiingudsähgøøbiä. Cooc̈hä Dios jaduhṉ nwiingudsähgøꞌøy, páadyhøc̈hä yHuung Jesús jaꞌa miädiaꞌagy jaduhṉ nbanøcxä. Yøꞌø hänaꞌc‑hajxy xim̱bä, cabä Jesús jaꞌa miädiaꞌagy hajxy wyiinjuøøyyä. Cábäc tyijy jaduhṉ tiøyyä. Pero nmäbǿjpiøc̈hä jecymiädiaꞌagy, jaꞌa Moiséshajxy jecy quiujáhyyäbä møødä profetadøjc‑hajxy.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Yøꞌø hänaꞌc‑hajxy, jaduhṉ hajxy miäbøcy cooc jaꞌa hoꞌoguiäyaꞌayhajxy nägøx̱iä jiujypiøjtägatsaꞌañ, hoyhänaꞌcä, haxøøghänaꞌcä. Jaanä jadúhṉhøch nmäbøjpä. Coo jaꞌa Dios jaduhṉ miänaaṉ̃ cooc hajxy nägøx̱iä xyagjujypiøjtägatsáaṉäm, tøy jaduhṉ.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Cooc̈h jaduhṉ nmäbøcy, páadyhøc̈hä njoot homiänaajä nbädaꞌagy cooc̈hä Diosmädiaꞌagy hoy tehṉgajnä nbadúnät. Jadúhṉhøc̈hä Dios xquiumáyät. Jaanä jadúhṉhøc̈hä cuꞌug xquiumáabiät.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 ’Mänáajøch hoy nwäditiän jäguem̱baady mejtsjomøjt tägøøgjomøjt, mänítøch jim̱ nmejtstägajch Jerusalén. Xädǿꞌøñhøch jaduhṉ nmämejts. Jaꞌa nmägunáax̱høch hänajty nmoꞌowaam̱by. Mǿødhøc̈hä meeg hänajty nyoxaꞌañ jaꞌa Dioscøxpä.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Jadúhṉhøch hänajty jiiby nguhdujthaty møjtsajtøgooty, mäníthøc̈hä judíoshajxy näjeꞌe xyhijxy, jaꞌa hajxy jim̱ tsohm̱bä Asia. Tøøc̈h hänajty ngudiuṉ̃ neby højtsä nguhdujt myiṉ̃än. Cábøc̈hä hänaꞌc hänajty nämay nmøødä. Cab højts hänajty nhaamhaty.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Jaꞌa jäyaꞌay højts jaduhṉ xyhíjxäbä møjtsajtøgooty, jeꞌeds jaduhṉ hahixøøby xñäxøꞌøwǿꞌøwäbøch yaa miic̈hä mwiinduum, pø tøøc̈h hajxy jaduhṉ xyhix̱y cooc̈h ngädiehy.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Yøꞌø hänaꞌc‑hajxy xim̱ tänaabiä, ween yøꞌøhajxy jaduhṉ ñägapxy pø tøøc̈h hänajty ngädieey mänaac̈hä hänaꞌc jim̱ xyajmechän maa jaꞌa teedywiindsøṉä wyiinduumhajxiän jim̱ Jerusalén.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Wéhṉdøch mänit ngapxtägooyy cooc̈h nmänaaṉ̃ cooc̈h nmäbøcy coo jaꞌa hoꞌoguiäyaꞌayhajxy jiujypiøgaꞌañ. Mǿc‑høch jaduhṉ nmänaaṉ̃.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Coo jaꞌa Félix jaduhṉ miädooyy, mänit jaduhṉ wyiinmahñdyhajty coo jaꞌa tsip hänajty quiaꞌa tsoj yajtødiägøꞌøwaꞌañ jaꞌa Pablocøxpä. Hix̱, ñajuøøbiä Félix hänajty jaduhṉ coo jaꞌa jäyaꞌayhajxy hänajty hoy quiuhdujthaty, jaꞌa Jesús jaꞌa miädiaꞌagy hajxy hänajty panǿcxäbä. Mänitä Félix jaꞌa judíos ñämaayy:
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Mänitä Félix jaꞌa capitán ñämaayy coo jaꞌa Pablo jiaac yaghidǿøjät tsum̱y, møød coo quiaꞌa tsaac̈htiunǿøjät ni weeṉ̃tiä. Jaduhṉä Félix miänaam̱bä coo jaꞌa Pablo quiuhixǿøjät jaꞌa miäguꞌughajpädøjc, møød coo hoy tyiijä ween yajnämec̈hii.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Cumejtsxøø cudägøøgxøø jaꞌa Félix jaꞌa tioꞌoxiøjc miøødmejch maa hagujcän. Drusila hänajty xiøhaty. Judía hänajty jeꞌe. Mänitä Félix miänaaṉ̃ coo jaꞌa Pablo yajmedsǿøjät maa jaꞌa Félix wyinduumhajxiän. Miädow̱aam̱biä Félixhajxy hänajty tiiguiøxpä Pablo jaꞌa Jesús jaꞌa miädiaꞌagy hänajty coo pianøcxä.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Mänitä Pablo tiägøøyy mädiaacpä coo hajxy hoy njäyaꞌayhájtämät, møød coo hajxy hoy nguhdujthájtämät, møød coo jaꞌa Dios hajxy cøx̱iä xyajnägapxáaṉäm nebiaty hajxy hänajty tøø njäyaꞌayhájtäm. Coo jaꞌa Félix jaduhṉ miädooyy, mänit chähgøøbiøjcy. Mänitä Félix jaꞌa Pablo ñämaayy:
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Jaduhṉä Félix hänajty miänaꞌañ cooc tyijy xädøꞌøñ mioꞌowaꞌañii Pábläm, cooc tyijy jaꞌa Pablo jaduhṉ yajpädsøm̱ǿøjät pujxtøgooty. Paadiä Félix jaꞌa Pablo hänajty ja naañhooc yajmøjyaꞌaxyii coo hänajty miøødmädiaꞌagaꞌañii.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Mejtsjomøjtä Pablo hänajty jim̱ tøø chum̱yc̈hänaꞌay Cesarea, mänitä gobernadorhajxy ñiguiuwijtsä. Coo jaꞌa Félix piädsøøm̱y, mänit wiinghänaꞌc tiägǿøguiumbä. Porcio Festo hänajty xiøhaty. Cabä Félix jaꞌa judíos hänajty yagjootmaꞌadaꞌañ, paadiä Félix miänaaṉ̃ coo jaꞌa Pablo jaduhṉ jiaac hídät tsum̱y.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.