Atos 20
El Nuevo Testamento en mixe de Guichicovi (MIRNT) vs AAI
1 Coo jaꞌa jäyaꞌayhajxy hänajty tøø miooṉ tøø tiujnä, mänitä Pablo jaꞌa mäbøjpädøjc miøjyaax̱y. Mänitä Pablo miägapxy yhanehm̱y. Mänit miänaaṉ̃ coo hänajty jim̱ wyiimbidaaṉnä, møød coo hänajty jim̱ ñøcxaaṉnä Macedonia.
1 Sabuw hibuyuw in sawar nuwarob ea’afuw ufunamaim, Paul bai’ufununayah etei e’af ayuwih koufair tur itih naatu eo tuturih. Imaibo ihamiyih au Masedonia na’at in.
2 Coo jim̱ miejch, mänit jim̱ tiägøøyy wädijpä cajpt‑cajpt. Majaty hänajty wiädity, jim̱ä mäbøjpädøjc hänajty miägapxy yhaneꞌemy. Mänitä Pablo jim̱ chóhṉgumbä Macedonia. Mänit jim ñøcxy Grecia.
2 Naatu Masedonia ana uman men sanet imaim bar merar ta ta run tit baitumatumayah isah binan koufair itih remor na Greek tit.
3 Coo jim̱ miejch, mänit jim̱ yhijty tägøøgpoꞌo. Coo hänajty jim̱ choonáaṉgumbä, mänit hänajty jim̱ ñøcxaꞌañ Siria barcojooty. Cahnä Pablo hänajty biarcotägøꞌøyñä, mänit miädoyhajty coogä judíoshajxy hänajty tøø quiojyquiapxytiuṉ̃ coogä Pablo hajxy hänajty miadsaꞌañ, nägóoyyädsä Pablo jiiby tiägǿꞌøwät barcojooty. Mänitä Pablo wyiinmahñdyhajty coo hänajty quiaꞌa tuꞌubøgaaṉnä barcojooty. Jaduhṉ wyiinmahñdyhajnä coo jim̱ ñøcxǿꞌøwät Macedonia tecy‑yoꞌoyhaam.
3 Nati’imaim sumar tounu ma, naatu au Syria na’at na isan bobobuna Jew sabuw rabinamih hiyayakitufuw tur nowar. Imih i ana not bogaigiwas matabir maiye Masedonia awat na.
4 Nämayyä Pablo miäguꞌughajpähajxy jim̱ miøødnøcxy Asia, møødä Timoteo, møødä Sópater, jaꞌa hänajty jim̱ tsohm̱bä Berea, jaꞌa Pirro yhuung, møødä Gayo, jaꞌa hänajty jim̱ tsohm̱bä Derbe, møødä Aristarco, møødä Segundo, møødä Tíquico, møødä Trófimo. Tesalónica jaꞌa Aristarcohajxy hänajty chooñ møødä Segundo. Asia jaꞌa Tíquicohajxy hänajty chooñ møødä Trófimo.
4 Orot iti na’atube i hitur bairi hin, Berea bar merarane i orot Fairahus natun Sopater, Thessalonica’ane i Aristakus, Secundus hairi, Derbe’ine i Gaius, naatu Asia’ane i Tychicus, Trofimus hairi, naatu Timothy.
5 Coo jaꞌa Pablohajxy jim̱ miejch Filipos møødä jiamiøødhajxy, mäníthøc̈hä Pablo jim̱ nbaattägajch, høøc̈h Lucas. Høøc̈h hädaa nocy jaduhṉ nhädiuum̱by. Mänitä Pablo jiamiøødhajxy jim̱ ñøcxøꞌcy Troas. Jim̱ højts hänajty xyhahixaꞌañ, høøc̈h møødä Pablo.
5 Iti oro’orot i wa ta hibai wan hirabon Troas imaim hima aki hikaifi.
6 Paady højts jim̱ nmähmøøyy Filipos, coo jaꞌa judíos jaꞌa xiøøhajxy hänajty jiadaꞌañii mänaa jaꞌa judíos jaꞌa tsajcaagy hajxy quiayyän, jaꞌa caꞌa levadura møødpä. Coo jaꞌa xøø jaduhṉ miaayy, mänit højts jim̱ nbarcotägøøyy. Mänit højts jim̱ ndsohṉnä Filipos barcojooty. Mägoox̱xøø højts mejjiooty nyohy. Mänit højts jim̱ nmejch Troas. Mänit højtsä Pablo jaꞌa jiamiøød jim̱ nbaattägajch, jaꞌa højts hänajty jim̱ xyhahijxpä. Jim̱ højts njaac hijty juxtujxøø nägøx̱iä.
6 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw sasawar ufunamaim Philipi imaim wa abai, veya umat roun ufunamaim Troas imaim ai ta’imon, nati’imaim fur ta’imon ama.
7 Coo näxøø jaduhṉ yhabaaty, mänit højts nhamugøøyy, højts mäbøjpädøjc. Mänit højtsä Santa Cena nyagjajtä. Mänit højtsä Pablo xtiägøøyy yajnähixøøbiä. Jejcy jaduhṉ miädiaacy jeꞌeguiøxpä coo hänajty cujaboom tiuꞌubøgaaṉnä. Cuptsuhm̱dä hänajty tøø jiaty, jim̱nä jaꞌa Pablo hänajty miädiaꞌagyñä.
7 Fur antoro’ot ebubusurufimaim, bai’ufununayah etei rafiy kakafiyin baimasibin isan abita’ay ana veya, Paul binan sabuw iuwih naatu mar natot boro nan, imih kutuw binan in fainaiwan tit.
8 Maa højts hänajty tøø nhamugøꞌøyän, nähbettøjtøgooty hänajty jaduhṉ jim̱. Jiibiä jøøn hänajty may tioy.
8 Naatu bar tafan aki ama’amamaim i ramef moumurih na’in hitoto’ab.
9 Jim̱ä høxcujc‑hänaꞌc hänajty tuꞌug yhäñaꞌay ventanahaguuy nähbettøjnähgøxp jaꞌa miädägøøgpísobä. Eutico jaꞌa craa hänajty xiøhaty. Jim̱ Eutico jaꞌa Pablo hänajty yhamädoow̱hity. Tøø jaꞌa Pablo hänajty jejcy miädiaacnä. Mänitä Eutico jim̱ miaahoꞌcy maa hänajty yhäñaꞌayän ventanahaguuy. Mänit jim̱ quiuhgahnajxy. Hoꞌogy hoy wyidsǿꞌcänä.
9 Bar ana sou awanamaim i orot boubun wabin Eutikas ma Paul ana binan nonowar. Baise Paul kutuw binan ma nowar inan busuruf matan fot taf koukuw. Naatu naniyan meyemeye matan anababatun fot ikitabir bar noyate tafan ana tet tounu imaim hima’am raiy rab easabun, hire murubin hibai hibora’ah.
10 Coo jaꞌa Pablo jaduhṉ yhijxy, mänit jiiby yhädaacy naax̱yp maa jaꞌa Eutico hänajty tøø quiaꞌayän. Mänitä Pablo jaꞌa Eutico miäneeṉøꞌcy. Mänit højtsä Pablo xñämaayy:
10 Baise Paul raiy orot isnowah kwafure rouh eo, “Men kwaniyababan, yawasin inu’in.”
11 — ausente —
11 Imaibo matabir maiye yen bar tafan rafiy bai imasib eaan. Naatu fai manin ma binan in mar tot basit ihamiyih.
12 — ausente —
12 Orot yawasin hibai hin au bar dogoroh ereyasisir auman.
13 — ausente —
13 Wa abai arabon an Asos atit naatu Paul iu’uwi na’atube baiwaninamih arun, anayabin i ababawat boro ufui rarabon.
14 — ausente —
14 Tafaram Asos imaim bairi abitar ana veya na wa afe’en yen bairi ana Mitilin atit.
15 Coo højts jim̱ ndsóhṉgumbä, mänit højts cujaboom nnaxøøyy jim̱ mädøyyä maa jaꞌa naax̱ hänajty xiøhatiän Quío. Mänit højts jim̱ cujaboom nmejch maa jaꞌa cajpt hänajty xiøhatiän Samos. Coo højts jim̱ ndsóhṉgumbä, cujaboom højts jim̱ nméjtscumbä maa jaꞌa cajpt hänajty xiøhatiän Mileto.
15 Mar to wa ainatit ana Kios nuw aihamiy, veya bairou’abin ufunamaim Samos nuw a’afuwabon, naatu veya baitounin ana Miletus atit.
16 Tøø jaꞌa Pablo hänajty wyiinmay coo hänajty jim̱ quiaꞌa näxøꞌøwáaṉgumbä Efeso. Hix̱, cabä Pablo hänajty jim̱ jejcy wiäditaꞌañ Asianaaxooty. Paady hänajty jim̱ quiaꞌa wäditaꞌañ Asia coo hänajty jim̱ ñøcxaꞌañ Jerusalén. Mobädajpä jaꞌa Pentecostésxøø hänajty jim̱ jiadaꞌañii. Paadiä Pablo hänajty yhadøꞌøc̈h, jaduhṉä Pentcostés‑xøø mädøyyä piáadät.
16 Paul Ephesus baihamiyin mutufor yan rabon isan ana not bogaigiwas, men kok boro veya gagamin Asia wanawananamaim tama, anayabin bimatkabiy ana kok i Jerusalem natitabo Pentecost ana veya nab.
17 Jim̱nä højts hänajty nhityñä Mileto, mänitä Pablo capxy jim̱ quiejxy Efeso coo jaꞌa tsajtøjwiindsøṉhajxy jim̱ ñǿcxät Mileto, jaꞌa hajxy hänajty jim̱ tuum̱bä Efeso.
17 Miletus imaim Paul Ephesus ekaleisia orot ukwarih na bairi o isan isah tur iyafar.
18 Coo hajxy jim̱ miejch Mileto, mänit hajxy ñämaayyä:
18 Naatu hina hititit ana veya iuwih eo “Ayu boubuntoro’ot ana Asia wanawanan atit bairi mi’itube tama’am i kwa kwaso’ob.
19 Jaanc̈h tehm̱ yhóyhøc̈hä Jesús jaꞌa tiuuṉg hänajty nduuṉä, jaꞌa hajxy nWiindsøṉhájtämbä. Meeꞌxxiéemyhøch hänajty nduṉ̃. Náx̱yhøch hänajty njootmayhaty cooc̈hä nmägunaax̱ä Jesús jaꞌa miädiaꞌagy hajxy hänajty quiaꞌa mäbøgaaṉä. Mayhooc hajxy jaduhṉ quiojyquiapxytiuuṉ̃ cooc̈h hajxy hänajty xjia wiꞌi yaghoꞌogaꞌañ.
19 Taiyuwu ayara’iyu Regah ana akir wairafin na’atube yawas fokarin wanawanan wainabu abow eremamaturu auman, Jew sabuw asabunu isan hiyakitifuw men anot.
20 Cǿx̱yhøch mijts hänajty nyajwiinxiic nyajwiingapxøꞌøy neby hajxy hoy mhídät. Homiänáajøch mijts hänajty nyajnähixøꞌøy, møød jim̱ jäyaꞌayhagujc, møød jim̱ maa jaꞌa mdøjc‑hajxiän.
20 Kwa kwaso’ob ayu kwa isa abibinan ana veya men kafa’imo abir, a baibais ana tur ta abotanimih, en baise etei bebeyanamaim bar arun atit a binan kwanowar.
21 Jadúhṉhøch mijts hänajty nmägapxy nhaneꞌemy coo jaꞌa mhaxøøgcuhdujt hajxy jaduhṉ mnajtshixǿꞌøwät, møød coo jaꞌa Diosmädiaꞌagy hajxy mmäbǿgät jaꞌa Jesúscøxpä, jaꞌa hajxy nWiindsøṉhájtämbä. Nägǿx̱iøch mijts hänajty jaduhṉ nmøødmädiaꞌagy, møød mijts judíoshajxy, møød mijts cajpä judíospä.
21 Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah i bebeyan hai kakafih baihamiyen God isan tatabir naatu Regah Jesu baitutumin isan auwih.
22 Hoorä, tøøc̈hä Dioshespíritu xñämaꞌay cooc̈h jim̱ nnǿcxät Jerusalén. Pero cábøch nnajuøꞌøy nébyhøch jim̱ njadaꞌañ nhabetaꞌañ.
22 Naatu boun Anun kakafiyin fatumu, i ana kokomaim au Jerusalem anan, men aso’ob nati’imaim boro abisa isou namatar.
23 Jagóoyyøch jaduhṉ nnajuøꞌøy cooc̈h jim̱ nyajtsumaꞌañ, cooc̈hä tsaac̈hpä peenä jim̱ nbaadaꞌañ. Majátyhøch jaduhṉ tøø nwädity, jadúhṉhøc̈hä Dioshespíritu tøø xyhawaaṉä cooc̈h jaduhṉ njadaꞌañ nhabetaꞌañ.
23 Ta’imonamo Anun Kakafiyin bimatnuwu i aso’ob, bar merar ta ta anarun anatitit dibur naatu biyababan i nati’imaim hima tekakaifu.
24 Pero cábøch tii ndajy nmay. Cabä cueentä jaduhṉ cooc̈h nnäꞌä hóꞌogät. Jeꞌeyyähájtiøch nbøcjuøøby cooc̈hä nduuṉg nyajmayaaṉnä, jaꞌa Jesúshøch xmióoyyäbä, jaꞌa hajxy nWiindsøṉhájtämbä. Jadúhṉhøch xtiuuṉgmooyy cooc̈hä mädiaꞌagy jaduhṉ nyajwáꞌxät coo jaꞌa Dios hojioot jiaanc̈h tehm̱ miøødä.
24 Baise ayu taiyuw au yawas ai’itin i men sawar gagamin ta. Ayu au kok i bowabow Regah Jesu bitu i ana bow yomanin ana’asa’ub, naatu nati bowabow i tur gewasin God ana manaw ana kabeber isan anao rerereb.
25 ’Tøøc̈h mijts nyajwiinxiic nyajwiingapxøꞌøy coo jaꞌa Dios yhaneꞌemaꞌañ jaꞌa miøcmäjaahaam. Hoorä, cábøch mijts mänaa xyhijxtägatsaaṉnä. Tøyhajt jaduhṉ.
25 Naatu boun kwa iyab wanawanamaim ama aremor God ana aiwob isan a binan kwanonowar aso’ob boro men kwana’itu maiye.
26 Coo mijtsä Diosmädiaꞌagy mgaꞌa mäbǿgät nébyhøch tøø nja mädiaꞌaguiän, caꞌa yhøøc̈hä pojpä jaduhṉ nmøød.
26 Isan imih boun kwa etei matamaim akukurereb, o yait ef inasa’ir inan inamomorob ana bit men ayu anab.
27 Hix̱, pedyíijøch mijts tøø nyajmøødmädiaꞌagy nebiatiä Dios tøø yhaneꞌemiän.
27 Anayabin God abisa not yayakitifuw etei akurereb kwanowar sawar men ta abotan au’uf abatamih.
28 Mniyajcopcøꞌøwǿøjäp hajxy. Mgüeendähádäbä mäbøjpädøjc hajxy nägøx̱iä. Jaꞌa Dioshespíritu hajxy jaduhṉ xpiädaac coo hajxy jaduhṉ mgüeendähádät. Coo jaꞌa Jesucristo hajxy tøø xñähhoꞌtúutäm, paadiä Dios hajxy jaduhṉ xyhuunghájtäm, coo jaꞌa miädiaꞌagy hajxy nmäbǿjcäm.
28 Taiyuw mata toniwa’an kwanakaifi, naatu bobaituw Anun Kakafiyin kwa babamaim ya’aya kwanakaifih. God ana ekaleisia kwaninabatan gewas, anayabin i taiyuwin Natun momorobomaim sinaf nati sabuw hina nowan himatar.
29 Cooc̈h mijts jaduhṉ nbuhwaꞌadsaaṉnä, mänitä wiinghänaꞌc‑hajxy yaa miedsaꞌañ maa mijtsän. Mäwiinhøhm̱bä hajxy jaduhṉ miedsaꞌañ. Xjia wiꞌi jiøjcapxøꞌøwaam̱b mijts jaduhṉ coo jaꞌa Diosmädiaꞌagy hajxy mnajtshixǿꞌøwät. Jaduhṉ mäwíinäts hajxy jiatcøꞌøwaꞌañ nebiä pahucä meeg hajxy chuꞌuc̈hän. Tøyhajt jaduhṉ.
29 Ayu aso’ob kwa ana bihamiy ufunamaim haru kakafih boro hinan wanawan hinarun bobaituw hinatar giyigiyih.
30 Høxtä mijtsä mjamiøød näjeꞌe tiägøꞌøwaam̱bä høhṉdaacpä. Näjeꞌe jaꞌa mäbøjpädøjc‑hajxy jaduhṉ yajtägoyyáaṉäbä nebiä høhṉdaacpähajxy tiägoyyaꞌañän.
30 Kwa taiyuw a kou’ay wanawananamaim auman orot afa boro hinamisir turobe hinabotabir hinifufuwen, saise bai’ufununayah boro i hini’ufnunih.
31 Nax̱y hajxy jaduhṉ mdehm̱ ñiyajcopcøꞌøwǿøjät. Tägøøgjomǿjthøch mijts jaduhṉ nmägapxy nhanehm̱y xøømdsuhm̱. Jaanc̈h tehm̱ chaac̈hpǿjpøch hänajty. Nax̱y hajxy jaduhṉ mdehm̱ jiahmiédsät.
31 Imih mata toniwa’an! Kwamur tounu bairi tama fai mar erematuru abimatnuwih i kwananot.
32 ’Hoorä, mäbøjpädøjc, mijtsä Dios nyajcøꞌøwaaṉøøby ween hajxy jaduhṉ xcwieendähaty. Jaduhṉä Diosmädiaꞌagy miänaꞌañ cooc jaꞌa Dios hojioot jiaanc̈h tehm̱ miøødä. Coo jaꞌa Diosmädiaꞌagy hajxy hamuumduꞌjoot mmäbǿgät, jaduhṉä Dios hajxy xjiaac tehm̱ piuhbédät jaꞌa miäjaahaam. Møød hodiuum hajxy jaduhṉ xpiädáꞌagät näguipxy møød pønjaty jaꞌa Dios yhuunghajpy.
32 Naatu boun kwa i God ana tafafarenamaim ayayariyi naatu i ana manaw ana kabeber turamaim nawowabi kwanayen abisa ana sabuw baitihimih eo kwa auman nowamih nit.
33 Cábøch pøṉä wyitä xiädøꞌøñ tøø nhadsojcä.
33 Ayu men kafai orot babin ta ana gold o ana silver isan abahiy o ana ar ana faifuw isan abahiyamih.
34 Jaꞌa nhamdsoo cøꞌøháamhøch jaduhṉ tøø nniyhixyii. Jadúhṉhøc̈hä nmäguꞌughajpä tøø nbuhbejpä. Tøyhajt jaduhṉ.
34 Kwa etei kwaso’ob, ayu taiyuwu umau’umaim sawar abisa isah abiyababan asinaf himatar abow, naatu bow turou’unah hibiyababan afaram hibow karam.
35 Homiänáajøch mijts tøø nmägapxy tøø nhaneꞌemy coo hajxy mniguiudúuṉäxät, møød coo jaꞌa paꞌamjäyaꞌay hajxy jaduhṉ mbuhbédät møødä häyoobäjäyaꞌay. Mjahmiédsäp hajxy jaduhṉ coo jaꞌa Jesús jaduhṉ jecy miänaaṉ̃: “Coo wiinghänaꞌc mbuhbédät, jaduhṉds jootcujc mhídät. Pø mnäꞌä yajpuhbedaam̱b jaduhṉ, cab jaduhṉ jootcujc mhídät.”
35 Ayu ef etei ai’obaiyi, kwanabow raro nababan, saise nati’imaim boro sabuw aurih fair en kwanibaisih. Ata Regah Jesu taiyuwin awanamaim iti tur eo i kwananot ’Baitinin ana baigegewasin i ra’at men tabaib na’atube.”
36 Coo jaꞌa Pablo jaduhṉ quiapxpädøøyy miädiaacpädøøyy, mänit hajxy nägøx̱iä jyijcädaacy näguipxy møødä Pablo. Mänit hajxy tiägøøyy Diospaꞌyaax̱pä.
36 Paul eo sasawar ufunamaim sun yowen bairi hiyoyoban.
37 Mänit hajxy tiägøøyy jøøbiä xuuꞌtspä coo jaꞌa Pablo hajxy hänajty piuhwaꞌadsáaṉänä. Mänitä Pablo hajxy miajch miäneeṉ̃. Mänitä Pablo hajxy chuꞌxy.
37 Sabuw etei erererey auman hirouh himamay naatu hio tutur.
38 Jaanc̈h tehm̱ jiootmayhajp hajxy hänajty jeꞌeguiøxpä coo jaꞌa Pablo hänajty tøø miänaꞌañ cooc jaꞌa Pablo hajxy hänajty quiaꞌa hijxtägatsaaṉnä. Mänitä Pablo hajxy hoy ñajtshixøøñä maa jaꞌa Pablo hänajty biarcotägøꞌøwaꞌañän.
38 Etei hai yababan ra’at anayabin tur iti na’atube eo isan, ayu boro men ana’iti maiye naatu hinawiy bairi hin wa biyan hitit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.