Atos 17
El Nuevo Testamento en mixe de Guichicovi (MIRNT) vs ARIB
1 Mayhagajptä Pablohajxy ñaxøøyy, møød jim̱ Anfípolis, møød jim̱ Apolonia. Mänit hajxy jim̱ miejch maa jaꞌa cajpt hänajty xiøhatiän Tesalónica. Jim̱ä judíos jaꞌa chajtøjc‑hajxy hänajty tuꞌug.
1 Tendo passado por Anfípolis e Apolônia, chegaram a Tessalônica, onde havia uma sinagoga dos judeus.
2 Jaduhṉä Pablo hänajty quiuhdujthaty coo jaduhṉ chajtøjyoꞌoy. Wiinduꞌugpooꞌxxiøø hänajty jaduhṉ jim̱ ñøcxy maa jaꞌa tsajtøjcän. Tägøøghoocä Pablo jim̱ yhooyy maa jaꞌa tsajtøjcän jim̱ Tesalónica. Jim̱ä Pablo jaꞌa jäyaꞌay hänajty miøødcapxy miøødmädiaꞌagy. Jaꞌa Diosmädiaꞌagy hajxy hänajty yajcapxiøøby.
2 Ora, Paulo, segundo o seu costume, foi ter com eles; e por três sábados discutiu com eles as Escrituras,
3 Jaduhṉä Pablo hänajty quiapxtøy coo jaduhṉ jim̱ myiṉ̃ cujaay maa jaꞌa Diosmädiaꞌaguiän coogä Dios jaꞌa Mesías hänajty yaa quiexaꞌañ hädaa yaabä naax̱wiin, møød cooc hänajty yhoꞌogaꞌañ, møød cooc hänajty jiujypiøjtägatsaꞌañ:
3 expondo e demonstrando que era necessário que o Cristo padecesse e ressuscitasse dentre os mortos; este Jesus que eu vos anuncio, dizia ele, é o Cristo.
4 Näjeꞌe jaꞌa judíoshajxy miäbøjcy. Nämayyä jäyaꞌayhajxy miäbøjpä, jaꞌa hajxy hänajty caꞌa judíospä, jaꞌa Dios hajxy hänajty wiingudsähgøøbiä. Nämayyä toꞌoxiøjc‑hajxy miäbøjpä, pønjatiä ñihyhaphajxy hänajty jim̱ tuuṉgmøød hagujc. Mänitä Pablohajxy miäguꞌugpøjcä møødä Silas, jaꞌa jäyaꞌayhajxy hänajty tøø miäbǿquiäbä.
4 E alguns deles ficaram persuadidos e aderiram a Paulo e Silas, bem como grande multidão de gregos devotos e não poucas mulheres de posição.
5 Coo jaꞌa Pablohajxy jaduhṉ miäguꞌugpøjcä, mänitä judíoshajxy jiootmaꞌty, jaꞌa hajxy hänajty caꞌa mäbøjpä. Mänitä haxøøghänaꞌc‑hajxy hoy wioomugyii. Mänit hajxy ñämaayyä coo hajxy ween quiajptyajmaꞌady. Mänitä haxøøgjäyaꞌayhajxy miädoyhajty cooc tyijy jaꞌa Pablohajxy hänajty jim̱ tøø miech maa jaꞌa Jasón jaꞌa tiøjcän. Jueꞌe jaꞌa haxøøgjäyaꞌayhajxy hänajty jiatcøꞌøwaꞌañ møødä judíoshajxy, jim̱ä Pablohajxy hänajty yajnøcxaꞌañii hagujc. Mänitä Jasón jaꞌa tiøjc hadsip yhajahm̱dúutäxä.
5 Mas os judeus, movidos de inveja, tomando consigo alguns homens maus dentre os vadios e ajuntando o povo, alvoroçavam a cidade e, assaltando a casa de Jáson, os procuravam para entregá-los ao povo.
6 Coo jaꞌa Pablohajxy jim̱ quiaꞌa paatä, mänitä Jasónhajxy jim̱ wyitsnøcxä hagujc hadsip, møødä mäbøjpädøjc‑hajxy näjeꞌe. Mänitä judíoshajxy tiägøøyy yaax̱pä jojpä, jaꞌa hajxy hänajty caꞌa mäbøjpä:
6 Porém, não os achando, arrastaram Jáson e alguns irmãos à presença dos magistrados da cidade, clamando: Estes que têm transtornado o mundo chegaram também aqui,
7 Jim̱ hajxy miejtstaꞌagy maa jaꞌa Jasón jaꞌa tiøjcän, paadiä Jasón jaꞌa pojpä miǿødäbä. Homiaajä Pablohajxy jaduhṉ wiädity, jaduhṉä cuꞌug hajxy jiøjcapxøꞌøy coo jaꞌa gobiernä miädiaꞌagy hajxy quiaꞌa mäbǿjcänät, jaꞌa jim̱ møjhajpä Roma. Jaduhṉä Pablohajxy yhøhṉdaacpä cooc tyijy jaꞌa Jesús jaduhṉ miøjhajpä nebiä gobiernän ―nøm̱ä judíoshajxy miänaaṉ̃, jaꞌa hajxy hänajty caꞌa mäbøjpä.
7 os quais Jáson acolheu; e todos eles procedem contra os decretos de César, dizendo haver outro rei, que é Jesus.
8 Coo jaꞌa cuꞌughajxy jaduhṉ miädooyy møødä møjhajpähajxy, mänit hajxy tiägøøyy yaax̱pä waam̱bä.
8 Assim alvoroçaram a multidão e os magistrados da cidade, que ouviram estas coisas.
9 Mänitä Jasónhajxy ñiñähjuudiuutä møødä mäbøjpädøjc‑hajxy, jaꞌa hajxy hänajty tøø miac̈híijäbä. Mänit hajxy yhøxmájtsänä.
9 Tendo, porém, recebido fiança de Jáson e dos demais, soltaram-nos.
10 Coo quioodsøøyy, mänitä Pablohajxy ñämaayyä møødä Silas coo hajxy jim̱ chóonät, coo hajxy ñǿcxät jim̱ maa jaꞌa cajpt hänajty xiøhatiän Berea. Jaꞌa mäbøjpädøjc‑hajxy jaduhṉ mänaaṉ. Mänitä Pablohajxy jim̱ jiaanc̈h nøcxy Berea. Coo hajxy jim̱ miejch, mänit hajxy ñøcxy maa jaꞌa judíos chajtøjc‑hajxiän.
10 E logo, de noite, os irmãos enviaram Paulo e Silas para Beréia; tendo eles ali chegado, foram à sinagoga dos judeus.
11 Mänitä Diosmädiaꞌagy hajxy tiägøøyy yajnähixøøbiä. Coo jaꞌa judíoshajxy jaduhṉ miädooyy, mänit hajxy jaduhṉ jiootcugøøyy. Cab hajxy jaduhṉ jiootmaꞌty nebiä miäjudíoshajxy hänajty tøø jiootmaꞌadiän jim̱ Tesalónica. Mänitä Diosmädiaꞌagy hajxy tiägøøyy capxtaacpä jabom̱‑jabom̱ pø jaanc̈h tøyhajt hänajty jaduhṉ nebiä Pablo hajxy hänajty miädiaꞌaguiän.
11 Ora, estes eram mais nobres do que os de Tessalônica, porque receberam a palavra com toda avidez, examinando diariamente as Escrituras para ver se estas coisas eram assim.
12 Paady hajxy jaduhṉ may miäbøjcy. Møødä jäyaꞌayhajxy may miäbøjpä, jaꞌa hajxy hänajty caꞌa judíospä, møødä møjhajpädøjc‑hajxy, yaꞌadiøjc‑hajxy møødä toꞌoxiøjc‑hajxy.
12 De sorte que muitos deles creram, bem como bom número de mulheres gregas de alta posição e não poucos homens.
13 Jaꞌa jäyaꞌayhajxy hänajty jim̱ tsänaabiä Tesalónica, jaꞌa hajxy judíospä, coo hajxy jaduhṉ miädoyhajty coo jaꞌa Pablo jaꞌa Diosmädiaꞌagy hänajty jim̱ yajwaꞌxy Berea, mänit hajxy jiootmaꞌty. Mänitä jäyaꞌayhajxy Beréabä hoy jiøjcapxøꞌøyii coo jaꞌa Pablo jaꞌa miädiaꞌagy quiaꞌa mäbǿjcäxät.
13 Mas, logo que os judeus de Tessalônica souberam que também em Beréia era anunciada por Paulo a palavra de Deus, foram lá agitar e sublevar as multidões.
14 Jaꞌa jäyaꞌayä Diosmädiaꞌagy hajxy hänajty mäbøjpä jim̱ Berea, mänit hajxy miänaaṉ̃ coo jaꞌa Pablo jim̱ chóonät, coo wiingtuum ñǿcxät mejypiaꞌa. Paady hajxy jaduhṉ miänaaṉ̃ jeꞌeguiøxpä coo hajxy hänajty chähgøꞌøy coo jaꞌa Pablo cøx̱ypänejpiä tiunǿøjät. Coo jaꞌa Pablo jim̱ jiaanc̈h tsohṉ̃ Berea, jim̱ä Silashajxy miähmøøyy møødä Timoteo.
14 Imediatamente os irmãos fizeram sair a Paulo para que fosse até o mar; mas Silas e Timóteo ficaram ali.
15 Yajmøødquejxä jaꞌa Pablo jaꞌa mäbøjpädøjc nämetsc nädägøøg. Coo jaꞌa Pablohajxy jim̱ miejch mejypiaꞌa, mänit hajxy biarcotägøøyy. Mänit hajxy ñøcxy barcojooty maa jaꞌa cajpt hänajty xiøhatiän Atenas. Coo hajxy jim̱ miejch, mänitä Pablo jiamiøødhajxy wyiimbijnä. Mänitä Pablo capxy jim̱ quiejxy Berea coo jaꞌa Silashajxy jim̱ paquiä ñǿcxpät Atenas møødä Timoteo, coo jaꞌa Pablo hajxy jim̱ piáadät.
15 E os que acompanhavam a Paulo levaram-no até Atenas e, tendo recebido ordem para Silas e Timóteo a fim de que estes fossem ter com ele o mais depressa possível, partiram.
16 Jim̱ä Pablo jaꞌa Silas hänajty yhahix̱y Atenas møødä Timoteo, mänitä Pablo yhijxy coo tsaasaandä hänajty jim̱ jiaanc̈h tehm̱ miayyä cajptooty. Jeꞌe jaꞌa cuꞌughajxy hänajty wyiingudsähgøøby. Coo jaꞌa Pablo jaduhṉ yhijxy, mänit jiaanc̈h tehm̱ jiootmayhajty.
16 Enquanto Paulo os esperava em Atenas, revoltava-se nele o seu espírito, vendo a cidade cheia de ídolos.
17 Nax̱iä Pablo hänajty jim̱ ñøcxy maa jaꞌa judíos chajtøjc‑hajxiän. Jaꞌa Jesucristocøxpä jaꞌa Pablo hänajty jim̱ yajcapxy yajmädiaꞌaguiøꞌøy møødä judíoshajxy, møødä jäyaꞌayhajxy caꞌa judíospä, jaꞌa Dios hajxy hänajty wiingudsähgøøbiä. Jabom̱‑jabom̱ä Pablo hänajty jim̱ ñøcxy cajptcujc. Møød jim̱ä Pablo jaꞌa Jesucristocøxpä hänajty yajcapxy yajmädiaꞌaguiøøbiä møødä cuꞌug, jaꞌa hajxy hänajty jim̱ yohby najxpä.
17 Argumentava, portanto, na sinagoga com os judeus e os gregos devotos, e na praça todos os dias com os que se encontravam ali.
18 Mänitä jäyaꞌayä Pablo hajxy näjeꞌe wyiingumedsøøyy. Cujwaꞌxy hajxy hänajty yhabøcy jaꞌa epicureodøjcä miädiaꞌagy. Møød cujwaꞌxy hajxy hänajty yhabøjpä jaꞌa estoicodøjcä miädiaꞌagy. Mänit hajxy näjeꞌe miänaaṉ̃:
18 Ora, alguns filósofos epicureus e estóicos disputavam com ele. Uns diziam: Que quer dizer este paroleiro? E outros: Parece ser pregador de deuses estranhos; pois anunciava a boa nova de Jesus e a ressurreição.
19 Mänitä Pablo jim̱ wioonøcxä maa jaꞌa tuṉhuung hänajty xiøhatiän Areópago. Jim̱ä jäyaꞌayhajxy hänajty may tøø yhamugøꞌøy. Mänitä Pablo ñämaayyä:
19 E, tomando-o, o levaram ao Areópago, dizendo: Poderemos nós saber que nova doutrina é essa de que falas?
20 Jaanc̈h tehm̱ wyiing miic̈h jaduhṉ mmädiaꞌagy. Højts capxwíjjäc neby jaduhṉ miädiaꞌagytiägøꞌøyän ―nøm̱ä Pablo miäyajtøøw̱ä.
20 Pois tu nos trazes aos ouvidos coisas estranhas; portanto queremos saber o que vem a ser isto.
21 Hix̱, jaꞌa jäyaꞌayhajxy hänajty jim̱ tsänaabiä Atenas, møødä jäyaꞌayhajxy hänajty jim̱ hadsänaabiä, jaduhṉ hajxy hänajty quiuhdujthaty coo hajxy hänajty cøx̱iä wiinä miädow̱aꞌañ, jaꞌa hänajty hawiinjem̱ybiä.
21 Ora, todos os atenienses, como também os estrangeiros que ali residiam, de nenhuma outra coisa se ocupavam senão de contar ou de ouvir a última novidade.
22 Mänitä Pablo tiänaayyøꞌcy cuꞌughagujc. Mänit miänaaṉ̃:
22 Então Paulo, estando de pé no meio do Areópago, disse: Varões atenienses, em tudo vejo que sois excepcionalmente religiosos;
23 Mayhitä wiingudsähgøødiaact hajxy mmøødä. Tøøc̈hä altar tuꞌug nhix̱y coo letra jaduhṉ yuugjaay miøødä: “Jii jaꞌa Diosädaꞌa tuꞌug, cahnä pøṉ yhix̱yñä. Jeꞌe yhaltar hädaa.” Hoorä, mwiingudsähgøøby yøꞌø Dios hajxy jaduhṉ, hoy hajxy mgaꞌa jagä hix̱yhatyñä. Pues jeꞌec̈h mijts jaduhṉ nyajmøødmädiaacypy.
23 porque, passando eu e observando os objetos do vosso culto, encontrei também um altar em que estava escrito: AO DEUS DESCONHECIDO. Esse, pois, que vós honrais sem o conhecer, é o que vos anuncio.
24 ’Jaꞌa Dióshøch jaduhṉ nmädiaacypiä, cøx̱iä jeꞌe yhädiuuṉ̃ møød hädaa yaabä naax̱wiimbä, møød tijaty yaa hijp. Wiindsøṉhajp jeꞌe jim̱ tsajpootyp møød hädaa yaabä naax̱wiin. Cøx̱iä wiinä jaduhṉ yhaneꞌemy homiaajä. Cab jaduhṉ jiiby chänaꞌay tsajtøgooty, jaꞌa jäyaꞌayhajxy jaduhṉ yhädiuum̱biä.
24 O Deus que fez o mundo e tudo o que nele há, sendo ele Senhor do céu e da terra, não habita em templos feitos por mãos de homens;
25 Cabä Dios tii yajmaajiaty. Cab jaduhṉ miänaꞌañ coo højts nbuhbéjtämät. Pero jaayaꞌay hajxy cøx̱iä xmióoyyäm tijaty hajxy nyajmaajiájtäm, møødä jugyhajt, møødä poj, cøx̱iä.
25 nem tampouco é servido por mãos humanas, como se necessitasse de alguma coisa; pois ele mesmo é quem dá a todos a vida, a respiração e todas as coisas;
26 ’Tuꞌug jäyaꞌay jaꞌa Dios jecy yhädiuuṉdsohṉ̃. Jeꞌe hajxy nägøx̱iä nhøjxhájtäm ndecyhájtäm mäduhṉ̃tiä hajxy yaa ndsänáayyäm hädaa yaabä naax̱wiin wiinduhm̱yhagajpt. Cahnä Dios hajxy hänajty xyhädiúuṉäm, tǿøyyäm hajxy hänajty xyajnähdíjjäm mänaa hajxy nmiiṉ ngáhw̱ämät, maa hajxy ndsänaayy nhäyóow̱ämät.
26 e de um só fez todas as raças dos homens, para habitarem sobre toda a face da terra, determinando-lhes os tempos já dantes ordenados e os limites da sua habitação;
27 Chojpiä Dios jaꞌa jioot jaduhṉ coo hajxy nwiingudsähgǿøyyämät, paady hajxy tøø xyhädiúuṉäm. Coo jaꞌa Dios hajxy hamuumduꞌjoot nbaꞌyáax̱ämät, xyhadsóow̱äm hajxy jaduhṉ.
27 para que buscassem a Deus, se porventura, tateando, o pudessem achar, o qual, todavia, não está longe de cada um de nós;
28 Hix̱, jaayaꞌay hajxy xyagjugyhájtäm. Jaduhṉ hajxy tøø xquiunúuꞌxäm coo hajxy ndsänaayy nhäyóow̱ämät, møød coo hajxy nyohy nnájxämät. Jaduhṉä yaabä jäyaꞌayhajxy näjeꞌe tøø quiujaay coogä Dios hajxy xyhuunghájtäm.
28 porque nele vivemos, e nos movemos, e existimos; como também alguns dos vossos poetas disseram: Pois dele também somos geração.
29 Tøyhajt jaduhṉ coo jaꞌa Dios hajxy xyhuunghájtäm. Pero coo jäyaꞌayä jäyaꞌayhahädiuuṉnax̱y hajxy yhädiuṉ̃, jueꞌe hajxy yajtuum̱by, oro, møødä poobhoro, møødä tsaa. Cab jaduhṉ yhahixøꞌøy coo jaduhm̱bä jäyaꞌayhahädiuuṉnax̱y hajxy nwiingudsähgǿøyyämät. Hix̱, caꞌa Dyiosä jeꞌe jaduhṉ.
29 Sendo nós, pois, geração de Deus, não devemos pensar que a divindade seja semelhante ao ouro, ou à prata, ou à pedra esculpida pela arte e imaginação do homem.
30 Jegyhajty, cabä jäyaꞌayhajxy hijty ñajuøꞌøy pø jii Dios. Y cabä Dios hijty miøjpädaꞌagy coo hijty quiaꞌa wiingudsähgøꞌøyii. Pero jädaꞌahaty, tøø jaꞌa Dios hajxy xyhanéhm̱äm coo jaꞌa nhaxøøgcuhdujt hajxy nägøx̱iä nnajtshixǿøyyämät, mäduhṉ̃tiä hajxy yaa ndsänáayyäm hädaa yaabä naax̱wiin.
30 Mas Deus, não levando em conta os tempos da ignorância, manda agora que todos os homens em todo lugar se arrependam;
31 Hix̱, tøø jaꞌa Dios wyiinmay coo hajxy nägøx̱iä xyajtøyhajtyegáaṉäm. Jaanä jaduhṉ tøø wyiinmaabiä mänaa hajxy jaduhṉ xyajtøyhajtyegáaṉäm. Tøø jaꞌa Dios tuꞌjäyaꞌay yajnähdijy coo hajxy mänitxøøbä xyajcueendäyegáaṉäm. Coo tuꞌjäyaꞌay jaduhṉ yhoꞌcy, mänitä Dios jaayaꞌay yagjujypiøjtägajch jadähooc. Coo jaayaꞌay jaduhṉ jiaanc̈h jujypiøjtägajch, jaduhṉä tøyhajt hajxy nmøødhájtäm coo jaayaꞌay hajxy tøyhajt xyajcueendäyegáaṉäm mänitxøøbä ―nøm̱ä Pablo miänaaṉ̃.
31 porquanto determinou um dia em que com justiça há de julgar o mundo, por meio do varão que para isso ordenou; e disso tem dado certeza a todos, ressuscitando-o dentre os mortos.
32 Coo jaꞌa cuꞌughajxy jaduhṉ miädooyy coo jaꞌa Pablo jaduhṉ miänaaṉ̃ cooc tuꞌjäyaꞌay hänajty tøø jiujypiøjtägach, jaꞌa hänajty tøø yhóꞌoguiäbä, mänitä Pablo hajxy näjeꞌe ñäxiicy. Mänit wiinghänaꞌc‑hajxy näjeꞌe miänaaṉ̃:
32 Mas quando ouviram falar em ressurreição de mortos, uns escarneciam, e outros diziam: Acerca disso te ouviremos ainda outra vez.
33 Mänitä Pablo wyiimbijnä.
33 Assim Paulo saiu do meio deles.
34 Näjeꞌe jäyaꞌayä Pablo hajxy pianøcxy. Miäbøjc hajxy jaduhṉ. Tuꞌjäyaꞌay hänajty xiøhaty Dionisio. Møjhajp hänajty jeꞌe jim̱ maa jaꞌa Areópagon. Jaanä jaduhṉä toꞌoxiøjc tuꞌug miäbøjpä. Dámaris hänajty xiøhaty. Nämay hajxy jaduhṉ miäbøjcy.
34 Todavia, alguns homens aderiram a ele, e creram, entre os quais Dionísio, o areopagita, e uma mulher por nome Dâmaris, e com eles outros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.