1 Coríntios 4
El Nuevo Testamento en mixe de Guichicovi (MIRNT) vs VC
1 Cab højts møjcuhdujt jaduhṉ nmøødä, ni høøc̈h ni Apolos; xñäꞌä moonsähajp højts jaꞌa Jesucristo jaduhṉ. Dios højts jaduhṉ tøø xwyiinguex̱y coo højts jaꞌa Diosmädiaꞌagy caꞌxy ngapxtǿwät, mädyiijaty jaꞌa jäyaꞌayhajxy hijty jegyhajty quiaꞌa wiinjuøøby.
1 Que os homens nos considerem, pois, como simples operários de Cristo e administradores dos mistérios de Deus.
2 Mäduhṉ̃tiä jäyaꞌay mioonsähadyii, tsipcøxp hajxy quiudiúnät neby hajxy yhaneꞌemyii. Paady højts jaduhṉ ngudiunaam̱bä neby højts jaꞌa Dios tøø xwyiinguex̱y.
2 Ora, o que se exige dos administradores é que sejam fiéis.
3 — ausente —
3 A mim pouco se me dá ser julgado por vós ou por tribunal humano, pois nem eu me julgo a mim mesmo.
4 — ausente —
4 De nada me acusa a consciência; contudo, nem por isso sou justificado. Meu juiz é o Senhor.
5 Caj pøṉ näꞌä nägoobä mnäꞌä nänǿmät coo tøø quiädieey pø cabä tøyhajt hänajty mnäꞌä møødä. Coo Jesucristo yaa quiädaactägátsät, mänit hänajty jaduhṉ yajcähxøꞌøgaꞌañ neby hajxy nwiinmahñdyhájtäm, nebiaty hajxy hänajty hameeꞌch tøø njäyaꞌayhájtäm. Mänitä Dios hajxy xquiumayáaṉäm coo hajxy hänajty hoy tøø ngudiúuṉäm.
5 Por isso, não julgueis antes do tempo; esperai que venha o Senhor. Ele porá às claras o que se acha escondido nas trevas. Ele manifestará as intenções dos corações. Então cada um receberá de Deus o louvor que merece.
6 Páadyhøch cham̱ tøø nmädiaꞌagy jaꞌa høøc̈hcøxpä møødä Apoloscøxpä neby højts nyajnähixøꞌøy, cábøch njoot jaduhṉ chocy coo hajxy jaduhṉ mnänǿmät coo tuꞌjäyaꞌay jiaty, coo tuꞌjäyaꞌay quiaꞌa jaty. Pønjatiä Diosmädiaꞌagy yajnähixøøby, jeꞌec̈h jaduhṉ nnänøøm̱by coo hajxy jaduhṉ mgaꞌa nänǿmät.
6 Se apliquei tudo isso a mim e a Apolo foi por vossa causa, para que, por meio de nós, aprendais a não ultrapassar o que está escrito e para que vos não ensoberbeçais tomando partido a favor de um e com prejuízo de outrem.
7 Cab jaduhṉ yhoyyä coo hajxy mniguiumayǿøjät. Hix̱, Dios mäjaa hajxy jaduhṉ xmiooby neby hajxy jaduhṉ hoy mmädúnät. Cab jaduhṉ yhoyyä coo hajxy mmänáꞌanät coo hajxy hamdsoohaamby mbaady. Caj mijts pøṉ xñänøm̱y cooc tyijy mijts mjaanc̈h tehm̱ miøj mjaanc̈h tehm̱ jiaanc̈hä.
7 O que há de superior em ti? Que é que possuis que não tenhas recebido? E, se o recebeste, por que te glorias, como se o não tivesses recebido?
8 Nøm̱ mijtsädaꞌa hamdsoo mniñänømyii cooc tyijy Jesucristo mmäbaatnä nej yhojiäyaꞌayhatiän, y cooc tyijy jaꞌa Diosmäjaa hajxy mjaanc̈h tehm̱ miøødä. Jaduhṉ mäwiin mijts mnibiädáacänä nebiä jäyaꞌayhajxy hanehm̱bän, cooc tyijy mijts cuhdujt mmaas møødä que højts. Pero mgapxtägooby hajxy jaduhṉ. Hoy hijty jaduhṉ coo hajxy cu mhanehm̱y. Näguipxy hajxy jaduhṉ cu nhanéhm̱äm.
8 Já estais fartos! Já estais ricos! Sem nós, sois reis! Praza a Deus que reineis, de fato, para que também nós reinemos convosco!
9 Pero højts Diosquex̱ypä, jaduhṉ mäwíinhøch ndijy højts Dios xpiädaacy nebiä cuhdujtmøød caꞌa hidaam̱bän. Jaduhṉ mäwiin højts xpiädaacpä nebiä cädieeyhänaꞌc yaghoꞌogaꞌañiijän. Hijxwiinduum højts jaduhṉ njaanc̈h tehm̱ chaac̈hpøcy. Jaꞌa Diosmoonsähajxy tsajpootypä, jeꞌe højts jaduhṉ xyhijxp, møødä jäyaꞌayhajxy hädaa yaabä naax̱wiimbä.
9 Porque, ao que parece, Deus nos tem posto a nós, apóstolos, na última classe dos homens, por assim dizer sentenciados à morte, visto que fomos entregues em espetáculo ao mundo, aos anjos e aos homens.
10 Nøm̱ä jäyaꞌayhajxy miänaꞌañ cooc tyijy højts tii ngaꞌa jaty ngaꞌa najuøꞌøy. Paady højts jaduhṉ xñänøm̱y coo højts jaꞌa Jesucristo miädiaꞌagy nyajwaꞌxä. Pero mijts, mjaanc̈h tehm̱ ñiguiumáayyäp hajxy jaduhṉ cooc tyijy mijts jaꞌa Dios xjiaanc̈h tehm̱ yajwiinjuøꞌøy jaꞌa Jesucristocøxpä. Jaduhṉ højts jäyaꞌayhajxy xñänøøm̱bä cooc tyijy højts Diosmäjaa ngaꞌa møødä. Pero mijts, mjaanc̈h tehm̱ miøød jaꞌa Diosmäjaa tyijy. Mijts jaꞌa jäyaꞌayhajxy xñäꞌägä wiingudsähgøøby. Pero højts jäyaꞌay xjiaanc̈h tehm̱ piejxp xjiaanc̈h tehm̱ tiehm̱b cooc tyijy højts tii ngaꞌa jaty ngaꞌa najuøꞌøy.
10 Nós, estultos por causa de Cristo; e vós, sábios em Cristo! Nós, fracos; e vós, fortes! Vós, honrados; e nós, desprezados!
11 Jaguiay jayhuꞌugy højts nax̱y nhity homiänaaxøøjä. Hagøødsøꞌøy højts nwit nducxy nax̱y nmäwädity. Xjiaanc̈h tehm̱ chaac̈htiuum̱b højts jäyaꞌayhajxy yaa homiänaaxøøjä. Cab højts tsänaadiaact maa tøø nmøødhaty ni mänaa.
11 Até esta hora padecemos fome, sede e nudez. Somos esbofeteados, somos errantes,
12 Hamdsoo cøꞌøhaam hamdsoo tecyhaam højts nduṉ̃ nxajy. Jaduhṉ højts nnägaayyøøc nbaady. Coo højts jäyaꞌay nax̱y xñänøm̱y haxøøgjaty, cab højts ndsippädaꞌagy nmaꞌadpädaꞌagy. Yajxóṉ højts nhadsoy. Coo højts jäyaꞌay nax̱y xyajtsaac̈hpøcy, nmeeꞌxtujpy højts jaduhṉ. Cab højts waam̱b jaduhṉ nnäꞌägädä mänaꞌañ.
12 fatigamo-nos, trabalhando com as nossas próprias mãos. Insultados, abençoamos; perseguidos, suportamos; caluniados, consolamos!
13 Coo højts jäyaꞌay nax̱y xñähwaam̱bety näꞌä nägoobä, meeꞌxxieemy højts jaduhṉ njaanc̈h tehm̱ yhadsoy. Høxtä jädaꞌanäbaadyñä højts jäyaꞌay xyhix̱y nebiä hujts nebiä haayän.
13 Chegamos a ser como que o lixo do mundo, a escória de todos até agora...
14 Hermanodøjc, jadúhṉhøch mijts njuøøñä nebiä hamdsoo huungän. Páadyhøch mijts jaduhṉ nmägapxy nhaneꞌemy. Cábøch mijts jaduhṉ nyajtsähdiunaꞌañ.
14 Não vos escrevo estas coisas para vos envergonhar, mas admoesto-vos como meus filhos muitos amados.
15 Hoy mijts hänaꞌc xjia yajnähixøꞌøy nämay jaꞌa Jesucristocøxpä, høøc̈h mijts jaduhṉ tuꞌuquiä xtieedyhajp jaꞌa Jesucristocøxpä, jeꞌeguiøxpä cooc̈h mijts jayøbajt nyajnähixøøyy coo Jesucristo hajxy tøø xñähhoꞌtúutäm, y coo jadähooc jiujypiøjtägajch.
15 Com efeito, ainda que tivésseis dez mil mestres em Cristo, não tendes muitos pais; ora, fui eu que vos gerei em Cristo Jesus pelo Evangelho.
16 Jadúhṉhøch mijts nja nämaꞌay cooc̈h hajxy jaduhṉ xpiahíxät.
16 Por isso, vos conjuro a que sejais meus imitadores.
17 Y jaꞌa Timoteo, jadúhṉhøch jeꞌe ndsocy nébiøch nhamdsoo huungän jaꞌa Jesucristocøxpä. Pedyii jaduhṉ jiaanc̈h tehm̱ quiudiuṉ̃ jaꞌa Diosmädiaꞌagy. Páadyhøch jim̱ tøø nguex̱y maa mijtsän nébiøch mijts jaduhṉ xjiahmiejtstáꞌagät cooc̈hä Jesucristo nbanøcxy. Wiinduhm̱yhagájpthøc̈hä Jesucristo miädiaꞌagy nyajwiingapxøøyyä maa tsajtøjcän.
17 Para isso é que vos enviei Timóteo, meu filho muito amado e fiel no Senhor. Ele vos recordará as minhas normas de conduta, tais como as ensino por toda parte, em todas as igrejas.
18 — ausente —
18 Alguns, presumindo que eu não mais iria ter convosco, encheram-se de orgulho.
19 — ausente —
19 Mas brevemente irei ter convosco, se Deus quiser, e tomarei conhecimento não do que esses orgulhosos falam, mas do que são capazes.
20 Jeꞌe jaduhṉ jaanc̈h tehm̱ choobaatp coo Diosmädiaꞌagy hajxy hoy mgudiúnät. Cab jaduhṉ choobaady coo hajxy näꞌä nägoobä mnäꞌä xiꞌig mnäꞌä mädiáꞌagät.
20 Porque o Reino de Deus não consiste em palavras, mas em atos.
21 Nøcxáam̱bøch jim̱ maa mijtsän. Coo mhaxøøgcuhdujt hajxy mnajtshixǿꞌøwät, mänítøch hajxy hoy yajxóṉ nmøødmädiáꞌagät. Pero pø cabä mhaxøøgcuhdujt hajxy nnajtshixøꞌøwaꞌañ, nmǿødhøch cuhdujt jaduhṉ coo hajxy nyajcumädów̱ät.
21 Que preferis? Que eu vá visitar-vos com a vara, ou com caridade e espírito de mansidão?
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.