Mateus 8
Ta lə Lubə Kunmindɨ kɨ́ Sigɨ (MGE) vs AAI
1 Lokɨ Jeju ḭ kɨ dɔ mbal-tɨ isɨ risɨ nangɨ lé, kosɨ dow-je kɨ́ ꞌtò nduy-nduy ya dꞌun go-é lo-é-tɨ nɔ̰ɔ̰.
1 Jesu oyaw wanane re nan ana veya’amaim, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’ufunun bairi hin.
2 Beɓa njèbanjɨ káre tḛḛ ree rɔ Jeju-tɨ, səbɨ takəm-é nangɨ nɔ̰̀-é-tɨ ɓá idə-é panè: «ꞌƁaɓe, kinə ꞌndigɨ lé, ꞌa kadɨ banjɨ lə-m kin ur kadɨ mꞌaa njay.»
2 Naatu orot ta biyan kokom ani’anin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah inakokok na’at basit biyou iniwa’an nigewasin.”
3 Jeju ulə ji-é ɔdɨ-né rɔ-é ɓá panè: «Mꞌndigɨ dɔ-tɨ sə-i. Kadɨ banjɨ lə-i ur!» Rəmə tajinatɨ nè ya banjɨ liə ur adɨ-é aa njay tɔ.
3 Jesu uman ru’atayan orot biyan butubun eo, “Ayu akokok, biya igewasin.” Mar ta’imonamo orot biyan kokom etei hihururuw hire orot biyan igewasin.
4 Go-tɨ, Jeju idə-é panè: «ꞌIdə ta-é dow kɨ́ rangɨ al, ꞌɔw ꞌɔjɨ rɔ-i njègugné lə Lubə, ə ꞌadɨ kadkare Lubə kɨ́ go ndukun-tɨ lə Moiyijɨ. Bè kdɔ kadɨ dow-je lay ꞌgə kɨ́ banjɨ kɨ́ rɔ-i-tɨ lé ur ngá.»
4 Naatu Jesu orot iu, “Men orot babin ta ana tur inaowenamih, baise mutufor kwen firis biya enutitiy naatu Moses ana obaiyunen tur eo na’atube, sibor inayai sabuw etei matahimaim hina’itin o biya igewasin.”
5 Lokɨ Jeju isɨ andɨ kɨ́ mḛḛ ɓe-tɨ kɨ́ Kapɛrnayim rəmə, dow káre bè kɨ́ to njèkun dɔ kutɨ asgar-je kɨ́ ɓu ree rɔ-é-tɨ, nɔ̰ kɨ dɔ-é-tɨ panè:
5 Nati ana veya’amaim Jesu na Capernaum titit, basit Roman baiyowayan hai orot ukwarin na baibais isan Jesu ifefeyan.
6 «ꞌƁaɓe, ngonnjèkullə lə-m káre tò mɔ̰y kəy nɔ̰ɔ̰, nja-é oy ta kutɨ-é-tɨ, adɨ ingə kɔ̰̀ n̰a̰.»
6 “Regah, ayu au bowayan orot ta i sawow, an uman himorob, baremaim inu’in, misir isan men karam, biyan ebababan kwanekwan.”
7 Ɓa Jeju idə-é panè: «Mꞌa kɔw ə mꞌa kadɨ-é lapiya.»
7 Basit Jesu eo, “Boro anan a orot aniyawas.”
8 Ngà njèkun dɔ asgar-je lé idə-é panè: «ꞌƁaɓe, ma̰ lé mꞌtuwə kadɨ ꞌree mḛḛ kəy-tɨ lə-m al; ə́n ə́ ꞌpa ta káre ya par ə ngonnjèkullə lə-m à kingə lapiya.
8 Baiyowayan orot ukwarin Jesu iya’afut eo, “Regah ayu men orot gewasu boro inan au bar wanawanan inarun, baise turawat kuo au bowayan orot eyawas.
9 Mꞌpa bè kdɔ, ma̰ kɨ̀ dɔ-m mꞌisɨ gin tɔ́gɨ-tɨ lə dow-je kɨ́ dɔ-m-tɨ rəm, mꞌɔw kɨ̀ asgar-je gin tɔ́gɨ-tɨ lə-m rəm. Adɨ kinə mꞌidə ḛ kɨ́ káre mꞌpanè: “ꞌƆw!” ə ɔtɨ ɔw! Ə kinə mꞌidə ḛ kɨ́ rangɨ mꞌpanè: “ꞌRee!” ə ɔtɨ ree! Ə kinə mꞌidə ngonnjèkullə lə-m mꞌpanè: “ꞌRa né kin!” ə ɔtɨ ra né-é lé.»
9 Anayabin ayu i roubabaruwen ana fair biyau’umaim ema’am, naatu baiyowayah etei ayu bab’umaim tema’am, imih baiyowayan orot ta isan anao, ‘Ni’imaim kwen,’ i boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti imaim kuna,’ i boro nan, naatu au bowayan orot ta isan anao, iti kusinaf, i boro nasinaf, imih turawat kuo au orot boro nayawas.”
10 Lokɨ Jeju oo ta-je kɨ́ tḛḛ ta-é-tɨ kin bè rəmə pitɨ-é, ə idə dḛ kɨ́ dꞌa̰ siə panè: «Ooi majɨ, mꞌa kidə-si rəsɨ; dɔnangɨ Israyel-tɨ ya kàrè mꞌingə ko kadmḛḛ kɨ́ tana̰ bè kin nja káre al ɓəy.
10 Jesu iti tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu sabuw hi’ufunun bairi hinan tatabir isah eo, “Anababatun a tur ao’owen, Israel wanawanan men kafa’imo orot ta ana baitumatum gagamin iti na’atube bitumatum atita’urimih.
11 Ooi, mꞌa kidə-si rəsɨ kɨ́ kosɨ dow-je kɨ́ ꞌto jipɨ-je al dꞌa kḭ kɨ lo kubə kàdɨ̀-tɨ, kɨ̀ lo kur kàdɨ̀-tɨ kdɔ ree kisɨ ta nékuso-tɨ kɨ̀ Abrakam, kɨ̀ Isakɨ kɨ̀ Jakobɨ kɔ̰ɓe-tɨ kɨ́ dɔra̰-tɨ.
11 A tur ao’owen, sabuw moumurih boro veya yeninane naatu veya ra’iyinane hinan mar ana aiwobomaim hina run, gem sisibinamaim hai efan hinabow Abraham, Isaac, naatu Jacob bairi hiniyasisir.
12 Ngà ngan njéɓe-je kɨ́ ꞌto jipɨ-je lé dꞌa kungɨ-dé ndaa-tɨ lo-tɨ kɨ́ ndul ndḭ-ndḭ kɨ́ to lo kɨ́ dow-je dꞌa nɔ̰-tɨ rəm, dꞌa kuso ngangɨ-dé titɨ məgəgə-məgəgə rəm tɔ.»
12 Baise sabuw iyab mar ana aiwobomaim hitarur i boro maramaim hinabow hinarauw hinare gugumin wanawanan hinarun. Nati’imaim hinama hinarerey wah hinanib kakikak hiniwa’an.”
13 Beɓa Jeju təl idə njèkun dɔ kutɨ asgar-je kɨ́ ɓu kinlé panè: «ꞌƆw, ngonnjèkullə lə-i lé, à kingə lapiya titɨ kɨ́ tḛḛ-né ta-i-tɨ kɨ́ go kadmḛḛ-tɨ lə-i.» Tajinatɨ nè ya ngonnjèkullə lé ingə lapiya tɔ.
13 Imaibo Jesu baiyowayan orot ukwarin iu, “Aubar kwen, naatu abisa kubitumatum i boro namatar.” Naatu nati ana veya’amaim akir wairafin bar sawow inu’in yawas.
14 Go-tɨ, Jeju ɔw mḛḛ kəy-tɨ lə Piyər rəmə, oo məm Piyər kɨ́ dené tò nangɨ, ꞌningə́ ində-é adɨ rɔ-é tungə pil-pil.
14 Naatu Jesu na Peter ana bar titit, Peter rawan babin sawow biyan fora’ab inu’in itin.
15 Ɓa Jeju ɔdɨ rɔ ji-é rəmə, ꞌningə́ lé in̰ə-é. Go-tɨ, ḛ ḭ taá oo go-dé kɨ̀ nékuso.
15 Basit Jesu babin uman baib ana veya’amaim, ana sawow i en misir bay bogaigiwas.
16 Lokɨ kàdɨ̀ ur lé, ꞌree kɨ̀ dow-je n̰a̰ kɨ́ ndil-je kɨ́ majɨ al ꞌra-dé rɔ Jeju-tɨ. Adɨ Jeju tubə ndil-je kɨ́ majɨ al dɔ-dé-tɨ kɔgɨ kɨ̀ ta kɨ́ ta-é-tɨ, ɓá adɨ lapiya njémɔ̰y-je lay tɔ.
16 Birabirab sabuw wagabur kouh hiyen hima’am hibow hina Jesu biyan hitit, naatu awanawat eaf eo wagabur hibihir hititit, naatu sabuw afa hisawow hibow hinan auman etei iyawasih.
17 Tò bè kdɔ kadɨ ta kɨ́ Ejay kɨ́ njèpata kɨ́ ta Lubə-tɨ pa kete lé, né-é ra né. Ejay panè:
17 Sawar iti himamatar i dinab orot Isaiah eo kikirum na iturobe,
18 Ndɔ káre bè lokɨ Jeju oo kosɨ dow-je n̰a̰ ꞌgəə dɔ-é rəmə, ḛ un ndu adɨ njéndó né-je liə kadɨ ꞌgangɨ babo dꞌɔw turə.
18 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiruru’ay Jesu itih, basit ana bai’ufununayah iuwih eo, “Kwabobuna tarabon harew kukuf rewan rounane.”
19 Ngá ɓá dow káre bè kɨ́ njèndó dow-je ndukun lə Lubə ree rɔ Jeju-tɨ idə-é panè: «Njèndó dow-je né, mꞌa kun go-i lo lay kɨ́ ꞌa kɔw-tɨ.»
19 Naatu ofafar bai’obaiyenayan orot ta na Jesu isan eo, “Bai’obaiyenayan, ayu o menamaim kwenan ayu boro imaim airit tanan.”
20 Jeju ilə-é-tɨ panè: «Tal-je dꞌɔw kɨ̀ ɓe tò-dé nɔ̰ɔ̰, ɓá yəl-je kɨ́ ꞌnar taá kin kàrè dꞌɔw kɨ̀ kəy tò-dé tɔ. Ngà Ngon lə dow lé, lo kɨ́ kadɨ ulə dɔ-é-tɨ ya kàrè goto.»
20 Jesu iya’afut eo, “Sigarafor i hai batar tema’am, naatu mamu hai batar tema’am imaim ti’inu’in, baise Orot Natun inure in biyan tubaiwa’an isan aurin efan en.”
21 Dow káre dan njéndó né-je-tɨ liə idə-é panè: «ꞌƁaɓe, ꞌadɨ-m tarəbɨ adɨ mꞌɔw mꞌdubɨ bɔbɨ-m mɔkɨ tá.»
21 Bai’ufununayah orot tabo na Jesu isan eo, “Regah karam wan itihamiyu atan tamai momorob atayai’ibo atan ati’uf nuni airit tanan?”
22 Ngà Jeju təl idə-é panè: «ꞌIn̰ə dḛ kɨ́ dꞌoy ꞌadɨ ꞌdubɨ dow-je lə-dé kɨ́ dꞌoy, ə ꞌree un go-m.»
22 Baise Jesu iya’afut eo, “Ayu kwi’ufnunu tan, iyab himomorob taiyuwih boro hinaya’ih.”
23 Jeju al mḛḛ tò-tɨ, ə njéndó né-je liə dꞌal go-é-tɨ.
23 Naatu Jesu wa isra’at ana bai’ufununayah hiyen bairi hiboy hirabon.
24 Rəmə, tajinatɨ nè ya yə́lbo tḛḛ sə-dé busɨ, ulə mbḭḭ-mbḭḭ dɔ babo-tɨ adɨ pungum man ɔw kɨ̀ tò yó-je kɨ nè-je adɨ tò ɔw kɨ̀ nduy sə-dé. Ya rəmə Jeju tò tò ɓi.
24 Naniyan meyemeye yabat gagamin misir wan kikiy yen wa iwanasum. Baise Jesu wa uranane nuhin bur inu’in ufu’ufut.
25 Ngà ɓá njéndó né-je liə ꞌngəsɨ rɔ-é-tɨ, ꞌndəl-é kɨ̀ nɔ̰ ta-dé ꞌpanè: «ꞌƁaɓe, ꞌajɨ-ji, nè ko-ji à tɔɔ!»
25 Bai’ufununayah hina Jesu hibunibun hio, “Regah, iniyawasi, wa iu’unun kafa’imo tana morob.”
26 Jeju pa sə-dé panè: «Sə̰i dow-je kɨ́ kadmḛḛ lə-si to kɨ́ ndḛ bè kan! ꞌƁəli n̰a̰ bè kdɔ ri wa!» Rəmə ḛ ḭ taá ndángɨ yə́l, kɨ̀ babo lé, adɨ lo təl tò ndingɨ.
26 Jesu iyafutih eo, “Kwa aisim kwabirubir? A not men nakabom, ayu kwanitutumu boro men kwanamorobomih.” Imaibo misir kwarar yabat kotar eotanih mar ta’imon nuwarob eafuw.
27 Né kɨ́ ra-né kinlé, ɔr ndil-dé adɨ ꞌpa-na̰ ta dan-dé-tɨ ꞌpanè: «Dow kanlé to dow kɨ́ ban ya ɓá yə́l-je kɨ̀ babo-je kàrè ꞌtəl rɔ-dé go ta-tɨ liə bè wa?»
27 Ana bai’ufununayah hifofor hio, “Iti orot i abi orot? Karam yabat naatu kotar boro fanan hinab hinanutanub.”
28 Lokɨ Jeju ree tḛḛ gidɨ babo-tɨ, dɔnangɨ-tɨ lə dow-je kɨ́ Gadara lé, dingəm-je joo kɨ́ ndil-je kɨ́ majɨ al ꞌra-dé, ꞌtḛḛ kɨ dɔ ɓadɨ-je-tɨ ꞌtilə kəm-é. Dingəm-je kinlé ꞌra né majɨ al n̰a̰, adɨ dow-je ꞌɓəl lo kun rəbɨ kɨ́ rɔ-dé-tɨ.
28 Naatu hirabon hina harew kukuf rewan rounane tafaram wabin Gadara hititit ana veya, orot rou’ab marasika wagabur kouh hito hirun rah yanamaim hima’ama hitit, hai itinin i birubir naatu nati efanamaim men yait ta reremoramih, anayabin hibirubir orot rou’ab isah. Baise Jesu nati’imaim titit ana veya, hairi hina Jesu biyan hitit.
29 Dḛ ꞌtur kəə ꞌpanè: «Ngon lə Lubə, ꞌge ri rɔ-ji-tɨ wa? ꞌRee kdɔ kadɨ adɨ-ji kɔ̰̀ kete nɔ̰̀ kaglo kɔ̰̀-tɨ lé wa?»
29 Hiwow hio, “God Natun, aki isai mi’itube inasinafumih kunan? Aki baimakiy initi’imih, bo aki ai baimakiy ana veya binatit.”
30 Kosɨ kɔsɔngɨ-je n̰a̰ ya dꞌa̰ dꞌuso né kàdɨ̀ lo-tɨ kɨ́ tò ngərəngɨ sə-dé.
30 Naatu nati’imaim for i men ef yok hima hi’u’ufar.
31 Beɓa ndil-je kɨ́ majɨ al lé, ꞌra ndoo ta Jeju-tɨ ꞌpanè: «Kinə ꞌtubə-ji rəmə, ꞌadɨ jꞌɔw mḛḛ kɔsɔngɨ-je-tɨ kin.»
31 Imih wagabur Jesu hifefeyan hio, “Aki inanuni ana titit akokok iniyuni anan for wanawanah ana run.”
32 Jeju ꞌndigɨ sə-dé adɨ panè: «Ɔwi.» Rəmə dḛ ꞌtḛḛ dꞌɔw ꞌtur mḛḛ kɔsɔngɨ-je-tɨ lé, adɨ kosɨ kɔsɔngɨ-je lé ꞌtətɨ-na̰ yipɨ kàdɨ̀ mbal-tɨ taá, ꞌtusɨ baa dꞌoy lay.
32 Jesu eo, “Kwatit kwan.” Hirouwatait hinunuw hin for wanawanah hirun, for himisir fan hinunuw hire hin harew kukuf yan hire hi’aa tomatom himorob.
33 Njéngəm kɔsɔngɨ-je lé, dꞌa̰y dꞌɔw mḛḛ ɓebo-tɨ, dꞌɔr poy né kɨ́ ra-né rəm, né kɨ́ tḛḛ dɔ dingəm-je-tɨ kɨ́ joo kɨ́ ndil-je kɨ́ majɨ al ꞌra-dé kin lay dꞌadɨ dow-je dꞌoo.
33 Orot nati for hima’uten hima’am himisir hibihir hin bar merar hitit, abisa’awat himamatar hai tur hi’owen naatu orot rou’ab isah abisa mamatar auman hai tur hi’owen.
34 Beɓa dow-je lay kɨ́ mḛḛ ɓebo-tɨ ꞌtḛḛ ꞌtilə kəm Jeju. Lokɨ dꞌoo-é rəmə ꞌra ndoo ta-é-tɨ kadɨ in̰ə dɔnangɨ lə-dé ə ɔw rangɨ.
34 Imaibo sabuw nati bar merar hima’am etei hitit hina Jesu bairi hitar naatu hi’i’itin ana veya hifefeyan hiu hai tafaram ihamiy tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.