Mateus 23
Ta lə Lubə Kunmindɨ kɨ́ Sigɨ (MGE) vs NTLH
1 Beɓa Jeju idə kosɨ dow-je, dḛ kɨ̀ njéndó né-je liə panè:
1 Então Jesus falou à multidão e aos seus discípulos.
2 Ndukun-je kɨ́ Lubə adɨ Moiyijɨ ndàngɨ lé, njéndó dow-je ndukun-je, kɨ̀ Parisi-je ɓá ꞌto njékɔr mḛḛ-é kadɨ dow-je.
2 Ele disse:
3 To tó-é kadɨ ooi ta lə-dé, kadɨ ꞌrai tó mindɨ-dé-tɨ berere-berere. Ngà ndajɨ ɓá ꞌndaji kullə ra-dé al, kdɔtalə né kɨ́ dꞌisɨ ꞌndó dow-je lé, dḛ ꞌtəl rɔ-dé go-tɨ al.
3 Por isso vocês devem obedecer e seguir tudo o que eles dizem. Porém não imitem as suas ações, pois eles não fazem o que ensinam.
4 Dḛ lé, né-je kɨ́ ɔy kɨ́ lo kutɨ-é nga̰ ya ꞌtɔ́ ꞌtində dɔ dow-je-tɨ, ngà dḛ rəmə ngon ji-dé ya kàrè ꞌndigɨ kulə gətɨ-né sə-dé al.
4 Amarram fardos pesados e os põem nas costas dos outros, mas eles mesmos não os ajudam, nem ao menos com um dedo, a carregar esses fardos.
5 Né lay kɨ́ dḛ ꞌra lé, ꞌra kdɔ kadɨ dow-je dꞌoo-dé-né. Beɓa dḛ ꞌtɔ́ ndukun-je lə Lubə ngan ku né-je-tɨ, ɓá ꞌtɔ́ ta bagɨ-dé-je-tɨ, kɨ̀ natɨ nɔ̰̀-dé-je-tɨ, dꞌu kubɨ-je lə-dé dꞌadɨ boy yul-yul, dꞌɔsɨ kulə sul-é-je-tɨ dꞌadɨ ngal puu-puu.Parisi kɨ́ tɔ́ né natɨ nɔ̰̀-é-tɨ kɨ̀ takubɨ-tɨ liə|alt="Phylactère" src="lb00276c.tif" size="col" copy="Louise Bass" ref="23:5"
5 Tudo o que eles fazem é para serem vistos pelos outros. Vejam como são grandes os trechos das das suas
6 Dḛ ꞌsangɨ lokisɨ kɨ́ kete nɔ̰̀ dow-je-tɨ lo nékuso ra na̰y-je-tɨ rəm, ꞌndigɨ lokisɨ kɨ́ kete mḛḛ kəykəwna̰-je-tɨ rəm,
6 Eles preferem os melhores lugares nos banquetes e os lugares de honra nas
7 ꞌndigɨ kadɨ dow-je ꞌra-dé lapiya kunta-na̰ lokosɨ-je-tɨ rəm, ɓá ꞌndigɨ kadɨ dow-je ꞌɓa-dé njéndó dow-je né tɔ.
7 Gostam de ser cumprimentados com respeito nas praças e de ser chamados de “mestre”.
8 Ngà sə̰i lé, adi dow-je ꞌɓa-si njéndó dow-je né al, kdɔtalə njèndó-si né, ḛ káre-rè bè, ngà sə̰i lé, ꞌtoi ngankɔ̰-na̰-je lay.
8 Porém vocês não devem ser chamados de “mestre”, pois todos vocês são membros de uma mesma família e têm somente um Mestre.
9 ꞌƁai dow kɨ́ dɔnangɨ-tɨ nè bɔbɨ-si al, kdɔtalə Bɔbɨ-si ra káre-rè, adɨ to njèkisɨ dɔra̰-tɨ.
9 E aqui na terra não chamem ninguém de pai porque vocês têm somente um Pai, que está no céu.
10 Adi dow ɓa-si njékun dɔ-je al, kdɔtalə Kristɨ lé, ḛ ya kɨ̀ kár-é to njèkun dɔ-si.
10 Vocês não devem também ser chamados de “líderes” porque vocês têm um líder, o
11 Dow kɨ́ to ꞌboy dan-si-tɨ lé, à to ngonnjèkullə lə-si.
11 Entre vocês, o mais importante é aquele que serve os outros.
12 Dow kɨ́ ɔjɨ rɔ-é lé, dꞌa kulə dɔ-é kɨ nangɨ, ngà dow kɨ́ sɔl dɔ-é ɓá dꞌa kitə dɔ-é kɨ taá tɔ.
12 Quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
13 Tujɨ à kusɨ dɔ-si-tɨ, sə̰i njéndó dow-je ndukun-je, kɨ̀ Parisi-je kɨ́ ꞌtoi njékədkəm dow-je! Kdɔtalə sə̰i uti tarəbɨ kandɨ kɔ̰ɓe-tɨ kɨ́ dɔra̰-tɨ dɔ dow-je-tɨ. Sə̰i ya kàrè ɔwi-tɨ al rəm, ɓá dow-je kɨ́ ꞌndigɨ kɔw-tɨ kàrè, sə̰i ɔgi-dé rəm.
13 — Ai de vocês,
14 [Tujɨ à kusɨ dɔ-si-tɨ, sə̰i njéndó dow-je ndukun-je kɨ̀ Parisi-je kɨ́ ꞌtoi njékədkəm dow-je! Kdɔtalə sə̰i ꞌkəəi né-je kɨ́ mḛḛ kəy-tɨ lə njéngɔwkoy-je kər-kər ə ꞌpai ta kɨ̀ Lubə adi ngal n̰a̰-n̰a̰ kdɔ kadɨ dow-je dꞌoo-si-né. Beɓa ta kɨ́ gangɨ kɨ́ nga̰ n̰a̰ ya à ree dɔ-si-tɨ.]
14 [— Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês exploram as viúvas e roubam os seus bens e, para disfarçarem, fazem longas orações! Por isso o castigo de vocês será pior!]
15 Tujɨ à kusɨ dɔ-si-tɨ, sə̰i njéndó dow-je ndukun-je kɨ̀ Parisi-je kɨ́ ꞌtoi njékədkəm dow-je. Kdɔtalə sə̰i asi lo-je kɨ́ dɔnangɨ-tɨ nè, kɨ̀ dan babo-je nakɨ-nakɨ kdɔ kadɨ ingəi dow kɨ́ a təli-é jipɨ-tɨ. Ngà lokɨ ingəi-é adi təl jipɨ ngá rəmə, adi dowbé təl to dow kɨ́ tuwə kɔw dan pər-tɨ kɨ́ tò sartagangɨ tɔ̀y-si nja joo ɓəy!
15 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês atravessam os mares e viajam por todas as terras a fim de procurar converter uma pessoa para a sua religião. E, quando conseguem, tornam essa pessoa duas vezes mais merecedora do inferno do que vocês mesmos.
16 Tujɨ à kusɨ dɔ-si-tɨ, sə̰i njékəmtɔ-je kɨ́ njékɔr nɔ̰̀ dow-je. Sə̰i lé ꞌpainè: Kinə dow ubɨ rɔ-é kɨ̀ kəy lə Lubə, ɓá ra né-é al kàrè to kare. Ngà kinə dow ubɨ rɔ-é kɨ̀ lɔr kɨ́ mḛḛ kəy-tɨ lə Lubə rəmə, kadɨ dowbé ra né-é lé ya ɓane.
16 — Ai de vocês, guias cegos! Pois vocês ensinam assim: “Se alguém jurar pelo Templo, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se alguém jurar pelo ouro do Templo, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
17 Sə̰i mbə́ dow-je kɨ́ njékəmtɔ-je kan! Né kɨ́ ra ɓá boy n̰a̰ wa? Lɔr ɓá boy n̰a̰ əse kəy lə Lubə kɨ́ njètəl lɔr né kɨ́ aa njay-tɨ ɓá boy n̰a̰ wa?
17 Tolos e cegos! Qual é mais importante: o ouro ou o Templo que
18 Sə̰i ꞌpai ɓəy ꞌpainè: Kinə dow ubɨ rɔ-é kɨ̀ logugɨ né lə Lubə, ɓá ra né-é al kàrè to kare. Ngà kinə dow ubɨ rɔ-é kɨ̀ kadkare kɨ́ to logugɨ né-tɨ lə Lubə rəmə, kadɨ dowbé ra né-é lé ya ɓane.
18 Vocês também ensinam isto: “Se alguém jurar pelo altar, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se jurar pela oferta que está no altar, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
19 Sə̰i njékəmtɔ-je kanlé! Né kɨ́ ra ɓá to né kɨ́ boy n̰a̰ wa? Kadkare ɓá boy n̰a̰ əse logugɨ né lə Lubə kɨ́ ra kadkare adɨ təl né kɨ́ aa njay ɓá boy n̰a̰ wa?
19 Cegos! Qual é mais importante: a oferta ou o altar que santifica a oferta?
20 Yən, dow kɨ́ ubɨ rɔ-é kɨ̀ logugɨ né lə Lubə lé, ḛ ubɨ rɔ-é kɨ̀ logugɨ né lə Lubə ya rəm, ɓá ḛ ubɨ rɔ-é kɨ̀ né-je lay kɨ́ tò logugɨ né-tɨ lə Lubə lé rəm tɔ.
20 Por isso, quando alguém jura pelo altar, está jurando pelo altar e por todas as ofertas que estão em cima dele.
21 Dow kɨ́ ubɨ rɔ-é kɨ̀ kəy lə Lubə lé, ḛ ubɨ rɔ-é kɨ̀ kəy lə Lubə ya rəm, ɓá ḛ ubɨ rɔ-é kɨ̀ Lubə kɨ́ njèkisɨ mḛḛ kəy-tɨ lé rəm tɔ.
21 Quando alguém jura pelo Templo, está jurando pelo Templo e por Deus, que mora ali.
22 Dow kɨ́ ubɨ rɔ-é kɨ̀ dɔra̰ lé, ḛ ubɨ rɔ-é kɨ̀ kalikɔ̰ɓe lə Lubə rəm, ɓá ḛ ubɨ rɔ-é kɨ̀ Lubə kɨ́ njèkisɨ dɔ kalikɔ̰ɓe-tɨ lé rəm tɔ.
22 E, quando alguém jura pelo céu, está jurando pelo trono de Deus e pelo próprio Deus, que está sentado nele.
23 Tujɨ à kusɨ dɔ-si-tɨ, sə̰i njéndó dow-je ndukun-je kɨ̀ Parisi-je kɨ́ ꞌtoi njékədkəm dow-je. Kdɔtalə sə̰i lé mbikam-je lə-si kɨ́ ətɨ majɨ-majɨ, kɨ̀ mbikamná̰y-je, kɨ̀ né ndɨr ná̰y-je kin kàrè, sə̰i ɔri káre dan kɨ́ dɔgɨ-tɨ adi Lubə. Rəmə né ra kɨ́ njururu, kɨ̀ koo kəmtondoo, kɨ̀ ka̰dɔndi-tɨ kɨ́ to né-je kɨ́ boy n̰a̰ mḛḛ ndukun-tɨ lé ɓá sə̰i ooi kɨ né al. Né-je kin ɓá lé à to kullə ra-si, ɓá ndəgɨ né-je kinlé kàrè, sə̰i a tusi kin̰əi al rəm tɔ.
23 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês dão a Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da erva-doce e do
24 Sə̰i njékəmtɔ-je kɨ́ njékɔr nɔ̰̀ dow-je kan! Sə̰i lé tò titɨ-na̰ né kɨ́ ngon kuu kɨ́ sḛ bè kin ɓá sə̰i ooi-é dan man ka̰y-si-tɨ adɨ uni-é kɔgɨ, ngà rəmə Jambal kɨ́ boy kin ɓá sə̰i ooi-é al, adɨ uyi-é mḛḛ-si-tɨ mɨrɨkɨ.
24 Guias cegos! Coam um mosquito, mas engolem um camelo!
25 Tujɨ à kusɨ dɔ-si-tɨ, sə̰i njéndó dow-je ndukun-je kɨ̀ Parisi-je kɨ́ ꞌtoi njékədkəm dow-je! Sə̰i lé, gidɨ kobɨ-je kɨ̀ gidɨ tasa-je ɓá ꞌtogi adɨ aa majɨ rəmə, né-je kɨ́ rusɨ mḛḛ-é njḭ-njḭ lé, to né ɓogɨ-je kɨ̀ né-je kɨ́ ingəi kɨ́ go rəbɨ ɓo né-je kɨ́ majɨ al kɨ́ ra-si.
25 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês lavam o copo e o prato por fora, mas por dentro estes estão cheios de coisas que vocês conseguiram pela violência e pela ganância.
26 I Parisi kɨ́ njèkəmtɔ! ꞌTogɨ mḛḛ kobɨ ya pá rəmə gidɨ-é kàrè à kaa majɨ tɔ.
26 Fariseu cego! Lave primeiro o copo por dentro, e então a parte de fora também ficará limpa!
27 Tujɨ à kusɨ dɔ-si-tɨ, sə̰i njéndó dow-je ndukun-je kɨ̀ Parisi-je kɨ́ ꞌtoi njékədkəm dow-je! Sə̰i lé, ꞌtiti-na̰ kɨ̀ dɔɓadɨ-je kɨ́ dow-je ꞌra gidɨ-é kɨ́ ndaa-tɨ né kɨ̀ pɔ̰ɔ̰, adɨ nda mbəy-mbəy majɨ, ngà mḛḛ-é rəmə singə dow-je kɨ́ dꞌoy, kɨ̀ né-je kɨ́ ndum ɓá rusɨ bè kin.
27 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês são como túmulos pintados de branco, que por fora parecem bonitos, mas por dentro estão cheios de ossos de mortos e de podridão.
28 Sə̰i lé kàrè, bè ya tɔ. Ta kəm dow-je-tɨ lé, ꞌrai rɔ-si tana̰ kɨ̀ dow-je kɨ́ njéra né njururu-je bè, ya ngà kədkəm dow-je, kɨ̀ né ra kɨ́ majɨ al ya rusɨ mḛḛ-si njḭ-njḭ.
28 Por fora vocês parecem boas pessoas, mas por dentro estão cheios de mentiras e pecados.
29 Tujɨ à kusɨ dɔ-si-tɨ, sə̰i njéndó dow-je ndukun-je kɨ̀ Parisi-je kɨ́ ꞌtoi njékədkəm dow-je! Kdɔtalə ꞌrai dɔɓadɨ njépata-je kɨ́ ta Lubə-tɨ adi majɨ rəm, ɓá ꞌtijəi ndajɨ né-je kɨ́ majɨ-majɨ dɔɓadɨ njéra né njururu-je-tɨ
29 — Ai de vocês,
30 ə ꞌpainè: Kinə jḛ ɓá jꞌisɨ kaglo-tɨ lə ka-ji-je kɨ́ ndɔkɨ lé rəmə, jꞌa kində rɔ-ji natɨ sə-dé kdɔ tɔl njépata-je kɨ́ ta Lubə-tɨ lé al.
30 E dizem: “Se tivéssemos vivido no tempo dos nossos antepassados, não teríamos feito o que eles fizeram, não teríamos matado os profetas.”
31 Beɓa ta pa-si kɨ̀ kullə ra-si-je ya ꞌtɔji-né kɨ́ ꞌtoi nganka njétɔl njépata-je kɨ́ ta Lubə-tɨ.
31 Assim vocês confirmam que são descendentes daqueles que mataram os profetas.
32 Bè rəmə, to tagajɨ kullə ra ka-si-je lé ya uni tin ə́ jè ꞌrai ꞌtɔli ta-é!
32 Portanto, vão e terminem o que eles começaram!
33 Sə̰i kɨ́ mḛḛ-si majɨ al titɨ-na̰ kɨ̀ mḛḛ pii-je bè kan! Sə̰i lé, ta kɨ́ gangɨ kdɔ kadɨ dow-je dꞌɔw-né dan pər-tɨ kɨ́ tò sartagangɨ lé, a tḛḛi kəm-tɨ rá wa?
33 Cobras venenosas, ninhada de cobras! Como esperam escapar da condenação do inferno?
34 Gin-é kin ɓá Lubə panè: Yən, mꞌa kulə njépata-je kɨ́ ta-m-tɨ, kɨ̀ njégosɨ-je, kɨ̀ njéndó dow-je ndukun-je lə-m kɨ́ tɔgrɔ-tɨ rɔ-si-tɨ. Sə̰i a tɔli dḛ kɨ́ ná̰-je rəm, a ɓəi dḛ kɨ́ dan-tɨ-je kagdəsɨ-tɨ rəm, a tindəi dḛ kɨ́ ná̰-je kɨ̀ ndəy marɔw mḛḛ kəykəwna̰-je-tɨ lə-si sə̰i jipɨ-je lé rəm, ɓá a kuləi kəm dḛ kɨ́ ná̰-je ndoo kadɨ dꞌa̰y-na̰ kɨ̀ lo-lo rəm tɔ.
34 Pois eu lhes mandarei profetas, homens sábios e mestres. Vocês vão matar alguns, crucificar outros, chicotear ainda outros nas
35 Né-je kinlé à tò bè kdɔ kadɨ ta məsɨ njéra né kɨ́ njururu kɨ́ a̰y nangɨ puu-puu kɔgɨ kinlé tò dɔ-si-tɨ. Un kutɨ-é dɔ məsɨ Abɛl-tɨ kɨ́ to dow kɨ́ njèra né kɨ́ njururu sar tḛḛ-né dɔ məsɨ Jakari-tɨ kɨ́ to ngon lə Baraki. Jakari lé, sə̰i ꞌtɔli-é mbunə̰ kəy-tɨ lə Lubə kɨ̀ logugɨ né kɨ́ to lo kilə kadkare kadɨ Lubə.
35 Por isso Deus castigará vocês pela morte de todas as pessoas inocentes que os antepassados de vocês mataram, desde a morte do inocente Abel até a de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram entre o Templo e o altar.
36 Ooi majɨ, mꞌa kidə-si rəsɨ kɨ́ ta kɨ́ gangɨ kɨ́ sɔbɨ dɔ njétɔl dow-je lé à kusɨ dɔ dow-je-tɨ kɨ́ ngɔsnè kin.
36 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o castigo por tudo isso cairá sobre o povo de hoje.
37 ꞌWa! Sə̰i dow-je kɨ́ Jorijalḛm! ꞌWa! Sə̰i dow-je kɨ́ Jorijalḛm! Sə̰i ꞌtoi njétɔl njépata-je kɨ́ ta Lubə-tɨ, njétilə dow-je kɨ́ Lubə ulə-dé rɔ-si-tɨ kɨ̀ ər tɔl-dé. Nja kandangɨ-kandangɨ ə́ mꞌndigɨ kəw-si kɨ rɔ-m-tɨ tana̰ kɨ́ kɔ̰ kunjə kəw-né ngan-é gin bagɨ-é-tɨ kin bè, ə́ ꞌmbati!
37 Jesus terminou, dizendo:
38 Ooi majɨ, kəy lə-si à tokɨ tusɨ kin̰ə kɨ dɔ-si-tɨ nɔ̰ɔ̰!
38 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada.
39 Mꞌa kidə-si rəsɨ. Kḭ nè kɔw kɨ kete kinlé, a kooi-mi kɨ̀ kəm-si gogɨ nda̰ al ya sar kaglo-tɨ kɨ́ a pai-né painè:
39 Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.