Mateus 19

Ta lə Lubə Kunmindɨ kɨ́ Sigɨ (MGE) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Lokɨ Jeju ndó dow-je né adɨ gin-é gangɨ lé, ḭ dɔnangɨ Galile-tɨ ɔw kəl lo-tɨ kɨ́ dɔnangɨ Jude-tɨ gidɨ ba jurdḛ-tɨ.
1 Depois de dizer isso, Jesus saiu da Galileia e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão.
2 Beɓa kosɨ dow-je n̰a̰ ya dꞌɔw go-é-tɨ adɨ adɨ lapiya njémɔ̰y-je lə-dé.
2 Uma grande multidão o seguiu, e ali ele curou os doentes.
3 Rəmə Parisi-je ꞌree rɔ-é-tɨ kdɔ na̰-é koo ta kɨ́ mḛḛ-é-tɨ adɨ ꞌdəjɨ-é ꞌpanè: «Se to tó-é kadɨ dow tubə ne-é kdɔ né kɨ́ rá-rá ya kɨ́ dené lé ra wa?»
3 Alguns fariseus chegaram perto dele e, querendo conseguir alguma prova contra ele, perguntaram: — Será que pela nossa
4 Jeju ilə-dé-tɨ panè: Sə̰i ꞌndói mḛḛ mbete-tɨ kɨ́ aa njay lé ooi al ya sar wa? Lo kində gin-é-tɨ lé, Lubə ra dené kɨ̀ dingəm
4 Jesus respondeu:
5 ə panè: «Gin-é kin ɓá dingəm à kin̰ə-né kɔ̰-é kɨ̀ bɔbɨ-é kadɨ ꞌtin̰ə natɨ kɨ̀ ne-é kdɔ kadɨ dḛ joo lay ꞌtəl kubru rɔ kɨ́ káre-rè.
5 E Deus disse: “Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher, e os dois se tornam uma só pessoa.”
6 Adɨ ꞌto dow-je joo al ngá. Ngà ꞌtəl kubru rɔ kɨ́ káre-rè. Gin-é kin ɓá né kɨ́ Lubə tɔ́ natɨ lé, kadɨ dow tutɨ al.»
6 Assim já não são duas pessoas, mas uma só. Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
7 Parisi-je ꞌtəl ꞌdəjɨ Jeju ꞌpanè: Ngà kdɔ ri ɓá Moiyijɨ un ndu kadɨ kinə dow tubə ne-é rəmə ꞌadɨ-é mbete tubə ɓane wa?
7 Os fariseus perguntaram: — Nesse caso, por que é que Moisés permitiu ao homem mandar a sua esposa embora se der a ela um documento de divórcio?
8 Beɓa Jeju ilə-dé-tɨ panè: «To ta lə mḛḛnga̰ lə-si ɓá Moiyijɨ adɨ-si-né tarəbɨ kadɨ ꞌtubəi-né ne-si-je. Ngà lo kində gin-é-tɨ lé, tò bè al.
8 Jesus respondeu:
9 Ooi majɨ, mꞌa kidə-si rəsɨ; kinə dow tubə ne-é kdɔ kaya kɨ́ ra ɓane, ɓɨ kinə tubə-é kdɔ né kɨ́ rangɨ ɓá ɔw taa dené kɨ́ rangɨ rəmə, dowbé ra kaya.»
9 Portanto, eu afirmo a vocês o seguinte: o homem que mandar a sua esposa embora, a não ser em caso de adultério, se tornará adúltero se casar com outra mulher.
10 Beɓa njéndó né-je liə ꞌpanè: Kinə to gangɨ-é kin ɓá tò kadɨ dingəm ra kɨ̀ dené rəmə, taa dené al tò sotɨ.
10 Os discípulos de Jesus disseram: — Se é esta a situação entre o homem e a sua esposa, então é melhor não casar.
11 Jeju təl idə-dé panè: Dow-je lay ɓá dꞌa gə mḛḛ ta kin al. Ngà dḛ kɨ́ Lubə ya tḛḛ kɨ̀ dɔ-é adɨ-dé tá.
11 Jesus respondeu:
12 Dow-je kɨ́ ná̰-je ꞌtaa dené al, kdɔtalə rɔ-dé oy mburukɨ lo kojɨ-dé-tɨ nṵ. Dḛ kɨ́ dan-tɨ-je ꞌtaa dené al, kdɔtalə ꞌtɔɔ kɔɔ gəm-dé, ngà dḛ kɨ́ madɨ-je ꞌtaa dené al, kdɔ kullə kɔ̰ɓe kɨ́ dɔra̰-tɨ. Dow kɨ́ asɨ gə mḛḛ ta kin rəmə, kadɨ-é gə.
12 Pois há razões diferentes que tornam alguns homens incapazes para o casamento: uns, porque nasceram assim; outros, porque foram castrados; e outros ainda não casam por causa do
13 Beɓa dow-je ꞌree kɨ̀ ngan-je rɔ Jeju-tɨ kdɔ kadɨ ində ji-é dɔ-dé-tɨ rəm, kadɨ pa ta kɨ̀ Lubə kdɔ ta lə-dé rəm. Rəmə njéndó né-je ꞌkɔl sə-dé.
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças para Jesus pôr as mãos sobre elas e orar, mas os discípulos repreenderam as pessoas que fizeram isso.
14 Ngà Jeju idə-dé panè: «In̰əi ngan-je adɨ ꞌree rɔ-m-tɨ, ɓɨ ɔgi-dé al, kdɔtalə kɔ̰ɓe kɨ́ dɔra̰-tɨ lé, tò kdɔ dow-je kɨ́ ꞌtana̰ sə-dé bè.»
14 Aí ele disse:
15 Beɓa Jeju ində ji-é dɔ-dé-tɨ ɓá in̰ə-dé ɔw.
15 Então Jesus pôs as mãos sobre elas e foi embora.
16 Go-tɨ, Basa káre ree rɔ Jeju-tɨ dəjɨ-é panè: «Njèndó dow-je né, ri kɨ́ majɨ ɓá mꞌa ra kdɔ kadɨ mꞌisɨ-né kəm sartagangɨ wa?»
16 Certa vez um homem chegou perto de Jesus e perguntou: — Mestre, o que devo fazer de bom para conseguir a vida eterna?
17 Jeju idə-é panè: «Kdɔ ri ə́ ꞌdəjɨ-m ta dɔ né-tɨ kɨ́ majɨ wa? Njèramajɨ lé, ḛ káre-rè. Kinə ꞌndigɨ kiskəm sartagangɨ rəmə ꞌtəl rɔ-i go ndukun-je-tɨ.»
17 Jesus respondeu:
18 Basa lé, təl dəjɨ Jeju panè: «Ndukun-je kɨ́ rá-rá wa?» Beɓa Jeju ilə-é-tɨ panè: «ꞌA tɔl dow al! ꞌA ra kaya al! ꞌA ɓogɨ al! ꞌA tətɨ ta kɨ́ ndángɨ al!
18 — Que mandamentos? — perguntou ele. Jesus respondeu:
19 ꞌA tətɨ kagɨ bɔbɨ-i kɨ̀ kɔ̰-i rəm, ɓá ꞌa ndigɨ dow madɨ-i tana̰ kɨ̀ rɔ-i bè tɔ.»
19 respeite o seu pai e a sua mãe e ame os outros como você ama a você mesmo.”
20 Basa lé idə Jeju panè: «Ma̰ mꞌtəl rɔ-m go né-je-tɨ kin lay ngá. Ngà ri ɓá nà̰y kadɨ mꞌra ɓəy wa?»
20 — Eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o moço. — O que mais me falta fazer?
21 Beɓa Jeju idə-é panè: «Kinə ꞌndigɨ majɨ kɔr njutɨ rəmə, ꞌɔw ꞌndogɨ nékingə-i lay ə ꞌləbɨ la-é njéndoo-je rəmə ndɔ-é ꞌa kingə n̰a̰ dɔra̰-tɨ ə ꞌree un go-m.»
21 Jesus respondeu:
22 Lokɨ basa lé, oo ta lə Jeju kinlé rəmə, ɔtɨ ɔw kɨ̀ rɔkatɨ kana̰na̰, kdɔ to dow kɨ́ nékingə-é n̰a̰.
22 Quando o moço ouviu isso, foi embora triste, pois era muito rico.
23 Jeju idə njéndó né-je liə panè: «Ooi majɨ, mꞌa kidə-si rəsɨ; kadɨ njènékingə ɔw kɔ̰ɓe-tɨ kɨ́ dɔra̰-tɨ lé, to né kɨ́ nga̰ n̰a̰.
23 Jesus então disse aos discípulos:
24 Mꞌa kidə-si ya ɓəy; kadɨ Jambal dəə ɓe libri-tɨ lé to né kɨ́ lo-é nga̰ n̰a̰ ya, ngà kadɨ njènékingə ɔw kɔ̰ɓe-tɨ lə Lubə lé to né kɨ́ nga̰ itə-é ɓəy.»
24 E digo ainda que é mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
25 Lokɨ njéndó né-je dꞌoo ta kinlé bè rəmə, ꞌɓəl adɨ ꞌpanè: «Tò bè ngà ná̰ ɓá à kajɨ wa!»
25 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram muito admirados e perguntavam: — Então, quem é que pode se salvar?
26 Jeju oo-dé gə́rə́rə́ rəmə, idə-dé panè: «Né kinlé dow-je ɓá dum dɔ-dé, ngà Lubə lé né kɨ́ dum-é goto.»
26 Jesus olhou para eles e respondeu:
27 Rəmə Piyər un ta dəjɨ-é panè: «Ə jḛ kɨ́ jꞌtusɨ né-je lə-ji lay jꞌin̰ə ɓá jꞌun go-i kinlé, ta kɨ́ dɔ-ji-tɨ à tò ban wa?»
27 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor. O que é que nós vamos ganhar?
28 Beɓa Jeju idə-dé panè: «Ooi majɨ, mꞌa kidə-si rəsɨ kɨ́ sə̰i njékun go-m-je kinlé, ndɔ kɨ́ né-je lay à təl kɨ́ sigɨ lé, Ngon lə dow à ree kisɨ dɔ kalikɔ̰ɓe-tɨ liə kɨ́ to kali riɓa kinlé, sə̰i ya kàrè a kisi dɔ kalikɔ̰ɓe-je-tɨ kɨ́ dɔgɨ gidɨ-é joo, kdɔ gangta dɔ gin Israyel-je-tɨ kɨ́ dɔgɨ gidɨ-é joo lé tɔ.
28 Jesus respondeu:
29 Ná̰-ná̰ kɨ́ in̰ə kəy-je liə əse ngankɔ̰-é-je, əse kɔ̰nan-é-je, əse bɔbɨ-é, əse kɔ̰-é, əse ne-é, əse ngan-é-je, əse ndɔr-je liə kdɔ ta lə-m lé, à kingə dɔ-tɨ nja ɓu rəm, ɓá à kingə kiskəm kɨ́ tò sartagangɨ rəm tɔ.
29 E todos os que, por minha causa, deixarem casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou terras receberão cem vezes mais e também a vida eterna.
30 Ngà dow-je n̰a̰ dan dḛ kɨ́ kete-tɨ dꞌa təl to dow-je kɨ́ gogɨ ə dow-je n̰a̰ dan dḛ kɨ́ gogɨ-tɨ dꞌa təl to dow-je kɨ́ kete tɔ.»
30 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.